Civilinė byla Nr. e2-261-800/2022
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00320-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.6; 2.8.2.7; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.14; 3.3.1.3; 3.3.1.5.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 10 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, Rūtai Jankauskienei, I. J.,
dalyvaujant ieškovei R. Z., jos atstovei advokatei A. V.,
atsakovei A. M., jos atstovei advokatei V. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovei A. M., trečiasis asmuo UAB „Ronepa“ dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė R. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. M.:1) 1 351,27 Eur nuostolių bei 9 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškinyje nurodo kad tarp ieškovės R. Z., kaip pirkėjos ir atsakovės A. M. kuri yra Meino meškėno veislės kačių veislyno (duomenys neskelbtini) savininkė, 2021 m. kovo 12 d. buvo sudaryta veislinio gyvūno – Meino meškėnų veislės katytės vardu V. E. pirkimo-pardavimo sutartis. Šia Sutartimi pirkėja įsigijo gyvūną už 1 500,00 Eur sumą su tikslu jį veisti. Prieš sudarant Sutartį, pardavėja buvo informuota, kad pirkėja gyvena Jungtinėje Karalystėje ir gyvūnas turės būti jai siunčiamas, o pirkėja buvo užtikrinta, kad katė yra sveika, išskyrus alerginę reakciją į skiepus (šioks toks slogavimas, garsesnis kvėpavimas), kuri turėtų greitai baigtis. Sutartimi pardavėja garantavo, kad katė pardavimo metu yra geros formos, taip pat užtikrino, kad pardavimo metu gyvūnas yra sveikas ir neturi nei ektoparazitų, nei endoparazitų, neserga grybeliniais susirgimais, virusinių susirgimų požymių nėra. Veisėjas nežino jokių kačiuko defektų. Veisėjui neleidžiama slėpti jokių defektų ar ligų Sutarties 4.1 punktas. Sutartyje pakartotinai pažymėta, kad katė turi išliekamuosius sveikatos reiškinius po atliktų skiepų (girdimas garsesnis kvėpavimas), kurie veterinarijos gydytojų teigimu praeina po dviejų/trijų mėnesių (Sutarties 5.5 punktas).
2021 m. kovo 27 d. gyvūnų pervežimo paslaugas teikiantiems kurjeriams atvežus pirkėjai gyvūną, katė atvyko sloguojanti ir čiaudinti, su karšta norimi, gyvūnas labai mažai valgė, buvo nusilpusi, beveik visą laiką miegojo, atrodė serganti. Susisiekus su atsakove, ji nurodė, kad katė greičiausiai peršalo autobuse, taip pat kad tai yra tie patys liekamieji reiškiniai po skiepų. Atsižvelgdama į tai, kad gyvūnui slogavimas, čiaudėjimas ir kiti susirgimo simptomai nepraėjo, ieškovė kreipėsi konsultacijos į veterinarijos gydytojus Jungtinėje Karalystėje. Gyvūnas buvo apžiūrėtas, jam paskirtas gydymas. Kaip paaiškėjo katės susirgimai nebuvo epizodiniai ir trumpalaikiai. Po daugkartinių apsilankymų pas veterinarijos gydytojus ir bandymo gydyti gyvūną vaistais ir antibiotikais, jam buvo diagnozuotas kačių kalicivirusas. Ieškovė veterinaro buvo informuota, kad jokio specifinio gydymo, kad gyvūnas visiškai pasveiktų, nėra, išskyrus palaikomąjį, be to, šis virusas yra užkrečiamas ir perduodamas kitiems gyvūnams - kartu gyvenančioms katėms. Veterinaras nurodė, jog katės V. E. veisti nerekomenduojama (katė ieškovės buvo pirkta veisimo tikslu). Papildomai veterinarijos gydytojai nurodė, kad katei V. diagnozuotas virusas yra perduodamas per seiles, išskyras ir įkandimą, užsikrėtusi katė visą gyvenimą išliks viruso nešiotoja ir po gimdymo (kačių vados) gali perduoti virusą palikuoniams/kačiukams. Veterinaras primygtinai rekomendavo katę laikyti atskirtą nuo kitų kačių. Ieškovei taip pat buvo paaiškina, kad kalicivirusas su katės skiepais niekaip nesusijęs, šiuo virusu yra užsikrečiama ligos pernešimo būdu, t. y. nuo kitų kačių (labiausiai tikėtina atsakovės veislyne). Juolab, kad katė V. yra pirmasis gyvūnas ieškovės įsigytas veisimo tikslu, ji atvyko pas ieškovę dar iki šios veikos įregistravimo ir ieškovės namuose jokių kitų gyvūnų niekada nebuvo, ji kačių nelaikė. Akivaizdu, jog gyvūnas pas ieškovę ir atsakovės veislyno atvyko sirgdamas ir užkrėstas, tačiau atsakovė apie tai ieškovės neinformavo. Atlikus gyvūno kraujo tyrimą, taip pat buvo nustatytas per didelis fosforo, cholesterolio, ALT ir ALP kiekis. Ieškovė, gyvūną įsigijo verslo tikslu, t. y. turėdama tikslą jį veisti ir apie tai aiškiai informavo pardavėją. Todėl už gyvūną buvo sumokėta gerokai didesnė kaina ir be įsipareigojimo sterilizuoti, nei perkant katę, kurios veisti neketinama (1 500,00 Eur vietoje 600-700 Eur). Po užsitęsusio gydymo, kurio metu nepavyko pasiekti norimo rezultato, kad katė pasveiktų tiek, jog ją būtų galima veisti, ieškovė priėmė sprendimą katę sterilizuoti ir nebekankinti gyvūno nuolatiniais vizitais pas veterinarą ir gydymo procedūromis, kurios kėlė didelį stresą. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie vis blogėjančią gyvūno sveikatą, apie tai, jog nėra teigiamo pokyčio dėl katės sveikatos, dinamika yra neigiama, tačiau atsakovė ir toliau atkakliai laikėsi pozicijos, kad katė iš jos veislyno iškeliavo būdama visiškai sveika. Ieškovei ir toliau elektroninio susirašinėjimo su veisėja metu teikiant įrodymus, kad pardavėja yra neteisi ir pareikalavus atlyginti ieškovės patirtas gyvūno gydymo išlaidas, pardavėja, pripažinusi pirkėjos prašymą pagrįstu, pervedė iškovei 700 Eur. Ši aplinkybė reiškia, jog veisėja pripažino pirkėjos reikalavimą pagrįstu ir tokiu savo elgesiu prisiėmė atsakomybę dėl pirkėjos patirtų nuostolių atlyginimo. Tačiau tiesioginių nuostolių, susijusių su katės gydymo išlaidomis vaistams, veterinaro apžiūroms, tyrimams ir kt., neatlygino. Gyvūno gydymo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, siekiant, kad jos liga stabilizuotųsi, ar ji pasveiktų. Tačiau katei diagnozuota liga yra negydoma, ji išlieka viruso nešiotoja ir kelia realią grėsmę kitų ieškovės veislyno gyvūnų sveikatai. Ieškovė nuo pat gyvūno atvykimo į jos namus dėl prastos katės sveikatos būklės buvo reguliariai priversta lankytis pas veterinarijos gydytojus, ko pasėkoje patyrė finansinius nuostolius, t. y.: 1) už konsultaciją ir vaistus 2021 m. kovo 31 d. – 86,68 svarus; 2) už konsultaciją ir vaistus 2021 m. balandžio 15 d. – 103,18 svarus; 3) už konsultaciją ir vaistus 2021 m. gegužės 6 d. – 93,18 svarus; 4) už sveikatos patikrinimą, laboratorijos tyrimų aiškinimą, konsultaciją ir vaistus 2021 m. birželio 17 d. – 241,41 svarus; 5) už sedaciją, tyrimus, laboratorijos tyrimų aiškinimą bei tepinėlį 2021 m. liepos 8 d. – 265,30 svarus; 6) už vaistus 2021 m. liepos 20 d. – 46,51 svarus; 7) už sterilizaciją 2021 m. rugsėjo 24 d. – 66,35 svarus; 8) už gydymo paslaugas 2021 m. rugsėjo 24 d. – 58,41 svarus, 9) 219,15 Eur. Viso šio ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė yra patyrusi 1 351,27 Eur išlaidų.
Katė, kaip pirmoji jos veislyno gyventoja, nuo pat jos atvykimo dienos buvo ieškovės itin mylima, prižiūrima ir lepinama, ji greitai tapo šeimos nariu, prie jos itin prisirišo ieškovės vaikai. Nuolatinis nerimas dėl katės sveikatos, nežinia, ar pavyks/nepavyks gyvūną išgydyti, nestabili padėtis, nuolat keliant klausimą, ar gyvūnui pavyks pasveikti, taikant medikamentinį gydymą antibiotikais, ar teks priimti sprendimą atsisakyti gyvūno, ar jį migdyti ir veterinaro kategoriška išvada, jog nerekomenduojama leisti katei bendrauti ir būti vienoje patalpoje su kitomis katėmis ir galiausiai, susitaikymas, kad su kačių kalicivirusu gyvūnėliui teks gyventi iki gyvenimo galo itin slegia ieškovę ir atsiliepia jos kasdienio gyvenimo kokybei. Be to ir katė šiuo metu neatrodo sveika – ji mažai ėda, jai trūksta svorio ir yra nusilpusi, mieguista, beveik visą laiką miega, kas tikrai nėra įprasta tokios rūšies ir amžiaus gyvūnui.
Dėl susidariusios situacijos (taip pat ir visi jos šeimos nariai) patiria itin didelį stresą bei nerimą. Ieškovė, jos sutuoktinis ir vaikai prie katės yra labai prisirišę, juos itin morališkai vargina nuolatinis gyvūno vežimas pas gydytojus, kurių rezultatas yra ne tik neišgirstos geros žinios, kad jis pasveiko, liga stabilizavosi, bet dar ir sužinojimas, kad pasveikimas apskritai yra neįmanomas, o katė yra ligos nešiotoja bei gali ją platinti. Didelis stresas buvo ir tada, kai reikėjo priimti sprendimą katę sterilizuoti. Ieškovei itin sunku paaiškinti vaikams, kad jų numylėta katė jau nebepasveiks, kad ją reikia laikyti izoliuotą, norint pas ją nueiti pažaisti, reikalinga labai saugotis, plautis rankas, neleisti jai susitikti ir bendrauti su kitais gyvūnais, siekiant išvengti viruso pernešimo kitoms šiuo metu ieškovės turimoms katėms. Tokia situacija akivaizdžiai kelia stresą tiek ieškovei, tiek ir jos šeimos nariams, be abejo ir gyvūnui, o tai savaime sukelia dar didesnį nerimą ir pačiai ieškovei. Nuolatinė įtampa dėl gyvūno gerovės, jo sveikatos, kuris jau laikomas visateisiu šeimos nariu, matomas vaikų susirūpinimas dėl savo numylėtinės neleidžia ieškovei atsipalaiduoti, ji jaučia nuolatinę įtampą. Ieškovė baiminasi kiekvieno vizito pas veterinarą, nes nežino, kokie bus tyrimo rezultatai ir išvada dėl sveikatos būklės. Kiekvienas vizitas lydimas baimės išgirsti įpareigojimą gyvūną migdyti. Juolab, kad ieškovė šiuo metu yra įsiregistravusi veiklą gyvūnų veisimui. Tai neleidžia ieškovei pilnavertiškai mėgautis gyvenimu, susikaupti darbui ir tinkamai pailsėti. Šie neigiami išgyvenimai pradeda atsiliepti ir ieškovės sveikatai. Atsižvelgiant į tai, reikalauja iš pardavėjos sumokėti jai 9 400 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai įvykdytos sutarties, atlyginimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl katino įsigijimo ir jo gydymo. Papildomai paaiškino, kad katinas ją pasiekė naktį iš kovo 27 d. į kovo 28 d., kadangi buvo savaitgalis, todėl pas veterinarą pateko tik 31 d. Iš karto po įsigijimo ji veisėją informavo, kad katė sloguoja, į ką jai buvo pasakyta, kad galėjo persišaldyti kelionėje. Katę pradėjo gydyti, bet po 14 d. gydymo antibiotikais gydymas nelabai padėjo. 2021 m. liepos 16 d. buvo padaryti tyrimai, kurie patvirtino, kad liga yra nepagydoma. Apie tai pranešė veisėjai. Su veisėja susirašinėjo žinutėmis. Supranta, jog katė yra nepagydoma, tačiau tiek ji, tiek vaikai prie jos priprato, ji tapo šeimos nariu. Ji laiko kitus katinus, bijo dėl jų sveikatos. Namuose gyvena dar du katinai. Supranta, kad sergantis katinas kelia riziką, tačiau jis yra uždarytas ir sąlyčio su kitomis katėmis nėra. Gydymui išleido daugiau nei 1 351,27 Eur. Neturtinę žalą sudaro stresas, depresija, sutriko regėjimas, nes jai labai sunku. Neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Jokie dokumentai nepatvirtina šių susirgimų, nes dėl eilių gydymo įstaigose niekur nesikreipė. Tokia suma būtų nes ji būtų patyrusi tokį pelną, o dabar negauna pajamų ir su kitais kačiukais.
Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Veislyną (duomenys neskelbtini), jį atstovaujančią atsakovę A. M. ir ieškovę R. Z. sieja pirkimo pardavimo santykiai susiklostę 2021 m. kovo 12 d. sudarytos Veislinio gyvūno pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Šia sutartimi buvo aptartas ir įformintas prieš tai ilgai derėtasis šalių susitarimas dėl Meino meškėnų veislės katytės pirkimo. Visos sąlygos ne kartą prieš tai buvo aptartos susirašinėjant per „Messenger“ programėlę. Pasirašant šią sutartį abi šalys suprato visas sutarties sąlygas ir susitarė jas vykdyti. Parduodama katė atitiko visus sutarties įsipareigojimus, buvo sveika, tinkamai paskiepyta, paženklinta, ne kartą apžiūrėta veterinarijos gydytojo, jai išduotas reikalavimus atitinkantis tarptautinis veterinarijos pasas. Atsakovė informavo apie po skiepo likusius garsaus kvėpavimo liekamuosius reiškinius, kurie yra dėsningi ir su laiku praeina. Ieškovė su tuo sutiko. Dėl to jai buvo suteikta nuolaida. Kadangi ieškovė gyvena Anglijoje ji pati susirado vežėją, kuris įsipareigojo paimti katę iš veislyno ir pristatyti ieškovei. 2021 m. kovo 25 d. atsakovė iš veislyno katę perdavė ieškovės surastam ir suderintam gyvūnų vežėjui. Prieš perduodant vežėjui atsakovė nufilmavo ir nufotografavo katę, persiuntė įrašus ieškovei. Iš nuotraukų ir video yra akivaizdu, kad katė yra sveika. Vežėjas 2021 m. kovo 28 d. ryte perdavė katę ieškovei. Nors pervežimas užtruko ilgiau nei planuota, naująją šeimininkę katytė pasiekė vizualiai sveika. Priėmus katę, tą pačią ir kitą dieną ieškovė džiaugėsi kate ir siuntė jos nuotraukas, jokių abejonių dėl katės sveikumo nebuvo. Ieškovė pretenzijas pradėjo reikšti 2021 m. kovo 31 d., ji teigė, kad veterinarijos gydytojas katytei nustatė gripą ir paskyrė stiprius antibiotikus, be to sakė, kad katytė „neprimaitinta“ „per kūda“. Visiškai nesutikdama su pateiktais argumentais, kas matyti iš šalių susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę, net įtardami netinkamas veterinarijos gydytojų taikytas gydymo priemones, atsakovė raštu ieškovei pasiūlė: 1. Grąžinti katytę, tokiu būdu bus grąžinti už katytę sumokėti pinigai; 2. Sterilizuoti katytę, tokiu atveju bus grąžinta pusę už katytę sumokėtos sumos; 3. Pasilikti katytę ir grąžinti už katytę sumokėtus 600 Eur. Ieškovė priėmė atsakovės trečią pasiūlymą, tačiau prašė padidinti grąžinamą sumą iki 700 Eur, nurodydama, kad bus „baigtas pokalbis“. Atsakovė, nors ir principingai nesutikdama, ką įrodo visas susirašinėjimas, tačiau siekdama geranoriškai spręsti ginčą ir rūpindamasi dėl katės 2021 m. balandžio 16 d. padarė 700 Eur pavedimą. Taip vertindama, kad ginčas yra baigtas.
2021 m. kovo 12 d. sudarytoje Veislinio gyvūno pirkimo pardavimo sutartyje šalys susitarė: a. 3.3 sutarties punkte: per 2 dienas pirkėjas turi teisę atlikti kačiuko tyrimus licencijuotoje veterinarijos klinikoje. Jei kačiukas serga ir tai patvirtina veterinarijos liudijimas iš licencijuotos klinikos, pardavėjas per 2 dienas nuo pardavimo dienos privalo atsiimti gyvūną, tuo pačiu grąžindamas pinigus sumokėtus už gyvūną; b. Tuo atveju, jei pirkėjas nepasinaudojo savo teise, „į vėlesnes pretenzijas dėl gyvūno sveikatos nebus atsižvelgta“; c. Sutarties 5.5 punkte nurodyta apie išlikusius sveikatos liekamuosius reiškinius, taip pat nurodyta, kad „pretenzijos dėl sveikatos būklės nepriimamos“; d. Sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad pirkėjas savo parašu patvirtina, kad kačiuko pasiėmimo metu pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
Ieškovė gavusi katę 2021 m. kovo 28 d. ryte atsiuntė katytės nuotraukas, džiaugėsi katyte ir pas veterinarą kreipėsi tik 2021 m. kovo 31 d., t. y. praleidusi sutartyje numatytą terminą kreiptis dėl galimų paslėptų trūkumų. Veislyną atstovaujanti atsakovė negali atsakyti už parduodamo kačiuko sveikatą visą laiką. O dėl nurodyto kvėpavimo sutrikimo pirkėja įsipareigojo neturėti pretenzijų. Taigi, atsakovė, tiek teikdama pirminį reikalavimą dėl 700 Eur grąžinimo, tiek teikdama pretenziją, ieškinį yra absoliučiai neteisi, prieštarauja savo pačios pasirašytiems įsipareigojimams, sąžiningumo protingumo kriterijams. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Ieškovė pasinaudojo šiame straipsnyje nurodytais ir atsakovės pateiktais pasiūlymais ir gavo 700 Eur, grąžinamą kainos dalį už sumažintą kačiuko kainą. Taigi, pirkėja išnaudojo visas įstatymo jai suteiktas galimybes. Nepagrįstai teigiama, kad 700 Eur grąžinimas yra vertinamas kaip atsakomybės pripažinimas. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė niekada nepripažino ir nesutiko su ieškovės kaltinimais, o geranorišką pasiūlymą pateikė dėl savo nuolaidaus būdo ir siekio išvengti bet kokių konfliktų. Kuo, akivaizdu, ieškovė nesąžiningai naudojasi iki šiol. Pretenzijoje ieškovė teigė, kad 700 Eur kompensaciją vertina kaip kompensaciją už tai, kad negalės veisti. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad toje pačioje žinutėje kur prašoma iki 700 Eur padidinti grąžinamą už katę sumą rašoma, kad ketinama veisti kačiukus: „mes labai tikimės, kad tai neįgimta liga, ir kad ateityje neturėsime problemų su jos vaikučiais“. Tik specialių žinių turintis ekspertas galėtų įvertinti realią katės būklę, kodėl ir kada ji susirgo. Atsakovei yra pagrįstai žinoma, kad vežėjams ji buvo perduota sveika. Iš nuotraukų ir ieškovės aprašymo matyti, kad katė buvo sveika ir pirmomis dienomis.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės sutuoktinis A. M., taip pat prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žmonos veislyne visos katės sveikos ir jokiomis ligomis neserga. Kur ir kaip užsikrėtė ieškovės įsigyta katė šia liga nežino. Jis pats nunešė ieškovės įgytą katę į pirkėjos užsakytą vežėjo autobusiuką.
Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad priėmęs iš pardavėjo A. M., (duomenys neskelbtini), nuvežė pirkėjui R. Z. į (duomenys neskelbtini), katę (duomenys neskelbtini). Susipažinus su bylos medžiaga, įskaitant šalių susirašinėjimą, trečiajam asmeniui tapo žinoma, kad minėtas gyvūnas sirgo/serga tam tikra liga. Nors ieškovės pateiktuose dokumentuose vienareikšmiškai rašoma, kad gyvūnas pervežimo metu užsikrėsti negalėjo, tačiau atsakovė daro priešingas prielaidas, t. y. kad gyvūnas galimai užsikrėtė pervežimo metu, nes buvo vežama kartu su kitas gyvūnais ir pan. UAB „Ronepa“ nėra veterinarijos specialistas, todėl komentuoti gyvūno ligos ar jos priežasčių, šalių dėstomų su tuo susijusių argumentų, negali. Trečiojo asmens atžvilgiu taip pat nėra reiškiami jokie konkretūs reikalavimai, pretenzijos, todėl UAB „Ronepa“ gali pateikti paaiškinimus tik apie savo vykdomą veiklą, priemones, naudojamas kokybiškam paslaugų (gyvūnų pervežimo tarptautiniais maršrutais) teikimui, taip pat aplinkybes apie ginčui aktualų vežimą. Pažymėtina, jog vežti gyvūnus leidžiama vežėjams, turintiems Veterinarinio patvirtinimo numerį, suteiktą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės tarnybos pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašą, ir teritorinės tarnybos išduotą vežėjo leidimą. Gyvūnų vežėjo leidimai yra dviejų tipų: 1 tipo leidimas galioja vežti gyvūnus trumpoms gyvūnų kelionėms, t. y. iki 8 val., o 2 tipo leidimas galioja visoms gyvūnų kelionėms, įskaitant ilgas gyvūnų keliones. Abiejų tipų vežėjo leidimai išduodami prieš tai įvertinus paraiškoje leidimui gauti nurodytas kelių transporto priemones. UAB „Ronepa“ gyvūnų pervežimo srityje dirba apie 10 metų ir būtent tam tikslui turi atskiras, specialiai pritaikytas transporto priemones. Trečiasis asmuo veiklą vykdo turėdamas 2 tipo Gyvūnų vežėjo leidimą, jo transporto priemonės yra patikrintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir pripažintos atitinkančiomis gyvūnų gerovės reikalavimus pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 Dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Analogiškus leidimus ir pažymėjimus trečiasis asmuo turi gavęs ir iš Didžiosios Britanijos institucijų. Taigi trečiojo asmens vykdoma veikla yra teisėta, leidžiama ir prižiūrima specialių institucijų. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, vežėjo transporto priemonėse yra įrengti stacionarūs transportavimo boksai, kuriuose kiekvienas gyvūnas vežamas atskirai, neturi kontakto su kitais vežamais gyvūnais. Transporto priemonėse yra įrengta šildymo/kondicionavimo sistema, kad vežant gyvūnus tiek žiemą, tiek vasarą būtų užtikrinta pastovi apie 22 laipsnių šilumos temperatūra, būtų tinkamas vėdinimas. Kaip minėta, vežėjas nėra veterinarijos specialistas ir jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos jam tikrinti priimamų vežti gyvūnų sveikatos, tačiau UAB „Ronepa“ vežimui priima tik gyvūnus turinčius visus reikiamus dokumentus, įskaitant medicininius, kuriuose nurodyta, kad gyvūnas yra sveikas ir gali būti transportuojamas. Nepaisant to, kad transportavimui priimami tik sveiki gyvūnai, siekiant, jog būtų užtikrinta švara, gyvūnų gerovė, nebūtų jokių prielaidų bakterijų, virusų plitimui, po kiekvieno reiso yra atliekamas pilnas transporto priemonės valymas ir dezinfekavimas, tad gyvūnai vežimui priimami į visapusiškai švarias ir tvarkingas, gyvūnų poreikiams maksimaliai pritaikytas transporto priemones. Pasisakant konkrečiai dėl bylai aktualios katės (duomenys neskelbtini) pervežimo, paaiškintina, kad katė buvo vežama transporto priemone Mercedes Benz Sprinter 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip įprasta, po prieš tai vykusio reiso transporto priemonė buvo išvalyta, dezinfekuota ir paruošta naujai kelionei. Pardavėja gyvūną atnešė suvyniotą į apklotą, įkėlė į savo pasirinktą transportavimo boksą, fotografavo/filmavo. Vežėjas, minėta, gyvūno sveikatos būklės nevertina, tačiau akivaizdžių gyvūno ligos požymių, dėl kurių būtų kilę abejonių, ar gyvūnas yra sveikas, nepastebėjo. Gyvūnas turėjo visus reikalingus dokumentus, leidžiančius jam keliauti tarptautiniu maršrutu. Tuo pačiu reisu buvo vežama iš viso 19 skirtingų gyvūnų. Visi kiti keliavę gyvūnai taip pat turėjo reikiamus dokumentus, buvo sveiki. Nors kelionė dėl įvairių su COVID-19 susijusių patikrinimų, laukimo užtruko kiek ilgiau nei planuota, tačiau visos kelionės metu gyvūnams buvo užtikrinamos reikiamos sąlygos (tinkama temperatūra, maistas, vanduo, šunims – vedžiojimas ir pan.), todėl tai įtakos gyvūnų gerovei, sveikatai neturėjo. Po šio reiso, kaip ir po kitų UAB „Ronepa“ vykdytų vežimų, nebuvo gauta jokių pretenzijų ar informacijos, kad kuris nors tuo reisu vežtas gyvūnas būtų susirgęs. Katė (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta ieškovei. Ieškovė jokių pastebėjimų ar pretenzijų pasiimdama gyvūną tiesiogiai vežėjui neišsakė. Trečiojo asmens įsitikinimu, gyvūnas negalėjo užsikrėsti (jei liga užkrečiama) vežimo metu, nes tam nebuvo jokių prielaidų – katė, kaip ir kiti gyvūnai, buvo vežama individualiame bokse, neturėjo kontakto su kitais gyvūnais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 12 d. gyvūno pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė už 1 500 Eur pardavė ieškovei Meino meškėnų veislės kačiuką, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), su kilmės dokumentais (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 5), reikiamais skiepais (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 31 – 37, t. 2, b. l. 2 – 5). Sutartyje nurodyta, kad „katinas vakcinuotas nuo infekcinių ligų ir pasiutligės. Pardavėjas garantuoja, kad kačiukas pardavimo metu yra geros formos. Parsivežus kačiuką į naujus namus jis turi būti atskirtas nuo kitų naminių gyvūnų bent jau 7 dienas, adaptacijai“.
Iš byloje esančio veterinarijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ medicininio dokumento nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. katei V. buvo nustatytas susirgimas t. y. Kačių kalicivirusas (PGR tyrimas) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 142 – 143). Kiti byloje esantys medicininiai dokumentai - ligos istorija patvirtina, kad 2021 m. balandžio 15 d. katei buvo nustatomi sveikatos sutrikimai: išskyros iš nosies, gleivės ir čiaudulys, plaučiuose švilpesys, skirtas gydymas medikamentais (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 150 – 156).
Iš šalių paaiškinimų ir apklaustos veterinarijos gydytojos J. P. nustatyta, kad katė V. buvo paskiepyta visais reikiamais skiepais. Liudytoja susipažinusi su skiepų dokumentais patvirtino, kad vienas skiepas atsakovės katinui buvo atliktas ne laiku t. y. ne pagal skiepų planą ir tai galėjo turėti įtakos imuniteto susidarymui nustatytai ligai. Liudytoja patvirtino, kad akivaizdžių susirgimo požymių prieš kelionę į Angliją katė neturėjo, būtent todėl buvo nurodyta medicininiuose dokumentuose, kad ji sveika. Liudytoja patvirtino, kad nustatytas diagnozuotas Kačių kalicivirusas yra užkrečiama liga, kuri persineša kontaktiniu būdu, glostant per rankas, daiktus. Liga yra nepagydoma ir esant tokiam susirgimui veisti kačių nerekomenduojama. Liudytoja nurodė, kad kalciviruso inkubacinis periodas yra nuo 2 iki 14 dienų. Kalcivirozė labai panaši į gripą ir pagrinde diagnozuojama tik pagal opeles ant liežuvio, dantenų uždegimas.
Pateiktas CFCA raštas patvirtina, kad pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad katei V. buvo atlikta vakcinacija nuo kaliciviruso, tačiau nebuvo atlikta visiškai teisingai. Pirmoji vakcinacija atlikta teisingai - 8 savaičių amžiaus, 2020 m. gruodžio 8 d. Pakartotinė vakcinacija turėjo būti atlikta iki 2021 m. sausio 8 d., tačiau buvo atlikta 2021 m. vasario 23 d. po nurodytos datos. Pagal skiepijimo instrukciją pakartotinė vakcinacija turi būti atliekama per 3-4 savaites nuo pirmosios (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 64).
Dėl parduotos prekės kokybės
Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik kliniškai sveikus ir savarankiškai galinčius maitintis gyvūnus augintinius (Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, 54 punktas).
Šalių sudaryta sutartimi pardavėja (atsakovė) užtikrino, kad pardavimo metu gyvūnas yra visiškai sveikas. UAB „Anvilita“ išrašas patvirtina, kad prieš kelionę katė buvo apžiūrėta, jokių susirgimų nenustatyta (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 172 – 173). Byloje atsakovės pateiktų katinų Y. E., W. E., T. E., Y. E. tyrimai Kačių kaliciviruso rezultatas – neigiamas (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 183), patvirtina, kad kitos atsakovės katės šia liga neserga. Byloje esantis atsakovės katino patino vakcinacijos dokumentas, patvirtina, kad poravimosi metu jis buvo paskiepytas nuo kačių kaliciviruso ir skiepas galiojo (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 107 – 112). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš karto po atvykimo į ieškovės namus 2021 m. kovo 28 d. ir ją 2021 m. kovo 31 d. pristačius pas veterinarijos gydytoją buvo nustatytas sveikatos sutrikimas – panašumas į gripą, bei pradėtas gydymas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, o taip pat šalių pateiktas susirašinėjimas.
Atsakovė po susirašinėjimo ieškovei siūlė kelias alternatyvas: 1) jeigu jums netinka V. siunčiate atgal. Kai V. bus pas mus į sąskaitą jums atgal bus pervesti pinigai; 2) sterilizuojate mergytę atsiunčiate išrašą iš licencijuotos vet. klinikos apie atliktą sterilizaciją ir nuotraukas pjūvio, po to jums bus sugrąžinta pusė sumos, kaip už neveislinį augintinį; 3) Jei pasiliekate V., kaip veislinį gyvūną ir esant mums sąžiningiems, sugrąžiname jums 600 eurų, tačiau toliau jokios pretenzijos nebus priimtos (nors ir dabar mes neturėtume priimti jūsų pretenzijų) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 111). Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo atsakovė dar kartą informavo ieškovę ir prašė pagalvoti dėl V. grąžinimo. Ieškovė grąžinti atsisakė, nurodydama, „kad grąžinčiau jei gyvenčiau Lietuvoje ir tai didelis klausimas. Mes ją tikrai mylim ir didelė netektis būtų <...>“ (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 113). Byloje esantis pavedimas patvirtina, kad atsakovė ieškovei sugrąžino 700,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 115).
Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros civilinio ginčo įrodinėjimo procese principu, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ginčo kačiukas kačių kalcivirusu sirgo pardavimo metu, tačiau nebuvo pakankamai išreikšta ligos forma, dėl ko ligos faktas išryškėjo tik katei atsiradus pas pirkėją. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija, kad katė galėjo užsikrėsti transportavimo į Angliją metu, šias aplinkybes paneigia ir tas faktas, kad buvo medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad tai liekamieji reiškiniai po skiepo ir jau 2021 m. kovo 31 d. veterinarijos gydytojas fiksavo ligos požymius. Būtent apie liekamuosius reiškinius, o vėliau paprastą gripą susirašinėjimuose kalbėjo šalys. Veterinarijos gydytoja patvirtino, kad inkubacinis ligos periodas yra 2-14 dienų, taigi kelionėje susirgti buvo per trumpas laiko tarpas.
Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.350 straipsnis), todėl byloje kylančios abejonės aiškintinos vartotojo naudai. CK 6.363 straipsnio 11 dalis nustato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Taigi šiuo atveju pareiga įrodinėti, kad po šiek tiek daugiau nei trijų mėnesių nustatytu kalcivirusu kačiukas nesirgo jo pardavimo metu tenka būtent atsakovei.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog nurodyta ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovės įsigytam kačiukui diagnozuota liga kalcivirusas egzistavo jo pardavimo metu, yra įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 178, 185 straipsniai).
Dėl prekės kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo
Pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo šalių sudarytos sutarties 3.3 punkte nustatyta teise grąžinti kačiuką atsakovei per 2 dienas nuo jo įsigijimo, negali eliminuoti pirkėjos teisės ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatytais būdais, juo labiau paslėptiems daikto defektams – šiuo atveju įsigyto kačiuko ligoms, paaiškėjus vėliau.
Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.350 straipsnis). Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju pardavėja nurodė parduodanti sveiką kačiuką. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodžiusi, kad pardavimo metu kačiukas nebuvo sveikas, turi teisę į savo teisių gynybą. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį įsigijęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju, reglamentuojančio CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą; nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.
Nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs ir negali būti taikomi vienu metu. Taigi, ieškovė, pasirinkusi reikalauti, kad pardavėja atlygintų jos išlaidas daikto trūkumams ištaisyti (šiuo atveju – išlaidas kačiuko gydymui), negali reikalauti sumažinti jo įsigijimo kainą, ir atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovei reiškiant didesnį reikalavimą dėl prekės trūkumų pašalinimo, teismas sprendžia, kad byloje svarstytinas būtent šio reikalavimo pagrįstumas.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kačiuko gydymui, tyrimams ir vaistams ieškovė išleido reikalaujamą 1 351,27 Eur sumą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28, 39 – 44, 117 – 118, 125 – 126, 129 – 132, 135 -136). Niekas iš byloje apklaustų asmenų, taip pat ir pati atsakovė neginčijo gyvūno gydymui ieškovės sumokėtos sumos. Byloje pateikti dokumentai ir į bylą pateiktuose ligos istorijos išrašuose nurodytos atliktos procedūros ir skirti vaistai buvo betarpiškai susiję su aukščiau aptartų susirgimų diagnostika, gydymu. Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės atstovės argumentus apie tai, kad ji neturi mokėti už gydymą.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 1 351,27 Eur priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas priteisdamas gyvūno gydymo išlaidas, turi atsižvelgti į atsakovės ieškovei jau pervestą 700,00 Eur sumą, nes ši pinigų suma, pagal šalių paaiškinimus buvo taikyta kaip kitas alternatyvus pirkėjos teisių gynimo būdas, t. y. pirkimo-pardavimo kainos sumažinimas. Teismas daro išvadą, kad alternatyvus pirkėjos teisių gynimo būdas tuo pat metu taikomas būti nebegali, todėl tenkinus reikalavimą atlyginti daikto (gyvūno) trūkumų šalinimo išlaidas atsakovės pervesta suma įskaičiuotina į atsakovės reikalaujamos sumą gydymui ir iš atsakovės ieškovei priteistina 651,27 Eur (1 351,27 Eur – 700,00 Eur).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pažeistos vartotojo teisės turi būti ginamos laikantis restitutio in integrum principo, tais atvejais, kai vartotojas patiria nuostolių, kurių anksčiau aptartose normose įtvirtintų pirkėjų teisių gynimo būdų taikymas nekompensuoja, vartotojas turi teisę į kitus civilinių teisių gynimo būdus. Jau minėta, kad CK 6.363 straipsnio 9 dalis nustato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Įstatymo garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, padarytos netinkamos kokybės prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padarinių, kuriuos netinkamos kokybės daikto pardavimas sukėlė pirkėjui (vartotojui), vertinimui. Turi būti sprendžiama, ar netinkamos kokybės prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant neturinės žalos atlyginimo klausimą esminę reikšmę turi įgytos prekės pobūdis. Šioje byloje teismo nuomone svarbu tai, kad ieškovė vienas po kito įsigijo kelis tos pačios veislės kačiukus, ketindama juos veisti. Taigi faktiškai tuo pat metu pas ieškovę gyvena trys šios veislės katinai. Neatitinkanti reikalavimų katė tikėtina galėjo sukelti ieškovei neigiamas emocijas, tačiau abejotina, kad dėl to ji būtų patyrusi stresą, depresiją ar būtų išsivysčiusi nemiga, suprastėjęs regėjimas. Teismas sutinka, kad asmeniui įsigijus naminį gyvūną, prie jo prisirišama emociškai, gyvūnui sergant tenka juo intensyviai rūpintis, kas sukelia nepatogumų, tačiau ieškovės nurodyta suma yra visiškai nepagrįsta. Be to, apklausiama teismo posėdžio metu dėl neturtinės žalos prašomą priteisti sumą siejo daugiau ne su patirtais neigiamais išgyvenimais, tačiau su negautomis pajamomis užsiimant kačių veisimu. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, kad katės liga nėra išgydoma ir yra užkrečiama, tačiau nurodė prisirišusi prie šio augintinio ir juo džiaugiasi, taigi pati ieškovė prisiėmė visas rizikas augindama šią katę. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad gyvūnui sergant ji negalėjo ramiai miegoti naktimis, reikėjo vežti pas veterinarijos gydytojus, byloje surinktų įrodymų kontekste teismo vertinamos kaip objektyviai pagrindžiančios patirtus tam tikrus nepatogumus. Teismas sutinka kad ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai dėl gyvūno sveikatos, patvirtina, jog vartotoja dėl įsigytos prekės netinkamos kokybės patyrė neturtinę žalą (CK 6.246 – 6.250 straipsnis).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju 100,00 Eur neturinės žalos suma būtų protinga, pagrįsta ir proporcinga, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
Be to, pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė byloje patyrė iš viso 2 718,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą – ieškinio rengimą, derinimą, pateikimą teismui, dokumentų (procesinių prašymų byloje), kuriuose yra pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rengimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ir parengiamajam posėdžiams, įrodymų rinkimą ir jų teikimą teismui (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 126 – 130). Taip pat ieškovė byloje sumokėjusi iš viso 255,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 27 – 28, t. 3., b. l. 94) ir 168,80 Eur už dokumentų vertimą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 29 – 30). Iš viso ieškovė patyrė 3 141,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė byloje patyrė iš viso 1 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atsiliepimo į ieškinį rengimą, prašymų rengimą, įrodymų analizę ir rinkimą, dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 118 – 119).
Trečiasis asmuo UAB „Ronepa“ patyrė 180,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašo t. 3, b. l. 40).
Šiuo atveju ieškinį tenkinus iš dalies (6,98 procentais), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai – ieškovei iš atsakovės priteistina 219,30 Eur (3 141,80 Eur x 6,98 procentų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 627,85 Eur (1 750,00 x 93,02 procentų) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteistina 167,44 Eur, iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistina 12,56 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18, 8.19 punktai).
Valstybė šioje byloje patyrė 15,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą atlygintinos proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovės valstybės naudai priteistina 14,17 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, o iš atsakovės už procesinių dokumentų siuntimą išlaidos (1,06 Eur) nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 651,27 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 27 ct) prekės (katino gydymo) išlaidų, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,30 Eur (du šimtus devyniolika eurų 30 ct) turtėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 627,85 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 85 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiojo asmens UAB „Ronepa“, juridinio asmens kodas 303245997, naudai iš ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,44 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 44 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiojo asmens UAB „Ronepa“, juridinio asmens kodas 303245997, naudai iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,56 Eur (dvylika eurų 56 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,17 Eur (keturiolika eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė