Baudžiamoji byla Nr. 1S-771-348/2019

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00011-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14.2.; 2.5.19.

                                                                                                                                                    (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-187 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu panaikinta 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinta su 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeistas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, palikta galioti 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 26 d.

3.       Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 93-187, kuriuo nutarė V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 6 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 28 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 31 balų iki 28 balų. Nutarime konstatuota, kad atlikdamas bausmę nuteistasis už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą 5 kartus paskatintas. Pataisos įstaigoje nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – dirba pataisos namuose valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, turi teigiamą nuostatą į darbą. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Vykdomuosius patvarkymus vykdo iš darbinių pajamų. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-187 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam V. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

5.       Nuteistasis V. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 93-187 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde prašoma patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, nes nuteistasis V. D. nori greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gyvenančiu gerbiant įstatymus ir jų nepažeidinėjant. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra dirbantis, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, turi labai paklausias darbo rinkoje specialybes. Laukia šeima, turi gyvenamąjį plotą. Teigia norįs, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, nes nori kuo greičiau pradėti dirbti, jog kuo greičiau galėtų padengti turimus ieškinius.

5.2.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo motyvuoja kažkada turėtais drausmės pažeidimais, kurie yra administracinės teisės jurisprudencijos dalis. Pasibaigus skirtos nuobaudos laikui ir praėjus vieneriems metams, laikoma neturinčiu nuobaudų, tuo tarpu, nuteistojo nuomone, teismas neįvertino tai, kad jis yra skatintas daug kartų. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, todėl tai, kad jam gali susidaryti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, tikrai yra neteisinga. Juolab, kad kaip nuteistasis nurodo, jis neprašo panaikinti bausmę, o ją atliks iki galo, tik pageidautų ją baigti atlikinėti kitomis sąlygomis.

5.3.                      Nuteistasis V. D. skunde pastebėti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl Lygtinio paleidimo”, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymo privalomumo.

5.4.                      Skunde pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis teigia atlikęs reikiamą bausmės dalį. Kokia gali būti neatlikta bausmės dalis - BVK nenurodoma, nedeklaruojama, todėl neanalizuotina ir juo labiau negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato BVK 157 straipsnio 4 punktas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Nesuprantama tokia teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją.

5.5.                      Pagal LR BK 2 straipsnio 6 dalį negalima bausti žmogaus du kartus už tą patį nusikaltimą, tad dabar prikišant nusikaltimo sunkumą - baudžiama dar kartą - netaikomas lygtinis paleidimas. LR Konstitucija taip pat draudžia bausti dukart už tą patį. Esant visoms lygtinio paleidimo sąlygoms, atsisakyti taikyti, įstatymo numatytą lygtinį paleidimą, galima prilyginti baudimui antrą kartą.

5.6.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis V. D. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Akivaizdu, kad teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtini paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos: neva tai lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Matomai todėl teismas savo sprendimą pateikė visiškai be jokių argumentų, kas yra pakankama priežastimi skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

6.       Atsiliepimų į nuteistojo V. D. skundą negauta.

7.       Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10.       Atlikus nuteistojo V. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 28 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau yra būtina įvertinti ir V. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

11.       Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

12.       Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose nuo 2018 m. vasario 14 d. dirba, 5 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 28 balus, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma sudaro tik 5 balus. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiamai nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

13.       Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą, tačiau su šiais nuteistojo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto asmens elgesio korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

14.       Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Pažymėtina, kad šis teistumas V. D. nėra pirmasis – praeityje jis jau buvo teistas už kūno sužalojimą, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, kas leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines V. D. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo nuosekliai koreguojamas net ir bausmės atlikimo metu: atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, V. D. keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuriam kryptingo pozityvaus elgesio išlaikyti nepavyko. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, kaip teigia savo skunde, iš tiesų laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

15.       Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, kas Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta kaip kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. D. supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės ir suvokia, kad šio įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu.

16.       Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais, galimybę tęsti darbinę veiklą, ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir darbinė veikla analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje V. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms bei neatitinka teismų praktikos, tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomos Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos ir teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Svetlana Jurgaitienė

        Jurga Vasiliauskienė

        Valdas Vitunskas