Civilinė byla Nr. e2-1273-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00964-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Verslo Pietūs“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. Š., M. Š.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VA REALS“ pateikė prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo Pietūs“ bankrotą tyčiniu; pripažinti, kad už tyčinį BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą atsakingi asmenys yra buvusi BUAB „Verslo Pietūs“ vadovė V. Š. ir jos (buvęs) sutuoktinis, BUAB „Verslo Pietūs“ akcininkas M. Š.
2. Nurodė, kad, BUAB „Verslo Pietūs“ veikla, vykstant teisminiam procesui dėl skolos priteisimo pareiškėjai, pradėta perkelti į naujai įsteigtą įmonę UAB „Žvėryno bistro“. Tai atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto tyčinio bankroto požymį. BUAB „Verslo Pietūs“, likusi be pajamų ir darbuotojų, buvo perleista tariamam akcininkui ir vadovui Bangladešo Liaudies Respublikos piliečiui MD T. R., kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. BUAB „Verslo Pietūs“ vadovė buvo V. Š. (faktinė vadovė), nuo 2018 m. lapkričio 27 d. tarpinis vadovas buvo I. M. (I. M.), kuris yra įmonės, vykdančios įmonių pardavimo veiklą, direktorius. BUAB „Verslo Pietūs“ akcininkė nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo UAB „Europos fondų parama“, o nuo 2019 m. sausio 14 d. – MD T. R. UAB „Žvėryno bistro“ steigėjas, akcininkas ir vadovas yra buvusios BUAB „Verslo Pietūs“ direktorės V. Š. sutuoktinis veiklos perkėlimo metu M. Š., kuris buvo ir BUAB „Verslo Pietūs“ akcininkas.
3. BUAB „Verslo Pietūs“, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą mokėjimo tvarką, vykdė mokėjimus kitam patalpų nuomotojui, kurio patalpose veikė BUAB „Verslo Pietūs“ valdoma maitinimo įstaiga nutraukus nuomos sutartį tarp pareiškėjos ir BUAB „Verslo Pietūs“. Nurodytos aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto tyčinio bankroto požymį.
4. Iš nemokumo administratoriaus ataskaitos matyti, kad jokių BUAB „Verslo Pietūs“ apskaitos dokumentų nepavyko surasti, esamas vadovas jų nepateikė. Šios aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto tyčinio bankroto požymį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „VA REALS“ prašymo netenkino, priteisė iš pareiškėjos 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens V. Š. naudai.
6. Teismas kreditorės prašymą dėl BUAB „Verslo Pietūs“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjo pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ).
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „VA REALS“ ieškinio pagrindu atsakovei UAB „Verslo pietūs“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Galutinėje BUAB „Verslo pietūs“ bankroto ataskaitoje nurodyta, kad baigus likvidavimo procedūrą Vilniaus apygardos teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 14 428,43 Eur. 2020 m. birželio 30 d. nemokumo administratorius įmonės vadovei V. Š. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonei, kuri kilo dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo; byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino ir pagal kurią atsakovė sumokėjo įmonei 4 600 Eur.
8. BUAB „Verslo pietūs“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto neturėjo nuo pat įsteigimo pradžios. Bendrovė 2010 m. iš pareiškėjos buvo išsinuomojusi patalpas, kuriose teikė viešo maitinimo paslaugas. Bendrovė su finansinėmis problemomis susidūrė dar 2015 m., tačiau veiklą tęsė, 2015 m. antroje pusėje persikėlė į pigesnes patalpas, esančias adresu Saltoniškių g. 29, Vilniuje. Bendrovės veikla 2016–2017 m. buvo nuostolinga, 2017 m. laikotarpiu bendrovės turtą sudarė tik 14 047 Eur trumpalaikis turtas ir 371 Eur atsargos. Bendrovės darbuotojai atleisti 2018 m. liepos 31 d., tik buvusios vadovės V. Š. ir buvusio akcininko, jos sutuoktinio M. Š. atleidimai įforminti 2018 m. lapkričio 30 d., po įmonės pardavimo, kai 2018 m. lapkričio 29 d. materialinių vertybių perdavimo–aktu buvusi vadovė V. Š. bendrovės antspaudą, kasos aparatus ir steigimo bei buhalterinius dokumentus (įmonės buhalteriją nuo 2010 m. iki 2018 m.) perdavė pirkėjos UAB „Europos fondų parama“ atstovui I. M. Bendrovės pardavimo ir materialinių vertybių perdavimo metu buvo fiksuotos tokios bendrovės skolos: UAB „VA REALS“ – 10 236 Eur, UAB „Volf Engelman“ – 4 242,28 Eur, UAB „Pontem“ – 602 Eur ir V. Š. – 55 179 Eur (pastaroji bankroto byloje nepareiškė finansinio reikalavimo). Iš bylos dokumentų teismas sprendė, kad nuo bendrovės pardavimo realios veiklos bendrovė nevykdė, nes bendrovė nesamdė darbuotojų, o duomenų apie kokią nors kitą veiklą taip pat nėra.
9. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pareiškėjai, kuri užbaigta įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki
2017 m. kovo 24 d. atsakovė UAB „Verslo pietūs“ apmokėjo dalį skolos, t. y. grynais pinigais per kasą sumokėjo 790 Eur bei 4 298,77 Eur dalį skolos padengė mokant pavedimu. Šalys
2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė Susitarimą Nr. 3 dėl nuomos sutarties nutraukimo ir išsikraustymo iš patalpų iki 2015 m. spalio 6 d. Susitarimo 8 punkte nurodyta, kad kreditorei (ieškovei) kaip užstatas (garantas) buvo perduotas turtas (4 126 Eur vertės). Apeliaciniame procese atsakovė įrodinėjo, kad skola turėjo būti mažinama 3 382 Eur suma, kurią ieškovė privalėjo įskaityti į skolos sumą, bei pateikė 2015 m. spalio 5 d. raštą, kuriuo M. Š. perdavė ieškovei UAB „VA REALS“ jam priklausantį turtą kaip užstatą prie Susitarimo Nr. 3 dėl 2010 m. balandžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 10/04/15 nutraukimo. Nors pirmosios instancijos teismas šį atsakovės argumentą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo mažinti skolos sumą remiantis minėtu įrodymu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina suinteresuotų asmenų byloje pateiktus paaiškinimus, jog bendrovė bandė grąžinti skolas, paliko savo turtą kaip užstatą, nutraukus nuomos sutartį pačios kreditorės (nuomotojos) pasiūlymu perėjo veiklą tęsti į pigesnes su ja susijusios įmonės patalpas adresu Saltoniškių g. 29, Vilniuje. Pareiškėja šių nurodytos aplinkybių ne tik kad neneigia, bet ir minėtoje civilinėje byloje iš esmės patvirtino, kad jai šios aplinkybės žinomos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja teikė minimos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Saltoniškių verslo centras“ buhalterinius dokumentus pati savarankiškai, net nepaaiškindama, koks šių dokumentų gavimo kelias ar šaltinis. Vadinasi, visos bendrovės persikėlimo ir kitos patalpų nuomos sutarties sudarymo su AB „Saltoniškių verslo centras“ aplinkybės pareiškėjai neabejotinai buvo žinomos. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad iki bendrovės pardavimo 2018 m. lapkričio pabaigoje tiek vadovė, tiek akcininkas stengėsi išlaikyti įmonę gyvybingą, mokėjimus 2015–2017 m. atliko ne tik naujajai nuomotojai, bet ir pareiškėjai, iki pat 2018 m. spalio mėnesio, kada skolos byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, siekė, jog skolos dalis būtų užskaityta įkaito turtu. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas netęsti įmonės veiklos ir parduoti verslą šeimos galutinai buvo priimtas 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje, kadangi tada buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai (išskurus vadovę ir bendrovėje dirbusį akcininką). Anot teismo, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka bankroto bylos iškėlimo metu buvo tik 16,04 Eur dydžio ir susidarė tik nuo 2018 m. gegužės 15 d. UAB „Verslo pietūs“ skola bendrovei UAB „Handelchus“ susidarė per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 23 d., kada pagal 4 sąskaitas pirmą kartą buvo neapmokėtas prekių (maisto produktų) likutis už 313,68 Eur sumą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad iki šio momento bendrovė siekė tęsti veiklą, pirko maisto produktus, teikė viešo maitinimo paslaugas.
10. Teismas nustatė, kad UAB „Žvėryno bistro“ įsteigta 2017 m. birželio 22 d. Tiek ši aplinkybė, tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir teismo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus išreikalauti duomenys apie abiejų bendrovių darbuotojus patvirtina, kad vienu metu veikė ir veiklą vystė abi įmonės – tiek UAB „Verslo pietūs“, tiek UAB „Žvėryno bistro“, ir kai kurie darbuotojai vienu metu dirbo abiejose įmonėse. Tačiau vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytos tyčinio bankroto aplinkybės buvimo, nes byloje nėra jokių duomenų apie bankrutavusios bendrovės veiklos, turto ar klientų perėmimą ar buvusių sutarčių perėmimą ir tęsimą kitos bendrovės veikloje, taip pat nėra duomenų apie tai, kad buvusio akcininko naujai įsteigta įmonė vykdytų ir buvusios įmonės finansinius įsipareigojimus ar prisiimtų atsakomybę už nebaigtas vykdyti UAB „Verslo pietūs“ sutartis ir / arba būtų perėmusi jos reikalavimo teises.
11. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (nors tokį buvus konstatuoti aplinkybių pakanka) yra priežastiniu ryšiu susiję su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu.
12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nesusiformavo teismo įsitikinimas, jog UAB „Verslo pietūs“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuotų asmenų – buvusių vadovės V. Š. ir akcininko M. Š. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, jog BUAB „Verslo pietūs“ bankrotas yra tyčinis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Pareiškėja UAB „VA REALS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Verslo Pietūs“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Teismas nepasisakė dėl buhalterinės apskaitos aplaidaus tvarkymo klausimo, kuris sudaro atskirą pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu. Pagal paskutines viešai prieinamas BUAB „Verslo Pietūs“ finansines ataskaitas 2017 m. laikotarpiu bendrovės turtą sudarė tik 14 047,00 Eur trumpalaikio turto ir 371,03 Eur atsargų. Jokių duomenų apie to turto būklę, vietą, vertę bankroto byloje nemokumo administratoriui nepavyko surasti. Įmonės perdavimo akte, kuris pateiktas kartu su 2021 m. rugsėjo 3 d. suinteresuoto asmens M. Š. paaiškinimais, nėra aiškiai nurodyta, kokie dokumentai yra perduodami, kaip jie numeruojami ir pan., todėl nėra galimybės nustatyti, kam priklauso nemažos vertės turtas, kurio pakaktų atsiskaityti su pareiškėja. Buhalterinės apskaitos duomenų nuslėpimas ir prisidengimas atsiradusiu įmonės perdavimo aktu nutartyje turėjo būti įvertintas kaip savarankiškas pagrindas BUAB „Verslo Pietūs“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
13.2. Nutarties argumentacija nėra pakankama konstatuoti kitų dviejų savarankiškų tyčinio bankroto pagrindų buvimą ar nebuvimą. Galutinė nutartyje nurodyta išvada apie nesusiformavusį teismo įsitikinimą, kad BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą lėmė tyčiniai suinteresuotų asmenų – buvusių vadovės V. Š. ir akcininko M. Š. veiksmai, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ar argumentais, kodėl tokie įrodymai yra atmetami. Teismas negalėjo nevertinti ir atmesti pareiškėjos įrodymų remdamasis vien tik niekuo nepagrįsta abejone dėl jų gavimo šaltinio.
13.3. Civilinėje byloje Nr. e2-20979-1012/2017 teismas atmetė atsakovės UAB „Verslo pietūs“ argumentus dėl tariamo užstato. Naujas suinteresuotų asmenų paaiškinimų vertinimas nutartyje, prieštaraujantis įsiteisėjusių sprendimų išvadoms, neatitinka res judicata principo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
13.4. Didžioji dalis bankrutavusios įmonės mokėjimų vyko grynaisiais pinigais, grynuosius pinigus įmokėdavo abu suinteresuoti asmenys ir pasirašydavo kasos pajamų orderiuose, t. y. abu suinteresuoti asmenys faktiškai vykdė mokėjimus ir žinojo apie mokėjimus AB „Saltoniškių verslo centras“. Tokie veiksmai tiesiogiai įrodo subjektyvų suinteresuotų asmenų civilinės atsakomybės aspektą – kaltę. Taip pat tokios aplinkybės leistų abejoti buhalterinės apskaitos duomenų patikimumu – viešai prieinamose finansinėse ataskaitose (už 2017 m.) nebuvo duomenų apie ženklias BUAB „Verslo pietūs“ grynųjų pinigų sumas.
13.5. Pagal paskutinius 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenis BUAB „Verslo pietūs“ faktiškai buvo nemoki. Atitinkamai yra pagrindas teigti, kad bankrutavusi įmonė atsiskaitymo metu AB „Saltoniškių verslo centras“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriams sumokėti. Pareiškėjos reikalavimas yra kildinamas iš laikotarpio iki nuomos sutarties su AB „Saltoniškių verslo centras“ sudarymo. Be to, UAB „Verslo pietūs“ atstovė vykstant teismo procesui dėl skolos priteisimo iš dalies ieškinį pripažino. Nutartyje tokia aplinkybė vertinama suinteresuotų asmenų naudai teigiant, kad tokie veiksmai rodė pastangas atsikaityti su kreditoriais. Tačiau toks teismo vertinimas nepagrįstas nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais (prejudicinės bylos chronologija, atsikaitymų dokumentais), nei nuosekliu įvykių sekos vertinimu.
13.6. Bankrutavusi įmonė, atstovaujama vadovės V. Š., tyčia, ilgą laiką ir sistemingai siekė išvengti atsiskaitymo su pareiškėja ir mokėjo pagal sąskaitas AB „Saltoniškių verslo centras“, kurios reikalavimo teisės atsirado vėliau, nei pareiškėjos reikalavimas. Tikėtina, kad mokėjimai vyko ir pagal kitas einamąsias sąskaitas (maisto produktų pirkimai ir pan.), nes kitu atveju veiklos įmonė negalėjo vykdyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Verslo pietūs“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
13.7. Nutarties argumentacija dėl bankrutavusios įmonės veiklos perkėlimo į kitą įmonę prieštaringa bei nenuosekli, niekaip nepagrindžianti nutarties išvadų apie dar vieno pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu nebuvimą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vien aplinkybė apie sutuoktinio įsteigtą juridinį asmenį, kurio veikla yra tapati bankrutavusios įmonės veiklai, sudaro pagrindą teigti apie bankrutavusios įmonės veiklos perkėlimą. VSDFV duomenys patvirtina, kad bankrutavusios įmonės veikla su darbuotojais buvo perkelta į UAB „Žvėryno bistro“.
14. Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir įvertino visas su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu tyčinio bankroto požymiu susijusias aplinkybes: teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. Š. BUAB „Verslo pietūs“ vadove buvo nuo
2012 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., įvertino aplinkybę, kad tuo laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, o įmonės balansai tvarkingai buvo teikiami VĮ Registrų centrui. Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. buvo pakeistas įmonės vadovas, kuris perėmė ir visą bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2018 m. lapkričio 29 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą, kuris pateiktas byloje. Nėra jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo V. Š. pažeidė esminius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Verslo pietūs“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto.
14.2. Teismas nekvestionavo kitoje civilinėje byloje pareiškėjai priteistų sumų, niekaip jų nesumažino, bet analizavo tos bylos duomenis tik tam, kad būtų patvirtinti (arba paneigti) suinteresuoto asmens teiginiai apie siekį atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismas neatmetė jos pateiktų įrodymų, šie įrodymai buvo įvertinti. Tiek pareiškėja UAB „VA REALS“, tiek AB „Saltoniškių verslo centras“, iš kurios vėliau UAB „Verslo pietūs“ nuomojosi patalpas ir kuriai mokėjimus pareiškėja ginčija kaip pažeidžiančius atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, yra valdomi tų pačių asmenų, o tai reiškia, kad pareiškėja ne tik žinojo, bet ir sutiko su tokiais atsiskaitymų eiliškumais. Suinteresuotas asmuo M. Š. paaiškino, kad UAB „Verslo pietūs“ pačių UAB „VA REALS“ vadovų reikalavimu buvo priversta persikelti į kitas tų pačių asmenų valdomas patalpas ir mokestį už nuomą mokėti faktiškai tiems patiems asmenims. Patalpų nuomos mokesčio mokėjimas AB „Saltoniškių verslo centras“ buvo būtinas siekiant tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
14.3. Nors pareiškėja nurodo duomenis (išklotinę) apie neva bendrovės atliktus pavedimus, pažymėtina, kad: 1) tai yra neaiškios kilmės dokumentas, iš kurio faktiškai nėra galimybės nustatyti kas, už ką ir kodėl atliko pareiškėjos nurodytus mokėjimus; 2) pareiškėja nepagrindžia, koks šių pavedimų santykis su pradelstais bendrovės įsipareigojimais, turimomis piniginėmis lėšomis bei kokie konkretūs bendrovės atsakingų asmenų veiksmai rodo jų siekį tokiais pavedimais sumažinti bendrovės turtą ir / ar privesti prie bankroto. Darytina išvada, kad pareiškėjos teiginiai dėl tyčinio bankroto kriterijaus, nustatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte), egzistavimo yra nepagrįsti.
14.4. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Verslo pietūs“ buvusios vadovės V. Š. sutuoktinis įsteigė kitą įmonę, neįrodo tyčinio bankroto sąlygos, nustatytos ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį, ar kad BUAB „Verslo pietūs“ turtas buvo perduotas kitam juridiniam asmeniui. Nėra ir kitos būtinos sąlygos šio straipsnio taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018). Taip pat aplinkybė, kad keli darbuotojai dirbo tiek UAB „Verslo pietūs“, tiek ir UAB „Žvėryno bistro“, nepatvirtina verslo perkėlimo. Darbuotojai buvo samdomi kaip papildoma pagalba didesnių renginių organizavimo metu.
15. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 36–51 punktus). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla atsakovei UAB „Verslo pietūs“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kadangi veiksmai, dėl kurių UAB „Verslo pietūs“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Verslo pietūs“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, teisingai vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatomis, kurias nurodo apeliantė.
Dėl pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu
19. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
20. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kuri yra BUAB „Verslo pietūs“ kreditorė, prašė pripažinti šios bendrovės bankrotą tyčiniu trimis pagrindais, t. y. dėl veiklos perkėlimo į naujai įsteigtą įmonę; CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo; netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai dėl to negalima nustatyti įmonės turto. Atitinkami tyčinio bankroto pagrindai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose bei 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą, konstatavęs, kad nėra nei vieno iš jame nurodytų pagrindų pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, kad BUAB „Verslo pietūs“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu visais jos prašyme nurodytais pagrindais.
Dėl įmonės veiklos perkėlimo kaip pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu
22. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018 28 punktą; 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-230-450/2021 49 punktą).
23. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Verslo pietūs“ įsteigta
2010 m. gegužės 7 d., nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. bendrovės direktorės pareigas ėjo suinteresuotas asmuo V. Š.. Jos sutuoktinis suinteresuotas asmuo M. Š. neneigia, kad tuo metu buvo vienas iš UAB „Verslo pietūs“ akcininkų. Nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 14 d. vienintele UAB „Verslo pietūs“ akcininke įregistruota UAB „Europos fondų parama“, o nuo 2019 m. sausio 14 d. – Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis MD T. R., kuris buvo ir paskutinis bendrovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo.
24. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. įsteigta UAB „Žvėryno bistro“, šios bendrovės steigėjas, vienintelis akcininkas ir vadovas yra M. Š. Suinteresuoti asmenys neneigia, kad UAB „Žvėryno bistro“, kaip ir UAB „Verslo pietūs“, pagrindinė veikla susijusi su viešo maitinimo paslaugų teikimu (kavinė-restoranas). Iš M. Š. rašytinių paaiškinimų matyti, kad UAB „Žvėryno bistro“ įkurta nusprendus atidaryti naują restoraną kitose patalpose. Juridinių asmenų registre abiejų bendrovių buveinės įregistruotos skirtingais adresais. Nuo UAB „Žvėryno bistro“ įsteigimo momento UAB „Verslo pietūs“ veiklą dar vykdė ilgiau nei metus. Byloje pateikti VSDFV duomenys patvirtina, kad UAB „Verslo pietūs“ darbuotojai atleisti 2018 m. liepos 31 d., išskyrus vadovę V. Š. ir bendrovėje dirbusį akcininką M. Š., su kuriais darbo santykiai pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. pardavus bendrovės akcijas UAB „Europos fondų parama“. Iš VSDFV duomenų taip pat nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais dalis darbuotojų vienu metu dirbo ir UAB „Verslo pietūs“, ir UAB „Žvėryno bistro“.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien nurodytų aplinkybių nepakanka taikyti tyčinio bankroto prezumpciją pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes byloje nėra jokių duomenų apie bankrutavusios bendrovės veiklos, turto, klientų perėmimą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad buvusio akcininko naujai įsteigta įmonė vykdytų ir bankrutavusios bendrovės finansinius įsipareigojimus ar prisiimtų atsakomybę už nebaigtas vykdyti BUAB „Verslo pietūs“ sutartis ir / arba būtų perėmusi jos reikalavimo teises.
26. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamos nutarties argumentacija dėl bankrutavusios įmonės veiklos perkėlimo į kitą įmonę yra prieštaringa ir nenuosekli. Tačiau apeliantė konkrečiai nepagrindžia, kurie teismo argumentai neatitinka padarytos išvados dėl aptariamo pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nebuvimo. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką (žr. šios nutarties 22 punktą), priešingai nei nurodo apeliantė, vien aplinkybių apie akcininko įsteigtą naują įmonę, kuri vykdo to paties pobūdžio veiklą, kurią vykdė ir bankrutavusi įmonė, ar dalies darbuotojų samdymą vienu metu abiejose įmonėse, nepakanka konstatuoti įmonės veiklos perkėlimo ir taikyti tyčinio bankroto prezumpcijos pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu minėtu teisiniu pagrindu.
Dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo kaip pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu
27. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą vienas iš tyčinio bankroto požymių yra įmonės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
29. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017 20–21 punktus; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017 16, 24 punktus; 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017 27–28 punktus).
30. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kaip vieną iš pagrindų pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu nurodė tai, kad bendrovė, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutraukusi patalpų nuomos sutartį su UAB „VA REALS“ ir turėdama įsiskolinimą šiai kreditorei, atliko mokėjimus kitai kreditorei AB „Saltoniškių verslo centras“, į kurios patalpas persikėlė po sutarties su apeliante nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog BUAB „Verslo pietūs“ iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog toks pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiai išvadai.
31. Visų pirma, patalpos buvo reikalingos tam, kad UAB „Verslo pietūs“ galėtų vykdyti savo veiklą, susijusią su viešojo maitinimo paslaugų teikimu. Taigi, bendrovė privalėjo vykdyti einamuosius mokėjimus patalpų nuomotojai, nes priešingu atveju būtų priversta išsikelti ir apskritai nebegalėtų tęsti savo veiklos. Antra, M. Š. raštu byloje paaiškino, kad 2015 m. UAB „Verslo pietūs“ susidūrė su finansiniais sunkumais dėl sumažėjusių klientų srautų ir apyvartos, rekonstravus šalia esantį prekybos centrą, ir dėl virtuvėje kilusio gaisro, po kurio restoranas negalėjo dirbti du mėnesius. Dėl šios priežasties susidarė skola pareiškėjai už patalpų nuomą. Apeliantė nepaneigė M. Š. nurodytų aplinkybių, kad būtent jos atstovas pasiūlė bendrovei persikelti į pigesnes patalpas, kurios priklausė su UAB „VA REALS“ per valdymo organus ir dalyvius susijusiai AB „Saltoniškių verslo centras“; kad nutraukus patalpų nuomos sutartį su apeliante, šalys susitarė dėl skolos išdėstymo dalimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl minėtos skolos grąžinimo tarp UAB „VA REALS“ ir UAB „Verslo pietūs“ kilo teisminis ginčas, kuris galutinai išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi. Minėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2017 m. kovo 24 d. atsakovė UAB „Verslo pietūs“ apmokėjo dalį skolos ieškovei UAB „VA REALS“. Be to, minėtoje civilinėje byloje atsakovė dalį skolos siekė įskaityti į ieškovės patalpose paliktą turtą – restorano įrangą. M. Š. raštu taip pat paaiškino, kad persikėlus į AB „Saltoniškių verslo centras“ priklausančias patalpas, netrukus prasidėjo dalies pastato renovacija, dėl statybos darbų ir triukšmo sumažėjo klientų skaičius, todėl įmonę, atsiradus pirkėjui, nuspręsta parduoti.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad aptariamu laikotarpiu, t. y. persikėlus į AB „Saltoniškių verslo centras“ priklausančias patalpas, buvo siekiama tęsti UAB „Verslo pietūs“ veiklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis nagrinėjamoje byloje neįrodytas.
33. Taip pat nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos, nes byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tuo metu, kai buvo vykdomi atsiskaitymai su patalpų nuomotoja AB „Saltoniškių verslo centras“, UAB „Verslo pietūs“ jau buvo nemoki (to negalima konstatuoti remiantis vien įmonės balansu) ir savo darbuotojui (ar darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokėjo darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Dėl apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaip pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu
34. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
35. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
36. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė pripažinti BUAB „Verslo Pietūs“ bankrotą tyčiniu ir tuo pagrindu, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui, todėl jis negalėjo nustatyti bendrovės turto, jo vertės.
37. Pažymėtina, kad pareigą perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus (arba nurodyti priežastis, dėl ko jis to negali padaryti) turi asmuo, kuris ėjo valdymo organo pareigas tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. Š. UAB „Verslo pietūs“ vadovės pareigas ėjo iki 2018 m. lapkričio 27 d. Jos sutuoktiniui M. Š. pardavus UAB „Verslo pietūs“ akcijas, bendrovės vadovas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvo I. M., o nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo – Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis MD T. R. Taigi, būtent pastarasis asmuo turi pareigą perduoti BUAB „Verslo Pietūs“ nemokumo administratoriui visus šios bendrovės dokumentus ir turtą. Tačiau apeliantė minėto asmens savo prašyme neįvardino kaip atsakingo už bendrovės tyčinį bankrotą ir jis į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas suinteresuoto asmens procesiniu statusu bei savo pozicijos ginčo klausimu nepateikė.
38. Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad UAB „Verslo pietūs“ buhalterinę apskaitą apgaulingai ir netinkamai tvarkė suinteresuoti asmenys V. Š. ir M. Š. Byloje yra pateiktas
2018 m. lapkričio 28 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį, atsižvelgiant į sudarytą ir įsigaliojusią UAB „Verslo pietūs“ 100 proc. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjo atstovė V. Š. perdavė pirkėjo atstovui I. M. šias bendrovės materialines vertybes: 1) bendrovės antspaudą, 2) bendrovės steigimo dokumentus, 3) kasos aparatus (2 vnt.), 4) bendrovės buhalteriją nuo 2010 m. iki 2018 m. Šis rašytinis įrodymas, nesant jokių kitų priešingų įrodymų, patvirtina, kad V. Š., atšaukus ją iš bendrovės vadovės pareigų, tinkamai įvykdė pareigą perduoti bendrovės dokumentus naujai paskirtam bendrovės vadovui (CPK 178, 185 straipsniai).
39. Apeliantės atskirajame skunde teigiama, kad minėtame akte nėra detaliai nurodyta, kokie dokumentai yra perduodami, todėl nėra galimybės nustatyti, kam priklauso paskutiniame UAB „Verslo pietūs“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas 14 418 Eur vertės turtas, kurio pakaktų atsiskaityti su pareiškėja. Šis argumentas atmestinas, nes, pirma, visų buhalterinės apskaitos dokumentų už beveik aštuonių metų laikotarpį detalaus sąrašo sudarymas neatitiktų protingumo kriterijaus, teisės aktuose toks reikalavimas nėra nustatytas. Antra, apeliantė remiasi UAB „Verslo pietūs“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, tačiau minėtas aktas sudarytas 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus beveik 11 mėnesių. Per tokį laikotarpį bendrovės turto sudėtis ir vertė gali žymiai pakisti. Trečia, iš civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos priteisimo, priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad atsakovė UAB „Verslo pietūs“ toje byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovės UAB „VA REALS“ išnuomotose patalpose liko atsakovei priklausantis turtas – restorano įranga. Atsižvelgiant į tai, kad minėta byla galutinai išspręsta 2018 m. spalio 23 d., tikėtina, kad šio turto buhalterinė vertė buvo įtraukta į UAB „Verslo pietūs“ 2017 m. gruodžio 31 d. balansą kaip kitas trumpalaikis turtas. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai buvo sudarytas 2018 m. lapkričio 28 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas, UAB „Verslo pietūs“ turėjo kokio nors kito materialaus turto, kuris nebuvo įtrauktas į šį aktą.
40. Apeliantės atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad didžioji dalis BUAB „Verslo pietūs“ mokėjimų vyko grynaisiais pinigais, kuriuos įmokėdavo abu suinteresuoti asmenys ir pasirašydavo kasos pajamų orderiuose. Tokios aplinkybės, anot apeliantės, kelia abejonių buhalterinės apskaitos duomenų patikimumu, nes viešai prieinamose 2017 m. finansinėse ataskaitose nėra duomenų apie ženklias BUAB „Verslo pietūs“ grynųjų pinigų sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas stokoja pagrįstumo, nes apeliantės nurodomos aplinkybės nėra patvirtintos konkrečiais įrodymais, byloje nėra jokių patikimų duomenų apie BUAB „Verslo pietūs“ buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą suinteresuoto asmens V. Š. vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Pažymėtina, kad teismo išvados dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti grindžiamos vien prielaidomis.
41. Kadangi apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl BUAB „Verslo pietūs“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
42. Byloje neįrodyta, kad BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą nulėmė tyčiniai suinteresuotų asmenų – buvusių bendrovės vadovės V. Š. ir akcininko M. Š. veiksmai. Nesant įrodymų ir nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų apeliantės nurodytus tyčinio bankroto požymius ir (arba) sudarytų pagrindą taikyti tyčinio bankroto prezumpcijas pagal minėtas įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą, teisingai išsprendė šį ginčą. Dėl to apeliantės skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė prašymą priteisti 2 268,75 Eur išlaidas, patirtas už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens prašomas priteisti išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už atitinkamo pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl, atmetus pareiškėjos UAB „VA REALS“ atskirąjį skundą, iš jos suinteresuotam asmeniui V. Š. priteistina dalis patirtų išlaidų – 626,56 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ (juridinio asmens kodas 300085758) 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėja Aldona Tilindienė