Civilinė byla Nr. e2-118-800/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00618-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.14.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 24 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS atstovui G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PLUSPLUS CAPITAL AS patikslintą ieškinį atsakovui R. J., tretiesiems asmenims I. J., Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė PLUSPLUS CAPITAL AS kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui R. J., tretiesiems asmenims I. J., Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo:1) prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. J. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po G. M. J. mirties; 2) leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. 2015 m. liepos 3 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., ieškovės naudai į I. J. valdomą nekilnojamąjį turtą - ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 55/342 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad antstolis R. S. vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas R. J. VSDFV duomenimis nedirba ir jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir kelių transporto registrų duomenimis skolininko vardu įregistruoto turto nėra, skolininko sąskaitos areštuotos - lėšų jose nėra. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo skolos likutis sudaro 70 223,19 Eur, palūkanų – 106 031,87 Eur, iš viso 176 255,06 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis – 70 223,19 Eur, palūkanų – 106 031,87 Eur, iš viso 176 255,06. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priverstinio išieškojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) atsisakė palikimo. Ieškovei buvo pateiktas testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas po savo motinos G. M. J. mirties būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. Sutuoktinį A. J. pergyvenusi G. M. J. (duomenys neskelbtini) teikė pareiškimą notarui, kuriuo ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Palikėjo dukra V. Č. (duomenys neskelbtini) pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo, kuriuo atsisakė nuo jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, mirus tėvui A. J.. Kiti palikėjo A. J. vaikai, t. y. R. J. ir I. J. nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Atsakovo motina G. M. J. po sutuoktinio mirties, įgijo šį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Po G. M. J. mirties palikėjos dukra I. J. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą notarui, kuriuo ji priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Kiti palikėjos vaikai, tarp jų ir R. J., nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Trečiasis asmuo I. J., priėmusi po motinos mirties atsiradusį palikimą, paveldėjimo teisės pagrindais įgijo šį palikimą sudarantį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Turtas vis dar yra registruotas atsakovo tėvų A. J. ir G. M. J. vardu. Be atsakovo ir jo seserų V. Č. ir I. J. daugiau pirmos eilės įpėdinių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sesuo V. Č. nesiėmė jokių veiksmų palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti, dėl šios priežasties darytina išvada, jog į palikėjos G. M. J. palikimą pirmos eilės įpėdiniai atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo I. J. turi lygias teises, t. y. į po ½ dalį nurodyto palikimo. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo atsisakymą priimti palikimą.

Vienas iš būdų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius - pareikšti actio Pauliana (Pauliano ieškinį). Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. 

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovui R. J. ir trečiajam asmeniui I. J. adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, taip pat ir teismo šaukimas į 2022 m. sausio 11 d. 09.15 val. paskirtą parengiamąjį teismo įteikti 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas ir trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškovės ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė, į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Atsakovui R. J. ir trečiajam asmeniui I. J. buvo išaiškinta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, bylos dalyviai turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti bei nurodyti aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas nutarties dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė pagal vykdomąjį įrašą privestinai išieškoti iš skolininko (atsakovo) R. J. pradinio hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai 155 129,20 Eur ir 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo banko naudai išieškojimo sumos iki faktinio vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Antstolis R. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose pagal 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė iš AB „Swedbank“ į išieškotoją PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 20219 m. liepos 29 d. patvarkymu patikslino, jog išieškotojas pakeičiamas į PlusPlus Capital AS. Antstolis R. S. vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas R. J. VSDFV duomenimis nedirba ir jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir kelių transporto registrų duomenimis skolininko vardu įregistruoto turto nėra, skolininko sąskaitos areštuotos - lėšų jose nėra. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo skolos likutis sudaro 70 223,19 Eur, palūkanų – 106 031,87 Eur, iš viso 176 255,06 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis – 70 223,19 Eur, palūkanų – 106 031,87 Eur, iš viso 176 255,06. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priverstinio išieškojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

Iš teismui pateiktų G. M. J. ir A. J. paveldėjimo bylų kopijų matyti, kad G. M. J. ir A. J. buvo sutuoktiniai. Jie turi keturis vaikus – atsakovą R. J., trečiąjį asmenį I. J., taip pat V. Č. ir G. J.. Sutuoktinį A. J. pergyvenusi G. M. J. (duomenys neskelbtini) teikė pareiškimą notarui, kuriuo ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Palikėjo dukra V. Č. (duomenys neskelbtini) pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo, kuriuo atsisakė nuo jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, mirus tėvui A. J.. Kiti palikėjo A. J. vaikai, t. y. R. J. ir I. J. nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Atsakovo motina G. M. J. po sutuoktinio mirties, įgijo šį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Po G. M. J mirties palikėjos dukra I. J. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą notarui, kuriuo ji priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Kiti palikėjos vaikai, tarp jų ir R. J., nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Trečiasis asmuo I. J., priėmusi po motinos mirties atsiradusį palikimą, paveldėjimo teisės pagrindais įgijo šį palikimą sudarantį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas A. J. ir G. M. J. vardu.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Ieškovė PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį grindžia tuo jog 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė pagal vykdomąjį įrašą privestinai išieškoti iš skolininko (atsakovo) R. J. pradinio hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai 155 129,20 Eur ir 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo banko naudai išieškojimo sumos iki faktinio vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. 2015 m. liepos 3 d. buvo išduotas kitas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 155 129,20 Eur ir 11 procentų dydžio išieškojimo hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai. Minėti vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pateikti vykdyti antstolio R. S. kontorai, kuris užvedė vykdomąsias bylas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo R. J..

Taigi kaip matyti, nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakydamas, t. y. faktiškai neatlikdamas jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, jų neatliko teismo vertinimu sąmoningai t. y. žinodamas, kad yra skolingas ir iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas kreditoriams.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo R. J. kreditoriais, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jų kaip kreditorių interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų išieškota skola, kurią jie įgijo Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.

Byloje nustatyta, kad mirus atsakovo R. J. motinai, atsakovas atsisakė priimti jam įstatymo pagrindu atitenkančią palikimo dalį, t. y. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Taigi atsakovas R. J. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad faktiškai atsisakius palikimo, atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atsisakymas priimti savo motinos palikimą, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas R. J. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienašalį sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties. Atsakovas į bylą nėra pateikę jokių, priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir ši actio Pauliana sąlyga yra pripažintina įrodyta.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo R. J. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, dėl ko atsakovui priklausiusį palikimą įgijo teisę paveldėti (paveldėjo) ir palikimą priėmė atsakovo sesuo I. J., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo R. J. žinojo apie savo prievoles kreditoriams, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas R. J. nepriėmė po jo motinos mirties atsiradusio palikimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas R. J. po motinos mirties jokių veiksmų neatliko t. y. jis po motinos mirties iki (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į notarą, bet to neatliko.

CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė apie atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio R. S. 2020 m. liepos 30 d. gavusi testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po tėvo A. J. ir motinos G. M. J. mirties. Sprendžiant senaties klausimą svarbu ir tai ar ieškovas galėjo anksčiau sužinoti apie aplinkybes t. y. atsakovo veiksmus (neveikimą) priimant ar atsisakant priimti palikimą. Kaip teisingai nurodyta ieškinyje, ieškovė testamentų registro duomenys jai nėra vieši. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų testamentų registro nuostatų 66 punktu (toliau - Nuostatai), testamentų registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti: notarai, Lietuvos notarų rūmai, konsuliniai pareigūnai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos. Teisę gauti registro duomenis turi ir fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nėra nei viena iš Nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, ieškovei apie atsakovo paveldėjimo teisių atsisakymo sandorį negalėjo būti žinoma iki tol, kol antstolis, vykdydamas išieškojimą ieškovės naudai, nenustatė šių aplinkybių. Taigi, teismas daro išvadą kad nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 str. pagrindu pareikšti.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas R. J. negali būti įpareigotas priimti mirusios motinos palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo R. J. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. M. J. mirties, tenkintini visiškai.

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Atsakovo R. J. neveikimas – atsisakymas priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo R. J. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovo R. J. paveldėtą turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 82,00 Eur žyminio mokesčio, teikdama patikslintą ieškinį ieškovė sumokėjo dar 82,00 Eur žyminio mokesčio, todėl visiškai patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl suma už procesinių dokumentų įteikimą priteistina iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

2021 rugpjūčio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – G. M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančių 5/16 dalių viso pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalių viso pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalių visų kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Pateikus patikslintą ieškinį ieškovė kartu pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

2021 m. lapkričio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 55/342 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, areštą uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą bei 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – areštuojant ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ab initio atsakovo R. J. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po G. M. J. mirties.

Leisti nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. 2015 m. liepos 3 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., ieškovės PlusPlus Capital AS naudai į I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu), bei 55/342 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu).

Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai 164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

2021 m. lapkričio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 55/342 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, areštą uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą bei 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – areštuojant ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. J. 20,15 Eur (dvidešimt eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė