Baudž. bylos Nr. 1A-369-116/2010

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.4;  1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 16 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės,  Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,

gynėjui  advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.  laisvės atėmimu 1 metams  2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu paskirta bausme: prie paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė T. A. paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi  baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

 

T. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 17 d. apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas duris įsibrovė į K. A. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) kaime, Joniškio r., iš kur pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ su SIM kortele, kurio vertė 150 litų, DVD grotuvą „AKAI“, kurio vertė 600 litų, automagnetolą „BLAUPUNKT“, kurios vertė 400 litų, tuo nukentėjusiajam K. A. padarydamas 1150,00 Lt turtinę žalą.           

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pareigūnams nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, nurodydamas ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors ir žinojo, kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymi, kad nors anksčiau ir buvo teistas 6 kartus, tačiau prašo nelaikyti, jog jis yra  linkęs daryti nusikaltimus, teigia, kad nusikalsdavo tik būdamas neblaivus, alkoholizmas buvo jo liga, kuria jam jau seniai pavyko įveikti. Esant tokioms aplinkybėms, prašo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikyti to, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

T. A. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis, sužinojęs, kad yra paieškomas, būdamas J. K. pats nuėjo į policijos nuovadą ir paprašė, kad būtų pargabentas į Lietuvą. Pažymi, kad J. K. trejus metus gyveno dorą ir sąžiningą gyvenimą, dirbo. Teigia sutinkantis su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu, tačiau nurodo būdamas suimtas neturėsiantis galimybės šį ieškinį atlyginti. Civilinį ieškinį pažada atlyginti išėjęs į laisvę. Teigia, jog šiuo metu jis nebeturi nė vieno žalingo įpročio, nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo gyvenime buvo paskutinis. 

            Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

            Skundas atmetamas.  

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos  BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

 

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

 

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

 Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas    nuteistajam bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas 6 kartus (b. l. 54-57), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 77-81), padarytos turtinės žalos neatlygino, taip pat atsižvelgė į tai, jog T. A. nusikalto būdamas jauno amžiaus ir pažadėjo ateityje nebenusikalsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog naują tyčinį nusikaltimą T. A. padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kadangi T. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė pats T. A. (b. l. 44-45, 113). Teisiamojo posėdžio metu  T. A. taip pat patvirtino, jog būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, visus nusikaltimus padarė paveiktas alkoholio ir nė vieno nepadarė būdamas blaivus (b.l. 114). Apeliaciniame skunde pastarasis taipogi  pažymėjo, kad nusikaltimus darydavo tik paveiktas alkoholio, būdamas „blaivaus proto“ nusikaltimo nėra padaręs.  

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, kuri yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), nėra aiškiai per griežta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 3 d., apeliantui nauju nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos teisingai, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant tik 3 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus  T. A. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Todėl laikyti, kad apeliantas nėra linkęs daryti nusikaltimus, kaip jis prašo apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos  BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

           

atmesti nuteistojo T. A. apeliacinį skundą.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Vaclovas Iždonas

 

Teisėjai                                                                                                             Irena Ivanovienė

 

                                                                                                                         Nijolė Matuzevičienė