Baudž.
bylos Nr. 1A-369-116/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
2.4; 1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Vaclovo Iždono,
kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,
gynėjui advokatui Edmundui
Jankaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį
skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendžio,
kuriuo T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d.
ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu paskirta
bausme: prie
paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo
bausmės iš dalies pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-04
nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir
galutinė subendrinta bausmė T. A. paskirta laisvės
atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
T. A. nuteistas už tai, kad 2007
m. birželio 17 d. apie 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas
duris įsibrovė į K. A. priklausantį automobilį „Audi 80“,
valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) stovėjusį (duomenys
neskelbtini) kaime, Joniškio r., iš kur pagrobė mobiliojo ryšio telefoną
„NOKIA“ su SIM kortele, kurio vertė 150 litų, DVD grotuvą „AKAI“, kurio vertė
600 litų, automagnetolą „BLAUPUNKT“, kurios vertė 400 litų, tuo nukentėjusiajam
K. A. padarydamas 1150,00 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką, pareigūnams nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes,
nurodydamas ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
nors ir žinojo, kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymi, kad nors
anksčiau ir buvo teistas 6 kartus, tačiau prašo nelaikyti, jog jis yra linkęs daryti nusikaltimus, teigia, kad
nusikalsdavo tik būdamas neblaivus, alkoholizmas buvo jo liga, kuria jam jau
seniai pavyko įveikti. Esant tokioms aplinkybėms, prašo jo atsakomybę
sunkinančia aplinkybe nelaikyti to, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
T. A. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis,
sužinojęs, kad yra paieškomas, būdamas J. K. pats nuėjo į policijos nuovadą ir paprašė, kad būtų pargabentas į Lietuvą.
Pažymi, kad J. K. trejus metus gyveno
dorą ir sąžiningą gyvenimą, dirbo. Teigia sutinkantis su iš jo priteistu
civiliniu ieškiniu, tačiau nurodo būdamas suimtas neturėsiantis galimybės šį
ieškinį atlyginti. Civilinį ieškinį pažada atlyginti išėjęs į laisvę. Teigia,
jog šiuo metu jis nebeturi nė vieno žalingo įpročio, nusikaltimas, už kurį jis
nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo gyvenime buvo paskutinis.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį
skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos
aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos
Respublikos BPK 20 str. nuostatų.
Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų
nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą
nusikalstamą veiką. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos
nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos
neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d.
išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina
bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo
ribų.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Lietuvos
Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio
atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į
padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį,
padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos
stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias
aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias
reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą
bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo
nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti
ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas,
paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų,
užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad
pirmosios instancijos teismas, skirdamas
nuteistajam bausmę, Lietuvos
Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau buvo
teistas 6 kartus (b. l. 54-57), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l.
77-81), padarytos turtinės žalos neatlygino, taip pat atsižvelgė į tai, jog T. A. nusikalto būdamas jauno amžiaus ir pažadėjo ateityje
nebenusikalsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog naują tyčinį nusikaltimą T. A. padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo
padarymą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kadangi T. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai
gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo
atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pagal
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe
pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši
aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo
pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.
Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia
padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens
apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas.
Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje
situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia
aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-272/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad nusikaltimo
padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
ir teisiamajame posėdyje nurodė pats T. A. (b. l. 44-45, 113). Teisiamojo posėdžio metu T. A. taip pat patvirtino, jog būdamas blaivus taip nebūtų
pasielgęs, visus nusikaltimus padarė paveiktas alkoholio ir nė vieno nepadarė
būdamas blaivus (b.l. 114). Apeliaciniame skunde pastarasis taipogi pažymėjo, kad nusikaltimus darydavo tik
paveiktas alkoholio, būdamas „blaivaus proto“ nusikaltimo nėra padaręs.
Esant aukščiau
išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai,
kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos
padarymui.
Kolegijos
nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas nusikalstamiems
polinkiams pakeisti nepakanka.
Iš skundžiamo
nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta
bausmė, kuri yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytas
laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai
15 dienų), nėra aiškiai per griežta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63
str. 1 d. ir 3 d., apeliantui nauju nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės
teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos
teisingai, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės
atėmimo bausmės pridedant tik 3 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos
ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Kolegija
atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus T. A. kaltu už
nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę
padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas,
tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo
baudžiamuosius įstatymus. Todėl laikyti, kad apeliantas nėra linkęs daryti nusikaltimus, kaip jis prašo
apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta,
kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė
yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį,
nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra
teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo T. A. apeliacinį skundą.
Kolegijos pirmininkas Vaclovas Iždonas
Teisėjai Irena
Ivanovienė
Nijolė Matuzevičienė