Baudžiamoji byla Nr. 1-333-648/2013

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01586-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.3.1.; 2.1.7.4; 2.1.15;

(S)

VILNIAUS  APYGARDOS  TEISMAS

                                      N U O S P R E N D I S                       

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, vertėjaujant vertėjoms Irinai Siniavskai ir Jelenai Kondrašovai, dalyvaujant prokurorams Liutaurui Rudzevičiui ir Rolandui Imbrasui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V., jos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. V. atstovui advokatui Edmundui Luotei, kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 1993-10-01 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK), galiojusio iki 2003-05-01, 90 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 272 str. 2 d., 42 str. - laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams;

3) 1998-02-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 225 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Remiantis LR BK 43 str. prie paskirtos bausmės prijungta neatlikta 1 metų 3 mėnesių bausmės dalis pagal 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį bei galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

4) 1998-09-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 4 d., 225 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. - laisvės atėmimu 6 metams 1 mėnesiui su ¼ turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 43 str. prie paskirtos bausmės prijungta neatlikta 2 mėnesių bausmės dalis pagal 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį bei galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

5) 2002-01-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. 2003-09-09 nutartimi, vadovaujantis 2002-10-29 įstatymo Nr. IX – 1162 10 straipsniu, LR BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 362, 364 straipsniais, perkvalifikuota veika iš 1961 m. LR BK 225 str. 2 d. į 2000 m. LR BK 284 str. 1 d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;

6) 2003-03-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 35 str. - laisvės atėmimu 1 metams su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. subendrinus su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002-01-07 nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu. 2004-01-29 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

7) 2011-12-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu - 10 mėn., vadovaujantis  LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

M. A. tyčia nužudė žmogų, tai yra, jis 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 21.00 val. gatvėje prie darželio „Ž (duomenys pakeisti)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu E. V. į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą dešinės akies voke, nuo smūgio pastarasis nukrito, atsitrenkdamas galva į šaligatvio cementuotą paviršių, tuo nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimą momens dešinėje pusėje, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje smilkininėje srityje, linijinį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse, ir visa tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, dėl ko E. V. nuo galvos sužalojimo 2012 m. rugpjūčio 17 d. 21.05 val. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė .

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies  ir parodė, kad įvykio dieną, tikslaus laiko neatsimena, vakare, jis vienas ėjo namo, prie vaikų darželio (duomenys neskelbtini) g. stovėjo žmogus, kurį jis iš matymo pažinojo. Jis to žmogaus paprašė cigaretės ir įvyko konfliktas. Konflikto tikros priežasties nurodyti negali, mano, kad jis kilo dėl paprašytos cigaretės. Vyras jam griebė už krūtinės, sakė, kad per daug „naglas“, „malalietka“. Tada jis paėmė vyrą už striukės ir kumščiu trenkė nestipriai vieną kartą į veidą ir vyras nukrito. Vyras griuvo šonu. Jis bandė jį pakelti, bet nesugebėjo, todėl prirėmė jį prie tvoros. Iš striukės vyrui iškrito telefonas, kurį jis padėjo vyrui ant krūtinės. Daugiau daiktų neiškrito. Vyras nieko nesakė. Paskui jis nuėjo namo, atgal nebuvo sugrįžęs. Ten kur jis krito buvo žemė. Tuo metu jau buvo tamsoka. Tą vakarą jis buvo išgėręs du litrus alaus. Vyras irgi buvo girtas, vos stovėjo ant kojų. Iš matymo jis buvo matytas, santykių su juo neturėjo, konfliktų taip pat. Jo pravardė yra „Belyj“.

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad M. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis sutiko E. V., parodė, kaip dešine ranka pastarajam sudavė vieną smūgį į veidą, kaip E. V. nukrito ant žemės, kur iškrito jo telefonas, kaip ir kur paliko E. V. prie vaikų darželio tvoros (t. 1, b.l. 168-175).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam M. A. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos. Asmens atpažinimo iš nuotraukų metu M. A. atpažino E. V., kaip vyrą, kuriam 2012-08-11 apie 21-22 val. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį (1 t., b.l.162-166).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji S. V. parodė, kad įvykio, kurio metu sumuštas jos buvęs sutuoktinis, aplinkybių ji nežino. Su E. V. ji buvo išsituokusi, kartu negyveno, tačiau bendraudavo. E. V. turėjo priklausomybę alkoholiui, jie dėjo daug pastangų, kad jis atsikratytų šios priklausomybės. Tai nebuvo toks žmogus, kad būtų visiškame dugne, bet jis mėgo išgerti. Jis turėjo invalidumą, buvo taikaus charakterio, negali pasakyti, kad jis buvo agresyvus. Apie buvusio sutuoktinio mirtį jai pranešė sūnus, kuris gyvena Airijoje. E. V. laidojo ji, todėl prašo tenkinti jos civilinį ieškinį.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. ji dirbo greitosios pagalbos stotyje. Iškvietimų į (duomenys neskelbtini) g. būna daug. Pamena vieną kvietimą, kur buvo daug vaikų, jie parodė, kur guli vyras. Neatsimena, kas tam vyrui buvo sužalota, jis buvo gyvas, kvėpavo. Būnant vietoje atvažiavo policija. Nepamena, ar ką nors sakė vaikai. Vyrui buvo apie 60 metų. Tą vyrą jie išsivežė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: liudytoja V. B. parodė, kad nuo 2012-08-11 08.00 val. iki 2012-08-12 08.00 val. ji dirbo GMP. 2012-08-11 21.24 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sumuštas, sąmoningas vyras apie 60 metų amžiaus. GMP ekipažu atvyko į nurodytą vietą. Ant šaligatvio gulėjo vyras. Vyras buvo sąmoningas, bet neorientuotas laike ir aplinkoje. Į klausimus atsakinėjo vangiai ir nelabai aiškiai. Jo pakaušio srityje matėsi muštinė žaizda. Savarankiškai judėti jis negalėjo, jam buvo sutrikusi koordinacija. Kitų smurto požymių išoriškai nesimatė. Nuo jo sklido panašus į alkoholį kvapas. Jo kvėpavimas buvo normalus, širdies veikla ritmiška. Jis nurodė savo vardą pavardę ir gyvenamąją vietą, tai buvo E. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Aplink ligonį būriavosi vaikai. Jiems atvažiavus už kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Apžiūrėjus ligonį, jis buvo nuvežtas į Vilniaus Respublikinę greitosios pagalbos ligoninę, neurochirurgo konsultacijai dėl galvos sužalojimo (1 t., b.l. 57).

Liudytojos V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad liudytoja parodė vietą ant šaligatvio prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gulėjo E. V. (1 t., b.l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju nepilnametis E. P. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 21-22 val. jis kartu su D. G., P. K., ir I., buvo prie darželio „Ž“. Ėjo link pėsčiųjų perėjos, ten stovėjo pagyvenęs žmogus. Išlindo du žmonės. Matė kaip įtariamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgio krito ant šaligatvio. Vėliau vyrai pabėgo. Maždaug po vienos ar poros minučių įtariamasis grįžo vienas, tikrino nukentėjusiojo kišenes, ištraukė piniginę. Jis dar bandė tempti nukentėjusįjį, bet jam nepavyko. Jis (liudytojas) priėjo arčiau, įtariamasis pasakė, kad jis pasitrauktų, išsitraukė iš savo kišenės kažką panašaus į peilį, todėl jis pabėgo. Jie žiūrėjo, ar tas žmogus ant gatvės yra gyvas, ant žemės buvo kraujo. Jie skambino policijai, buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija. I. sakė, kad trenkęs vyras gyvena netoli, jį vadina „Belyj“. Jis buvo pusplikis, baltų trumpų plaukų, tvirto sudėjimo, ūgis apie 187 cm., buvo juodai apsirengęs, sportiniais batais, ant žando buvo randas. Kitas asmuo buvo su kapišonu, aukštesnis, sportine striuke. Smūgį sudavė „Belyj“, kitas vyras buvo už jo. Nežino, ar „Belyj“ buvo blaivus. Jie sulaukė policijos, I. pasakė, kas gali būti įtariamas, parodė, kur jis gyvena (1 t., b.l. 76-78).

Nepilnametis liudytojas E.P. asmens atpažinimo iš nuotraukų metu atpažino vyrą, kurio pravardė „Belyj“, ir kuris 2012 m. vasaros pabaigoje, galimai 2012-08-11 apie 21-22 val., sudavė pagyvenusiam vyrui smūgį kumščiu į veidą, t.y. atpažino įtariamąjį M. A. (1 t., b.l. 71-75).

Nepilnametė liudytoja P. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2012-08-11 ji su E. P., D. G. buvo Naujojoje Vilnioje, prie žaidimų aikštelės. Ėjo link darželio „Ž“. Pamatė, kad kažkas muša žmogų ir jie sustojo. Tas žmogus išėjo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Palaukė kol greitoji atvažiavo. Ji nežino kas mušė, bet tą žmogų visi vadina „Belyj“. Matė tą žmogų, kuris mušė. Jis buvo su baltais plaukais, oda raudona. Jis yra gana aukštas, nei stambus, nei liesas. Kaip buvo apsirengęs, nepamena. Buvo apšvietimas, užpuolikai buvo du. Tas, kuris nukrito ant žemės, buvo vienas. Buvo priėję prie nukritusio vyro, jam buvo praskelta galva. „Belyj“ sudavė smūgius. Nuo smūgių vyras nukrito ir atsikėlęs nebuvo. „Belyj“ buvo priėjęs, apžiūrėjo kišenes ir nuėjo. Nukentėjusysis gulėjo ant šaligatvio. Buvo be sąmonės. Pradėjo vartytis, bandė atsikelti. Jie buvo gan toli nuo nukentėjusiojo. Vėliau priėjo arčiau. Įvykį matė 15-20 metrų atstumu. Ji matė jau besimušiančius žmones (1 t., b.l. 81-83)

Nepilnametis liudytojas D. G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2012-08-11 jis su E. P., P. K. ir I. Naujojoje Vilnioje ėjo link „Ž“ darželio. Žaidė. Išgirdo smūgį, kai kažkam buvo trenkta. Pradėjo bėgti, o ten ant asfalto gulėjo senas pagyvenęs žmogus. O tas, kuris jam trenkė, bėgo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet nežinojo tikslaus adreso, todėl pora kartų suklydo. Po pusvalandžio atvyko greitoji medicinos pagalba ir jie išėjo. Bėgantį žmogų jis yra matęs Naujojoje Vilnioje. Jo yra rusiška pravardė „Belyj“. Tai pasakė jam I.. Pamatė, kaip jis nubėgo. Po poros dienų jie vaikščiojo ir jis klausė rusiškai, ar jie apsakė policijai. Nematė, ar „Belyj“ buvo vienas ar daugiau. Buvo šviesu. Jie buvo darželio zonoje. Gulintį žmogų pamatė už 10-15 metrų. Išgirdus smūgį, bėgo pažiūrėti, kas nutiko. Pamatė gulintį vyrą. Nežino ar „Belyj“ ėmė kažką iš žmogaus, gulinčio ant gatvės (1 t., b.l. 86-88).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-08-23 specialisto išvadoje Nr. G 1113/12(01) nurodyta, kad RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2012/19027 duomenimis E. V. mirė 2012-08-17, 21.05 val. E. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, linijiniu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse. Tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu. E. V. lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdinimas momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, linijinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis; kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant galva į kietus, bukus paviršius. Sužalojimas padarytas neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 22-29).

CD Apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas CD kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyti pokalbiai 4 skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą dėl kvietimo į įvykio vietą, padarytos pokalbių stenogramos. Pirmas skambutis dėl prie (duomenys neskelbtini) namo prie darželio gulinčio žmogaus centre gautas 2012-08-11  21-15-59 val. Sekanti stenograma patvirtina, kad į Bendrąjį pagalbos centrą 2012-08-11 21-20-07 paskambino berniukas ir pranešė, kad ant šaligatvio guli sumuštas žmogus, kurį sumušė du vyrai ir iškraustė kišenes, vyras guli, nesikelia, nurodo, kad mušė plikas su mėlynu megztiniu, žino kur gyvena ( t. 1, b.l. 92-97).

2012-11-27 apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – šaligatvis esantis 15 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namų, Vilniuje, tarp šaligatvio ir namų yra kelio važiuojamoji dalis bei žalioji zona. Šaligatvio šiaurinėje pusėje yra 70 cm pločio žemės juosta, o už jos – 50 cm aukščio tinklinė metalinė tvora. (t.1, b.l. 15-19).

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. A. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t.y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2011).

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad M. A. 2012-08-11 apie 21 val. gatvėje prie darželio „Ž“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu E. V. į galvos sritį, nuo smūgio pastarasis nukrito, atsitrenkdamas galva į šaligatvio cementuotą paviršių. M. A. pripažino kumščiu trenkęs E. V., tačiau nurodė, kad pastarasis nukrito ne ant šaligatvio, o ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2012-12-12 , M. A. nurodė, kad po jo smūgio į veidą nukentėjusysis griuvo ant šaligatvio, kur ir liko gulėti (t.1, b.l. 155-156). Apklaustas įtariamuoju 2013-05-30 M. A. pirminių savo parodymų nekeitė (t.1, b.l. 160-161). Taigi, kaltinamojo parodymai teisme ir duoti ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, kur nugriuvo E. V., skyrėsi.

Nepilnametis liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė matęs kaip kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis nuo smūgio krito ant šaligatvio. Nepilnamečiai liudytojai D. G. ir P. K., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat parodė, kad pagyvenusį vyrą mušė asmuo pravarde “Belyj”, taip pat patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis po smūgio gulėjo ant šaligatvio ir nebesikėlė (P. K.); nukentėjusysis gulėjo ant asfalto, gatvės (D. G.). Liudytoja V. B. apklausta teisme negalėjo prisiminti, kur gulėjo nukentėjusysis, kai ji greitosios pagalbos automobiliu atvyko į įvykio vietą. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą, sužalotas vyras gulėjo ant šaligatvio, liudytoja juos patvirtino. Be to, ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nurodė vietą ant šaligatvio, kur gulėjo sumuštas vyras (t.1, b.l. 58-60). Vertindamas aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs, jo teisme nurodomos aplinkybės dėl E. V. griuvimo vietos prieštarauja minėtų liudytojų parodymams, todėl kaltinamojo parodymai šioje dalyje vertinami kritiškai. Ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad E. V. po M. A. suduoto smūgio į veidą, griuvo ant kieto paviršiaus, t.y. šaligatvio.

Kaltinamasis teisme teigė, jog jis nenorėjo nužudyti E. V., mano, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Sprendžiant M. A. atsakomybės klausimą, būtina įvertinti suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio klausimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-08-23 specialisto išvadoje Nr. G 1113/12(01) nurodyta, kad RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2012/19027 duomenimis E. V. mirė 2012-08-17, 21.05 val. E. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, linijiniu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse. Tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant galva į kietus, bukus paviršius.

Teismų praktikoje pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšis, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas. Atsitiktinis priežastinis ryšis reiškia, kad padarinius lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., asmuo miršta ne nuo kaltininko jam padaryto sužalojimo, bet nuo traumos, kilusios jį gabenant į ligoninę, ir pan.). Toks priežastinis ryšis baudžiamojoje teisėje nepripažįstamas juridiškai reikšmingu ir nesudaro pagrindo inkriminuoti asmeniui atsitiktinai kilusių padarinių. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad po kaltinamojo M. A. smūgio į veidą, E. V. griuvo ant šaligatvio ir galvos dešine puse trenkėsi į kietą paviršių. Teismas nenustatė, kad tarp kaltininko suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties būtų įsiterpęs kitas veiksnys, turėjęs esminę įtaką nukentėjusiojo mirčiai. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į šaligatvį ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties. Nors E. V. mirė praėjus 7 paroms po patirtos traumos, tačiau bylos įrodymai – specialisto išvada, įrodo, kad mirties priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu. Jokių kitokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą, byloje nenustatyta.

Teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009 ir kt.). Tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente. Jei asmuo nori pavojingų pasekmių, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Bylos įrodymai – liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, patvirtina, kad kaltinamasis smūgį sudavė aplinkoje, kur yra didesnė tikimybė griūvant patirti sunkią traumą, t.y. nukentėjusiajam stovint ant kieto paviršiaus – šaligatvio, šalia esant metalinei tvorai. Kaltinamasis nurodė, kad su juo konfliktavęs vyras buvo „girtas, vos stovėjo ant kojų“. Kad nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas patvirtino ir liudytoja V. B. Be to, iš bylos įrodymų matyti, kad kaltinamasis smūgį sudavė asmeniui, kuris buvo žymiai už jį vyresnis bei fiziškai silpnesnis, o atsižvelgiant į nukentėjusiojo fizinę būklę dėl girtumo, kaltinamasis nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, kaip jis pats teigia, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Be to, teismas vertina tai, kad kaltinamasis buvo abejingas galimoms pasekmėms, ką rodo ir jo elgesys po pavartoto smurto – vietoj to, kad bandytų padėti sužalotajam ar iškviesti pagalbą, iš pradžių pasišalina iš įvykio vietos,  po kiek laiko grįžęs patikrina nukentėjusiojo kišenes, ką patvirtino nepilnamečiai liudytojai E. P. ir P. K.. Teismas daro išvadą, kad smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, M. A. numatė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia).

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.

M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neneigė įvykio dieną vartojęs alkoholį, nurodė, kad tą vakarą buvo išgėręs du litrus alaus. Kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina jo neadekvatus elgesys, t. y. konflikto inicijavimas ir fizinio smurto naudojimo pradėjimas, nesant akivaizdžios tam priežasties. Taigi, akivaizdu, kad byloje nustatytam jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio.

M. A. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdamas netiesiogine tyčia. M. A. yra išsiskyręs, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, praeityje teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, labai sunkų nusikaltimą padarė paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, 6 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje – diagnozė paskutinį kartą nuo 2012-08-20 iki 2012-08-28, diagnozė - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Abstinencijos būsena. Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, VšĮ Vilniaus m. klinikinės Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 14-68). Specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-34 nurodyta, kad M. A. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę būtų netikslinga (2 t., b.l. 41-42)

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad  nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes,  už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį. Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime išbūtas laikas (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė S. V. , J. V. ir Vil;niaus teritorinė ligonių kasa. Kaltinamasis M. A.  ieškinių nepripažino.

Ieškovė S. V. pareiškė civilinį ieškinį 2592 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 46). Ieškovė teisme palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad ji laidojo E. V., dėl ko turėjo išlaidų. Byloje pateikti dokumentai (t.1, b.l. 51-54) patvirtina civilinės ieškovės reikalavimus, kad dėl laidotuvių išlaidos sudarė 2592 Lt, todėl teismas tenkina civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas J. V. teisme pareiškė 30000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro pergyvenimai dėl artimo žmogaus – tėvo netekties, dvasinis netekties skausmas, dėl tėvo smurtinės mirties jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. J. V. nurodė, kad palaikė santykius su tėvu, bendravo. Akivaizdu, kad dėl tėvo mirties civilinis ieškovas turėjo dvasinius išgyvenimus, neteko galimybės bendrauti su tėvu. Nustatyta, kad kaltinamasis turto neturi, nedirba. Mirusįjį E. V. laidojo jo buvusi sutuoktinė, civilinio ieškovo J. V. motina. Taip pat nustatyta, kad civilinis ieškovas su tėvu negyveno ilgą laiką ir jų bendravimas, atsižvelgiant į mirusiojo gyvenimo būdą ir tai, kad J. V. gyvena užsienyje, buvo epizodinis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23 888,68 litų žalos atlyginimo už mirusiojo E. V. gydymą. Nustatyta, jog už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa asmens sveikatos priežiūros įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 23888,68 litų (1t., b.l. 38). CK 6.280 str. nustato jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Byloje įrodyta, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingas kaltinamasis M. A. , kuris ir turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo sužalojimo, todėl civilinis ieškinys yra tenkinamas.

Proceso išlaidų nėra, M. A. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktiniai diskai su garso įrašais paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam M. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama kardomoji priemonė suėmimas.

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298,  303-305, 307-308, 313 str., 

n u s p r e n d ž i a:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., M. A. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laiką nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. A. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš M. A. 2 592 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du litus) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti jam iš M. A. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. A. 23888,68 Lt (dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 68 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistasis per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                         Artūras Pažarskis