Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 508 - 252- 2014
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02725-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.4; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Investera“ ir V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3628-223-2014 pagal ieškovo BUAB „Vilčeksta“ ieškinį atsakovams D. K., S. M., UAB „Docija“, V. K., R. M., UAB „Investera“ dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas BUAB „Vilčeksta“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. K., S. M., UAB „Docija“, V. K., R. M. ir UAB „Investera“ 57 395,59 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2012-02-13 nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Vilčeksta“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultavimo biuras“. Iš VĮ „Regitra“ turimų duomenų matyti, jog UAB „Vilčeksta“ yra savininkas automobilių BMW 316, v. n. (duomenys neskelbtini), OPEL OMEGA, v. n. (duomenys neskelbtini), MAZ 5430, v. n. (duomenys neskelbtini), ZIL MMZ 45021, v. n. (duomenys neskelbtini), DAEWOO Truck FSO, v. n. (duomenys neskelbtini). Siekiant automobilius perimti buvo kreiptasi į paskutinįjį administracijos vadovą, tačiau pastarasis automobilių neperdavė. Tokiu būdu, įmonei yra padaryta žala. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą bei pinigines lėšas ieškinio sumai. Nurodė, kad atsakovai galimai įvykdę neteisėtus veiksmus bankrutuojančiai įmonei padarė didelę žalą, todėl sužinoję apie pareikštą ieškinį ir vengdami atlyginti žalą gali perleisti savo turtą ir šitaip stengtis išvengti prievolės įvykdymo (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo, uždrausdamas disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, bendrai 57 395,59 Lt sumai atsakovams D. K., S. M., UAB „Docija“, V. K., R. M. ir UAB „Investera“ priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, palikdamas atsakovams D. K., S. M., V. K., R. M. teisę kiekvieną mėnesį disponuoti 1 000 Lt suma, o juridiniams asmenims UAB „Docija“ ir UAB „Investera“ palikdamas teisę piniginių lėšų mokėjimui į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei palikdamas teisę atsiskaityti su ieškovu šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas įmonės turto bankroto administratoriui neperdavė, nustatyti, kur yra bankrutuojančios įmonės turtas – automobiliai, nepavyko, į ieškovo raginimus grąžinti turtą nereaguoja, skolos suma yra žymi, todėl, teismo manymu, būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo vykdymą.
Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Investera“ ir V. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nutartį, kuria areštuotas UAB „Investera“ bei V. K. priklausantis 57 395,59 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nepakankant – piniginės lėšos, panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, nevertino atsakovų finansinės padėties, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareikštų reikalavimų dydis pats savaime leidžia daryti išvadą dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Mano, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties turėtų būti vadovaujamasi transporto priemonių likutine verte, kuri yra nurodyta 2006 m. balanso periodo pabaigai, o ne jų įsigijimo savikaina periodo pabaigoje, neatėmus nusidėvėjimo (šiuo atveju likutinė vertė – 4 Lt). Ieškinyje nėra nurodyta nei jokių faktinių, nei teisinių pagrindų, kodėl už ieškovo turto praradimą yra atsakingi atsakovai, kurie niekada nebuvo BUAB „Vilčeksta“ direktoriumi, niekada neturėjo, nenaudojo, nevaldė ir/ar nedisponavo turtu, už kurio praradimą iš atsakovų prašoma priteisti žalą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovai, o ne buvę BUAB „Vilčeksta“ direktoriai, būtų sprendę bet kokius klausimus, susijusius su dingusiu turtu. Teigia, jog BUAB „Vilčeksta“ pareikšto ieškinio turtinių reikalavimų dydis, sudarantis tik 17,4 proc. UAB „Investera“ turto, atsakovo finansinio turto kontekste nėra toks didelis, kad sudarytų pagrindą abejoti šios bendrovės mokumu ir jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat atsakovo V. K. nuosavybės teise turimas turtas leistų pilnai įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas.
Atsiliepimu į atsakovų UAB „Investera“ ir V. K. atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai galimai įvykdę neteisėtus veiksmus įmonei padarė didelę žalą ir žinodami apie pareikštą ieškinį, vengdami atlyginti žalą gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Todėl, jei atsakovai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo turtą perleistų tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams), restitucija taps negalima ir tokiu atveju nebus įmanoma atstatyti ieškovo pažeistų teisių ir teisėtų interesų į pradinę padėtį, kokios jos buvo iki ieškinio padavimo, t. y. realiai nebus galima išieškoti padarytos žalos.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB „Investera“ ir V. K. atžvilgiu, yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
CPK 144 str. 1 d. įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; kt.). Tačiau preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 str. 1 d. nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Šiuo atveju teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtent akcentavo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Tokiu būdu, atsakovų UAB „Investera“ ir V. K. atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo šioje stadijoje negali būti nagrinėjami, taigi dėl jų atskirai ir nepasisakoma.
Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą (dalyką), detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindą), nurodė ieškinio sumą ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimų, kaip ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, iš esmės apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nevertindamas, ar pateikti įrodymai yra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011; kt.). Vertindamas šios bylos kontekste ieškinio sumos dydį, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog 57 395,59 Lt reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad yra net šeši atsakovai, iš kurių du – juridiniai asmenys (nepaisant to, kad solidari skolininkų pareiga suteikia kreditoriui teisę nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.6 str. 4 d.)), nėra didelis. Pažymėtina, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti vadovaujamasi ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovų UAB „Investera“ ir V. K. piniginių lėšų areštą bei apribojo disponavimą jomis. Teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas nėra proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dalyje keistina, laikinąsias apsaugos priemones taikant tik atsakovų UAB „Investera“ ir V. K. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį dalyje dėl atsakovams UAB „Investera“ ir V. K. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeisti, nurodant areštuoti, uždraudžiant disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, bendrai 57 395,59 Lt (penkiasdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių litų ir 59 centų) sumai atsakovams V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Investera“, į. k. 126185411, buv. Vilkpėdės g. 4, Vilnius, priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Materialiu turtu leisti naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto registrui, ieškovui bei atsakovams UAB „Investera“ ir V. K..
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė