Pirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. e2A-150-227/2018

Loreta Kukelkienė                                                       Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01227-2017-7  

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

 2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2018 m. sausio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. spalio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1739-620/2017 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovės 159,40 Eur skolos, 37,33 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2002-01-16 UAB „Omnitel“ ir A. S. sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 109621 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovei atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir UAB „Omnitel” pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią UAB „Omnitel” atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dienai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 159,40 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
4. Nustatė, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo iš pradinės kreditorės UAB „Omnitel” 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218/12-20-78 pagrindu. Ieškovė raštiškai pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal 2002-01-16  Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 109621 tinkamai nevykdė, į raginimus atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 159,40 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis,  6.256 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal UAB „Omnitel” ir atsakovės A. S. sudarytos sutarties sąlygas (6.3-6.4 p.) atsakovei buvo numatyta pareiga mokėti ne palūkanas, o 0,1 proc. dydžio delspinigius tik tuo atveju, jei nustatytu laiku neapmokės sąskaitos. Atsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs iš sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo tiek UAB „Omnitel” ir atsakovės sutarties sudarymo metu, tiek ir UAB „Omnitel” bei UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Išrašo iš Priedo Nr. 2 prie  Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218/12-20-78, reikalavimo teisė į palūkanas ieškovei nebuvo perleista. Pradinė kreditorė perleido ieškovei - naujajai kreditorei reikalavimą tik į atsakovės 159,40 Eur (550,39 Lt) skolą. Todėl įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad palūkanų skaičiavimas atsakovei įstatyme nebuvo numatytas, todėl ieškovė, kaip naujoji kreditorė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė, t. y. UAB „Gelvora“ teisės į palūkanas neperėmė ir negalėjo perimti. Atsižvelgiant į tai, pripažino, kad ieškovės  reikalavimas  priteisti  iš  atsakovės 37,33 Eur palūkanų nepagrįstas nei įstatymu, nei sutartimis. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) bei 15 Eur žyminis mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 37,33 Eur palūkanų priteisimo ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 37,33 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti. Palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją.
7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo už akių sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, nepagrįstas. Byloje kilo ginčas dėl palūkanų, kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus nuostolius už laiku prievolės neįvykdymą.
12. Byloje nustatyta, kad 2002-01-16 UAB „Omnitel“ ir A. S. sudarė Sutartį, pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovei atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo.
13. 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir UAB „Omnitel” pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią UAB „Omnitel” atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės atžvilgiu. Sutarties 3.2 punkte pažymėta, kad skolos portfelį sudaro skolos už pardavėjo suteiktas paslaugas ir delspinigiai, atsirandantys dėl pradelsto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, skolos už įrangą. Ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, išsiųsdama jai rašytinį pranešimą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovei prievolės neįvykdžius, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 159,40 Eur skolos, 37,33 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
14. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad  vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-397/2011; Nr. 3K-3-67/2012). Taigi pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, kad atsakovę ir pirminį kreditorių siejo vartojimo sutartiniai santykiai ir byloje taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos.
15. CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių, CK 6.360 straipsnio 5 d. nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju  šios nuostatos turėjo būti taikomos. 
16. Apeliantė reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas grindžia CK 6.101 straipsniu bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip minėta, apeliantė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo iš pradinio kreditoriaus, 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir UAB „Omnitel” pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pagal 2002-01-16 UAB „Omnitel“ ir A. S. sudarytos Sutarties sąlygas atsakovei (klientui) nebuvo numatyta pareiga mokėti palūkanas. Pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo tiek 2002-01-16 UAB „Omnitel“ ir A. S. sutarties sudarymo metu, tiek ir 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir UAB „Omnitel” reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad palūkanų skaičiavimas atsakovei nagrinėjamu atveju įstatyme nebuvo numatytas, todėl ieškovė, kaip naujasis kreditorius negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti jai kompensacines palūkanas ir neįrodė, jog, sudarydama Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, įgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis kreditorius, juo labiau, kad pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė neginčija skundžiamame sprendime išdėstytų CK 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo tinkamumo (CPK 178 str.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pagrįstai nepriteisė UAB „Gelvora“ naudai 37,33 Eur kompensacinių palūkanų. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą už akių (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. spalio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Margarita Dzelzienė