ATP byla Nr. A2.6.-9-899/2016

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01526-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.7; 2.14.3

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. kovo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai Ž. M.,

nukentėjusiajai A. P.,

Kelių policijos biuro atstovams V. M., M. T.,

ekspertui E. G.,

išnagrinėjęs Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

Ž. M. 2015-03-14 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti ar keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsiradus kliūčiai, tai yra, stovėjusiam automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Peugeot 206“. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Be to, Ž. M. buvo kaltinama tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie padarytą turtinę žalą nepranešusi nei nukentėjusiajai, nei policijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. M. pagal jai pareikštus kaltinimus teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad neįsivaizduoja kaip galėjo taip įvykti. Atvykusi nematė stovinčio automobilio apgadinimų, į jį nežiūrėjo. Atvažiavusi sustojo apie 12.00-13.00 val. Galvojo nueiti iki parduotuvės, bet belipant iš automobilio paskambino dukra ir pasakė, kad jau laukia pačios ir ji išvažiavo. Atvyko nuo šviesaus namo pusės ir sustojo. Tikrai neįsivaizduoja, kodėl vaizdo įraše veidrodėlis yra šviesus, o atvažiavus tamsus. Neįsivaizduoja kaip prie jo galėjo prisiliesti, nes pati nejuto, kad būtų prisilietusi. Kaip galėjo užkliudyti su savo automobiliu stovint tokiu atstumu nuo to automobilio. Jei ir būtų pariedėjusi, jos vairuojamo automobilio durys buvo uždarytos. Iš pradžių duris buvo pradariusi, bet kai paskambino, jas užsidarė ir išvažiavo. Iš automobilio išlipusi nebuvo. Jei būtų atsitrenkusi, tai būtų išlipusi pasižiūrėti ir jei veidrodėlis buvo nulenktas, būtų jį atstačiusi į vietą, nes kaip suprato, jis nebuvo nulaužtas. Galinio bėgio svirtis pasikelia ir jungiasi į priekį kaip pirma pavara, bet žiedą reikia pakelti. Pati nejuto, kad galėjo paleisti dureles. Nesuvokia, kad taip durelės galėjo atsitrenkti. Pati nurodė, kad nevažiavo atbuline eiga, nes nebuvo būtinybės važiuoti atbuline eiga, gal pariedėjo, tačiau atidarytomis durelėmis neriedėjo. Iš kur nuotraukose matosi tarpas tarp automobilių, paaiškinti negali.

Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, kad su Ž. M. konfliktų nėra. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ prieš devynias atėjo apsaugos darbuotoja ir paklausė „ar ne jūsų raudonas automobilis?“. Suprato, kad jai liudytojas apie 13.00 val. atnešė lapelį. Ji taip pasakė, kad nuėjo, uždėjo lapelį už valytuvų ir laukė gal kas ateis. Pirkėjų neliko, o automobilis liko stovėti. Negali atsakyti kelintą valandą buvo apgadintas automobilis. Pati išėjo apžiūrėti automobilio ir kvietė pareigūnus. Automobilis ankščiau kitoje pusėje buvo apgadintas lygiai taip pat. Kovo 14 d. buvo apgadintas automobilis, nulenktas veidrodėlis į kitą pusę ir apibraižytas. Automobilį parodė meistrams, kurie tvarko automobilius, jie sakė, kad lengvai įbrėžta ir kad durelės ankščiau buvo špakliuotos ir lengvai nusibrėžė ir išlindo špaklius. Oranžinių dažų pėdsakų kitur nėra, tik nubrėžimai dešinėje pusėje gale. Negali pasakyti, ar ant automobilio yra toks pat įbrėžimas iki veidrodėlio ir už veidrodėlio. Veidrodėlį laikė, bet paliko taip, kaip jis buvo nulenktas. Automobilio netrynė. Eismo įvykių ar kontakto su oranžinės spalvos automobiliu neturėjo. Kiti įbrėžimai kitoje automobilio pusėje yra atsiradę žiemą, o šie įbrėžimai -kovo mėnesį.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad įvykis (duomenys neskelbtini), kreipėsi prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti moteris, kuri nurodė kito automobilio markę, valstybinį numerį. Pašalinis asmuo padavė apsaugos darbuotojai duomenis apie kitą automobilį. Apsaugos darbuotoja pranešė savininkei. Surinko pradinę medžiagą ir perdavė tyrėjai. Automobilio „Mitsubishi“ nematė, matė tik nukentėjusiosios automobilį. Buvo surašomas automobilio apgadinimo aktas įvykio vietoje ir daromos nuotraukos. Apgadinimų nepamena. Apžiūros akte nurodė visus automobilio apgadinimus. Įvykio vietoje surašė apžiūros aktą ir išmatavo su masteline liniuote. Ant automobilio yra tik automobilio atsirėmimas, pabraižymas.

Liudytoja L. Č. teisme parodė, kad pamena, jog rašė protokolą, kitų veiksmų neatliko. Su Ž. M. bendravo, ji su pažeidimu nesutiko, kodėl – pasakyti negali. Protokolas buvo tik perrašytas remiantis pirminiais dokumentais. Automobilio neapžiūrėjo, apgadinimus surašė remiantis fotonuotraukomis.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog yra apgadintas stovintis automobilis „Peugeot“. Nuvykę rado automobilį ir savininkę, kuri pasakė, kad apsaugos darbuotoja padavė raštelį. Įformino eismo įvykį. Tarnybiniame pranešime viskas nurodyta teisingai. Bendravo su nukentėjusiąja, su kita vairuotoja nebendravo. Automobilio „Carisma“ neapžiūrėjo. „Peugeot“ apgadinimai nežymūs, nulenktas veidrodėlis ir durelių įbrėžimas. Moteris atvykus trynė apgadinimus rankomis, sakė gal nusivalys ir nereikės forminti įvykio. Kito automobilio dažų likučių nebuvo. Į automobilio apžiūros protokolą surašo visus apgadinimus. Veidrodėlio apgadinimų nebuvo, jis buvo tik nulenktas. Parodžius fotonuotraukas liudytojas teigė, kad moteris nurodė apgadinimus, ant automobilio matosi vitrinų atspindys. Veidrodėlio nelietė, nuotraukoje veidrodėlis atlenktas.

Ekspertas E. G. teisme paaiškino, kad ant abiejų automobilių šonų rasta apgadinimų. Dalis apgadinimų nesutampa, jie buvo ne kontakto tarp šių automobilių metu, apie tai parašyta 3 p. išvados gale, o dalis yra tikėtina, kad buvo padaryti kontakto tarp automobilio „Mitsubishi Carisma“ ir „Peugeot“ metu priekinių durelių ir kairės pusės durelių. Tam, kad išvadą patvirtinti kategoriškai, reikėtų atlikti dažų tyrimą, kurie rasti ant „Peugeot“ durelių. Mėlynos spalvos dažai, jie yra panašūs kaip „Mitsubishi Carisma“ dažai. Dėl veidrodėlio yra paaiškintas veidrodėlio mechanizmas, kaip jis galėjo būti atloštas. Išvadoje yra paaiškinta kaip yra sugadinimai, automobilio durelės kaip sustoja, esant durelėms atidarytoms, persidengia automobilio konstrukcija, durelės sudaro kliūtį. Automobilis pajudėjo atbuline eiga (3 lape, 4 pav.), po to atsidengia 5 paveiksle vyras ir matosi, kad automobilis pavažiavęs atgal, o 6 pav. pasimato automobilio dešinysis šonas, kuris yra dar toliau nei 5 paveiksle. Atstumų tikslių nurodyti negali, nes žmogus trukdo matomumą, bet automobilio veidrodėlio dešinės pusės pasikeitimo fazėje akivaizdžiai matosi, kad automobilis 4 pav. pavažiavęs į priekį, o 6 pav. pariedėjęs atbuline eiga. Greičiai yra nedideli, durelės vos atsirėmė ir pirmoje vietoje durelės kontaktuoja, atmetamos atšoksta ir mažėjančia tvarka. Yra po du, nes yra daugiau paviršiaus dažų pažeidimų. Aukštis neprieštarauja su esančiu „Peugeot“ apgadinimo aukščiu. Pagal esamus sugadinimus yra tikėtina išvada. Tam, kad patvirtinti kategoriškai, turi būti dažų tyrimas. Dažų spalva yra tikėtina, panaši.

Teismas pagarsino liudytojos K. M. anksčiau teisme duotus parodymus, jog ji tą dieną su Ž. M. apie 21.00 val. buvo namuose.

Teismas pagarsino liudytojos L. S. anksčiau teisme duotus parodymus, jog 2015-03-14 budėjo  prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Po pietų į apsaugos postą atėjo vyras ir moteris, padavė jai lapelį su užrašytu automobilio valstybiniu numeriu. Sakė, kad matė, kaip už vairo sėdinti moteris kliudė šalia stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. Jie sakė, kad važiavo, kliudė kito automobilio veidrodėlį ar panašiai ir nuvažiavo. Minėti žmonės jai neprisistatė. Ji nuėjo prie nukentėjusiosios automobilio ir užkišo lapelį, kuriame parašė, kad automobilio savininkas turi kreiptis į apsaugos darbuotoją. Vėliau tą lapelį nunešė moteriai, kuri pas juos dirba alaus bare. Ji pati buvo nuėjusi prie automobilio ir matė, kad yra apgadintas nukentėjusios automobilio šonas ir veidrodėlis. Vėliau nukentėjusioji apžiūrėjo savo automobilį ir sakė, kad ankščiau minėtų apgadinimų ant jos automobilio nebuvo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-02-10 ekspertizės akte Nr. 11Š-229 (15) nurodyta, kad automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužytas priekinio bamperio plastikinio gaubto kairysis šonas žemiau priekinio kairės pusės posūkio žibinto bei slystamai kontaktuojant sugadintas paviršius ties viršutiniu kampu, nubraukiant pažeisti dažų-lako dangos paviršiai ir nulaužtos juodos spalvos plastiko dalys abiejose kairės pusės durelėse, slystamai kontaktuojant sugadinta kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso išorinė dalis, priekinėse kairės pusės durelėse ir galiniame kairės pusės sparne ties galinio kairės pusės rato arkos kraštu yra kėbulo korozijos su dažų - lako dangos pažeidimu pėdsakai. Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinėse durelėse yra nešvarumų sluoksnio ir dažų-lako dangos nubraukimai su mėlynos spalvos medžiagos antsluoksnio žymėmis, o žemiau kairės pusės durelių rankenėlės yra horizontaliai orientuotos, tikėtina, šviesio spalvos medžiagos antsluoksnio žymės. Tikėtina, kad automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judant atbulini eiga su atidarytomis priekinėmis kairės pusės durelėmis buvo padaryti vertikaliai orientuoti lanko formos nešvarumų sluoksnio ir dažų-lako dangos nubraukimai su mėlynos spalvos medžiagos užsisluoksniavimais automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinėse kairė pusės durelėse, o po to, tikėtina, kad automobilio „Peugeot 206“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo atlenktas (atloštas) link priekio uždarant automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekines kairės pusės dureles ir joms kontaktuojant su automobilio „Peugeot 206“ kairės pusė galinio vaizdo veidrodėlio puse, orientuota link automobilio galinės dalies, arba veidrodis buvo atloštas rankomis ir paskui uždarytos automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinės kairės pusė durelės. Tikėtina, kad ant automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusė durelių matomos horizontaliai orientuotos, tikėtina, šviesios spalvos medžiagos antsluoksnio žymė buvo paliktos ne kontakto su automobiliu „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu. Automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastikini gaubto kairiojo šono sugadinimai, kairės pusės galinių durelių sugadinimai, kairės pusės galini vaizdo veidrodėlio korpuso išorinėje dalyje esantys nubraukimai ir, tikėtina, priekinių kairės pusė durelių juodos spalvos plastiko sugadinimai nesuderinami su automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono sugadinimais ir jie padaryti ne kontakto tarp šių transporto priemonių kairiųjų šonų metu.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. M. kalta ir neprisipažino, tačiau Ž. M. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, A. P. rašytiniu paaiškinimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnų A. V. ir A. J. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, ranka parašytais rašteliais, filmuota medžiaga, ekspertizės aktu, nukentėjusiosios A. P., liudytojų E. J., L. Č., A. V., K. M., L. S. teisme duotais parodymais, eksperto E. G. teisme duotais paaiškinimais.

Nukentėjusioji A. P. teisme parodė, kad prieš devynias atėjo apsaugos darbuotoja ir paklausė „ar ne jūsų raudonas automobilis?“; suprato, kad jai liudytojas apie 13.00 val. atnešė lapelį; kovo 14 d. buvo apgadintas automobilis, nulenktas veidrodėlis į kitą pusę ir apibraižytas. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad gerokai po pietų į apsaugos postą atėjo vyras ir moteris, padavė jai lapelį su užrašytu automobilio valstybiniu numeriu (iš pateiktų lapelių matyti, kad nurodyta „Mėl. Mitsubiši (duomenys neskelbtini) (56 b. l.)); sakė, kad matė, kaip už vairo sėdinti moteris kliudė šalia stovėjusį automobilį ir nuvažiavo; sakė, kad kaltininkės automobilis kliudė kito automobilio veidrodėlį ir nuvažiavo. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad kreipėsi prekybos centre „Iki“ dirbanti moteris, kuri nurodė kito automobilio markę, valstybinį numerį; pašalinis asmuo padavė apsaugos darbuotojai duomenis apie kitą automobilį; ant automobilio yra tik automobilio atsirėmimas, pabraižymas. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad „Peugeot“ apgadinimai nežymūs, nulenktas veidrodėlis ir durelių įbrėžimas. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, pagrindo jais netikėti nėra. Be to, iki įvykio tarp Ž. M. ir nukentėjusiosios A. P. bei liudytojų nebuvo kilusių jokių asmeninių konfliktų, todėl pagrindo apkalbėti kitą moterį pažeidimo padarymu nėra. Teismas nagrinėtinu atveju Ž. M. iškeltą versiją, kad ji 2015 m. kovo 14 d. svetimo automobilio neapgadino, traktuoja kaip jos gynybinę versiją, kuria siekia išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Tai, kad Ž. M. vairuojamas automobilis apgadino automobilį „Peugeot“, įrodo ne tik paminėti įrodymai, taip pat byloje esanti filmuota medžiaga, bet ir ekspertizės akte nustatytos aplinkybės, jog „automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužytas priekinio bamperio plastikinio gaubto kairysis šonas žemiau priekinio kairės pusės posūkio žibinto bei slystamai kontaktuojant sugadintas paviršius ties viršutiniu kampu, nubraukiant pažeisti dažų-lako dangos paviršiai ir nulaužtos juodos spalvos plastiko dalys abiejose kairės pusės durelėse, slystamai kontaktuojant sugadinta kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpuso išorinė dalis, priekinėse kairės pusės durelėse ir galiniame kairės pusės sparne ties galinio kairės pusės rato arkos kraštu yra kėbulo korozijos su dažų - lako dangos pažeidimu pėdsakai. Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinėse durelėse yra nešvarumų sluoksnio ir dažų-lako dangos nubraukimai su mėlynos spalvos medžiagos antsluoksnio žymėmis, o žemiau kairės pusės durelių rankenėlės yra horizontaliai orientuotos, tikėtina, šviesio spalvos medžiagos antsluoksnio žymės. Tikėtina, kad automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judant atbuline eiga su atidarytomis priekinėmis kairės pusės durelėmis buvo padaryti vertikaliai orientuoti lanko formos nešvarumų sluoksnio ir dažų-lako dangos nubraukimai su mėlynos spalvos medžiagos užsisluoksniavimais automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinėse kairė pusės durelėse, o po to, tikėtina, kad automobilio „Peugeot 206“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo atlenktas (atloštas) link priekio uždarant automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekines kairės pusės dureles ir joms kontaktuojant su automobilio „Peugeot 206“ kairės pusė galinio vaizdo veidrodėlio puse, orientuota link automobilio galinės dalies, arba veidrodis buvo atloštas rankomis ir paskui uždarytos automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinės kairės pusė durelės“. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Ž. M. teisme pripažino, kad iš pradžių duris buvo pradariusi, bet kai jai paskambino telefonu, jas užsidarė ir išvažiavo. Teismo posėdžio metu ekspertas E. G. tvirtindamas savo išvadą, paaiškino, kad automobilis pajudėjo atbuline eiga (3 lape, 4 pav.), po to atsidengia 5 paveiksle vyras ir matosi, kad automobilis pavažiavęs atgal, o 6 pav. pasimato automobilio dešinysis šonas, kuris yra dar toliau nei 5 paveiksle; greičiai yra nedideli, durelės vos atsirėmė ir pirmoje vietoje durelės kontaktuoja, atmetamos atšoksta ir mažėjančia tvarka; yra po du, nes yra daugiau paviršiaus dažų pažeidimų; aukštis neprieštarauja su esančiu „Peugeot“ apgadinimo aukščiu; pagal esamus sugadinimus yra tikėtina išvada. Teismas pažymi, kad nors ekspertizės išvada yra tikėtina, tačiau vertinant ir kitus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad visi surinkti įrodymai šiuo atveju sueina į vientisą loginę grandinę ir pilnutinai patvirtina, kad Ž. M. 2015-03-14 Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti ar keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsiradus kliūčiai, tai yra, stovėjusiam automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Peugeot 206“ bei buvo apgadinti abu automobiliai, t. y. pažeidė KET 9 p., 101 p., 128 p. reikalavimus. Ž. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaip KET pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. M. teisme pripažino, kad atvažiavusi į aikštelę sustojo apie 12.00-13.00 val., ir iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykis iš tikrųjų įvyko apie 13.00 val., tik pareigūnai iškvietimą į įvykio vietą gavo apie 21.30 val., tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad Ž. M. automobilį „Peugeot 206“ kliudė apie 13.00 val. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo laiko patikslinimas Ž. M. teisinės padėties nesunkina.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 218 p. nurodyta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, KET 222 p. numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Ž. M. veika formaliai atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti pažeidėjo tyčią jo veikoje.

Nešališkai įvertinus visą byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog Ž. M. 2015-03-14 apie 13.00 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti ar keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsiradus kliūčiai, tai yra, stovėjusiam automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Peugeot 206“ bei buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau ji nesuprato, kad tikrai apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Iš byloje esančių sugadintų automobilių apžiūros aktų matyti, kad automobilis „Peugeot 206“ bei Ž. M. vairuotas automobilis „Mitsubishi Carisma“ buvo apgadinti nežymiai. Kliudžiusi automobilį „Peugeot 206“ Ž. M. iš automobilio išlipusi nebuvo. Be to, Ž. M. teisme paaiškino tikrąją išvykimo iš aikštelės priežastį, t. y. išvažiavo ne siekdama pasišalinti iš įvykio vietos, o, anot jos, belipant iš automobilio, jai paskambino dukra ir pasakė, kad jau jos laukia, todėl nebėjo į parduotuvę ir išvažiavo. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad Ž. M. galėjo ir nesuprasti, kad jos vairuojamas automobilis tikrai atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog Ž. M. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, t. y. Ž. M. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl jos veiksmų negalima kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skirdamas Ž. M. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, Ž. M. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 str., 32 str.) nenustatyta.

Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas skiria Ž. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

n u t a r ė :

Ž. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Ž. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                    Bronius Vinciūnas