Administracinė byla Nr. eAS-488-1062/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01384-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 46
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) iki 2020 m. gegužės 26 d. pateikti teismui atsiliepimo išnašų ir asmens be pilietybės byloje Nr. ABP0087 esančių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (toliau – ir teismo įpareigojimas).
Atsakovas iki teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. birželio 2 d. 9 val., pradžios teismo įpareigojimo neįvykdė. Teismo posėdyje Departamento atstovė paklausta, kodėl nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas, paaiškino, kad tikėjosi, jog teismas grąžins Departamentui asmens be pilietybės bylą, kitų reikalavimo neįvykdymą pateisinančių priežasčių nenurodė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi skyrė atsakovui 100 Eur baudą.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, jog valstybinė kalba – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. To paties įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Šis reikalavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba.
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad asmens be pilietybės byloje yra neišverstų į lietuvių kalbą dokumentų, be kita ko, vadovaudamasis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą, įpareigojo atsakovą pateikti teismui atitinkamų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.
Teismas nurodė, kad Departamentas, kaip valstybės institucija, turi pareigą teikti teismui dokumentus, atitinkančius valstybinės kalbos įstatyminius reikalavimus. Teismas aplinkybę, kad net įpareigojus Departamentą elgtis taip, kaip nustatyta ne tik ABTĮ, bet ir Konstitucijoje bei Valstybinės kalbos įstatyme, jis laiku neįgyvendino teismo įpareigojimo, laikė aplaidžiu Departamentui suteiktų įgaliojimų vykdymu. Juo labiau, kad teismo posėdyje Departamento atstovė nenurodė jokių objektyvių teismo įpareigojimo neįvykdymą pateisinančių priežasčių. Dėl tokio aplaidumo buvo pažeistas teismo proceso operatyvumo administracinėje byloje principas, ypač atsižvelgiant į tai, kad specialiame Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties yra nustatytas sutrumpintas bylos išnagrinėjimo terminas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, paskyrė Departamentui 100 Eur baudą už nustatytu terminu be pateisinamos priežasties neįvykdytą teismo įpareigojimą, nurodytą teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje.
III.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį.
Atsakovas nurodo, kad teismo įpareigojimo neįvykdė dėl įvairių priežasčių – paprastai teismas, priimdamas nutartį įpareigoti atsakovą išversti į lietuvių kalbą tam tikrus dokumentus, kitose byloje grąžindavo jam užsieniečio (asmens be pilietybės) asmens bylą, nes atsakovas jos kopijos neturi, tačiau šiuo atveju byla jam nebuvo grąžinta; atsakovas 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi telefonu į teismą dėl bylos grąžinimo, tačiau jam buvo nurodyta dėl to rašyti prašymą, atsakovas prašymo nerašė, nes vis tiek per 3 darbo dienas, t. y. iki teismo posėdžio 2020 m. birželio 2 d., nebūtų spėjęs pasirūpinti reikiamų dokumentų vertimu, be to, buvo paskelbtas karantinas; teismo proceso operatyvumo principas buvo pažeistas nežymiai, tik 1 dieną, atsakovas patyrė 159,53 Eur vertimo išlaidų, todėl paskirta 100 Eur bauda neatitinka proporcingumo principo; atsakovas po 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio, paėmęs asmens be pilietybės bylą, operatyviai pasirūpino reikalingų dokumentų vertimu, ir jau po 3 darbo dienų (2020 m. birželio 8 d.) šie buvo pateikti teismui; atsakovas neturi pareigos visais atvejais pateikti užsieniečio (asmens be pilietybės) asmens byloje esančių dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, nes dalis dokumentų nėra reikšmingi, dalis yra surašyti atsakovo darbuotojams žinomomis kalbomis (šiuo atveju rusų kalba), taip pat būtina racionaliai naudoti institucijai skiriamas valstybės lėšas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas skyrė atsakovui 100 Eur baudą už teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo iki 2020 m. gegužės 26 d. pateikti teismui atsiliepimo išnašų ir asmens be pilietybės byloje esančių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas, visų pirma, turėjo pareigą iš karto pateikti teismui visus dokumentus lietuvių kalba (arba išverstus į lietuvių kalbą), tačiau to nepadarė; antra, teismo nutartyje nustatytu terminu be jokių pateisinamų priežasčių neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti atitinkamus vertimus, todėl buvo pažeistas teismo proceso operatyvumo principas.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai skyrė jam baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą; įpareigojimas buvo neįvykdytas iš esmės per klaidą (dėl asmens be pilietybės bylos neišsiuntimo).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims; už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. Šią tvarką konkrečiai apibrėžia ABTĮ 83 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį; nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad teisėjas (teismas) turi teisę skirti privačiam asmeniui ar pareigūnui baudą tik nustatęs šių sąlygų (juridinių faktų) visumą, t. y. kad: 1) pareigūnas (asmuo) per teismo nustatytą terminą neįvykdė konkretaus teisėjo (teismo) reikalavimo, susijusio su bylos nagrinėjimu; 2) teisėjo (teismo) reikalavimas neįvykdytas be objektyvių, pateisinamų priežasčių (žr., pvz., 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-238/2010; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-28/2012). Taigi, jeigu teisėjo (teismo) reikalavimas per nustatytą terminą yra neįvykdomas dėl priežasčių, kurios teismo pripažįstamos pateisinamomis, skirti teismo nuobaudą nėra pagrindo. Išimtinai teismo prerogatyva yra kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar priežastys, dėl kurių teismo reikalavimas neįvykdomas, yra objektyvios, t. y. pateisinančios teismo reikalavimo nevykdymą.
Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas sutinka su tuo, jog neįvykdė teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo iki 2020 m. gegužės 26 d. pateikti teismui atsiliepimo išnašų ir asmens be pilietybės byloje esančių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, tačiau mano, jog jis šio įpareigojimo neįvykdė dėl objektyvių ir tokį neįvykdymą pateisinančių priežasčių. Atsakovo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas, yra ta, kad teismas negrąžino jam asmens be pilietybės bylos.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pasisako, kad teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje yra nustatytas aiškus įpareigojimas atsakovui iki 2020 m. gegužės 26 d. pateikti teismui atsiliepimo išnašų ir pareiškėjo asmens be pilietybės byloje Nr. ABP0087 pateiktų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Tos pačios dienos lydraščiu ši nutartis buvo išsiųsta atsakovui vykdymui. Atsakovas neneigia, kad gavo minėtą nutartį su lydraščiu, todėl taip pat turėjo pastebėti, jog asmens be pilietybės byla jam nėra siunčiama. Pažymėtina tai, kad dalis teismo įpareigojimo galėjo būti įvykdyta ir neturint asmens be pilietybės bylos – įpareigojimas pateikti teismui savo teikto atsiliepimo išnašų vertimus į lietuvių kalbą.
Teisėjų kolegija, toliau vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, pastebi ir tai, kad, kaip patvirtino ir pats atsakovas, jis į teismą telefonu dėl asmens be pilietybės bylos kreipėsi tik jau pasibaigus teismo įpareigojimo įvykdymo terminui, t. y. 2020 m. gegužės 27 d., tačiau nusprendė dėl minėtos bylos išdavimo teismui prašymo neteikti, nes neva jis vis tiek nesuspės iki 2020 m. birželio 2 d. paskirto teismo posėdžio (per 3 darbo dienas) pasirūpinti reikiamų dokumentų vertimu. Tačiau toliau atsakovas atskirajame skunde tvirtina, jog po teismo posėdžio, gavęs asmens be pilietybės bylą, operatyviai išsprendė atitinkamų dokumentų vertimo klausimą, t. y. per 3 darbo dienas pateikė teismui reikalingus vertimus. Tai reiškia, kad atsakovas, nors ir praleidęs teismo įpareigojimo įvykdymo terminą, turėjo galimybę iki teismo posėdžio pateikti teismui reikiamus asmens be pilietybės bylos dokumentų vertimus, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegijos vertimu, prieš tai išanalizuotos atsakovo nurodytos teismo įpareigojimo neįvykdymo priežastys nėra objektyvios ir pateisinančios teismo įpareigojimo nevykdymą. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl karantino, ekonominio tikslingumo versti teismui teikiamus dokumentus į lietuvių kalbą, patiriamų išlaidų, proporcingumo principo pažeidimo nesuteikia atsakovui teisės nesilaikyti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pacituotose įstatymų nuostatose nurodytų valstybinės kalbos imperatyvų ar nevykdyti teismo įpareigojimo.
Kita vertus, pažymėtina, jog teismo procesiniai dokumentai turi būti aiškūs ir konkretūs, jie negali būti grindžiami abejonėmis. Šis reikalavimas taikomas ir tiems teismo procesiniams dokumentams, kuriais yra skiriamos teismo nuobaudos. Kaip matyti, įstatymas suteikia teismui teisę skirti baudą būtent institucijų ar įstaigų atstovams, t. y. fiziniams asmenims. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas baudą dėl tam tikrų teismo įpareigojimų nevykdymo, privalo nustatyti konkrečius kaltus asmenis (pareigūnus), kurie buvo atsakingi už atitinkamų įpareigojimų nevykdymą. Skirdamas asmeniui nuobaudą už teismo reikalavimo neįvykdymą, teismas turi būti aktyvus bei pagrįsti teismo nuobaudos skyrimą, t. y. motyvuoti, kokie veiksniai lėmė, jog asmeniui yra skiriama teismo nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-341/2005; 2009 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-239/2009; 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, t. y. neįvardijo konkretaus asmens, nenustatė asmens duomenų, kurie leistų identifikuoti baudžiamą asmenį, taip pat nesiaiškino, ar šis asmuo turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, organizuoti ar kontroliuoti teismo įpareigojimo vykdymą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas baudą atsakovui skyrė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, todėl baudos skyrimas yra naikintinas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl, skirdamas baudą atsakovui, o ne jo konkrečiam atstovui, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria teismas paskyrė baudą atsakovui, naikintina, o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.
Iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį – panaikinti jos dalį, kuria atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos paskirta bauda. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė
Arūnas Sutkevičius