Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-658-530/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01661-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimo V. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. liepos 6 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančioje kavinėje-bare, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotos licenzijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (pardavimo būdas – vartoti vietoje), neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje bei sudarė sąlygas išsinešti parduodamus alkoholinius gėrimus nuo 22.00 val., tai yra 2017 m. liepos 6 d., apie 23.00 val., pardavė pil. K. M. tris skardines alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, po 0,568 litro talpos, kuriuos minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos, taip pat 2017 m. liepos 6 d., apie 23.30 val., pardavė pil. T. V. tris butelius šampanizuoto vyno „Bosca“, po 0,7 litro talpos, kuriuos minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos, taip pat 2017 m. liepos 6 d. (administracinio nusižengimo protokole, institucijos nutarime, bei skundžiamame teismo nutarime nurodoma data „2017-06-06“ vertinama kaip spausdinimo klaida), apie 23.50 val., pardavė D. S. tris butelius alaus „Heineken“, 0,5 litro talpos, kuriuos minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos. Minėtus devynis alkoholinių gėrimų butelius ji atkimšo, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, apie tai neįspėjo nė vieno iš nurodytų pirkėjų ir jiems nedavė talpų (indų) vartoti alkoholį vietoje, bare buvęs apsaugos darbuotojas taip pat neįspėjo pirkėjų apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus. Šiais savo veiksmais V. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo.
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (tyčios), kadangi teismas nenustatė tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
3. Apeliaciniu skundu institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir patraukti V. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį.
1. Skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir rašytinių liudytojų K. M., T. V. bei D. S. parodymų. Teismas neįvertino, jog minėti liudytojai, būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, raštu nurodė, kad apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje įspėti nebuvo bei nebuvo duoti indai alkoholiui vartoti vietoje, kas yra pagrindinis įrodymas, kad V. K. alkoholinius gėrimus pardavė išsinešimui. Teismas neišnaudojo galimybės kviesti liudytojus į teismo posėdį, tačiau tai nepanaikina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, nes V. K. neatliko veiksmų, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, apie tai neįspėjo nė vieno iš pirkėjų ir nedavė jiems indų vartoti alkoholį vietoje.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmos instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimama nutartis grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau  administracinio  nusižengimo faktas nekelia abejonių ( ANK 635 straipsnio 1dalies 3 punktas).
6. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
7. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus bei įvertinęs surinktą administracinio teisės pažeidimo medžiagą sprendė, jog tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikrinimo aktas, V. K., liudytojų D. S., T. V., K. M., paaiškinimai, fotonuotraukos, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos, jog visus 9 pirktus butelius alkoholio ji atkimšo ir įspėjo dėl jų vartojimo tvarkos. V. K. kaltė, nesant tyčiai dėl ANK 168 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Institucija nesutiko su tokiu teismo procesiniu sprendimu ir prašo jį panaikinti bei V. K. patraukti administracinėn atsakomybėn.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, daro išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek šioje byloje priimti nutarimai nėra tinkami spręsti dėl V. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.  
9. Atsakomybė pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį kyla už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant atskleisti teisės normą, nukreipiama į kitus norminius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, V. K. administracinio nusižengimo byloje, apibūdinant pažeidimą nurodyta, jog V. K., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje-bare, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotos licencijos Nr.(duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba sąlygų. Iš šio V. K. formuluojamo pažeidimo padarymo, nesant byloje pateiktai minėtai licencijai, nėra aišku ar V. K. yra įgaliota atstovauti įmonę, ar yra įmonės vadovė, ar darbuotoja- neįvardintos jos pareigos pareikštame kaltinime. Byloje nėra duomenų apie tai ar V. K. yra supažindinta su minėta licencija, ar kavinėje – bare licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo visiems prieinamoje ir matomoje vietoje. Licencijos, kuri nurodyta nutarime ir teismo nutarime kaip nustatyta faktinė aplinkybė, administracinio nusižengimo byloje, nėra.
10. Iš paminėto darytina išvada, kad byloje galimai parinktas netinkamas nusižengimo padarymo subjektas arba netinkamai taikytos ANK 168 straipsnio nuostatos, numatančios fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę. Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau šio įstatymo 34 straipsnis nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Tad būtent Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra baudžiamos įmonės nuo 579 eurų iki 1448 eurų bauda. Taigi, pagal šią įstatymo normą ekonominė sankcija už įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos Alkoholio kontrolės įstatymo 35-39 straipsniuose nustatyta tvarka.
1. Šioje administracinio nusižengimo byloje formuluojant kaltinimus V. K. (esant neaiškumui ji yra įmonės darbuotoja ar vadovė), yra nurodomos aplinkybės, kad ne tik ji neatliko veiksmų, t.y. nedavė talpų vartoti alkoholį vietoje, bet ir kaltinama tuo, kad baro apsaugos darbuotojas neatliko veiksmų- neįspėjo pirkėjų apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad šiuo atveju kaltinimas suformuluotas netinkamai, neaiškiai. Šias klaidas privalu ištaisyti administracinio nusižengimo protokole, aiškiai įvardijant subjektą ( juridinis ar fizinis asmuo, darbuotojas ar įmonės vadovas) ir objektyviai jo padarytą pažeidimą. Jeigu asmuo atsako ir už kito įmonėje dirbančio asmens veiksmus, privalu tai nurodyti protokole. Todėl pirmiausia privalu išspręsti juridinius klausimus, ar V. K. veika atitinka ANK 168 str.1 ar 2 dalis, ar ANK 168 str. 5 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad jos veika ankstesnėse administracinėse bylose buvo vertinama kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančio asmens pagal ATPK 164 str.3d., kas atitinka ANK 168 str.1d..
11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismui. Jau iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog visiškai pareigūnas nesiaiškino aplinkybių dėl to, ar pardavėja atidarydama ne vieną- o po tris butelis, trimis atvejais pasiūlė ( ar padavė) tarą pirkėjams, ar bare buvo informacija pirkėjams apie draudimą išsinešti iš kavinės alkoholinius gėrimus. Tai yra fakto aplinkybės, kurios turėjo būti bent kokia forma išsiaiškintos, prieš priimant nutarimą ir teigiant jog taros pirkėjams nepasiūlė ( nei viename iš paaiškinimų šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos).
12. Nors apylinkės teismas nutraukė V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatęs jos veiksmuose ANK 168 straipsnio 5 dalies nusižengimo sudėties dėl tyčios nebuvimo, tačiau tokia apylinkės teismo pozicija yra taip pat neteisinga. Toks sprendimas yra galimas tik tada, kai yra motyvuotai paneigiamos skundžiamu nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės, kas sutinkant su apeliacinio skundo argumentais apylinkės teisme nebuvo padaryta. Buvo įvertinti aukščiau išanalizuoti įrodymai administracinėje byloje, nesiaiškinant ir nesigilinant į pareikštus kaltinimus V. K.. Siekiant paneigti kaltę, apylinkės teismas privalėjo vadovautis aukštesnių teismų suformuota teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013), dėl įrodymų vertinimo panašaus pobūdžio bylose.Tai galimai būtų lėmę ir kitokį apylinkės teismo sprendimą šioje byloje.
13. Taigi, įvertinus bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 7 d. protokolu ir 2017 m. liepos 19 d. nutarimu, nustačius padarytą administracinį nusižengimą, netinkamai buvo pritaikytas įstatymas, neaiškiai suformuluotas kaltinimas, todėl siekiant ištaisyti šią teisinę situaciją, Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 19 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimas naikinami ir byloje priimama nauja nutartis – gražinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių bylos trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, tačiau teismui administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Grąžinus bylą institucijai taip pat turi būti ištirta ir V. K. padaryto pažeidimo galimo pakartotinumo aplinkybė (ANK 40 straipsnis), kas gali įtakoti ir teisines sankcijas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 19 d.  d. nutarimą ir Kauno apylinkė teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir byloje priimti naują nutartį – gražinti bylą Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių bylos trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Danutė Giačaitė