Civilinė byla Nr. e2A-236-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02292-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1.;
3.3.1.18.1.; 3.3.1.18.3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Akvija“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-67-452/2024 pagal ieškovės UAB „Akvija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus priešieškinį ieškovei UAB „Akvija“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Akvija“ (toliau – ir ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, nurodytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakoma sudaryti 0,9486 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir siūloma sudaryti 0,1479 ha žemės sklypo nuomos sutartį; 2) įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą, kuris gali būti 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove 0,9486 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) teismui pateiktu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punkto dalį, kuria nustatyta, jog UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” išsinuomoja 4,7488 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksais ,,2” ir ,,3”, kurios plotas 0,9486 ha.; 2) pakeisti 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punktą, jį papildant nuostata, jog Nuomotojas išnuomoja, o Nuomininkas 1 (UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas”, kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijai išsinuomoja 4,7488 ha žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas 0,2618 ha, apibrėžtas posūkio kampų koordinatėmis: 1 – X (6175799.60), Y (522714.98); 2 – X (6175816.43), Y (522776.33); 3 – X (6175808.58), Y (522778.38); 4 – X (6175808.87), Y (522779.45); 5 – X (6175796.86), Y (522782.73); 6 – X (6175796.76), Y (522782.41); 7 – X (6175769.94), Y (522789.93); 8 – X (6175759.79), Y (522753.13); 9 – X (6175778.02), Y (522748.12); 10 – X (6175771.14), Y (522722.91); 3) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” buvo leista perleisti 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9486 ha dalies nuomos teisę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4574-902/2022 ieškovės ieškinį tenkino, panaikino atsakovės NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą; įpareigojo atsakovę per teismo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, sudaryti su UAB ,,Akvija“ šio žemės sklypo nuomos sutartį. Atmetė priešieškinio dalis dėl 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punkto dalies pripažinimo negaliojančiu, dėl NŽT 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu. Kitą priešieškinio dalį paliko nenagrinėtu. Atmetė ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 2118 Eur ir trečiajam asmeniui UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“ (iš bylos pašalintam 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi) 514,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-132-755/2023 panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini) perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę pripažinimo negaliojančiu ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi apygardos teismas sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punkto dalį, paliko nepakeistą; pakeitė sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimas pakeisti 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punktą jį papildant, paliktas nenagrinėtu, ir šį reikalavimą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, nurodytą rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakoma sudaryti 0,9486 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir siūloma sudaryti 0,1479 ha žemės sklypo nuomos sutartį; įpareigojo atsakovę per teismo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove 0,9486 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atmetė atsakovės priešieškinio dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu. Priteisė iš atsakovės ieškovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuomotino valstybinės žemės sklypo dydžio: ieškovė UAB ,,Akvija“ vertina, kad žemės sklypo dydis turi atitikti buvusiai nuomininkei UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ suteikto sklypo dydį, dėl kurio nuomos teisės perleidimo buvusi nuomininkė buvo gavusi kompetentingos institucijos NŽT Panevėžio skyriaus sutikimą, kas yra aptarta ir notarine tvarka patvirtintoje statinių pirkimo – pardavimo sutartyje; atsakovės nuomone, nuomotino sklypo dydis turi atitikti mažiausią dydį, reikalingą įsigytiems statiniams eksploatuoti, apskaičiuotą vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika“.
7. Teismas nustatė, kad, nors ankstesnė nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 10 d. (galiojant 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimui su atsakove ir kai nuomojamo sklypo dalis buvo 1,1554 ha ploto), o 2020 m. spalio 27 d. sudaryto susitarimo pagrindu (vėliau nei duotas sutikimas dėl statinių perleidimo) išnuomota sklypo dalis sumažėjo iki 0,9486 ha, ši aplinkybė niekaip nesąlygojo ieškovės (naujos nuomininkės) veiklai reikalingo žemės sklypo dydžio, kurio poreikis gali skirtis dėl bendrovių vykdomos veiklos pobūdžio.
8. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 2022 m. balandžio 7 d. sprendime nurodomą aplinkybę, jog UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ turimų statinių eksploatavimui buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas, grindė 2022 m. kovo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu, kuriame buvo užfiksuota, jog dalis valstybinio sklypo buvo nenaudojamas ir neprižiūrimas, jame auga menkaverčiai krūmai, medžiai, mėtosi senos padangos, naftos produktų talpos ir kitos šiukšlės. Tačiau iš šio byloje pateikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, teismo vertinimu, negalima identifikuoti, ar patikrinimą atlikęs asmuo buvo susipažinęs būtent su ieškovės vykdomos veiklos pobūdžiu. Atsakovė teismo siūlymu naujų įrodymų, reikšmingų apskaičiuojant ieškovei nuomotino valstybinio žemės sklypo plotą, nepateikė, rėmėsi tuo pačiu 2022 m. kovo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu, kurio aplinkybės, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo akivaizdžiai pasikeitusios.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
10. Teismo
vertinimu, atsakovė, atsisakydama sudaryti 0,9486 ha žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove, turėjo įvertinti po statinių pirkimo-pardavimo sutarties pasikeitusias aplinkybes, susijusias su nuomojamo sklypo naudojimu pagal paskirtį bei jo ploto atitiktį ieškovės poreikiams, tačiau šio vertinimo atsakovė iš esmės neatliko, nepaskaičiavo individualaus ieškovei nuomotino žemės sklypo ploto. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius, jog jai bus perkeltos visos žemės nuomininko teisės, išnuomotas visas žemės sklypas, nes ši esminė sutarties sąlyga apsprendė kainą, mokamą už įsigyjama turtą.
11. Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovė statiniuose adresu (duomenys neskelbtini), vykdo komercinę-ūkinę veiklą (teikia aplinkos priežiūros paslaugas bei vykdo prekybą šiai priežiūrai reikalingomis stambiagabaritėmis prekėmis), todėl jai yra reikalinga didesnė teritorija, nei siūlo atsakovė. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas išnuomoti jai prašomo dydžio, t. y. 0,9486 ha ploto, žemės sklypo dalį niekaip nepažeidžia viešojo intereso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų bei atitinka teisingą visuomenės interesų ir savininko (nuomininko) teisių pusiausvyrą.
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pasisakė dėl Metodikos, kuria vadovaudamasi atsakovė paskaičiavo nuomotino sklypo dalis (duomenys neskelbtini), 6, 10 ir 11 punktų teisėtumo ir konstatavo, jog Metodikos 6 punktas bei 10 ir 11 punktai (Žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek, kiek pagal juos apskaičiuotas be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį, prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui. Tai reiškia, kad minėtos Metodikos nuostatos negali būti taikomos kaip prieštaraujančios įstatymui.
13. Teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu NŽT 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotą sutikimą atmetė, pripažinęs, kad šį sutikimą pripažinus negaliojančiu nebūtų sukurtos teisinės pasekmės, kadangi tai nepakeistų šalių civilinių teisių ir pareigų, esant sudarytai sutarčiai, kuriai sudaryti minėtas sutikimas išduotas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Atsakovės NŽT apeliacinis skundas
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Akvija“ ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti visas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais bei argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė bylos aplinkybes, nepasisakė ir netyrė dalies Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. civilinės bylos Nr. e2A-132-755/2023 nutartyje (kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) nurodytų iš naujo nagrinėtinų aplinkybių, padarė materialinės teisės normų taikymo pažeidimus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pilnai neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, sukūrė ydingą disponavimo valstybine žeme precedentą ir pažeidė viešo intereso gynimo pareigą.
16. Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo 14 punkto išvada, pagal kurią ieškovei nuomotino žemės sklypo dydis, atsakovės nuomone, turi atitikti mažiausią dydį, reikalingą įsigytiems statiniams eksploatuoti, apskaičiuotą vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika“ (toliau – ir Metodika).
17. Apeliantė pažymi, kad 2022 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo informuota, kad jos nuosavybės teise valdomų pastatų: 676 kv. m užstatyto ploto parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 231 kv. m užstatyto ploto gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai pakanka mažesnės, nei 0,9486 ha dydžio iš 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Dėl šių priežasčių ieškovei ginčijamu raštu buvo pasiūlyta kreiptis į žemės matavimus atliekančius asmenis dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, nustatant pastatų eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ginčijamame 2022 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suformuoto jokio valinio apeliantės sprendimo dėl konkretaus nuomotino ieškovei žemės sklypo, nes šiame sprendime buvo išdėstyti tik apeliantės samprotavimai ir argumentai, kad ieškovei eksploatuojant nuosavybe teise priklausančius statinius užtektų mažesnės nei ieškovė pageidauja (0,9486 ha) ginčo žemės sklypo dalies.
18. Apeliantė nurodo sutinkanti, jog ieškovė, įgijusi nekilnojamąjį turtą iš buvusios žemės sklypo dalies nuomininkės UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas”, turi įstatymo suteiktą teisę į žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomos 676 kv. m užstatyto ploto parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 231 kv. m užstatyto ploto gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai, nuomą lengvatine (ne aukciono) tvarka, tačiau vertina, kad šių pastatų eksploatacijai ieškovei pakanka 0,2618 ha žemės sklypo dalies. Apeliantė pažymėjo, kad šį plotą apskaičiavo ne tik vadovaudamasi Metodika, t. y. įvertino ne tik statinių užimamą plotą ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingą plotą, bet įvertino ir automobilių stovėjimo aikštelei su išlipimo aikštele reikalingą plotą, apskaičiuotą pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, bei žemės sklypo priklausomųjų želdinių plotą, apskaičiuotą pagal ,,Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694.
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkto išvada, pagal kurią ieškovės reikalavimas išnuomoti jai 0,9486 ha ploto žemės sklypo dalį dėl nuosavybes teise priklausančiuose pastatuose ieškovės vykdomos komercinės-ūkinės veiklos pobūdžio, niekaip nepažeidžia viešojo intereso, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų bei atitinka teisingą visuomenės interesų ir savininko (nuomininko) teisių pusiausvyrą.
20. Apeliantė pažymi, kad valstybinė žemė lengvatine (ne aukciono) tvarka asmeniui nuomojama atsižvelgiant į valstybinėje žemėje esančius ir šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančius ar jo nuomojamus statinius ar įrenginius, kurių eksploatacijai reikalingas žemės plotas, bet ne į šio asmens vykdomos komercinės veiklos plėtros perspektyvas, prekybos būdą, prekių rūšį ar ateities verslo planus. Apeliantės teigimu, ieškovė, siekdama plėtoti verslą valstybinėje žemėje, turi dalyvauti viešuose aukcionuose ir pasiūliusi didžiausią nuomos kainą įgyti valstybinės žemės nuomininko teises.
21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo 22 punkte nurodęs, jog ieškovė planuoja rekonstruoti parduotuvę, statyti sandėlį, įrengti aikšteles, todėl ieškovės reikalavimas išnuomoti jai prašomo dydžio (0,9486 ha ploto žemės sklypo dalį) niekaip nepažeidžia viešojo intereso, neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo žemės sklypo teritorija gali būti naudojama tik komercinės paskirties statinių, apdengtų stogu (pastatų), eksploatavimui, o ne sandėliavimui. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog ji vykdo stambiagabaričių birių produktų sandėliavimą, kaip tik gali būti vertinama kaip teisėta priežastis nutraukti žemės nuomos sutartį (konstatavus žemės naudojimo tvarkos pažeidimą), o ne ją sudaryti.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 21 punkto išvada, kad ji turėjo įvertinti po statinių pirkimo-pardavimo sutarties pasikeitusias aplinkybes, susijusias su nuomojamo sklypo naudojimu pagal paskirtį bei jo ploto atitiktį ieškovės poreikiams, nes to daryti, apeliantės teigimu, ji neturėjo jokio teisinio pagrindo.
23. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad ieškovė įsigijusi statinius neprašė apeliantės sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, bet reikalavo, jog ieškovei būtų perkeltos buvusio nuomininko teisės ir pareigos į visą ankstesnio nuomininko nuomotą valstybinės žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės poreikius neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo dalyje buvęs nuomininkas (UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“) vykdė tą pačią ar labai panašią veiklą, kurią siekia pratęsti ieškovė, ir dėl to jai reikia tokio paties dydžio žemės sklypo dalies.
24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo 23 punkte nurodytą LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pateiktą išaiškinimą, kad Metodikos nuostatos šiam ginčui negali būti taikomos dėl jos prieštaravimo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, nepagrįstai aiškino plečiamai. Minėtame LVAT sprendime nurodyta, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja tik Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX 1983 redakcija), kuris reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą be aukciono. Tuo tarpu ginčas su ieškove kilo ne dėl žemės sklypo dalies pardavimo, o dėl žemės sklypo dalies nuomai dydžio, kurį reguliuoja ne Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, bet Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis.
25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkto išvada, kad ieškovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pagrįstus lūkesčius, jog jai bus perkeltos visos žemės nuomininko teisės, išnuomotas visas žemės sklypas, ir ši esminė sutarties sąlyga apsprendė kainą, mokamą už įsigyjama turtą.
26. Nurodė, kad 4,7488 ha valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorija yra padengta betono-asfalto danga, kuri nėra išskirtinai tik ieškovės pageidaujamoje nuomotis žemės sklypo (0,9486 ha) dalyje, plane pažymėtoje indeksais „2“ ir „3“. Nors žemės sklype esanti betono – asfalto danga (inžinerinis statinys) nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir nėra įregistruota Nekilnojamo turto registre, tačiau CK 4.40 straipsnio 1 dalis numato, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi ginčo žemės sklypo plane indeksais „2“ ir „3“ pažymėtoje teritorijoje esantis betono – asfalto inžinerinis statinys (aikštelės) įstatymo pagrindu priklauso Lietuvos Respublikai. Dėl šios priežasties 2021 m. balandžio 14 d. UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” su ieškove sudarytoje preliminarioje pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sąlyga, kad pardavėjas sutinka, jog aikštelės būtų registruotos ieškovės nuosavybe, neturi teisinės galios.
27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 19 punkte padaryta išvada, kad aplinkybė, jog UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę kreipėsi tuo metu, kai naudojosi 1,1554 ha, o ne 0,9486 ha ploto žemės sklypu, niekaip nesąlygoja ieškovės veiklai reikalingo žemės sklypo dydžio, kurio poreikis gali skirtis dėl bendrovių vykdomos veiklos pobūdžio.
28. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikime nurodyta informacija apie perleidžiamą ginčo žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę neatitiko išdavimo metu buvusios faktinės tikrovės, nes 2020 m. rugsėjo 7 d. dar galiojo 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas ,,Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimas, 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” tapo 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,1554 ha dalies nuomininke, o nuomos teises į 0,9486 ha plotą UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” įgijo tik 2020 m. spalio 27 d. susitarimu ,,Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).
29. Dėl aptartos priežasties ieškovei 2021 m. gruodžio 14 d. sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” negalėjo būti remiamasi ginčijamu 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimu dėl teisių į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą perleidimo (kuomet galiojo vėlesnis 2020 m. spalio 27 d. susitarimas dėl nuomojamo ploto), nes 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas jau buvo praradęs savo aktualumą. Dėl to nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo 24 punkte nurodyta išvada, kad pripažinus negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotą sutikimą nebūtų sukurtos teisinės pasekmės, nes esant sudarytai sutarčiai tai nepakeistų šalių civilinių teisių ir pareigų.
30. Apeliantė pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas, duotas UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” perleisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini), turi niekinio ir negaliojančio vienašalio sandorio požymius (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės UAB ,,Akvija“ apeliacinis skundas
31. Ieškovė UAB ,,Akvija“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti iš atsakovės NŽT ieškovei UAB ,,Akvija“ 5618 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs jos ieškinio reikalavimą, o atsakovės priešieškinį atmetęs, turėjo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti ne 500 Eur, bet 5618 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro:
1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4574-902/2022 turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal 2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio kvitą – 118 Eur; 2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) advokato sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo dokumentą – 1000 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) advokato sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo dokumentą – 1000 Eur; 2022 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) advokato sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo dokumentą – 1500 Eur;
2) Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-132-755/2023 turėtos ir nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos pagal 2022 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) advokato sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo dokumentą – 1500 Eur;
3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-67-452/2024 turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal 2023 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) advokato sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo dokumentą – 500 Eur.
Ieškovės UAB ,,Akvija“ atsiliepimas į atsakovės NŽT apeliacinį skundą
33. Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ji nesiekė išnuomoti mažiausią leidžiamą žemės sklypo plotą, yra niekinis. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nurodė mažiausią sklypo dalį pagal Metodikos reikalavimus, nes Metodikoje yra nurodyta iš kokių sudedamųjų dalių susidaro paskaičiuojamas žemės sklypas, į kurias įeina ir aikštelės, ir želdinių plotai. Jei atsakovė nebūtų įskaičiavusi į būtiną eksploatuoti žemės sklypo sudėtį esamų želdinių, nebūtų numačiusi automobilių stovėjimo vietų (pagal šiuos abu kriterijus plotas padidintas po 10 proc.), ji būtų tiesiogiai pažeidusi Metodikos reikalavimus.
35. NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 23 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas patikrinimo aktas neatspindi realios situacijos, susijusios būtent su jos įsigytų pastatų eksploatavimu ir būtent jai reikalingu bei faktiškai naudojamu žemės sklypo plotu. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad šis patikrinimas yra atliktas tuo metu, kai pasikeitė pastatų savininkas (ginčo statinių savininkė jau buvo ieškovė, o ne UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“).
36. Ieškovė pažymi, kad 2021 m. gruodžio 14 d. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo statinių pirkimo turėjo pagrįstus lūkesčius, jog jai bus perkeltos visos žemės nuomininko teisės, išnuomota visa žemės sklypo dalis, nes ši esminė sutarties sąlyga apsprendė už įsigyjamą turtą mokamą kainą.
37. Ieškovė teigia, kad jai yra perėjusios visos UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“ nuomininkės teisės į valstybės anksčiau jai išnuomotą žemės sklypą, todėl atsakovei tenka imperatyvi pareiga pakeisti žemės sklypo nuomininką, o šios pareigas atsakovė nevykdo, siekia vilkinti nuomininko pakeitimo procesą, trukdo jos veiklai. Ieškovė nurodo, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas tik naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.
38. Ieškovės nuomone, atsakovė pagal Metodiką galėtų mažinti nuomotino valstybinio žemės sklypo plotą tik tuo atveju, jeigu ji nenaudotų visos išnuomotos žemės sklypo dalies, jeigu sklypo dalis nebūtų reikalinga ieškovei vykdant komercinę-ūkinį veiklą įsigytuose pastatuose. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant konkretiems statiniams būtiną eksploatuoti žemės sklypo plotą lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas).
39. Tvirtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog visas išnuomotas 0,9486 ha žemės sklypas jai nėra reikalingas, nes vien tik atsakovės atliktas 2022 m. kovo 23 d. faktinių duomenų surašymo aktas to nepagrindžia.
40. Ieškovė pažymi, kad vadovaudamasi CK 6.223 straipsnio nuostatomis atsakovė gali ateityje kreiptis į ieškovę su pasiūlymu pakeisti žemės sklypo plotą ir ribas, tačiau šioje stadijoje buvusiai valstybinės žemės sklypo nuomininkei pardavus jai ginčo statinius, atsakovė privalo pakeisti nuomininką, o ne ginčyti vieną iš nuomos sutarties esminių sąlygų – nuomojamos žemės sklypo plotą.
41. Ieškovė pažymi, kad, nors LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pateikė išaiškinimą, kad Metodikos 6, 10, 11 punktai prieštarauja tik Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (apskaičiuojant parduodamo valstybinio žemės sklypo plotą be aukciono), tačiau šios Metodikos nuostatos negali būti taikomas ir apskaičiuojant išnuomojamo valstybinio žemės sklypo dydį be aukciono, kurį reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, nes Metodikoje yra aiškiai nurodyta, kad ji yra taikoma tiek apskaičiuojant parduodamų, tiek išnuomojamų valstybinės žemės sklypų plotą. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų priešingai, ieškovė prašo kreiptis į LVAT su prašymu išaiškinti, ar Metodikos 6, 10, 11 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui.
Atsakovės NŽT atsiliepimas į ieškovės UAB ,,Akvija“ apeliacinį skundą
42. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo ji prašo priteisti 5618 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Šias išvadas atsakovė daro remdamasi ieškovės apeliaciniame skunde motyvuojamoje dalyje pateikta dokumentų detalizacija:
- ieškovės bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje (2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) du kartus apskaityta 1000 Eur advokato 2022 m. birželio 22 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini);
- ieškovė bylinėjimosi išlaidų detalizaciją (2022 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) pateikė ir pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4574-902/2022 ir apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-132-755/2023;
- ieškovė pagrįstai nepripažįsta savo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), nes ši sąskaita išrašyta už atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4574-902/2022 surašymą, tačiau atsiliepimo šioje byloje ieškovė negalėjo pateikti, nes ji pati buvo ieškovė;
- civilinėje byloje Nr. e2-67-452/2024 pateikta advokato sąskaitą-faktūra 500 Eur (2023 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta, nes ji išrašyta už atstovavimą teismo posėdžiuose Panevėžio apylinkės teisme su atsakove NŽT, tačiau NŽT su advokatu jokiuose Panevėžio apylinkės teismo posėdžiuose niekam kartu neatstovavo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
44. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB ,,Akvija“ ieškinys dėl 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį panaikinimo, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir atmesta atsakovės NŽT priešieškinio dalis dėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo perleisti 0,09486 ha žemės sklypo dalies nuomos teisę pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo Panevėžio mieste nuomos sutarties nutraukimo ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka” Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” sudarė 6,7729 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,6287 ha dalies nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 80 metų laikotarpiui. Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Panevėžio mieste padalijimo projekto patvirtinimo ir servitutų nustatymo” buvo patvirtintas 6,7729 ha valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo projektas, suformuojant keturis naujus sklypus ir UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” nuomos teisė perkelta į naujai suformuotą 4,7488 ha valstybinės žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” tapo 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,1554 ha dalies (sklypo plane pažymėta indeksais „2“, „3“, „4“, „5“, „6“, „7“ ir „8“) nuomininke.
46. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas pagal UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir vadovaudamasis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 45 punktu, 2020 m. rugsėjo 7 d. išdavė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (ir 2005, 2014, 2017, 2018 ir 2019 m. sudarytus susitarimus dėl nuomos sutarties pakeitimų) išnuomotos 0,9486 ha ploto dalies nuomos teisę, reikalingą perleidžiamiems pastatams – parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai eksploatuoti. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisė perleidžiama, yra (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 4 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksais „2“ ir „3“; naujasis įvardytų statinių savininkas kartu su nuomininke per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisė į pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.
47. UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tapo 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9486 ha dalies (sklypo plane pažymėta indeksais „2“ ir „3“) nuomininke, t. y. šiuo susitarimu UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” buvo paskutinį kartą sumažinta nuomojama valstybinio žemės sklypo dalis.
48. UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” ir ieškovė UAB ,,Akvija“ 2021 m. balandžio 14 d. sudarė Preliminarią pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė susitarė nusipirkti minėtame sklype esančius statinius (parduotuvę, gamybinį pastatą ir tvorą). Šalys susitarė, kad įsigyjant pastatus pirkėjui UAB „Akvija“ perleidžiama 0,9486 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kuri 2017 metų sklypo plane pažymėta indeksais „2“ ir „3“, nuomos teisė. Sutartyje nurodoma, kad nuomos teisės perleidimas patvirtintas 2020 m. rugsėjo 7 d. NŽT direktoriaus sutikimu. Šios sutarties 1.1.5 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plane, patvirtintame 2017 metais, indeksais „2“ ir „3“ pažymėtoje teritorijoje yra įrengtos asfaltuotos, betonuotos aikštelės, bendroje apimtyje 8 000 k. m.. UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” sutinka, kad šios aikštelės būtų registruotos UAB „Akvija“ nuosavybėn.
49. UAB „Akvija“ 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas” nusipirko pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1. punktas). Sutarties 9.1. punkte nurodyta, kad parduodami daiktai yra valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 0,9486 ha dalį pardavėjas nuomojasi 2005 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais, pagrindu. Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. gauta NŽT pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria neprieštaraujama, kad pardavėjas parduotų daiktus ir kad perleistų išnuomotos 0.9486 ha ploto dalies nuomos teisę, reikalingą perleidžiamiems pastatams ir statiniams eksploatuoti. Sutarties 9.3. punkte numatyta, jog pardavėjas perleidžia, o pirkėjas perima visas teises ir pareigas pagal šios sutarties 9.1. punkte nurodytą 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu sutarties 9.1. punkte nurodyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties kaina yra įskaičiuota į bendrą daiktų kainą. Pirkėjui perėmus teises ir pareigas pagal šios sutarties 9.1. punkte nurodytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, jokios šios sutarties 9.1. punkte nurodytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos, apribojimai ir nustatyti terminai nėra keičiami. Pirkėjas patvirtina, kad iki šios sutarties pasirašymo susipažino su teisėmis ir pareigomis, taip pat sąlygomis, apribojimais ir visomis kitomis sąlygomis (nuostatomis), numatytomis šios sutarties 9.1. punkte nurodytoje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje, jas perima pasirašant šią sutartį ir įsipareigoja per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos kartu su pardavėju kreiptis į NŽT su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pirkėjo vardu.
50. 2022 m. sausio 13 d. UAB „Akvija“ kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių su prašymu išnuomoti (perkelti nuomininko teises) į 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą. 2022 m. balandžio 7 d. NŽT informavo ieškovę, kad 2022 m. kovo 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė aktą, kurio metu konstatuota, kad sklype ieškovei priklausanti parduotuvė, gamybinis pastatas tinkami eksploatuoti pagal paskirtį, tačiau jų eksploatacijai buvusiam statinių savininkui buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas. NŽT rašte pasisakė, kad pagal Metodiką parduotuvei ir gamybiniam pastatui eksploatuoti pakanka 0,1479 ha, pažymėjo, kad vadovaujantis rašte nurodytais statybos techniniais reglamentais, su statinio eksploatacijai susijusiems poreikiams tenkinti gali būti paskaičiuojamas viršplotis iki 10 proc. apskaičiuoto mažiausio žemės sklypo ploto dydžio. NŽT nurodė ieškovei, jog tam, kad būtų sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, pastaroji turi kreiptis į žemės matavimus atliekančius asmenis dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, nustatant pastatų eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį.
Dėl šalių ginčo esmės
51. Kaip matyti iš byloje aptartų aplinkybių, ieškovei nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklype esantys statiniai, todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, įtvirtintą Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, ieškovė turi teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono lengvatine tvarka.
52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl nuomotino valstybinės žemės sklypo dydžio, nes ieškovė vertina, jog jai nuomojamo žemės sklypo dydis turi atitikti buvusiai nuomininkei suteiktąjį 0,9486 ha plotą, dėl kurio nuomos teisės perleidimo buvusi nuomininkė buvo gavusi kompetentingos institucijos sutikimą, kas yra aptarta ir notarine tvarka patvirtintoje statinių pirkimo-pardavimo sutartyje, o atsakovė įrodinėja, kad ieškovei jai nuosavybes teise priklausančių pastatų, esančių ant valstybinės žemės, eksploatavimui turi užtekti 0,2618 ha žemės sklypo, kurį atsakovė apskaičiavo vadovaudamasi Žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika“, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, ,,Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694).
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pagrindinė šalių ginčo kilimo priežastis yra NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotas sutikimas ,,Perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo išduotas sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (ir 2005, 2014, 2017, 2018 ir 2019 m. sudarytus susitarimus dėl nuomos sutarties pakeitimų), išnuomotos 0,9486 ha ploto dalies nuomos teisę, reikalingą UAB „Akvija“ perleidžiamiems pastatams – parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai eksploatuoti.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas, nagrinėjamos bylos kontekste yra ypač reikšmingas, nes būtent šis sutikimas, kaip pagrįstai bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, buvo esminė 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, kurios pagrindu ieškovė iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įsigijo pastatus ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikime nurodyta, jog jis yra išduotas ne tik vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, bet ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 45 punktu.
55. Taisyklių 45 punktas (redakcija galiojusi 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo metu) numatė, kad žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas.
56. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo turinį, daro išvadą, jog šio sutikimo išdavimo metu NŽT po patikrinimo nenustatė nei kad žemės sklypo nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ netinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nei kad ieškovei UAB „Akvija“ perleidžiamiems statiniams (parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai) eksploatuoti reikia mažesnio nei 0,9486 ha valstybinės žemės ploto. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkto išvadai, kad ieškovė, sudarydama 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir turėdama išankstinį NŽT sutikimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog jai bus perkeltos visos žemės nuomininko teisės, t. y. išnuomota visa 0,9486 ha žemės sklypo dalis, ir ši sutarties sąlyga buvo esminė, nes lėmė apsisprendimą pirkti turtą ir įtakojo pardavėjai mokamą kainą už įsigyjama turtą.
57. Kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą perleisti 0,9486 ha valstybinės žemės nuomos teisę. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikime nurodyta informacija apie perleidžiamą ginčo žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę neatitiko išdavimo metu buvusios faktinės situacijos, nes 2020 m. rugsėjo 7 d. dar galiojo 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais)“, kurio pagrindu UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” tapo 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,1554 ha dalies nuomininke, o nuomos teises į 0,9486 ha plotą UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” įgijo tik 2020 m. spalio 27 d. susitarimo ,,Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais)“ pagrindu. Atsakovės teigimu, dėl šių priežasčių ieškovei 2021 m. gruodžio 14 d. sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” nebuvo galima remtis ginčijamu 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimu dėl teisių į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą perleidimo (kuomet galiojo vėlesnis 2020 m. spalio 27 d. susitarimas dėl nuomojamo ploto), nes 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas jau buvo praradęs savo aktualumą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kurių pagrindu ji prašo pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą perleisti 0,9486 ha valstybinės žemės nuomos teisę.
58. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-132-755/2023 118 punktu patikslino šalių pareigą įrodinėti, t. y. pasiūlė šalims teikti su 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. spalio 27 d. susitarimų sudarymu susijusią dokumentaciją (prašymus, atsakymus, sprendimus, patikrinimų vietoje aktus, atitinkamą planinę medžiagą ir panašiai).
59. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė naujų įrodymų byloje nepateikė, nepagrindė, kokiais pagrindais, UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ naudojantis 1,1554 ha valstybinės žemės sklypu valdomų statinių eksploatavimui, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas sutiko, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ perleistų 0,9486 ha ploto žemės sklypo, kuris buvo skirtas eksploatuoti tiems patiems ieškovės 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įsigytiems pastatams (parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai), nuomos teisę. Todėl pagrįsta vertinama pirmosios instancijos teismo sprendimo 19 punkte nurodyta išvada, kad aplinkybė, jog UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę kreipėsi tuo metu, kai naudojosi 1,1554 ha, o ne 0,9486 ha ploto žemės sklypu, niekaip nesąlygoja ieškovės veiklai reikalingo žemės sklypo dydžio.
60. Minėta, kad ieškovė po 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, turėdama NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo išduotą 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomininką, 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių su prašymu išnuomoti (perkelti nuomininko teises) į 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą be aukciono (lengvatiniu būdu), o 2022 m. balandžio 7 d. NŽT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad 2022 m. kovo 23 d. NŽT atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė aktą, kuriame buvo konstatuota, jog valstybiniame žemės sklype ieškovei priklausanti parduotuvė, gamybinis pastatas, pagal paskirtį eksploatuojamai tinkamai, tačiau jų eksploatacijai buvusiam statinių savininkui (UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“) buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas. NŽT 2022 m. kovo 23 d. atliktame faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksavo, jog dalis valstybinio sklypo yra nenaudojama ir neprižiūrima, joje auga menkaverčiai krūmai, medžiai, mėtosi senos padangos, naftos produktų talpos ir kitos šiukšlės.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą byloje nustatytų aplinkybių, kaip nepagrįstą vertina NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. pateiktą atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą išnuomoti (perkelti nuomininko teises) į 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą be aukciono (lengvatiniu būdu), nurodant, kad ieškovei gali būti išnuomojama mažesnė valstybinio žemės sklypo dalis. Atsakovės pozicija dėl nuomotino ploto dydžio nenuosekli ir objektyviais bei patikimais įrodymais nepagrįsta, nes, minėta, išduodant 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomininką NŽT jokių pagrindų mažinti nuomotino sklypo plotą nebuvo nustatyta, 2022 m. balandžio 7 d. atsakyme atsakovė teikė siūlymą ieškovei sudaryti tik 0,1479 ha žemės sklypo nuomos sutartį, o bylos nagrinėjimo metu jau nurodo, kad toks plotas sudarytų 0,2618 ha.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą (perkelti nuomininko teises) į 0,9486 ha ploto valstybinį žemės sklypą vien dėl to, kad buvusiam statinių savininkui buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas, negali paneigti ieškovei UAB „Akvija“ pačios NŽT suteiktos teisės pakeisti 0,9486 ha valstybinės žemės nuomos sutartį dėl nuomininko pakeitimo, nes, kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovė šią teisę teisėtai ir pagrįstai įgijo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomininką ir 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
63. Nustatyta, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. atsisakymas išnuomoti ieškovei (perkelti nuomininko teises) į 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą be aukciono (lengvatiniu būdu) yra grindžiamas 2022 m. kovo 23 d. atliktu faktinių duomenų patikrinimą aktu. Kaip matyti iš 2022 m. kovo 23 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimą akto, NŽT Panevėžio skyrius, spręsdamas, ar ieškovei galima išnuomoti jos prašomą valstybinės žemės plotą (0,9486 ha), vertino tik tą aplinkybę, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ tinkamai eksploatuojant parduotuvę, gamybinį pastatą buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas. Tačiau, kaip pagrįstai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 18-19 punktuose, NŽT visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad faktinių duomenų patikrinimo metu UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ priklausę pastatai pirkimo-pardavimo sutartimi jau buvo perleisti ieškovės nuosavybėn ir nevertino ieškovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdžio, kuriai vykdyti ir buvo įgytas turtas, įskaitant ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisę į konkretų 0,9486 ha žemės sklypą, dėl ko be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė perkelti nuomininko teises ieškovei į 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą be aukciono (lengvatiniu būdu).
64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kodėl ji pakeitė savo poziciją dėl UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ ginčo statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo dalies dydžio, nes, minėta, 2020 m. rugsėjo 7 d. NŽT Panevėžio skyrius sutiko, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ naujam ginčo statinių savininkui perleistų jų eksploatavimui reikalingą 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT Panevėžio skyrius prieš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ duodamas sutikimą perleisti 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos teises naujajam ginčo pastatų savininkui atliko (turėjo atlikti) faktinių duomenų patikrinimą ir jau tada nustatyti, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, NŽT Panevėžio skyrius faktinio duomenų patikrinimo galimai neatliko, išdavė sutikimą UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ perleisti 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos teisę naujajam ginčo statinių savininkui, o šis sutikimas, minėta, buvo esminė 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga ieškovei iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įsigyti statinius (pastatus).
65. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad valstybinė žemė lengvatine (ne aukciono) tvarka asmeniui nuomojama tik atsižvelgiant į valstybinėje žemėje esančius ir šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančius ar jo nuomojamus statinius ar įrenginius (kurių eksploatacijai reikalingas žemės plotas), bet ne į šio asmens vykdomos komercinės veiklos plėtros perspektyvas, prekybos būdą, prekių rūšį ar ateities verslo planus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka šiuo nagrinėjamu klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.
66. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, statinių savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti statiniais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (LAT 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-313/2021 22 punktas). LAT formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (LAT 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). LAT yra išaiškinęs, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (LAT 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
67. Kaip matyti iš viešai skelbiamos ieškovės internetinės svetainės duomenų, ieškovė, kaip juridinis asmuo, vykdo komercinę-ūkinę veiklą (teikia specializuotas valymo paslaugas) (https://www.akvija.lt/), todėl tokiai ieškovės tiesioginiai vykdomai veikla atlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikalinga įvairi technika ir įrenginiai, be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pati ieškovė, ji vykdo prekybą ir valymo priežiūrai reikalingomis stambiagabaritėmis biriomis prekėmis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria ieškovės išdėstytiems argumentams, kad dėl jos vykdomos tiesioginės veiklos pobūdžio jai yra reikalingas tokio dydžio valstybinės žemės sklypo plotas (0,9486 ha), kuris buvo nurodytas sudarytoje 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje.
68. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog ji valstybiniame žemės sklype planuoja statyti sandėlį, tačiau tokie ieškovės planuojami veiksmai, atsakovės teigimu, valstybiniame žemės sklype negali būti atliekami, nes ginčo žemės sklypo teritorija gali būti naudojama tik komercinės paskirties statinių apdengtų stogu (pastatų) eksploatavimui, o ne sandėliavimui (statiniams be stogo). Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji vykdo stambiagabaričių birių produktų sandėliavimą, gali būti vertinama kaip teisėta priežastis nutraukti žemės nuomos sutartį (konstatavus žemės naudojimo tvarkos pažeidimą), o ne ją sudaryti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenims, negali pritarti tokiems atsakovės nurodytiems argumentams.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovė valstybiniame žemės sklype planuoja statyti sandėlį, negali būti vertinama kaip priežastis atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės planuojamas statyti sandėlis yra skirtas tiesioginiai jos vykdomai veiklai vykdyti (sandėliuoti savo techniką, įrenginius, stambiagabaritines biras prekes, kitą ieškovės turtą). Byloje nenustatyta, kad ieškovė žemės sklypą naudoja ar naudos ne savo turtui laikyti, o sandėliavimo paslaugoms, kaip atskirai ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, ar sandėliavimo paslaugas tieks tretiesiems asmenims.
70. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo 23 punkte nurodytą LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pateiktą išaiškinimą, kad Metodikos nuostatos (atsakovė nagrinėjamoje byloje jomis apskaičiavo ieškovei nuomotino valstybinio žemės sklypo dalį) negali būti taikomos ginčo atveju kaip prieštaraujančios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, nepagrįstai aiškino plečiamai (24 nutarties punktas). Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
71. Metodikos 2.1. papunktyje yra nurodyta, kad ja yra vadovaujamasi ne tik apskaičiuojant parduodamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą, bet ir išnuomojamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 išaiškino, jog Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja tik Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX 1983 redakcija), kuris reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą be aukciono, tačiau tie patys Metodikos 6, 10, 11 punktai reglamentuoja ir apskaičiuojamų valstybinių žemės sklypų plotą ir nuomos atveju. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pateiktas išaiškinimas (aptartos Metodikos nuostatos prieštarauja įstatymui) turi būti ir taikomas ir apskaičiuojant išnuomojamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą, kurį, kaip teisingai nurodė atsakovė, reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas.
72. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad 2021 m. balandžio 14 d. UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas” su ieškove sudarytoje preliminariojoje pastatų pirkimo- pardavimo sutartyje buvo numatyta, jog pardavėjas sutinka, kad aikštelės (asfaltuotos / betonuotos aikštelės, žemės sklypo plane pažymėtos indeksais ,,2“ ir ,,3“) būtų registruotos ieškovės nuosavybe, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl išnuomotino valstybinės žemės sklypo ploto, byloje nebuvo pareikšti savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai dėl minėtų aikštelių teisinio statuso pakeitimo / panaikinimo, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
73. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs jos ieškinio reikalavimą, o atsakovės priešieškinį atmetęs, turėjo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti ne 500 Eur, bet 5618 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies.
74. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tarp kurių yra ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai pamokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų priteisto byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
75. Kaip matyti iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo, ji prašo priteisti 5618 Eur šioje byloje viso proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (118+1000+1000+1500+1500+500), kurias pagrindžiantys dokumentai detaliai nurodyti šios nutarties 32 punkte.
76. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (32 nutarties punktas), pažymi, kad ieškovė ne visiškai teisingai apskaičiavo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. 118 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina mokėjimo dokumentas (2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos 2022 m. birželio 22 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymo duomenimis (2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
77. Tačiau 2022 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikta sąskaita-faktūra ir mokėjimo dokumentas 1000 Eur (duomenys neskelbtini) yra ta pati 2022 m. birželio 22 d. pateikta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir tas pats mokėjimo dokumentas, kurie buvo pateikti 2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) pateikė 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą-faktūrą už advokato teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ir apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, tačiau apeliaciniame skunde pagal šiuos dokumentus 1000 Eur priteisti neprašo. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija vertina, jog ieškovė, prašydama du kartus priteisti išlaidas pagal 2022 m. birželio 22 d. pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet neprašydama tos pačios sumos priteisti pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini) padarė klaidą.
78. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateiktą argumentą, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į ieškinį parengimą negalėjo pateikti, nes byloje pati yra ieškovė. Nors minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad ji išrašyta už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį, tačiau šios bylos duomenys rodo, kad atsakovė byloje yra pateikusi priešieškinį. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad aptarta sąskaita-faktūra yra išrašyta už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Minėtas apsirikimas negali panaikinti ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmestus. Todėl 1000 Eur ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal minėtus mokėjimo dokumentus yra pagrįstos ir priteistinos.
79. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde ir prie civilinės bylos Nr. e2-4574-902/2022 ir prie civilinės bylos Nr. e2A-132-755/2023 išlaidų nurodo tą pačią 2022 m. lapkričio 23 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (duomenys neskelbtini) (byloje yra pateiktas šią sumą apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodytas), todėl apeliacinės instancijos teismas šią išlaidų dalį priteisia vieną kartą.
79. Ieškovės apmokėtos 500 Eur išlaidos advokatui pagal 2023 m. gruodžio 14 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra pagrįstos ir priteistinos. Teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvų atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateiktą argumentą nepriteisti šių išlaidų, nes ši sąskaita-faktūra išrašyta už atstovavimą teismo posėdžiuose Panevėžio apylinkės teisme su atsakove NŽT, atsakovei teigiant, kad NŽT su advokatu jokiuose Panevėžio apylinkės teismo posėdžiuose niekam kartu neatstovavo. Teisėjų pažymi, kad ši sąskaita-faktūra ne už atsakovės atstovavimą, bet už ieškovės atstovavimą ginče su atsakove NŽT šioje civilinėje byloje.
78. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 4118 Eur (118+1000+1000+1500+500). Ieškovės išlaidų dydis už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
79. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad 2118 Eur iš 4118 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jau yra priteistos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4574-902/2022 (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 dalis). Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-132-755/2023, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jis nesprendžia tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (138 punktas) ir nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 2118 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimo dalis dėl ieškovei iš atsakovės priteistų 2118 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo palikta nepakeista, taigi, įsiteisėjo ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
80. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad likusi nepriteista ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis yra 2000 Eur, o pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės nepagrįstai priteisė tik 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl priteistina suma padidinama.
81. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
82. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymų visumą, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį patenkinti ieškovės UAB ,,Akvija“ ieškinį dėl NŽT 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį panaikinimo, dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį ir atmesti atsakovės NŽT priešieškinio dalį dėl NŽT 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo pripažinimo negaliojančiu, todėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
83. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino įrodymus, susijusius su ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas padidinant iš atsakovės ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
84. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
n u t a r i a
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB ,,Akvija“, juridinio asmens kodas 147685829, priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 2000 Eur (dviejų tūkstančius eurų).
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas