Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-369-873/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00748-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) įgalioto atstovo advokato E. V. (toliau – ir skundą padavęs asmuo, įgaliotas atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 1400 Eur bauda.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. V. pagal ANK 450 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-424-2020 su administraciniu nurodymu (toliau – administracinis nurodymas) 425 Eur bauda baustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 2 dalyje, ir šią baudą (toliau – administracinė nuobauda) 2020 m. rugsėjo 28 d. sumokėjęs, kai ANK 610 straipsnio 4 ir 5 dalimis šis nurodymas yra neskundžiamas ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigusi, 2020 m. lapkričio 3 d., apie 23 val., į Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, iš Lietuvos Respublikos, atvyko vairuojamu vilkiku MB (toliau – vilkikas, transporto priemonė), su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais TZ660E, su puspriekabe Krone (toliau – puspriekabe, transporto priemonė), su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini).
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vežimas vykdomas Kazachstano Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“ (KZ) vežėjo į Kazachstano Respubliką. S. V. Lietuvos keliais gabeno prekes – vilkiką MB, su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini), su priekaba Krone, su laikinos registracijos (tranzitiniais) numeriais (duomenys neskelbtini), kurios vyko be krovinio savo eiga iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką.
S. V. neturėjo leidimo vykdyti šių transporto priemonių tarptautinį krovinių vežimą keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos, tai yra vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo.
Šiais savo veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus patvirtinimo (toliau – Įsakymas Nr. 3-196) patvirtintų leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą, t. y. pakartotinai per vienerius metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. V. įgaliotas atstovas advokatas E. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarimą ir S. V. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Skundą padavęs asmuo teigia, kad S. V. nėra tinkamas ANK 450 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusižengimo sudėties subjektas. Nurodo, jog S. V. nebuvo nei krovinio vežėju, nei jo darbuotoju, o jo veiksmai neatitiko krovinio vežimo sąvokos, dėl to jam nekilo pareiga turėti kelionės leidimą, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 3 dalį.
2.2. Cituoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintų Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių (toliau – ir krovinių vežimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. susitarimo „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – ir Susitarimas), Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2BE-474 patvirtinto „Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų „Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių“ (toliau – ir Leidimų pildymo taisyklių) nuostatas, pagal kurias, kaip teigia, leidimai visais atvejais išduodami tik licenciją verstis krovinių vežimo veiklą turintiems asmenims (vežėjams) pateikus prašymą, atitinkamai, leidimą išduodant tik įregistruotoms ir vežėjų naudojamoms transporto priemonėms, o išduotus leidimus atsiimti gali tik konkretūs su vežėju tiesiogiai susiję asmenys. Tvirtina, jog vienintelis tinkamas subjektas, kuris formaliai būtų galėjęs kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu išduoti leidimą, buvo byloje esančiuose CMR važtaraščiuose Nr. 603777 ir 603777/1 (toliau – ir Važtaraščiai) vežėju nurodyta Kazachstano Respublikoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini)“.
2.3. Nurodo, jog vien tik važtaraščiai neįrodo, o byloje nėra jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų vežimo sutarties sudarymo ir krovinio perdavimo faktą, tokią sutartį sudariusius asmenis ir jų teisinį santykį bei ryšį su vežimu, taip pat užmokesčio už vežimą sumokėjimą. Tvirtina, jog teismas vien tik remdamasis Važtaraščių turiniu nepagrįstai konstatavo atlygintinų vežimo teisinių santykių buvimo faktą.
2.4. Kaip teigia, administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. su (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“ nesiejo jokie teisiniai santykiai, t. y. nei darbo, nei paslaugų teikimo. Tą patvirtina aplinkybe, jog Važtaraščių 23 grafoje nėra S. V. parašo, teigia, jog teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Papildomai nurodo, jog S. V. transporto priemonių junginio gabenimo metu (2020 m. lapkričio 3 d.) niekur nedirbo, taip pat nesivertė individualia krovinių vežimo veikla, o transporto priemonių junginį iš Lenkijos Respublikos į Baltarusijos Respubliką vairavo neatlygintinai, paprašytas siuntėjo, su kuriuo buvo pažįstami ir palaikė draugiškus santykius.
2.5. Darydamas išvadą, kad S. V., važiuodamas transporto priemonių junginiu, nevykdė krovinio pervežimo ir negalėjo būti pripažįstamas vežėju, taip pat mano, jog, savo ruožtu, S. V. neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl leidimo išdavimo, o jam toks leidimas, kaip fiziniam asmeniui, neužsiimančiam krovinių vežimo veikla, net nebūtų išduotas. Taip pat mano, kad net tuo atveju, jei važtaraštyje nurodytas krovinio vežėjas (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“ būtų turėjęs kelionės leidimą, S. V. vis tiek nebūtų galėjęs juo disponuoti, kadangi draudžiama tiek perduoti leidimą kitam vežėjui ar asmeniui, tiek naudoti kitam vežėjui ar asmeniui išduotą leidimą, o už tokių reikalavimų pažeidimą yra numatyta atsakomybė.
2.6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, neva S. V. vykdė vežimą, neturėdamas leidimo, nors privalėjo jį turėti, tvirtina, jog teismas nepagrįstai sutapatino S. V. su (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“, laikydamas jį krovinio vežėju, nors byloje nėra jokių įrodymų (pvz.: darbo sutarties, krovinio pervežimo sutarties, veiklos licencijos, užmokesčio už vežimą sumokėjimo dokumentų ar kt.), kurie bent iš dalies patvirtintų, jog S. V. transporto priemonių junginį vairavo kaip važtaraščiuose nurodyto vežėjo darbuotojas ar jo krovinio pervežimui už atlygį pasitelktas trečiasis asmuo.
2.7. Pažymi ir tai, kad galiojantys teisės aktai iš viso nereglamentuoja leidimų išdavimo tvarkos transporto priemonėms, kurios nėra įregistruotos ir neturi teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais patvirtinančios licencijos kortelės. Aptaręs teisės aktus tvirtina, jog kelionės leidimų išdavimas yra tiesiogiai siejamas su valstybine transporto priemonių registracija ir vežėjų veiklos licencijavimu, t. y. leidimai išduodami tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, kurias vežėjai yra susieję su jiems išduotomis veiklos licencijomis. Nė vienas iš skundą padavusio asmens aptartų poįstatyminių teisės aktų, kaip teigia, nenumato tokios tvarkos, pagal kurią leidimai galėtų būti išduodami išregistruotai (su užsienio valstybėje išduotais laikinos registracijos dokumentais ir tranzitiniais numeriais) transporto priemonei, kuria nėra vykdomas krovinių pervežimas.
2.8. Daro išvadą, kad S. V. (taip pat ir važtaraščiuose nurodytas vežėjas (duomenys neskelbtini) „duomenys neskelbtini“) objektyviai neturėjo teisinio pagrindo ir nebūtų galėjęs išsiimti kelionės leidimo, nes kelionės leidimas nėra išduodamas neįregistruotam ir atitinkamai su galiojančia vežėjo licencija nesusietam transporto priemonių junginiui. Mano, jog kelionės leidimas galėjo būti išduotas tik po vilkiko su puspriekabe registracijos paskirties valstybėje, t. y. Kazachstane.
2.9. Nurodo, kad S. V. muitiniam tikrinimui buvo pateikęs visus jo turimus ir kelionės legalumui pagrįsti pakankamus dokumentus (eksporto manifestą, eksporto deklaracijas, pirkimo-pardavimo sutartis, techninius pasus), o pirmosios instancijos teismo išvada, kad važiuojant transporto priemonių junginiu S. V. buvo reikalingas kelionės leidimas, yra nepagrįsta ir prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kadangi tokio leidimo išdavimas buvo objektyviai neįmanomas.
3. Atsiliepimu į skundą Vilniaus teritorinės muitinės direktorė D. K. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigia, kad S. V. yra tinkamas ANK 450 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, cituoja Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-26-581/2021. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad S. V. vykdė vežimą neturėdamas leidimo, nors privalėjo turėti. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2021 dėl tapačiomis aplinkybėmis padaryto administracinio nusižengimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu nagrinėjamu atveju vilkikas bei puspriekabė būtų laikomi ne kaip krovinys, tokiu atveju neturėtų būti ir eksporto deklaracijų, nes eksporto deklaracijos būtent ir yra įforminamos tada, kai yra išgabenamos prekės, nes eksportas yra viena iš muitinės procedūrų. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kelionės leidimo išdavimo teisinį pagrindą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais“ 5 straipsnis.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu tvirtindamas, jog S. V. nebuvo nei krovinio vežėju, nei jo darbuotoju, o jo veiksmai neatitiko krovinio vežimo sąvokos, todėl nėra tinkamas ANK 450 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusižengimo sudėties subjektas. Su skundžiamu nutarimu nesutinka ir dėl to, kad, pasak skundą padavusio asmens, tokio leidimo išdavimas buvo objektyviai neįmanomas. Atsižvelgus į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. ANK 450 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. S. V. yra nubaustas už tai, kad vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, šios bylos nagrinėjimui yra reikšmingi norminiai aktai, reglamentuojantys krovinių tarptautinį vežimą kelių transportu ir leidimų vykdyti šią veiklą išdavimą ir naudojimą: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintos Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. susitarimas „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (aktualus šiai bylai), Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2BE-474 patvirtintas „Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintos „Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklės“. Visgi, minėtų teisės aktų nuostatos apeliaciniame skunde nepagrįstai traktuojamos kaip šalinančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę.
Dėl administracinio nusižengimo subjekto
7. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog S. V., vairuodamas transporto junginį – vilkiką su laikinos registracijos numeriais su puspriekabe, su laikinos registracijos numeriais, atvykęs į Medininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos pusės, negalėjo būti patrauktas atsakomybėn už krovinio vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo.
8. Skundą padavusio asmens teigimu, S. V. negalėjo būti traukiamas atsakomybėn, nes jis nesusijęs su Važtaraščiuose nurodytu vežėju nei darbo, nei sutartiniais santykiais, o vilkiką su puspriekabe vairavo paprašytas pažįstamo siuntėjo. Teismas su pozicija, jog asmens darbo ar sutartinius santykius patvirtinančių dokumentų neturėjimas šalina jo atsakomybę, nesutinka. Bylos duomenimis, S. V. pateiktuose tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose vežėju nurodyta įmonė – UAB „duomenys neskelbtini“, tai atitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 7 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą vežėjo sąvoką (vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje). Tuo tarpu ANK 450 straipsnio 3 dalyje atsakomybė nustatyta ne vežėjams, o vairuotojams – šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ginčo dėl to, kad būtent S. V. vairavo aptariamą transporto junginį (buvo vairuotojas), byloje nėra, todėl jis pagrįstai pripažintas tinkamu nusižengimo subjektu.
Dėl pažeidimo – vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo
9. Įgaliotas atstovas skunde kelia abejones, ar S. V. galėjo gauti leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus, ir teigia, kad dėl šios priežasties jis negali atsakyti už nusižengimą, dėl kurio buvo nubaustas skundžiamu nutarimu. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad leidimo gavimas (negavimas) nėra inkriminuotas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, skundžiamu nutarimu jis yra nubaustas už tai, kad vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo, o ši aplinkybė nėra ginčijama.
10. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines aplinkybes, įvertino teisės aktų reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šios bylos aplinkybėmis buvo vykdomas tarptautinis krovinių vežimas, tam buvo reikalingas leidimas, jo S. V. neturėjo.
11. Ginčo dėl to, jog vilkikas su puspriekabe vyko iš Lietuvos Respublikos per Medininkų kelio postą gavėjui B. K. Kazachijos Respublikoje (b. l. 31-32), byloje nėra. Pagal 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais“ 5 straipsnio 1 dalį, kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus.
12. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, nors pagal CMR Nr. 603777 vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, tai nekeičia vilkiko kaip krovinio (prekės) statuso (puspriekabė buvo gabenama vilkiku, tai yra transporto priemone, o tai atitinka Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvoką).
13. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Pagal Konvencijos 4 straipsnį, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Bylos, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas, aplinkybėmis, S. V. pateikė du CMR važtaraščius, kuriuose nurodyta, jog buvo gabenami naudotas vilkikas MB Actros, VIN: (duomenys neskelbtini), ir naudota puspriekabė Krone, VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-42). CMR važtaraščiai yra pildomi tik kroviniams, kurie gabenami už atlygį. Taip pat, kaip matyti iš CMR važtaraščių, juose nurodyti ir pridedami dokumentai: 2020 m. spalio 30 d. sąskaita Nr. FS/20/10/10 ir 2020 m. spalio 30 d. sąskaita Nr. 22/10/20/S. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vilkikas ir puspriekabė buvo nupirkti ir gabenami į Kazachstano Respubliką kaip kroviniai (prekės).
14. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama leidimų išdavimų tvarkai, akcentuojami reikalavimai, kurių, kaip teigiama, neatitiko transporto priemonė (junginys), vairuota S. V. – dėl asmens, atsakingo už leidimo gavimą, pasisakyta anksčiau. Apygardos teismas vertina, kad aplinkybės, ar toks krovinio vežimas (vilkiko ir puspriekabės) 2020 m. iš vis galėjo būti vykdomas, išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas vilkiko vairuotoju, vykdydamas tarptautinį krovinių pervežimą, turėjo įsitikinti, ar turi visus krovinio vežimui reikalingus dokumentus. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497, 22 punkte įtvirtinta vežėjų ir transporto priemonių ekipažų narių pareiga išmanyti tarptautinių susitarimų, reglamentuojančių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių, nuostatas ir jų laikytis (21, 22 punktai). Kaip minėta, Pagal 1993 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės Susitarimą krovinių vežimui tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis leidimas buvo reikalingas. Išnagrinėjus skundą, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad S. V. vykdė tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas nustatyto leidimo, nepaneigtos.
15. Vertintina, kad S. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tenkinti apeliacinio skundo jame dėstomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. V. įgalioto atstovo advokato E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Nijolė Žimkienė