REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
2020 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. Š.(toliau – ir pareiškėjas) prašo:
1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2020-01-30 sprendimą 1SS-220-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT 2020-01-30 sprendimas);
2) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendimą Nr. 1611-9-(14.16.45.) (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendimas);
3) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2019-10-29 patikrinimo aktus Nr. 16KAM-94915, Nr. 16KAM-94914 ir Nr. 16KAM-94912 (toliau – ir 2019-12-02 Tikrinimo aktai);
4) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Georamas” pateiktus prašymus dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teise valdo pastatus esančius Palangos mieste (toliau – ir ginčo pastatai). Pažymi, jog gretimybėje (prie (duomenys neskelbtini)gatvės) esantys žemės sklypai buvo suformuoti vadovaujantis galiojančiu Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 2 punktu (toliau – ir Detalusis planas). Atkreipia dėmesį, jog pagal Detaliojo plano sprendinius prie ginčo pastatų yra suplanuoti trys nauji žemės sklypai (toliau – ir Žemės sklypai), kurių projektiniai numeriai – 26, 29 ir 46. Nurodo, kad suplanuoti Žemės sklypai nėra baigti formuoti, todėl neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Teigia, kad Detalusis planas numatė, kad Žemės sklypai turėtų būti skirti ginčo pastatų eksploatacijai pagal jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, t. y. kitos paskirties su naudojimo būdu „rekreacinės teritorijos”. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, pagal tuo metu esantį teisinį reglamentavimą buvo suplanuota jų konkreti vieta ir plotas, žemės naudojimo paskirtis ir būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. teritorijos naudojimo reglamentas.
Nurodo, kad UAB „Georamas” pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą patikrinti bylas, tačiau 2019-10-29 Tikrinimo aktus, kuriuose vienodai nurodyta, jog Detalusis planas šioje teritorijoje yra sustabdytas ir reikalinga rengti šio detaliojo plano koregavimą/keitimą, todėl Žemės sklypų kadastro duomenų bylos netikrinamos. Akcentuoja, jog išnagrinėjęs nurodytą 2001-04-19 Palangos miesto tarybos sprendimą Nr. 54, niekur nerado, jog būtų parašyta kad Detaliojo plano sprendiniai sustabdyti toje teritorijoje, kur formuojami Žemės sklypai. Mano, kad tai tiesiog specialisto, tikrinusio bylas, apsirikimas, todėl Patikrinimo aktus 2019-10-31 apskundė NŽT Palangos skyriui. Nurodo skundo NŽT Palangos skyriui argumentus. Paaiškina, jog NŽT Palangos skyrius 2019-12-02 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat nurodo NŽT Palangos skyrius 2019-12-02 sprendimo argumentus. Pažymi, jog nesutikdamas su NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendime nurodytais argumentais, jį apskundė NŽT, tačiau iš NŽT 2020-01-31 gavo sprendimą.
Paaiškina, jog ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti Žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą. Mano, kad 2019-10-29 Tikrinimo aktai pažeidžia pareiškėjo teises, nes toks atsisakymas pareiškėjui atima galimybę suformuoti Žemės sklypus prie ginčo pastatų jų eksploatacijai, o tai reiškia, kad jis negalės jų remontuoti, perstatyti ir naudoti pagal paskirtį, t. y. suvaržomos jo nuosavybės teisės į ginčo pastatus. Pažymi, jog Tikrinimo aktai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems yra keliami bendrieji reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Mano, kad Patikrinimo aktai neatitinka jiems minėtame straipsnyje keliamų reikalavimų, o ikiteismine tvarka išnagrinėti skundai ir priimti viešojo administravimo subjekto sprendimai yra nepagrįsti.
Apibendrina 2019-10-29 Tikrinimo aktų argumentus. Mano, kad šiuos 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nurodytus argumentus paneigė pati NŽT savo 2020-01-30 sprendime, priimtame ikiteismine tvarka nagrinėjant skundą. Nurodo NŽT sprendimo teiginius ir daro išvadą, kad NŽT ikiteismine tvarka, nagrinėdama skundą nustatė, kad tiek faktinis pagrindas, tiek teisinis pagrindas, nurodytas 2019-10-29 Tikrinimo aktuose yra neteisingi. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas naikinti Patikrinimo aktus, kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams.
Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudenciją (pvz., LVAT 2016-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.). Pažymi, kad 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nurodytos teisės aktų sampratos neleidžia pareiškėjui suprasti, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimti sprendimai atsisakyti suderinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, todėl tai, kaip ir nurodė LVAT, irgi kelia abejonę dėl tokių 2019-10-29 Tikrinimo aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Mano, kad NŽT 2020-01-31 sprendimas, nežiūrint to, kad jame nurodyta, jog 2019-10-29 Tikrinimo aktuose neteisingai įvardinti faktinis ir teisinis pagrindas, yra nepagrįstas, nes jis, kaip ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas, išėjo už ginčo ribų, t. y. pasisakė dėl faktinių ir teisinių pagrindų, nenurodytų 2019-10-29 Tikrinimo aktuose. Atkreipia dėmesį, jog NŽT 2020-01-31 sprendime pasisako ir vertina jau nebe 2019-10-29 Tikrinimo aktus, o NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendime nurodytus naujus faktinius ir teisinius pagrindus, kurie visiškai nebuvo nurodyti 2019-10-29 Tikrinimo aktuose.
Atkreipia dėmesį, kad 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nurodyta priešingai, kad Žemės sklypų plotai nustatyti tinkamai, o žemės sklypų ribos atvaizduotos žemės sklypų planuose yra taip pat tinkamai, t. y. planai parengti teisingai. Teigia, kad jeigu institucijos, ikiteismine tvarka nagrinėjusios pareiškėjo skundus, matė, kad yra neatitikimai Žemės sklypų planuose, o 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nurodoma, kad viskas gerai, tai kodėl jos nepanaikino šių Tikrinimo aktų. Pažymi, jog nežiūrint to, kad 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nebuvo nurodyta, kad žemės sklypų kadastro duomenys neatitinka kažkokio specialiojo plano, institucijos, ikiteismine tvarka nagrinėjusios pareiškėjo skundus, teigia, kad nustatyti kadastro duomenys prieštarauja specialiojo plano sprendiniams. Daro išvadą, kad ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo vertinami individualūs administraciniai aktai (Tikrinimo aktai), neteisėtai išplečiant jų turinį.
Pabrėžia, kad NŽT panašaus pobūdžio ginčą išsprendžia netinkamai jau ne pirmą kartą. Atkreipia dėmesį, kad tiek LVAT 2017-01-30 administracinėje byloje Nr.A-789-602/2016, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-28 civilinėje byloje Nr. e2A-88-459/2019 nurodė, kad sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių iš esmės dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais dėl UAB „Almontus” parengtos žemės sklypo kadastrinės bylos suderinimo.
Mano, kad kadangi šios institucijos netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, jų priimti sprendimai, kaip individualūs administraciniai aktai, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl privalo būti naikinami kaip neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir paršo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymi, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (toliau – ir Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. Vadovaujasi Nuostatų 65, 67 punktais. Paaiškina, kad NŽT Palangos skyrius 2019-10-29 patikrino žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir užpildė kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus, kuriuose nurodė aplinkybes, dėl kurių nebuvo suderinti parengti žemės sklypų planai.
Pažymi, kad žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akto forma yra patvirtinta Tikrinimo taisyklių 1 priede. Teisės aktai nereglamentuoja, kad teritorinio skyriaus specialistas, tikrinantis žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Akte turėtų įrašyti pažeistos teisės akto nuostatos tekstą. Akte nurodoma konkrečios pažeistos teisės akto nuostatos punktas.
Nurodo, jog nustatyta, kad Žemės sklypai yra suprojektuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų” 2 papunkčiu sprendiniuose. Paaiškina, jog Palangos miesto savivaldybės tinklalapyje prie informacijos apie patvirtintus detaliuosius planus buvo nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai sustabdyti. Sustabdymo pagrindas - Palangos miesto tarybos 2001-04-19 sprendimas Nr. 5„Dėl detaliųjų planų”, kurio 2 punkte nurodyta, kad Palangos miesto taryba nusprendžia sustabdyti Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų” 2 punkto galiojimą, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001-02-08 Nr. 21 ir 2001-04-12 Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais.
Remiasi Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemos (toliau – ir TPDRIS) duomenimis, kuriuose nurodyta, kad teritorijoje, kurioje buvo atliekami Žemės sklypų kadastriniai matavimai galioja tik Detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38. Detalusis planas TPDRIS registruotas 2012-02-17 Nr. T00040255 ir duomenų TPDRIS, kad būtų sustabdyti Detaliojo plano sprendiniai, nėra. Pažymi, kad atsižvelgdama į tai, kad yra pateikiama skirtinga informacija dėl Detaliojo plano sprendinių galiojimo, 2019-12-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro centrinės tvarkymo įstaigos funkcijas atliekančią Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad pateiktų institucijos nuomonę dėl Detaliojo plano kvartalo Nr. 10 sprendinių galiojimo.
Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020-01-29 raštu Nr. 2D-1291 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano” pateikė išvadas. Tvirtina, kad remdamasi informacija, kad Detaliojo plano kvartalo Nr. 10 sprendiniai yra galiojantys, skundžiamame 2020-01-30 sprendime konstatavo, kad NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendime ir 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nurodyti teiginiai apie tai, kad Palangos miesto tarybos 2001-04-19 sprendimu Nr. 54 „Dėl detaliųjų planų” yra sustabdytas Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų” 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001-02-08 Nr. 21 ir 2001-04-12 Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais, nėra teisingi.
Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių II skyriuje nurodyta medžiaga, kuri naudojama nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Teigia, kad remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, žemės sklypų kadastrinių matavimų metu matuojamos ir ženklinamos ribos turi atitikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos šio žemės sklypo ribos, nurodytus sprendinius.
Pažymi, kad gavęs žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir įvertinęs žemės sklypų ribų atitiktį Detaliojo plano sprendiniams, NŽT Palangos skyriaus specialistas, atliekantis žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, nustatė, kad pateikti žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti, kaip nurodyta kadastrinių matavimų bylose pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, kuriame nėra nustatytos žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės, nėra nurodytos žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai.
Nurodo, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 6 straipsnyje. Taip pat nurodo Kadastro nuostatų 32.1.4 papunktį, Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7, 8, 9 dalis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Nurodo, kad matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, kartografuoja objektus, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuoja šių teritorijų plotus ir į kadastrinių matavimų duomenų formas surašo kadastrinių matavimų atlikimo momentu žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vadovaudamasis ne tik teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, sprendiniais, bet ir kitais šioje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir teisės aktais.
Akcentuoja, kad pagal Detaliojo plano sprendinius matyti, jog Žemės sklypai patenka į žalia spalva pažymėtą rekreacinę teritoriją, skirtą moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams. Detaliojo plano kvartalo Nr. 10 aprašyme nurodyta, kad „vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės. Maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis - 7.5 m nuo žemės paviršiaus. Pastatų konstrukcija karkasinė, apdailai naudoti medieną. Rekreacinė teritorija (vasarnamiai) negali būti aptveriami”. Daro išvadą, kad NŽT Palangos skyrius galėjo vertinti kadastro duomenų bylose nurodytos informacijos atitikimą Detaliojo plano sprendiniams, kadangi Žemės sklypų naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas Detaliajame plane yra nustatyti. Atkreipia dėmesį, kad įvertinusi Žemės sklypų planuose M 1:500, parengtuose 2018-07-25 UAB „Georamas” matininko nurodytą informaciją ir palyginusi ją su Detaliojo plano sprendinių brėžinyje nurodyta informacija, nustatė, kad atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus Žemės sklypų ribų konfigūracija neatitinka Detaliojo plano sprendinių brėžinyje nurodytos Žemės sklypų ribų konfigūracijos, taip pat skiriasi Žemės sklypų plotai, t. y. Detaliajame plane nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. 29 plotas yra 1800 kv. m, o Žemės sklypo Nr. 29 plane, parengtame matininko A. R., - 1500 kv. m; Žemės sklypo Nr. 26 plotas Detaliajame plane nurodytas 1500 kv. m., o Žemės sklypo Nr. 26 plane, parengtame matininko A. R., - 1800 kv. m.
Teigia, kad NŽT Palangos skyrius 2019-12-02 sprendime pagrįstai nurodė, jog žemės sklypų ribos neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Atkreipia dėmesį, kad teritorija, kurioje buvo atlikti Žemės sklypų kadastriniai matavimai, valstybinės reikšmės miškų plotams priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo“ (toliau - ir Nutarimas).
Pažymi, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-01-29 rašte Nr. 2D-1291 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano” taip pat nurodyta, kad „Pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nagrinėjama teritorija patenka į Šventosios girininkijos 98 (25) miško sklypo ribas”. Atkreipia dėmesį, kad Pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 metais, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta 2004 metais.
Nurodo, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo” 23 punktą, žemės sklypams, formuojamiems Pastatų eksploatacijai, turi būti nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, o žemės sklypų naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos (žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui). Nurodo Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bei 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Daro išvadą, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik tokiu atveju, jei tame žemės sklype numatoma vykdyti Miškų įstatyme numatytą veiklą.
Atkreipia dėmesį, kad Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-11-21 nutarimu Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklių patvirtinimo” nustato valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti tvarką, nekeičiant miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir neverčiant žemės kitomis naudmenomis. Pažymi, kad UAB „Georamas” matininkas, atlikęs Žemės sklypų kadastrinius matavimus, Žemės sklypų kadastro duomenų formose nurodė, kad Žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypų naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos.
Nurodo, kad Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklių nuostatas. Informuoja, kad neturi jokių duomenų, jog būtų gauta valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos motyvuota rašytinė išvada apie teritorijos, reikalingos Pastatų eksploatavimui, nuomos galimybių formuojant žemės sklypus miškų ūkio paskirčiai. Pažymi, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimo Pastatų eksploatacijai teritorijoje, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, nes žemės sklypai negalės būti nei parduodami nei išnuomojami ginčo pastatų savininkui, net jei tokie žemės sklypai ginčo pastatų eksploatacijai ir yra suprojektuoti patvirtintuose ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Atsižvelgia į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatą ir į tai, kad Miškų valstybės kadastre užfiksuotų duomenų tikslinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba, matininkas, nustatęs, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis, turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, kuri išnagrinėjusi situaciją pateiktų išvadas dėl Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo.
Informuoja, kad neturi duomenų, kad matininkas, atlikęs Žemės sklypų kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad Žemės sklypų kadastro duomenys neatitinka Valstybės miškų kadastro duomenų būtų kreipęsis į Valstybinę miškų tarnybą.
Daro išvadą, kad UAB „Georamas” matininkas atliko Žemės sklypų kadastrinius matavimus nesilaikydamas teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, reikalavimų. Dėl pareiškėjo A. Š.prašymo suformuoti kitos paskirties žemės sklypus Pastatų eksploatavimui pažymi, kad šį prašymą būtų galima tenkinti tik patikslinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos dalį, kurioje yra Pastatai, tą teritoriją išbraukiant iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto.
Teigia, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT, atsakovė) Palangos skyriaus 2019-10-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 16KAM-94915, Nr. 16KAM-94914 ir Nr. 16KAM-94912 (minėta, toliau – ir 2019-10-29 Tikrinimo aktai), NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendimo „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimo bylų tikrinimo aktų” Nr. 1611-9-(14.16.45.) (minėta, toliau – ir 2019-12-02 sprendimas), NŽT 2020-01-30 sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo” 1SS-220-(5.59 E.) (minėta, toliau – ir 2020-01-30 sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus individualius administracinius aktus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „Georamas” pateiktus prašymus dėl žemės sklypų, formuojamų prie pareiškėjui priklausančių pastatų, kadastro duomenų bylų patikrinimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 7 poilsio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir ginčo pastatai). Tarp šalių nėra ginčo, kad prie ginčo pastatų esantys žemės sklypai nėra suformuoti.
Nustatyta, kad UAB „Georamas” parengė žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalaus plano sklypų, kurių projektiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, kurių pagrindu po ginčo pastatais, priklausančiais pareiškėjui, turėtų būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 400 kv. m., 1 500 kv. m., ir 1 800 kv. m žemės sklypai. NŽT Palangos skyrius 2019-10-29 surašė Tikrinimo aktus, kuriuose yra nurodytos pastabos, kad Palangos miesto tarybos (toliau – ir Taryba) 2001-04-19 sprendimo Nr. 54 ,,Dėl detaliųjų planų” 2 punkte nurodyta, kad Taryba nusprendžia sustabdyti Tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 ,,Dėl detaliųjų planų” 2 punkto galiojimą, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001-02-08 Nr. 21 ir 2001-04-12 Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais.
Pareiškėjas su 2019-10-29 Tikrinimo aktais nesutiko, todėl 2019-10-31 skundu „Dėl patikrinimo aktų panaikinimo” kreipėsi į NŽT Palangos skyrių. NŽT Palangos skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo skundą, 2019-12-02 sprendime pažymėjo, kad teritorija, kurioje buvo atlikti matavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-03 nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams ir šių plotų ribos neatitinka Detaliojo plano sprendinių. 2019-12-02 sprendime pateikta informacija, kad NŽT Palangos skyriaus specialistas, atliekantis žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, teisingai nurodė, jog Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos parengtos neteisingai, kadangi nėra teritorijų planavimo dokumento sprendinių, kuriais vadovaujantis galėtų patikrinti ir nustatyti kadastrinių matavimų teisingumą. Akcentuota, jog Detaliojo plano sprendiniai sustabdyti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendimu bei 2019-10-29 Tikrinimo aktais, skundu kreipėsi į NŽT dėl šių aktų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo patikrinti ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylas. NŽT 2020-01-30 sprendime nustatė, kad ginčo žemės sklypai yra suprojektuoti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų” 2 papunkčiu, sprendiniuose. Padaryta išvada, kad Detaliojo plano kvartalo Nr. 10 sprendiniai yra galiojantys, todėl NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 rašte ir Tikrinimo aktuose nurodyti teiginiai, kad Palangos miesto tarybos 2001-04-19 sprendimu Nr. 54 ,,Dėl detaliųjų planų” yra sustabdytas Palangos miesto tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 ,,Dėl detaliųjų planų” 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001-02-08 Nr. 21 ir 2001-04-12 Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais, nėra teisingi. Pažymėta, kad matininkas žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas turi nustatyti ne tik atsižvelgdamas į Palangos miesto detaliojo plano sprendinius. Padaryta išvada, kad Žemės sklypų naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas Detaliajame plane yra nustatyti ir NŽT Palangos skyrius galėjo vertinti kadastro duomenų bylose nurodytos informacijos atitikimą Detaliojo plano sprendiniams. NŽT 2020-01-30 sprendime taip pat nurodyta, kad įvertinus Žemės sklypų planuose M 1:500, parengtuose 2018-07-25 UAB ,,Georamas” matininko, nurodytą informaciją ir palyginę ją su Detaliojo plano sprendinių brėžinyje nurodyta informacija, nustatyta, kad atlikus ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypų ribų konfigūracija neatitinka Detaliojo plano sprendinių brėžinyje nurodytos ginčo žemės sklypų ribų konfigūracijos, taip pat skiriasi ginčo žemės sklypų plotai. Pažymėta, kad 2019-12-02 sprendime nurodytas teiginys, kad ginčo žemės sklypų ribos neatitinka Detaliojo plano sprendinių yra pagrįstas. Paaiškinta, kad neturi teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimo ginčo pastatų eksploatacijai teritorijoje, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, nes žemės sklypai negalės būti nei parduodami nei išnuomojami ginčo pastatų savininkui, net jei tokie žemės sklypai pastatų eksploatacijai ir yra suprojektuoti patvirtintuose ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. 2020-01-30 sprendime pateikta informacija, kad NŽT neturi duomenų, kad matininkas būtų kreipęsis į Valstybinę miškų tarnybą. Papildomai pateikta informacija, kad suformuoti kitos paskirties žemės sklypus pastatų eksploatavimui būtų galima tik jei būtų patikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos dalis, kurioje yra pastatai, tą teritoriją išbraukiant iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų.
Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (minėta, toliau – ir Nuostatai), 12 punktas). Nuostatų 19 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais; žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas; statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kita ko, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 5 d., 8 str. 3 d. 15 p., Nuostatų 32.1.10 p., 32.2.11 p. ir kt.). Pagal Nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Vadovaujantis Nuostatų 67 punktu jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina <...>; žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Nuostatų 68 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti; žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 punktas).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), 9 punkte nurodyta, kad atlikus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Tikrinimo taisyklių 1 priedas); žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas; šis aktas nustatyta tvarka turi būti užregistruotas elektroniniame žurnale ir paskelbtas NŽT interneto svetainėje. Pagal aptariamų Tikrinimo taisyklių 10 punktą jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas; teritorinio padalinio vadovas negali įsakymu įpareigoti teritorinio padalinio darbuotojo, kuris atliko tikrinimą kameraliai, derinti šioje byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano. Jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti (Tikrinimo taisyklių 12 p.). Jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje (Tikrinimo taisyklių 13 p.). Jeigu tikrinimo vietovėje metu nenustatoma Tikrinimo taisyklių 14.1–14.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad pažeidimų nėra nustatyta; tokiu atveju teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas; teritorinio padalinio vadovas negali įsakymu įpareigoti teritorinio padalinio darbuotojo, kuris atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai ir (arba) žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje, derinti šioje byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano (Tikrinimo taisyklių 17 p.).
Pagal Tikrinimo taisyklių 25 punktą, teritorinio padalinio darbuotojų pagal šias taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Tikrinimo taisyklių 26.2 punktą, vykdant taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami NŽT vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka.
Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylas tikrina ir tikrinimo aktus rengia bei pasirašo teritorinio padalinio darbuotojai. Teritorinio padalinio darbuotojų priimti administraciniai aktai bei veiksmai gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui, kurio atlikti veiksmai (neveikimas), priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami NŽT vadovui. Darytina išvada, kad teritorinio padalinio darbuotojo priimtas individualaus administracinio akto ir jo turinio teisėtumas bei pagrįstumas yra teritorinio padalinio vadovo nagrinėjimo objektas, o teritorinio padalinio vadovo atitinkamas sprendimas dėl teritorinio padalinio darbuotojo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo - NŽT vadovo nagrinėjimo objektas. Taigi pirmiausia svarbu įvertinti 2019-10-29 Tikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą bei tai, ar atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl šio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, padarė pagrįstas išvadas, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju UAB „Georamas”, į kurį kreipėsi pareiškėjas dėl žemės sklypų jam priklausantiems pastatams eksploatuoti kadastro duomenų bylų parengimo, NŽT Palangos skyriui pateikė prašymus patikrinti ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylas. NŽT Palangos skyrius ginčijamuose 2019-10-29 Tikrinimo aktuose nustatė pažeidimus. Aptariamuose Tikrinimo aktuose nustatyti šie pažeidimai: Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” (toliau – ir Taisyklės), 6, 21 punktų pažeidimai, t. y. Šventosios gyvenvietės detalusis planas šioje teritorijoje bei teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, kurio pagrindu ženklinta - sustabdyti; Nuostatų, 56, 32.1.6, 64.13 punktų pažeidimai, t. y. naudojimo būdas nenustatytas (sprendinys sustabdytas), vertė; ginčo sklypams turi būti nurodytas rekreacinis koeficientas; pateikto detaliojo plano sprendiniai sustabdyti. Tikrinimo aktuose nurodyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypų ribų ženklinimas vietovėje netikrinamas. Tikrinimo aktuose taip pat pažymėta, kad Palangos miesto tarybos 2001-04-19 sprendimo Nr. 54 ,,Dėl detaliųjų planų” 2 punkte nurodyta, kad Taryba nusprendžia sustabdyti Tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 ,,Dėl detaliųjų planų” 2 punkto galiojimą, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001-02-08 Nr. 21 ir 2001-04-12 Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais. 2019-10-29 Tikrinimo aktų pastabose paaiškinta, kad Tarybos 2001-04-12 sprendimu Nr. 77 žemės sklypams, suformuotiems prie poilsio namelių, buvo nustatyti sklypų naudojimo reglamentai: naudojimo paskirtis, būdas, užstatymo tankis ir panašiai. Nurodyta, kad šiuo atveju kadastriniai matavimai negali būti rengiami pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, kadangi pagrindiniai reglamentai yra sustabdyti, t. y. jais vadovautis negalima. Pažymėta, jog visa informacija pateikta internetinėje svetainėje www.palanga.lt.
Anksčiau minėta, kad NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendime nurodyta, kad teritorija, kurioje buvo atlikti matavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-03 nutarimu Nr. 1370 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams ir šių plotų ribos neatitinka Detaliojo plano sprendinių. 2019-12-02 sprendime taip pat pateikta informacija, kad Tikrinimo aktuose teisingai nurodyta, jog ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos parengtos neteisingai, kadangi nėra teritorijų planavimo dokumento sprendinių, kuriais vadovaujantis galėtų patikrinti ir nustatyti kadastrinių matavimų teisingumą; Detaliojo plano sprendiniai sustabdyti.
NŽT 2020-01-30 sprendime nustatė, kad ginčo žemės sklypai yra suprojektuoti Detaliojo plano sprendiniuose, kurie yra galiojantys, todėl NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 rašte ir Tikrinimo aktuose nurodyti teiginiai, kad Detalusis planas yra sustabdytas, nėra teisingi. NŽT 2020-01-30 sprendime apibendrinta, kad NŽT Palangos skyrius, gavęs Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, turėjo įvertinti Žemės sklypų ribų atitiktį Detaliojo plano sprendiniams. Pažymėta, kad 2019-12-02 sprendime nurodytas teiginys, kad Detaliajame plane ,,nėra nurodytos Žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, todėl kadastrinių matavimų bylų tikrinti negalima” yra nepagrįstas. Padaryta išvada, kad Žemės sklypų naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas Detaliajame plane yra nustatyti ir NŽT Palangos skyrius galėjo vertinti kadastro duomenų bylose nurodytos informacijos atitikimą Detaliojo plano sprendiniams.
Minėta, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylas tikrina ir tikrinimo aktus, kuriuose privalo būti nurodytos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtus žemės sklypų planus, rengia bei pasirašo teritorinio padalinio darbuotojai. Teisėjų kolegija, apibendrinusi anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog būtent NŽT Palangos skyrius, gavęs žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, 2019-10-29 Tikrinimo aktuose privalėjo įvertinti ginčo žemės sklypų ribų atitiktį Detaliojo plano sprendiniams. Nagrinėjamu atveju 2019-10-29 Tikrinimo aktuose ginčo žemės sklypų ribų atitikties Detaliojo plano sprendiniams vertinimas nebuvo atliktas, dėl to, jog buvo nustatyta, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai yra sustabdyti. Analogiška išvada iš esmės taip pat buvo padaryta NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendime dėl Tikrinimo aktų teisėtumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl to, kad Detalusis planas ginčijamų sprendimų priėmimo metu nebuvo sustabdytas, nėra. Be kita ko, tai, kad Detalusis planas yra galiojantis, iš esmės patvirtina NŽT 2020-01-30 sprendime nurodytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-01-29 raštas „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano” Nr. 2D-1291. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog Detalusis planas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytas, byloje nėra. Darytina išvada, kad NŽT Palangos skyrius, kurio kompetencijoje yra tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei rengti tikrinimo aktus, privalėjo įvertinti ginčo žemės sklypų ribų atitiktį Detaliojo plano sprendiniams, tačiau 2019-10-29 Tikrinimo aktuose to nepadarė. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami NŽT Palangos skyriaus 2019-10-29 Tikrinimo aktai, 2019-12-02 sprendimas negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti, nes juose nurodyti neteisingi faktai apie Detaliojo plano sustabdymą bei teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu atsisakyta tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tuo pačiu taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu NŽT 2020-01-30 sprendimas, kuriuo nepaisant nurodytų pažeidimų, išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka nuspręsta, kad teritorinio padalinio priimtų sprendimų nėra teisinio pagrindo naikinti.
Be kita ko, taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamuose NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02, NŽT 2020-01-30 sprendimuose pasisakyta dėl faktinių ir teisinių pagrindų, kurie nebuvo nurodyti 2019-10-29 Tikrinimo aktuose. Iš 2019-10-29 Tikrinimo aktų matyti, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Palangos skyriaus specialistas nustatė, jog žemės sklypo plotas nustatytas ir žemės sklypo planas sudarytas tinkamai. Kita vertus, tiek NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendime, tiek NŽT 2020-01-31 sprendime padaryta priešinga išvada - ginčo žemės sklypų ribos neatitinka Detaliojo plano sprendinių, nes ginčo žemės sklypų ribų konfigūracija neatitinka Detaliojo plano sprendinių brėžinyje nurodytos žemės sklypų ribų konfigūracijos, taip pat skiriasi žemės sklypų plotai. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovės priimti sprendimai yra prieštaringi bei ydingi – nors iš esmės matyti, kad buvo konstatuoti 2019-10-29 Tikrinimo aktų pažeidimai, tačiau nei NŽT Palangos skyriaus 2019-12-02 sprendimu, nei NŽT 2020-01-30 sprendimu 2019-10-29 Tikrinimo aktai nebuvo panaikinti ir teritorinis skyrius nebuvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti prašymus dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimo, priimant teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriuose aiškiai ir konkrečiai būtų išdėstytos taikytinos teisės aktų nuostatos, susietos su konkrečia esama situacija.
Papildomai pažymėtina, kad LVAT 2017-01-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 yra nurodęs, kad negali būti laikomi pagrįstais viešojo administravimo institucijų argumentai, jog žemės naudotojo teisės galės būti įgyvendintos patikslinus specialųjį planą, kadangi tokie argumentai „<...> pažeidžia principą impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma), neproporcingai riboja žemės naudojo teises pagal galiojantį detalųjį planą (kartu ir nuosavybės teisę į pastatus) bei neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies”. Aptariamame sprendime, be kita ko, padaryta išvada, jog tikrinant žemės naudotojo, kaip tai suprantama Žemės įstatyme, užsakymu parengtą planą turi būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata ir pateiktas planas turi būti suderintas, jei jis atitinka Detalųjį planą. Apibendrinus darytina išvada, kad NŽT 2020-01-30 sprendime nurodyti teiginiai, jog ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir suformuoti kitos paskirties žemės sklypus pastatų eksploatavimui būtų galima tik jei būtų patikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos dalis, negali būti laikomi pagrįstais.
Sprendžiant ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog pareiškėja privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, t. y., būtent Tikrinimo aktuose nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės normomis pagrįstas aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju trukdė suderinti parengtus žemės sklypų planus. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytini neteisėtais ir naikintinais. Panaikinus šioje byloje ginčijamus sprendimus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, atsakovė turi pareigą iš naujo išnagrinėti UAB „Georamas” pateiktus prašymus dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimo.
Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
Tenkinant pareiškėjo skundą dėl to, kad ginčijamas sprendimas neatitinta VAĮ nuostatų, likusieji pareiškėjo, atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
Pareiškėjas skunde prašo vadovaujantis ABTĮ 39 ir 40 straipsniais, priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus atsiųs vėliau.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas į bylą yra pateikęs įrodymus, iš kurių matyti, kad jis sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Atkreiptinas dėmesys, jog kitų duomenų apie patirtas išlaidas pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti.
Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-01-30 sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo” Nr. 1SS-220-(5.59 E.), 2019-12-02 sprendimą „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimo bylų tikrinimo aktų” Nr. 1611-9-(14.16.45.), 2019-10-29 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 16KAM-94915, Nr. 16KAM-94914 ir Nr. 16KAM-94912.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „Georamas” pateiktus prašymus dėl žemės sklypų, formuojamų prie pareiškėjui A.Š. priklausančių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių Palangos mieste, kadastro duomenų bylų patikrinimo.
Pareiškėjui A. Š. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 22,50 Eur (dvidešimt du eurai ir 50 euro centų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė