Civilinė byla Nr. 2-912-657/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00673-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
24.4.; 43.2.; 116.1.; 116.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
sekretoriaujant Rasai Juronienei,
dalyvaujant BUAB „Megava“ atstovui bankroto administratoriui A. S., atsakovams T. G., T. G. B., jų atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, atsakovo M. B. atstovui advokatui Daliui Mecelicai,
nedalyvaujant atsakovui M. B. (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Megava“ atstovaujamos bankroto administratoriaus A. S. ieškinius atsakovams T. G., T. G. B., M. B. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto. Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė BUAB „Megava“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. G. 449.865,00 Lt, iš atsakovo M. B. 88.193,55 Lt, iš atsakovo T. G. B. 48.200,00 Lt be teisinio pagrindo įgyto turto ieškovės BUAB „Megava“ naudai bei po 5% metinių palūkanų nuo iš kiekvieno priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (T.1, b.l. 3-14; T.2, b.l. 3-6; T.3, b.l. 3-5). Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Megava“ buvo iškelta bankroto byla. Vykdydamas bankroto procedūras, administratorius nustatė, kad per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2011 lapkričio 7 d. iš ieškovės banko sąskaitų Swedbank ir SEB bankuose buvo išimta 449.865,00 Lt, per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d. buvo išimta 48.200,00 Lt, kurie nėra pagrįsti jokiais administratoriui perduotais buhalteriniais dokumentais. Atitinkamais laikotarpiais UAB „Megava“ direktoriaus pareigas ėjo T. G., T. G. B., M. B.. Atsakovo M. B. vadovavimo laikotarpiu iš UAB „Megava“ sąskaitų esančių Swedbank, AB ir AB SEB bankas buvo išimta 84.920,00 Lt, kurie nėra pateisinti jokiais buhalteriniais dokumentais. Be to, pagal 2011 m. gruodžio 19 d. tarp AB „Lytagra“ ir UAB „Megava“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė UAB „Megava“ įsigijo prekių. Pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bendra įsigytų prekių suma yra 3.273,55 Lt. Tačiau perduodant administratoriui UAB „Megava“ turtą, pagal šias sąskaitas-faktūras įsigytos prekės nebuvo perduotos. Administratorius, gindamas BUAB „Megava“ kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kreipėsi į teismą dėl nurodyto be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo iš atsakovų, atitinkamu laikotarpiu ėjusių ieškovės direktoriaus pareigas.
Reikalavimus grindė: 2012 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopija, Vienintelio akcininko sprendimų kopijomis, 2011 m. gruodžio 11 d. darbo sutarties kopija, išrašais iš banko sąskaitų, esančių Swedbank AB ir AB SEB bankas, 2011 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopija, PVM sąskaitų-faktūrų kopijomis.
Atsakovai T. G. ir T. G. B. su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 181-182; T.3, b.l. 32-33). Be to, teismo posėdyje atsakovo T. G. atstovas adv. R.Jakonis pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ieškiniui kaip actio Pauliana pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį turi būti taikomas vienerių metų senaties terminas. Nurodė, jog ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Atsakovams būnant įmonės direktoriais, bendrovė skolų neturėjo. Visos iš bankų paimtos piniginės sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, o atliktos finansinės-ūkinės operacijos buvo pagrįstos pirminiais buhalteriniais dokumentais, apskaitytos ir parodytos buhalteriniuose registruose. Akcentavo, kad po atsakovų T. G. ir T.G. B. bendrovės direktoriais buvo dar keli asmenys.
Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 40-42). Nurodė, kad, pasirašęs darbo sutartį, nekartą reikalavo buvusio bendrovės vadovo T. G. B. perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrovei priklausantį turtą, tačiau buvęs bendrovės vadovas minėtų dokumentų ir turto neperdavė. Tuo metu bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė B. J., kuri 2011-12-23 pateikė prašymą ją atleisti iš darbo savo noru. Iš bendrovės kasininko T.G. B. ir bendrovės akcininko A. L. sužinojo, kad toliau bendrovės apskaitą ves UAB „Kauno buhalterijos centras“, ir viena iš sutarties su minėta bendrove sąlygų yra ieškovės buhalterinės apskaitos audito atlikimas. Taip pat buvo informuotas, kad 2011-12-28 atvyks auditoriai, kurie perims bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jų belaukiant biure, atsakovui paskambino T.G. B., kuris nurodė, jog sutartu laiku auditoriai neatvyks ir pasiūlė susitikti prie PC „Akropolis“ Kaune. Jam išvykus, paskambino UAB „Megava“ vadybininkas A. O., kuris nurodė, kad atvykę auditoriai pasiėmė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. A. O. jokio dokumentų priėmimo-perdavimo akto atsakovui nepateikė, kam perdavė dokumentus nurodyti negalėjo. 2012 -01-12 atsakovas įteikė jam raštą, kuriuo pareikalavo paaiškinti, kam ir kokiu pagrindu perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau 2012-01-19 sužinojo, kad A. O. mirė. 2012-01-19 paprašė atleisti iš užimamų pareigų. Administratorius nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, jog atsakovas, grynindamas pinigus, juos pasisavindavo. Pinigų gryninimas iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos yra normali verslo praktika, todėl vien banko išrašais vadovautis negalima. M. B. dirbant bendrovės vadovu, kasininko pareigas vykdė T.G. B., kuris tvarkė kasos dokumentus ir visi išgryninti pinigai buvo perduodami jam į kasą ir, kiek atsakovui M. B. yra žinoma, jis tai fiksuodavo kasos dokumentuose.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. G. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. buvo UAB „Megava“ vadovas ir vienintelis akcininkas iki 2011 m. gruodžio 12 d. (T.1, b.l. 16-17; T.4, b.l. 21-26). Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. direktoriaus pareigas ėjo T. G. B., vieninteliu akcininku buvo T. G. (T.4, b.l. 21-26). Laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. sausio 19 d. UAB „Megava“ direktoriaus pareigas ėjo M. B., vieninteliu akcininku nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. sausio 23 d. buvo A. L. (T.2, b.l. 8-9; T.4, b.l. 21-26).
UAB „Megava“ Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (T.1, b.l. 15).
Byloje nustatyta, kad Swedbank, AB 2011-11-17 T. G. B. buvo išduota UAB „Megava“ mokėjimo kortelė Visa Elektron Business, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 90), o AB SEB bankas Visa verslo mokėjimo kortelės UAB „Megava“ vardu buvo išduotos M. V. (2007-09-06), T. G. (2009-11-19) ir M. B. (2011-12-20), o pagal Elektroninių paslaugų teikimo sutartį slaptažodžių generatoriai buvo išduoti T. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.2, b.l. 14).
Byloje nustatyta, kad M. B. 2012 m. sausio 12 d. įsakymu pareikalavo iš A. O. nurodyti, kam perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuris pasirašytinai buvo įteiktas A. O. (T.2, b.l. 44), todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teisinį atsakovų T. G., T. G. B. ir M. B. pinigų gavimo pagrindą.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 str.) Preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai.
Dėl be teisėto pagrindo įgytų piniginių lėšų. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad atsakovai, jų vadovavimo įmonei laikotarpiu, iš įmonės sąskaitų išgrynino nurodytas sumas, o M. B. vadovavimo laikotarpiu buvo įgytas ir tam tikras turtas. Todėl vertinant ar atsakovai be teisėto pagrindo įgijo turtą, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Megava“ vadovai vadovavimo laikotarpiais išgrynindavo pinigus. Atsakovas T. G. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. išgrynino 449.865,00 Lt (T.1, b.l. 18-165), atsakovas T. G. B. per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. išgrynino 48.200,00 Lt (T.3, b.l. 10-18), o atsakovas M. B. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. sausio 19 d. išgrynino 84.920,00 Lt (T.2, b.l. 10-13; 15-21). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad šios sumos buvo apskaitytos bendrovės kasos knygoje, bei nepateikta dokumentų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje.
Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu, nes tokio teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu atsakovai viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad būdami įmonės vadovais turėjo teisę gauti pinigus pagal avansines apyskaitas. Atsakovų teigimu, visi išgryninti pinigai buvo panaudoti grynai įmonės interesais, visos operacijos buvo įtraukiamos į kasos knygą ir apskaitomi įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Buvusi įmonės buhalterė B. J., apklausta kaip liudytoja 2014-01-13 posėdyje, nurodė, kad direktorius buvo ir įmonės kasininku. Dauguma pirkimų (pvz. degalai, trumpalaikis turtas ir pan.), buvo perkami pagal avansines apyskaitas, vėliau pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai. Teigė, jog visi mokėjimai buvo suvesti į kompiuterinę programą, tačiau iškėlus įmonei bankroto bylą, programa sunaikinta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovai, kaip įmonės vadovai turėjo teisinį pagrindą gauti pinigus tiek tiesiogiai iš įmonės kasos, tiek ir išgryninant juos iš įmonės sąskaitų. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog pinigai ūkio išlaidų pagrindu atsakovams buvo išmokėti.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte taip pat numatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad įmonės išmokėtus pinigus T. G. - 449.865,00 Lt, T. G. B. - 48.200,00 Lt, o M. B. 84.920,00 Lt panaudojo įmonės reikmėms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t.y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė tik pinigų išmokėjimą atsakovams faktą, tačiau tai, kad pinigus atsakovai gavo be teisinio pagrindo neįrodė, todėl ieškinys pagal jo faktinį pagrindą dėl neteisėtai gautų pinigų priteisimo atmestinas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors UAB „Megava“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės finansininkė, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakovų, kaip buvusios įmonės vadovų, atsakomybės už tinkamą apskaitos organizavimą. Netinkamo bendrovės buhalterinių duomenų tvarkymo atveju atsakovai privalėjo imtis priemonių šiam pažeidimui pašalinti, o nurodytos pareigos neatlikę, jie turėtų prisiimti dėl to atsiradusias pasekmes. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Ieškinio reikalavimų atmetimas neužkerta kelio reikšti reikalavimus atsakovams kitais faktiniais pagrindais.
Dėl M. B. be teisėto pagrindo įgyto turto. Remiantis 2011 m. gruodžio 19 d. sutartimi sudaryta tarp AB „Lytagra“ ir UAB „Megava“, 2011 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 142089, 2011 gruodžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 034793, 2012 m. sausio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 142893 nustatyta, kad M. B. vadovavimo laikotarpiu UAB „Megava“ vardu buvo įsigytas turtas - 2 vnt. užpildytų akumuliatorių AP 12V-100AH 760A, kurių vertė 393,39 Lt, 4 vnt. padangų 195/75R16C žieminė trenta M+S, kurių vertė 1057,85 Lt, užpildytas akumuliatorius AP 12V-100AH 760A, kurio vertė 210,74 Lt, 1 vnt. 815863 Invent. Suvir. įrenginys FORCE 165 + skydelis, kurio vertė 702,48 Lt, 4 vnt. 185-1957015C-SL6 žieminių padangų NANKANG, kurių vertė 909,09 Lt (T.2, b.l. 22-26). Sąskaitos faktūros patvirtina, kad prekės buvo gautos. Vieną iš akumuliatorių 2012 m. sausio 20 d. priėmimo – perdavimo aktu M. B., kartu su dalimi įmonės dokumentų, ir kitu turtu perdavė naujajam įmonės direktoriui V. S. (T.2, b.l. 43), likęs įgytas bendrovės vardu įgytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas M. B. be pagrindo įgijo užpildytą akumuliatorių AP 12V-100AH 760A, kurio vertė 210,74 Lt, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Atsakovas M. B. nepateikė į bylą jokių įrodymų, kam buvo perduotas aukščiau nurodytas turtas. Iš 2012 m. sausio 20 d. akto matyti, kad M. B. neperdavė sekančiam įmonės vadovui V. S. 2 vnt. užpildytų akumuliatorių AP 12V-100AH 760A, kurių vertė 393,39 Lt, 4 vnt. padangų 195/75R16C žieminė trenta M+S, kurių vertė 1057,85 Lt, 1 vnt. 815863 Invent. Suvir. įrenginys FORCE 165 + skydelis, kurio vertė 702,48 Lt, 4 vnt. 185-1957015C-SL6 žieminių padangų NANKANG, kurių vertė 909,09 Lt (T.2, b.l. 43). Taigi byloje nustatytos aplinkybės, jog šį turtą atsakovas M. B. realiai gavo UAB „Megava“ vardu. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis asmeniškai šį turtą įgijo pagal sandorį, ar kitu teisėtu pagrindu, ar perdavė jį kitam įmonės vadovui, ar bankroto administratoriui. Bylos aplinkybės patvirtina, jog turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas šioje dalyje įrodė visas CK 6.237 straipsnyje nustatytas taisykles, kada turtas yra pripažintinas kaip įgytas be pagrindo, ir konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovui M. B. atsirado pareiga grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška. Todėl teismas įvertinęs byloje visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas M. B. be pagrindo įgijo šį turtą - 2 vnt. užpildytų akumuliatorių AP 12V-100AH 760A, kurių vertė 393,39 Lt, 4 vnt. padangų 195/75R16C žieminė trenta M+S, kurių vertė 1057,85 Lt, 1 vnt. 815863 Invent. Suvir. įrenginys FORCE 165 + skydelis, kurio vertė 702,48 Lt, 4 vnt. 185-1957015C-SL6 žieminių padangų NANKANG, kurių vertė 909,09 Lt kad iš atsakovo M. B. ieškovei BUAB „Megava“ priteistina 3062,81 Lt, be teisinio pagrindo gauto turto vertė (CK 177 str., 178 str., 180 str., 182-183 str., 185 str.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks ieškovės prašymas yra pagrįstas įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.), todėl tenkintinas.
Dėl senaties termino taikymo. Atsakovų T. G. ir Tomo G. B. atstovas advokatas Rolandas Jakonis teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį, nes actio Pauliana ieškiniui yra taikomas vienerių metų senaties terminas. Šie atsakovų ir jų atstovo samprotavimai atmestini kaip nepagrįsti, nes iš ieškinio turinio nustatyta, kad ginčo dalykas yra be pagrindo įgytas turtas, o ne skolininko sudarytų sandorių ginčijimas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šiuo aspektu (actio Pauliana) byla nebuvo nagrinėjama, šalys nei savo reikalavimų, nei atsikirtimų procesiniuose dokumentuose negrindė būtinomis sąlygomis actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Nei atsakovas, nei teismas savo iniciatyva negali pakeisti ieškinio pagrindo, faktinių bylos aplinkybių ar ieškinio dalyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo M. B. priteistinas už ieškinį šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinio suma (be teisinio pagrindo įgyto turto atveju) yra 3273,55 Lt, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (priteisus 3062,81 Lt) valstybės naudai priteistinas 92,00 Lt žyminis mokestis bei 70,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Megava“ (j.a.k. 300982537) be teisinio pagrindo gauto turto vertę 3062,81 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt du litus aštuoniasdešimt vieną centą), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3062,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 92,00 Lt žyminio mokesčio bei 70,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; viso 162,76 Lt (vieną šimtą šeiasdešimt du litus septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė