Civilinė byla Nr. e2A-1713-653/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33478-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams M. M. ir D. P. (D. P.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas teismo paskirti DNR ekspertizę nustatyti, ar ieškovas yra E. M. tėvas, o esant teigiamam testo rezultatui, prašo nustatyti, kad D. P. nėra E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra D. P. dukra; nustatyti, kad R. M. yra E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. M., (duomenys neskelbtini), yra R. M. dukra.
2. Nurodė, kad ieškovas R. M. su atsakove M. M. susipažino ir pradėjo bendrauti 2014 metais. Tuo metu ieškovas gyveno ir dirbo Vokietijoje, o atsakovė – Lietuvoje. Ieškovas atvažiuodavo į Lietuvą, tada laiką leisdavo kartu su atsakove. Kadangi santykiai klostėsi gana gerai, be jokių barnių ir kitų nesutarimų, ieškovas su atsakove planavo susilaukti vaiko. 2014 m. spalio viduryje ieškovas sužinojo, kad atsakovė yra nėščia. Kadangi vaikas buvo planuotas, ieškovas džiaugėsi naujiena bei pasitaikiusia galimybe gyventi Lietuvoje. 2015 m. sausį būsimi tėvai sužinojo, kad laukiasi mergaitės. Bendravimas tarp ieškovo ir atsakovės ir toliau vyko, kaip įprasta, daugiausiai per atstumą. Kadangi ieškovas daug dirbo ir negalėjo dažnai lankytis Lietuvoje, atsakovė buvo atvykusi pas ieškovą į Vokietiją. Visgi, laikui bėgant, ieškovas su atsakove pradėjo dažniau pyktis dėl įvairiausių priežasčių, o po paskutinio barnio atsakovė užblokavo ieškovą visuose socialiniuose tinkluose (per kuriuos vyko bendravimas) bei ieškovo telefono numerį. Po tam tikro laiko ieškovas su atsakove susitaikė. Ieškovui atvykus į Lietuvą, kartu su atsakove lankėsi medicinos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl periodinio atsakovės nėštumo patikrinimo. Apsilankymo metu gydytoja, pildant reikiamus dokumentus, ieškovą nurodė kaip būsimo vaiko tėvą. Maždaug likus 1,5 mėn. iki vaiko gimimo, ieškovas ir atsakovė vėl susipyko, ieškovas vėl negalėjo susisiekti su atsakove, nes buvo užblokuotas socialiniuose tinkluose. 2015 m. birželio 29 d., ieškovo žiniomis, VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakovė pagimdė dukrą. Ieškovas dvejus metus nėra matęs gimusio vaiko. Iš bendrų pažįstamų ieškovui pavyko nustatyti, kad E. M. gimimo liudijime tėvas neįrašytas (kaip dabar paaiškėjo, buvo neįrašytas iki 2017 m. rugsėjo mėn.). Ieškovo teigimu, atsakovė vengia bendrauti su ieškovu galimai ir dėl to, kad pati nėra įsitikinusi, kas yra vaiko tėvas. Ieškovas ne kartą, juoko forma, iš atsakovės yra girdėjęs, kad ,,dar neaišku, kas būsimas vaiko tėvas“. Tėvas į E. M. liudijimą buvo įrašytas tik atsakovei M. M. įteikus ieškinio dokumentus ir, ieškovo įsitikinimu, taip pasielgta tik tam, kad nebūtų išsiaiškintos aplinkybės su ieškovu. Nurodė, kad atsakovė M. M. neužtikrina vaiko interesų ir teisės žinoti savo biologinį tėvą. D. P. įrašytas tėvu abiejų vaiko tėvų pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintu notaro. Nėra jokių duomenų, kad atsakovai atliko tėvystės nustatymo testą. Be to, ieškovo žiniomis, M. M. su D. P. pradėjo bendrauti po vaiko gimimo, todėl išlieka tikimybė, jog E. M. tėvas yra ieškovas.
3. Atsakovai M. M. ir D. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašė teismą atmesti ieškovo prašymą paskirti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę, su kuria atsakovai nesutinka, atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė M. M. nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais apie jų bendravimą ir planus susilaukti vaiko, kadangi jokios draugystės ar partnerystės tarp šalių nebuvo. Atsakovė bendrą gyvenimą ir vaikus planavo su atsakovu D. P., su kuriuo susipažino 2012 metais, o 2013 metais tapo pora. Ieškovas R. M. buvo tik geras atsakovės pažįstamas, draugas, bet jokiu būdu ne gyvenimo partneris, su kuriuo atsakovė planavo bendrą gyvenimą. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu susipažino per ieškovo mamą, kurios darbovietė yra šalia atsakovės darbo. Ieškovą ir atsakovę daugiau siejo bendras susirašinėjimas, bet ne kažkokie artimesni santykiai. Nurodė, kad atsakovė M. M. ieškovą pirmą kartą gyvenime pamatė 2014 metų rugsėjo mėnesį, kuomet jis trims dienoms atvažiavo aplankyti savo mamos. Po to 2015 m. sausio mėnesį, ieškovo pakviesta, nuvyko pas jį į svečius Vokietijoje, kur pamatė tikrąjį ieškovo veidą ir jo būdą. Ieškovo elgesys su savo viešnia buvo labai keistas – ieškovas išeidavo iš namų ir užrakindavo ją bute bei liepdavo, jei kas skambins ar bels, neatsiliepti. Paaiškėjo, kad viso to priežastis buvo ta, jog ieškovas Vokietijoje prekiauja narkotikais bei su Albanijos piliečiais prekiauja vogtomis automobilių detalėmis. Ieškovas jau žinojo, kad atsakovė yra nėščia, ir kažkodėl pradėjo ją savintis kaip daiktą, dalintis savo ateities planais su atsakove. Atsakovė yra fitneso trenerė, todėl ieškovas teigė, kad ji pasiliks Vokietijoje, kai gims vaikas, jis suras atsakovei trenerės darbą, o savo užsiėmimą mes ir kreipsis į atitinkamas institucijas dėl pašalpos gimus vaikui. Kadangi Vokietijoje ji siekia 700 Eur, tai jam dirbti nereikės. Būnant Vokietijoje, išgaravo ir bet koks ieškovo draugiškumas atsakovės atžvilgiu. Ieškovas tapo nepagarbus, grubus, atsakovę kažkodėl laikė savo nuosavybe, nevengė grubesnių žodžių ir keiksmažodžių. Vieno ieškovo protrūkio metu ieškovas jau nėščią atsakovę M. M. pastūmė, dėl ko ji parkrito ir susitrenkė pilvą. Išgėręs ieškovas pasišaipė iš atsakovės ir prisipažino, kad buvo susilažinęs su draugu, kad permiegos su atsakove ir ją ves ir pasipuikavo, kad laimėjo lažybas. Visos nurodytos aplinkybės lėmė, kad atsakovė, grįžusi iš Vokietijos ir pasijutusi pagaliau saugi savo namuose, nusprendė nutraukti bendravimą su ieškovu, tačiau pastarasis nenorėjo jos palikti ramybėje, grasino, kad atvažiuos ir atkeršys, sugadins visą gyvenimą. Savo grasinimų įgyvendinimą ieškovas pradėjo nuo to, kad savo motinai pasakė, jog Marina norėjo jam „prirašyti” ne jo vaiką. Prasidėjo apkalbos, dėl kurių atsakovės paskutiniai nėštumo mėnesiai buvo labai sunkūs. Ieškovo motina dirba šalia atsakovės darbo, todėl atsakovė patyrė nepatogumų, jai buvo nejauku būti darbe, gėda prieš bendradarbius, dėl to teko išeiti iš darbo. Atsakovė neneigia, kad turėjo santykių su ieškovu, bet nesutinka, kad jis yra dukros tėvas. Atsakovė nurodė esanti įsitikinusi, kad dukros tėvas yra dukros gimimo liudijime įrašytas atsakovas D. P., nes su juo atsakovė planavo savo ateitį, siekė susilaukti vaikų ir visiškai nesisaugojo. Tuo tarpu su ieškovu atsakovė saugojosi, kad nepastotų. Svarbu tai, kad dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Tariamasis tėvas, ieškovas, niekuomet nesidomėjo nei kaip dukra auga, nei kokia jos sveikata, nei aplankė ar teikė jai išlaikymą. Atsakovas D. P. nuo dukros gimimo rūpinasi dukros auklėjimu, priežiūra, su ja labai artimai bendrauja, teikia jai išlaikymą. Dukra jį vadina tėvu. Atsakovai ruošiasi susituokti, šiuo metu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, t. y. gyvena faktiniuose šeimos santykiuose. Taip pat atsakovai ruošiasi imti kreditą ir pirkti nuosavą būstą. Taigi atsakovai nemato jokios priežasties, dėl kurios turėtų būti skiriama tėvystės nustatymo ekspertizė ir traumuojamas mažametis vaikas. Atsakovų įsitikinimu, labiausiai mažametės jų dukros interesus atitinka status quo – vaikas žino, kas jo tėvas, tėvas vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir auklėja, teikia išlaikymą, bendrauja, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys, šilti tarpusavio santykiai, todėl atsakovai nesutinka, kad būtų skirta DNR tėvystės nustatymo ekspertizė. Tai, kad atsakovas D. P. įrašytas vaiko tėvu 2017 m. rugsėjo mėnesį, neturi nieko bendra su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Tai lėmė visai kitos priežastys. Visų pirma, atsakovė norėjo lengvatine tvarka gauti vietą vaikų darželyje – siekiant patekti į norimą darželį, reikšmės turi ne tik miesto rajonas, kuriame vaikas gyvena, bet ir šeimos padėtis, dėl kurios galima pasinaudoti pirmumo teise. Antra, atsakovai ne tik planuoja santuoką, bet ir nori paimti kreditą būsto pirkimui. Būsto kreditą atsakovui D. P. gauti yra lengviau, kol jis oficialiai neturi vaikų – bankas kelia mažesnius reikalavimus pajamoms, duoda didesnį kreditą. Ieškovas išgalvotomis aplinkybėmis savanaudiškais interesais siekia sudrumsti šeimos bendrą gyvenimą, todėl jo ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo R. M. atsakovui D. P. 3 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 30,01 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovei M. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M.. E. M. tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas D. P. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris tėvystę pripažino (duomenys neskelbtini) pareiškimu, patvirtintu notaro (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, atsakovai susituokė 2018 m. liepos 27 d.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta byloje ekspertizė tėvystei nustatyti atsakovams atsisakius ją atlikti nebuvo atlikta, atsakovams atsisakius ją atlikti.
8. Teismas vadovaudamasis atsakovų, davusių priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais nustatė, kad atsakovai susipažino 2012 metais, 2013 metais tapo pora, pradėjo kartu gyventi gimus dukrai E. M.. Teismas iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad šalys susipažino internetu 2014 m. balandžio mėnesį, bendravo socialiniais tinklais, susitiko 2014 m. rudenį, ieškovui 2014 m. rugsėjo 26 d. – spalio 3 d. atvykus į Lietuvą; byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė praleido savaitgalį Druskininkuose. Atsakovė, būdama jau nėščia, 2015 m. sausio mėnesį buvo atvykusi pas ieškovą į Vokietiją. Tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo, kad šalys 2014 m. rudenį turėjo intymių santykių, tačiau abiejų šalių prieštaringi paaiškinimai dėl aplinkybių, susijusių su jų tarpusavio santykiais – ieškovo teigimu, jis atsakovę laikė savo partnere, planavo susilaukti vaiko, o atsakovės teigimu, ji su ieškovu nebuvo pora, ieškovas R. M. buvo tik geras atsakovės pažįstamas, draugas, bet jokiu būdu ne gyvenimo partneris, su kuriuo atsakovė planavo bendrą gyvenimą, po lytinių santykių su ieškovu ji vartojo kontracepciją. Atsakovų teigimu, 2014 m. rudenį jie palaikė intymius santykius, retai naudojo kontraceptines priemones, o M. M. bendravimas su ieškovu buvo atsakovės „kerštas“ atsakovui dėl jo išdavystės. Ieškovo teigimu, jo pateiktos nuotraukos, susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas D. P. negali būti vaiko E. M. tėvas, nes jie įrodo, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje atsakovė gyveno kartu su ieškovu, su juo turėjo lytinius santykius.
9. Teismas nurodė, kadangi iš ieškovo pateiktų nuotraukų (el. b. 3 t., b. l. 8-9, 13-16, 23-25, 34-35, 46-52) nėra galimybės nustatyti, kada jos darytos, kokiu būdu jos pateko pas ieškovą, teismas, priimdamas sprendimą, šių nuotraukų nevertino, nes jos neatitinka įrodymams keliamų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos nuotraukos (el. b. 3 t., b. l. 10-12, 17-22, 26-33, 38-45) patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė artimai bendravo, tačiau iš šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą apie bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, siekį sukurti šeiminius santykius.
10. Taip pat bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nėštumo metu vieną kartą lankėsi pas gydytoją. Iš atsakovės nėščiosios kortelės, medicinos dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į sveikatos priežiūros įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ įskaitą, nurodyta, kad 2014 m. spalio 24 d. nėštumo trukmė buvo 4-5 savaitės, paskutinės mėnesinės – (duomenys neskelbtini), ieškovas įvardintas „vyru“ (el. bylos priedas, b. l. 111, 112-113). Ieškovo atstovo teigimu, iš medicinos dokumentų įrašų bendro turinio akivaizdu, kad sąvoka „vyras“ medikai įvardina būsimo vaiko tėvą, nes įrašai akivaizdžiai susiję su būsimo vaiko tėvo fizine sveikata; atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovo vardas ir pavardė nurodyti nėščiosios kortelėje. Atsakovės teigimu, ji nėra ieškovui sakiusi, kad jis yra vaiko tėvas. Atsakovė nurodė neabejojanti, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas D. P.. Atsakovui apie nėštumą pranešė 2014 m. pabaigoje/ 2015 m. pradžioje.
11. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus sprendė, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurią dieną atsakovė pastojo, tačiau, bylos duomenimis, 2014 m. rugsėjo pabaigoje/ spalio pradžioje (galimu vaiko pradėjimo metu) ji intymiai bendravo tiek su atsakovu, tiek su ieškovu. Ieškovo nurodomus argumentus, kad tuo pačiu metu atsakovė negalėjo turėti lytinių santykių ir su ieškovu, ir su atsakovu, nes atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu bendravo, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi aplinkybę, jog ieškovas su atsakove turėjo lytinių santykių patvirtina šalių paaiškinimai, o ne pateiktos nuotraukos, susirašinėjimas, tokiomis pat įrodinėjimo priemonėmis, t. y. paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), atsakovai įrodinėjo savo intymių santykių buvimą.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas pripažino tėvystę, taip pat apie bendrą vaiko auklėjimą ir išlaikymą; byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės bendravimas nutrūko 2015 m. balandžio mėnesį. Ieškovo teigimu, jis atsakovei nėštumo metu atliko tris pavedimus po 150-200 Eur, iš į bylą pateikto išrašo matyti, kad ieškovas 2015 m. sausio 13 d. atsakovei pervedė 200 Eur (paskirtis – dovana) (el. b. 3 t., b. l. 53-54). Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, jog pinigai buvo skirti būsimam kūdikiui, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip ieškovo tėvystės pripažinimas.
13. Teismas nurodė, kad tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovę siejo trumpalaikiai, epizodiniai, nepastovūs santykiai. Teismas pažymėjo, kad tai, jog yra tikimybė, kad ieškovas gali būti biologinis vaiko tėvas, savaime nepatvirtina, kad atsakovas nėra biologinis tėvas. Pagrindu nustatyti tėvystę gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt., tačiau byloje tokių įrodymų nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė savaitę palaikė intymius santykius su ieškovu, nereiškia, kad tuo pačiu laikotarpiu atsakovai neturėjo ar negalėjo turėti intymių santykių ir, juo labiau, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas.
14. Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovo tikslas, reiškiant ieškinį – atlikti DNR ekspertizę, siekiant įsitikinti, ar jis yra Emilijos tėvas. Ieškovo teigimu, jis tėvyste nėra įsitikinęs, turi abejonių, nes šalys gyveno toli viena nuo kitos (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas nurodė, kad be ekspertizės jis nemato tikslo būti teisiškai įrašytas vaiko tėvu, tai nebūtų teisinga, nes atsakovai yra susituokę, faktinis vaiko tėvas yra D. P., vaikas laiko jį tėvu.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovo kreipimasis į teismą, siekiant pirmiausia atlikti DNR ekspertizę, ir, esant teigiamam rezultatui, nuginčyti ir nustatyti tėvystę, būtų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieškovo abejonių, ar jis yra tikrasis vaiko tėvas. Teismas nurodė, kad ieškovas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. kai vaikui buvo daugiau nei dveji metai, todėl laikė, kad dvejus metus ieškovas, turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše šiuo metu įrašytas kitas asmuo, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių į teismą jis kreipėsi tik po dvejų metų nuo vaiko gimimo (bylinėjimasis su buvusia sutuoktine dėl bendravimo su dukra, finansinė krizė, kojos trauma, tikėjosi, kad atsakovė pirma kreipsis dėl išlaikymo priteisimo), nelaikytinos svarbiomis ar pateisinančiomis delsimą ginti savo teises, priešingai, ieškovo nurodomos priežastys rodo atsainų jo požiūrį į tėvystę.
16. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad E. M. kilmė iš tėvo yra nustatyta laikantis įstatymo nustatytų taisyklių ir kol nėra nuginčyta, D. P. yra mergaitės tėvas, turintis visas įstatymų numatytas tėvystės teises ir pareigas; nustatyta, kad tarp dukters ir atsakovo yra susiklostę tėviški santykiai, duktė savo gyvenime jį pažįsta kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys; pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad atsakovas pripažįsta vaiką kaip savo, yra užmezgęs tvirtą emocinį ryšį su vaiku, auklėja ir ugdo nuo pat jo gimimo, dalyvauja kasdieniame jo gyvenime. Atsakovo teigimu, jis niekada neabejojo ir šiuo metu neabejoja savo tėvyste. Iš 2018 m. vasario 7 d. Buities tyrimo akto, 2019 m. spalio 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, kuriame buvo fiksuota vaiko nuomonė apie jos šeimą, matyti, kad E. savo tėvu laiko D. P., šalia jo, kaip ir mamos, mergaitė jaučiasi drąsiai, saugi (el. b. 1 t., b. l. 96-97; DOK-224446).
17. Teismas, įvertinęs per jau šiuo metu penkerius metus susiformavusius vaiko ir atsakovo santykius, vaiko amžių, ieškovo elgesį, jo požiūrį į tėvystę, tėvo valdžios įgyvendinimą, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, konstavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Teismo vertinimu, vaiko teisės žinoti savo biologinę kilmę užtikrinimas jau esant patvirtintai vaiko kilmei ir kartu atsiradus vaiko kilme grindžiamoms teisėms ir pareigoms ne visada reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais (ypač tais atvejais, kai tarp asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryšys). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.
18. Teismas pažymėjo, kad DNR tyrimo atlikimas ir jo rezultatas savaime nereiškia ieškinio patenkinimo, t. y. ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, išreikštas vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, gali būti kartu su kitais įrodymais įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau tėvystės nuginčijimas negali būti kaip neigiama pasekmė ar sankcija vaiko motinai ar vaiko gimimo įraše įrašytam asmeniui, kurie atsisako atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, nesant kitų pagrindų nuginčyti tėvystę.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimams (CPK 178, 185 straipsniai), kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas nėra biologinis E. M. tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, galutinę Tarnybos išvadą byloje, sprendė, kad tėvystės nuginčijimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų geriausių nepilnametės interesų, todėl ieškovo ieškinio reikalavimą nuginčyti tėvystę atmetė kaip nepagrįstą, o atmetęs ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijo, atmetė ir reikalavimą nustatyti tėvystę.
20. Teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, atsakovui D. P. iš ieškovo priteisė 3 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovo turėtos išlaidos neviršija 2004 m. gegužės 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, bei įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6651-1019/2020, priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad atsakovas D. P. nėra vaiko E. M. tėvas, panaikinti įrašus apie D. P. tėvystę vaiko metrikacijos dokumentuose ir konstatuoti, kad šio vaiko tėvas yra ieškovas R. M., priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai atsakovų atsisakymo atlikti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę nevertino kaip atsakovų sąmoningo vengimo pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Apeliantui nėra suprantama, kodėl toks atsakovų elgesys nesuformulavo teismo vidinio įsitikinimo apie tai, kad atsakovas D. P. nėra tikrasis vaiko tėvas, o tikrasis vaiko tėvas yra ieškovas. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patikimai įrodė aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių, kurie susiję su nagrinėjamu laikotarpiu. Teismas pats nurodė, kad šie įrodymai tikėtinai pagrindžia aplinkybes, kad ieškovas gali būti vaiko tėvas. Todėl byloje esantys įrodymai, vertinant jų visumą, turėjo būti laikomi pakankamais tam, kad teismas atsakovų atsisakymą atlikti DNR ekspertizę įvertintų pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
22.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų geriausių nepilnametės interesų. Atsakovų siekis išsaugoti esamą padėtį, kuomet vaikas klaidingai yra įtikinamas, kad jo tėvas yra D. P., neturi būti teismo toleruojamas ir vertinamas kaip socialinė tėvystė. Teismas turėjo įvertinti, kad toks atsakovų elgesys akivaizdžiai susijęs ne su atsakovų siekiu užtikrinti vaiko interesus, bet su atsakovės nenoru bendrauti vaiko priežiūros klausimais su ieškovu.
22.3. Skundžiamu sprendimu yra pažeista vaiko teisė žinoti savo kilmę. Atmetus ieškovo ieškinį dėl Ftėvystės nuginčijimo, vaikas, net ir sulaukęs pilnametystės negalėtų kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes tai būtų vertinama kaip tapatus ieškinys.
22.4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai įvertino medicininių dokumentų duomenis, kur ieškovas įvardijamas „vyru“, kas reiškia būsimo vaiko tėvas, netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas kartu su atsakove jos nėštumo metu lankėsi gydymo įstaigoje.
22.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, neva, nėra paneigta, kad atsakovė tuo pačiu metu galėjo turėti lytinius santykius dar ir su atsakovu D. P.. Atsakovai savo artimus santykius prieš nėštumą grindžia tik savo parodymais, jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Tuo tarpu ieškovas pateikė išsamius ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius jo ir atsakovės artimus santykius.
22.6. Duomenys apie tai, kad vaiko ir atsakovo D. P. santykiai yra labai artimi yra nepatikimi. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nedaro veiksmų, kurie rodytų, kad jis nori rūpintis vaiku.
22.7. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į atsakovų elgesį viso bylos nagrinėjimo proceso metu ir nepagrįstai priteisė iš ieškovo visas atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Ieškovas nuosekliai siekė nustatyti vaiko kilmę, aktyviai dalyvavo procese, tačiau atsakovai, nepagrįstai atsisakydami atlikti DNR tyrimą, vilkino procesą.
23. Atsakovai M. M. ir D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Atsakovai nuosekliai viso proceso metu nesutiko atlikti DNR ekspertizės nenorėdami traumuoti vaiko medicinėmis procedūromis.
24.2. Atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad niekada neplanavo su ieškovu kurti šeimos ir susilaukti vaikų ir neturėjo jokių su ieškovui susijusių ateiities planų.
24.3. Atsakovė niekuomet nesiuntė ieškovui savo nuotraukų ir nerašė SMS pranešimų, nurodydama, kad ieškovas yra E. M. tėvas. Nuotraukas ieškovas galėjo paimti iš socialinių tinklų.
24.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo D. P. tėvystę, ieškovas šios aplinkybės apskritai neįrodinėjo.
24.5. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kas geriausiai atitiks vaiko interesus. Tokiam vertinimui reikšmės turėjo ne tik nusistovėję socialiniai atsakovų tarpusavio ryšiai, bet ir paties ieškovo paaiškinimai.
24.6. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė abejones dėl savo tėvystės, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį.
24.7. Ieškovas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi, kai vaikui jau buvo daugiau nei dveji metai, ieškovo nurodytos priežastys tokio vėlyvo kreipimosi nelaikytinos svarbiomis, pateisinančiomis tokį delsimą, priešingai, nurodytos priežastys rodo atsainų jo požiūrį į tėvystę.
24.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad DNR atlikimas ir jo rezultatas savaime nereiškia ieškinio patenkinimo, t.y. ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien ekspertizės akto nepakanka.
24.9. Atsakovų nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimas šioje byloje yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019. Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Šioje byloje apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, kuomet atsakovai atsisakė atlikti DNR ekspertizę.
28. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė išvadas teismo sprendime nurodyta Lietuvos teismų praktika, kurios taikymo šioje byloje apeliantas neginčija. Be to, teismas motyvavo, kad ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13). Tačiau visais atvejais teismo užduotis nagrinėjant tokio pobūdžio bylas – rasti, kiek tai objektyviai įmanoma, teisingą balansą tarp konfliktuojančių interesų, atsižvelgiant pirmiausia į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
29. Akivaizdu, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Tokio įrodymo šioje byloje nėra, nes atsakovai atsisakė atlikti DNR tyrimą.
30. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-05-08 priimtoje nutartyje išsisaikinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams.
31. Taigi, tėvystės nuginčijimo bylose įrodymų vertinimas turi specifiką – teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, negali apsiriboti aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimu ir įvertinimu. Pirmiausiai teismas turi įvertinti vaiko interesus ir galimo biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams.
32. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, tame tarpe Tarybos išvadą byloje, 2018-02-07 Buities tyrimo aktas, 2019-10-07 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, laikė prioritetiniais vaiko interesus išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu (atsakovu), savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.
33. Apeliantas nepaneigė ir pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo aplinkybių, kad tarp dukters ir atsakovo yra susiklostę tėviški santykiai, duktė savo gyvenime jį pažįsta kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys; atsakovas pripažįsta vaiką kaip savo, auklėja ir ugdo jį nuo pat gimimo, dalyvauja kasdieniniame jo gyvenime; atsakovas niekada neabejojo ir šiuo metu neabejoja savo tėvyste. Taigi, pavienių netiesioginių įrodymų vertinamosios reikšmės nustatymas, siekiant nustatyti vaiko biologinę kilmę, byloje esant nustatytam socialinės atsakovo tėvystės faktui ir susiformavusiems artimiems šeimos ryšimas, tampa teisiškai nereikšmingu, nustačius prioritetinį vaiko interesą šioje byloje neprarasti turimą šeimos santykių stabilumą, tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Nors apeliantas nurodė, jog duomenys apie tai, kad vaiko ir atsakovo D. P. santykiai yra labai artimi, nepatikimi, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, nepateikė. Tuo tarpu vaiko nuomonė apie jos šeimą buvo išreikšta ir užfiksuota tyrimo aktuose dalyvaujant Tarnybos atstovams ir teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu.
34. Sprendžiant dėl vaiko interesų šioje byloje yra svarbūs ieškovo paaiškinimai apie šiuo ieškiniu jo siekiamus tikslus – pirmosios instancijos teisme duoti ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis nėra įsitikinęs ar yra vaiko tėvas, ieškovas turi abejonių, nes šalys gyveno toli viena nuo kitos (2019-10-08 teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas nurodė, kad be ekspertizės jis nemato tikslo būti teisiškai įrašytas vaiko tėvu, tai nebūtų teisinga, nes atsakovai yra susituokę, faktinis vaiko tėvas yra D. P., vaikas laiko jį tėvu; ieškovo teigimu, jis neketina kištis į atsakovų gyvenimą, jei reikės, suteiks finansinę pagalbą. Pasak ieškovo, vaikui jį galėtų prisistatyti kaip dėdė, nebūtinai kaip tėvas, nes faktinis vaiko tėvas yra D. P., vaikas laiko jį tėvu. Toks apelianto tėvystės nuginčijimo tikslas – išsiaiškinti ar jis yra biologinis vaiko tėvas ir, ieškinio patenkinimo atveju, epizodiškai rūpintis vaiku, - nėra susijęs su atsakingu ir rūpestingu tėvo valdžios įgyvendinimu; ieškovas, byloje esančiais duomenimis, realiai nesiekia įgyti vaiko kilme grindžiamų teisių ir pareigų, todėl šiuo atveju tėvystės nuginčijimas faktinėje situacijoje, kai vaikas gyvena susiformavusioje šeimos aplinkoje ir atsakovą laiko tėvu, neatitiktų geriausių vaiko interesų.
35. Kasacinis teismas minėtoje 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, kaip vieną iš pagrindinių aspektų išskyrė tai, kad bylų pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, ieškinį dėl kito asmens tėvystės nuginčijimo ir jo tėvystės nustatymo atvejais vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, atsisakymas atlikti DNR ekspertizę gali būti kartu su kitais įrodymais įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp ginčo šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimo ir įvertinimo nepakanka sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą – pirmiausia turi būti įvertinti vaiko interesai ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktis geriausiems vaiko interesams, be to, turi būti įvertinti ginčo šalių interesai ir, kiek tas objektyviai įmanoma, užtikrinta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, prioritetą teikiant vaiko interesams.
36. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atsakovų atsisakymo atlikti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę nevertino kaip atsakovų sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti atsakovų ginčijamus faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl tėvystės nuginčijimo sprendė visų byloje esančių duomenų kontekste bei vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais.
37. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas nekėlė klausimo dėl jo bendravimo su vaiku teisių pažeidimo, nes, kaip pripažino ieškovas, jis pats dar nebuvo įsitikinęs ar jis yra vaiko tėvas. Dėl to apelianto apeliacinės instancijos teisme nurodyti argumentai, kad atsakovė nenori bendrauti vaiko priežiūros klausimais su ieškovu, yra nenuoseklūs ir šioje byloje neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių .
38. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados užtikrina konfliktuojančių interesų balansą, nes atitinka vaiko interesus.
39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
40. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai veikė nesąžiningai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, buvo įvertintas atsakovės atsisakymas atlikti ekspertizę: teismas vertino DNR ekspertizės skyrimą nesutinkant vaiko tėvams, veikiantiems kaip vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, prieštaraujančiu asmens teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą prigimčiai, todėl darė išvadą, kad atsakovų neatvykimas į ekspertizės įstaigą atlikti teismo medicinos ekspertizę, skirtą biologiniam tėvystės ryšiui patvirtinti ar paneigti, nesudaro pagrindą pripažinti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovų atsisakymas atlikti ekspertizę buvo nuoseklus. Dėl išdėstyto apelianto teiginiai apie atsakovų nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, proceso vilkinamą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str.).
42. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. M. atsakovo D. P. naudai 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina