Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-08-31][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-3977-484-2021].docx
Bylos nr.: I2-3977-484/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
UAB "Aros Marine" 302329015 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>

Administracinė byla Nr. I2-3977-484/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. P. (O. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

 

Pareiškėjas O. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Departamentas) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 3I-00187/4U-632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu Sprendimu Departamentas: 1) atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas); 2) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 3) įvedė į C.SIS perspėjimą dėl draudimo man atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje 3 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, tvirtina, kad jis 2020 m. gruodžio 4 d. baigė mokslus U., (duomenys neskelbtini) (toliau – Mokymo įstaiga), kurioje įgijo III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją. Siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentui pateikė Mokymo įstaigos išduotą profesinę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažymėjimas).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvadomis, kad: 1) Pažymėjimas neatitinka tikrovės; 2) pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie turimą profesinę kvalifikaciją; 3) pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje; 4) pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekia tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. Teikdamas prašymą dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo, Departamentui kaip kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pateikė tą patį 2020 m. gruodžio 4 d.  Mokymo įstaigos išduotą Pažymėjimą. Departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo, Pažymėjimo atitikties tikrovei nekvestionavo.

Pareiškėjas tvirtina, kad Mokymo įstaigos išduotas Pažymėjimas yra tikras, nesuklastotas ir išduotas būtent jam. Kaip ir nurodyta Pažymėjime, mokėsi Mokymo įstaigoje, baigė pilną mokymo kursą, išlaikė egzaminą ir jam buvo suteikta suvirintojo dujomis ir elektra III kategorijos kvalifikacija. Šią aplinkybę raštu patvirtino ir  Mokymo įstaiga. Be to, Mokymo įstaiga jam pateikė informaciją, kad Departamentas dėl Pažymėjimo tikrumo į Mokymo įstaigą nesikreipė. 

Pareiškėjo teigimu, Departamentas Sprendimą priėmė remdamasis neišsamia ir nepakankama informacija. (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. rašte Nr. 063-621, kuriuo rėmėsi Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pateikta informacija apie tai, kad Mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti švietimo veiklą profesinio mokymo srityje, tačiau ji neatitinka atestuotai įstaigai nustatytų reikalavimų licencijuotai veiklai vykdyti, jos išduoti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, yra prieštaringa. Pareiškėjo vertinimu, jei Mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti profesinį mokymą, akivaizdu, kad mokymo veikla Mokymo įstaigai yra leidžiama. Kokią reikšmę turi įstaigų atestavimas, kada jis turi būti atliekamas, ar mokymo organizavimas yra galimas jos neatlikus, minėta (duomenys neskelbtini) institucija nepasisako. Tokiu atveju, visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovas daro išvadą, kad Mokymo įstaigos išduodami dokumentai yra netinkami. Pabrėžia, kad jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja ir nedetalizuoja kriterijų, taikomų (duomenys neskelbtini) ar kitų valstybių mokymo įstaigoms bei nenurodo, kurių konkrečiai mokymo įstaigų išduodami kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra laikomi tinkamais, o kurie laikomi netinkamais vertinant Leidimo išdavimo galimybę. Mano, kad jei Mokymo įstaiga yra veikianti, jos veikla yra patvirtinta valstybinių organų, t. y. teisėta (licencijuota), nėra jokio teisinio pagrindo jos išduodamų dokumentų laikyti netinkamais ar juo labiau tikrovės neatitinkančiais vertinant Leidimo išdavimo galimybę.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamentas nenurodo, jog Mokymo įstaiga negali išduoti savo (ne valstybinio) pavyzdžio dokumentų, taip pat visiškai nekomentuoja išduotų dokumentų atitikties tikrovei, nors atsakovas iš esmės vien tik iš šių minimame rašte nurodytų faktų daro išvadą, kad duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti Leidimą,  neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Be kita ko, komentuojami tik kitų asmenų (kitų (duomenys neskelbtini) piliečių) pateikti dokumentai, kurie, atsakovo teigimu, išduoti Mokymo įstaigos ir yra tokio paties pavyzdžio, tačiau, akivaizdu, kad konkrečiai dėl pareiškėjui išduoto Pažymėjimo, atsakovo nei į Mokymo įstaigą, nei į kita valstybines (duomenys neskelbtini) institucijas nesikreipė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, remiasi ir (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymais, kuriuose nurodyta, kad Mokymo įstaiga turi licenciją vykdyti profesinio mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo veiklą, be kita ko, ir licenciją suvirintojų dujomis ir elektra profesijai. Be to, (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerija taip pat nurodo, kad įstaigų atestavimas suteikia teisę įstaigoms išduoti valstybinio pavyzdžio pažymėjimus, visos kitos mokymo įstaigos gali išduoti savo pavyzdžio (ne valstybinio) pažymėjimus. Taigi darytina išvada, jog tai, kad Mokymo įstaiga nėra atestuota išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentu nereiškia, kad ji neišduoda ar negali išduoti ne valstybinio pavyzdžio dokumentus, patvirtinančius mokymosi Mokymo įstaigoje faktą, baigimą ar profesinės kvalifikacijos įgijimą. Juo labiau, iš to negali būti daroma išvada, kad ne valstybinio pavyzdžio dokumentas, kuris buvo išduotas patvirtinant mokymąsi Mokymo įstaigoje ir joje įgytą profesinę kvalifikaciją, yra netikras ar neatitinka tikrovės. Klausimas, kokio pavyzdžio (standarto) dokumentus (valstybinio ar ne valstybinio) Mokymo įstaiga gali išduoti, nėra ir negali būti susijęs nei su išduoto dokumento tikrumo vertinimu, nei su duomenų apie asmens profesinės kvalifikacijos vertinimu.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Įstatymo nuostatos reikalauja, kad darbdavio turima informacija apie užsieniečio kvalifikaciją atitiktų užsieniečio darbo vietą. Tačiau nėra apibrėžiamas nei teikiamos informacijos formatas, nei kiekis. Įstatyme nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas pateiktos informacijos tikrumas ar pakankamumas. Todėl mano, kad Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai nagrinėjamu atveju yra įvykdyti.

Pareiškėjas skunde kategoriškai nesutinka su Departamento išvada, kad jis Pažymėjimą gavo apgaulės būdu, siekdamas įteisinti savo buvimo Šengeno erdvėje. Atsakovas Sprendime nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo nesąžiningumą, nepatikimumą, piktnaudžiavimą. Taip pat nurodo, kad atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl nagrinėjamų aplinkybių paaiškinimo ar patikslinimo. Mano, kad jis negali būti laikomas atsakingu už Mokymo įstaigos veiksmus ir atitinkamai sulaukti neigiamų pasekmių dėl tokių aplinkybių nežinojimo, jei Mokymo įstaiga, neturėdama teisės išduoti kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, juos išduoda.

Pareiškėjo tvirtinimu, su Lietuvos Respublika yra užmezgęs darbinius santykius, atitinkamai kelia profesinę kvalifikaciją ir tikslingai planuoja savo karjerą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būtent todėl, siekdamas išlaikyti darbo santykių tęstinumą, baigiantis nacionalinės vizos D galiojimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė prašymą Leidimo išdavimui. Nurodo, kad kurį laiką neturėjo galimybės dirbti dėl to, kad neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą dėl pandemijos suvaržymų Ukrainoje ir apribojimų keliauti, vėliau savo ir artimųjų sveikatos būklės. Dėl šių priežasčių jam buvo suteiktos nemokamos atostogos (b. l. 1-8).

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintoju dujomis ir elektra) UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Leidimą ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas Leidimo išdavimo sąlygas, pareiškėją paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas Departamentui pateikė 2020 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ribotos atsakomybės bendrovės mokymo-gamybinio centro „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymėjimą                                   Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. mokėsi Mokymo įstaigoje, baigė pilną mokymo kursą, išlaikė egzaminą ir jam suteikta suvirintojo dujomis ir elektra 3 kategorija.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėdamas ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką statybų sektoriuje, prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai turimai profesinei kvalifikacijai patvirtinti pateikė analogiškus Mokymo įstaigos išduotus pažymėjimus. Kilus pagrįstų įtarimų dėl (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktų minėtų dokumentų tikrumo, Migracijos departamentas ne kartą kreipėsi į Mokymo įstaigą su prašymu patvirtinti, ar ji išdavė (duomenys neskelbtini) piliečiams pateiktus pažymėjimus. Tačiau Mokymo įstaiga į paklausimus neatsakė.

Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad Departamentas 2021 m. sausio 26 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) miesto tarybos valdymo organo Švietimo ir mokslo departamentui (toliau – (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo departamentas), su prašymu pranešti, ar iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie kreipėsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, buvo išduoti jų pateikti profesinę kvalifikaciją patvirtinantys pažymėjimai, ar minėti dokumentai atitinka išduodamų profesinę kvalifikaciją patvirtančių dokumentų nustatytą blanko formą. Kartu su paklausimu buvo išsiųstos minėtų dokumentų skaitmeninės kopijos.

Departamentas atsiliepime pažymi, kad 2021 m. sausio 28 d. gavo (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo departamento oficialų raštą Nr. 063-621, pasirašytą Profesinio mokymo, aukštųjų mokyklų ir tikslinių programų prognozavimo valdybos vadovo, kuriame nurodyta, kad pagal norminius (duomenys neskelbtini) teisės aktus įmonės, organizacijos, įstaigos bei švietimo įstaigos (toliau kartu – įstaiga) turi teisę išduoti valstybinį standartą atitinkančius dokumentus apie suteiktą išsimokslinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, kai atitinka atestuotai įstaigai nustatytus reikalavimus. Mokymo įstaiga turi licenciją (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos užsakymų pagrindu organizuoti švietimo veiklą profesinio mokymo srityje, tačiau ji neatitinka atestuotai įstaigai nustatytų reikalavimų licencijuotai veiklai vykdyti. Mokymo įstaiga atestacijos procedūros nepraėjo, jos išduoti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų.

Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateikti profesinę kvalifikaciją patvirtinantys pažymėjimai (yra tokios pat formos ir turinio). Departamento teigimu, pareiškėjo Departamentui pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės ir pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją.

Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, jis įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Departamentas pažymi,  kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, galiojusią nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021m. gegužės 3 d. Aktualiausiais 2021 m. gegužės 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, minėtas užsienietis nuo 2021 m. sausio 5 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į tai, buvo pagrindas konstatuoti, kad nors ir pareiškėją sieja dabiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau jie nėra nuolatiniai, todėl negali būti vertinami kaip ilgalaikiai. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Įvertinus pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti šiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje), nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad užsienietis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis (pareiškėjas buvo įdarbintas bendrovėje, nors neturėjo tikrovę atitinkančio profesinę kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento, tai suvokė ir žinojo), įvertinus tai, kad užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, jis neturi pastovių ir ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes sprendžiant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas apgaulės būdu siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, kas pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas, atsakovo vertinimu, gali būti  pasiektas tik įvedus užsieniečio duomenis į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Departamentas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas liudijimas (duomenys neskelbtini) Mokslo ir švietimo departamentui nebuvo teikiamas, nes Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) Mokslo ir švietimo departamento raštą gavo iki pareiškėjui kreipiantis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Taigi, neabejotinai (duomenys neskelbtini) Mokslo ir švietimo departamento pateikta informacija aktuali ir pareiškėjo atveju.

Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas liudijimas patvirtina pareiškėjo kvalifikaciją. Pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas liudijimas nepatvirtino pareiškėjo turimos kvalifikacijos, nes, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) Mokslo ir švietimo departamento rašte, Mokymo įstaiga neišlaikė atestacijos, todėl neturėjo teisės išduoti valstybinį standartą atitinkančių dokumentų apie suteiktą išsimokslinimą, Mokymo įstaigos išduotas liudijimas neatitiko (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalavimų.  Be to, atsakovas atkreipia dėmesį,  kad pareiškėjo pateiktame Pažymėjime nurodyta, kad Pažymėjimas išduotas 2020 m. gruodžio 4 d. protokolo Nr. 1583 pagrindu, Pažymėjime nėra nurodyta jo išdavimo data (Pažymėjimas galėjo būti išduotas 2020 m. gruodžio 4 d. arba vėlesne data). Atsakovo vertinimu,  net ir tuo atveju, jei minėtas Pažymėjimas būtų išduotas teisėtai ir atitiktų (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas neatitiktų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos - pareiškėjas neturėtų vienerių metų darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją (jei pareiškėjas kvalifikaciją būtų įgijęs 2020 m. gruodžio 4 d., tai darbo patirtį pagal šią kvalifikaciją jis anksčiausiai įgytų tik 2021 m. gruodžio 4 d.).

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Mokslo ir švietimo departamentas yra kompetentinga valstybinė institucija, kvalifikuota vertinti, ar Mokymo įstaiga galėjo išduoti pažymėjimus dėl profesinio-techninio išsilavinimo. Ginčijamam Sprendimui priimti užteko Migracijos departamento surinktų duomenų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Migracijos departamento surinktus duomenis, kaip neteisingus.

Departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) Mokymo įstaigos išduoti dokumentai buvo įvertinti kompetentingos (duomenys neskelbtini) valstybinės institucijos, pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, ir buvo konstatuota, kad pagal norminius (duomenys neskelbtini) teisės aktus įmonės, organizacijos, įstaigos bei švietimo įstaigos turi teisę išduoti valstybinį standartą atitinkančius dokumentus apie suteiktą išsimokslinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, kai atitinka atestuotai įstaigai nustatytus reikalavimus. Mokymo įstaiga turi licenciją (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos užsakymų pagrindu organizuoti švietimo veiklą profesinio mokymo srityje, tačiau ji neatitinka atestuotai įstaigai nustatytų reikalavimų licencijuotai veiklai vykdyti. Mokymo įstaiga atestacijos procedūros nepraėjo, jos išduoti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų.

Departamento teigimu, pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos 2021 m. birželio 2 d raštas patvirtina, kad valstybinio pavyzdžio dokumentai apie profesinį išsilavinimą ir Mokymo įstaigos pavyzdžio dokumentai nėra lygiaverčiai. Ukrainoje išduotas savo pavyzdžio profesinio išsilavinimo dokumentas, ribotai naudojamas profesinėje veikloje, funkcionaliai atitinka Lietuvos neformalaus profesinio mokymo įstaigos išduotus pažymėjimus dėl kompetencijos įgijimo.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatomis, tvirtina, kad neformaliu profesiniu mokymu įgyta kompetencija nėra automatiškai pripažįstama kaip atitinkamo lygio kvalifikacija.

Departamentas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Migracijos departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes (b. l. 54-60). 

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo skundą tenkinti. Bendrovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas  Bendrovėje suvirintoju dirba nuo 2021 m. sausio 5 d., turėdamas išduotą nacionalinę (D) vizą                    Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 3 d.). Pabrėžia, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo, Departamentui, kaip kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pateikė tą patį Pažymėjimą, kaip ir kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo. Departamentas pareiškėjo pateiktą Pažymėjimą įvertino kaip tinkamą kvalifikacijos patvirtinimui ir 2021 m. sausio 4 d. išdavė nacionalinę (D) vizą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime pažymi, kad  nusiskundimų dėl pareiškėjo darbo ar jo kompetencijos atitikties esamoms darbo pareigoms neturi, mano, kad darbuotojas yra perspektyvus ir yra suinteresuota jo tolesniu darbu, tobulėjimu ir karjera įmonėje. Bendrovė kvestionuoti Mokymo įstaigos išduoto Pažymėjimo tikrumo neturi pagrindo. 

Bendrovė, remdamasi (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ išvada, tvirtina, kad Mokymo įstaiga yra teisėtai veikianti švietimo įstaiga, turinti teisę vykdyti neformalų darbininkų profesinį mokymą. Baigus neakredituotas švietimo programas (įskaitant trumpalaikį profesinį mokymą) profesinio rengimo įstaiga turi teisę išduoti nuosavo pavyzdžio profesinio išsilavinimo dokumentus. Bendrovė teigia, kad Mokymo įstaigos pareiškėjui išduotas Pažymėjimas yra tinkamas pareiškėjo turimai profesinei kvalifikacijai pagrįsti.

Be to, Bendrovė atsiliepime pažymi, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos kiekvienu atveju, atsisakant išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taikyti užsieniečiui papildomas judėjimą ribojančias priemones. Tokių papildomų judėjimą ribojančių priemonių taikymas yra vertinamojo pobūdžio, jų taikymas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis bei teisės normomis. Bendrovės nuomone, pareiškėjui pritaikyti judėjimo apribojimai yra neprotinga ir neproporcinga poveikio priemonė.

Bendrovės teigimu, Departamentas nenustatė ir nepateikė jokių duomenų, apie pareiškėjo praeityje padarytus atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje pažeidimus, ir kad pareiškėjas neteisėtais būdais siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonių, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Bendrovė atsiliepime tvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas Departamentui dokumentus, pagrindžiančius jo profesinę kvalifikaciją, veikė sąžiningai (mokymo įstaiga yra pateikusi patvirtinimą, jog pareiškėjas joje mokėsi ir kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas jam buvo išduotas), kas objektyviai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios suklaidinti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis (b. l. 49-53, 99-103).

 

          Teismas

 

konstatuoja:

 

Byloje ginčas kilo dėl  Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 3I-00187/4U-632, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis O. P., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintojų dujomis ir elektra) UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. balandžio 9 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka (toliau – Prašymas; b. l. 61-72). Prie Prašymo Departamentui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarpininkavimo raštą Nr.20210408-032351 (b. l. 73-73-78), Gamybinio mokymo centro „Profesinė sauga“ Pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80, 81-82), bei kitų dokumentų skaitmenines kopijas (b. l. 79).

Departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio Prašymą, 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 3I-00187/4U-632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P.“, kuriuo nusprendė: 1) atsisakyti išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P., gim. (duomenys neskelbtini), 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021 m. birželio 30 d. Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos – nuo 2021 m. liepos 1 d.; 3) įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021 m. birželio 30 d. Departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos – nuo 2021 m. liepos 1 d. (b. l. 9-12).

Departamentas Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 133 straipsnio 1,7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Taisyklių 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais ir Tvarkos 11 ir 12 punktais.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. 

Byloje ginčo, jog pareiškėjas Prašymą Departamentui pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, t. y. suvirintoju dujomis ir elektra (721214).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo turimą kvalifikaciją, Departamentui pateikė Mokymo įstaigos Pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas „<...> baigė grupinio mokymo visą kursą ir išlaikė kvalifikacijos egzaminą įvertinimu: teorinės žinios puikiai, gamybinis mokymas puikiai. Kvalifikacijos komisija, patikrinusi suvirintojo dujomis ir elektra profesijos žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikė suvirintojo dujomis ir elektra profesijos 3 (trečia) kategoriją.

Kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 6K-522, kurį surašė Departamento Klaipėdos skyriaus vyresnioji specialistė, Mokymo įstaiga, kurios išduotą Pažymėjimą turimai kvalifikacijai pagrįsti, pateikė pareiškėjas, nėra atestuota ir šios Mokymo įstaigos išduoti sertifikatai neatitinka standartų reikalavimų. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pareiškėjui 2020 metais išduotas Pažymėjimas yra tokios pat formos ir turinio, dėl kurių Departamentas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Švietimo ir mokslo departamentą su paklausimu, kuris nurodė, kad mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos, įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos, o šiuo atveju Mokymo įstaiga atestacijos neatliko, jos išduoti dokumentai nėra numatyti standartų. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.

Pareiškėjo prie skundo pateikti dokumentai nepaneigia (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodytos informacijos, kad Mokymo įstaigos išduotų pažymėjimų forma nenumatyta pagal standartų reikalavimus ir, kad dokumentų užsakymas ir išdavimas formuojamas Bendroje valstybinėje elektroninėje bazėje švietimo klausimais, remiantis (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl valstybinio pavyzdžio profesinio-techninio švietimo dokumentų užsakymo, išdavimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“, atlikus atestavimo procedūrą.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo turimos kvalifikacijos pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis,                                t. y. suvirintojo dujomis ir elektra (721214). Taigi, pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje numatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, t. y. nepateikė  turimos kvalifikacijos patvirtinančio dokumento. 

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021), aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie Pažymėjimo neatitikimą teisės aktams, šiuo atveju negali turėti lemiamos teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Departamentui yra atsakingas pats užsienietis.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 

Kaip jau buvo nurodyta, Departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, padaręs išvadą, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Ši Departamento išvada yra nepagrįsta.

Byloje įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skundo argumentą, jog jis iš tiesų baigė grupinio mokymo visa kursą Mokymo įstaigoje, išlaikė kvalifikacijos egzaminą įvertinimu: teorinės žinios puikiai, gamybinis mokymas puikiai ir Kvalifikacijos komisija, patikrinusi suvirintojo dujomis ir elektra profesijos žinias, gebėjimus ir įgūdžius, pareiškėjui suteikė suvirintojo dujomis ir elektra profesijos 3 (trečia) kategoriją, nėra. Departamentas be jokio teisėto pagrindo pripažino, jog pareiškėjo Departamentui pateiktas Pažymėjimas yra suklastotas ir Pažymėjime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime konstatuota ne tai, kad Mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų ir (ar) tai, kad pareiškėjas Mokymo įstaigoje nesimokė, o tai, kad Mokymo įstaiga nėra įvykdžiusi atestacijos procedūrų, todėl negali išduoti (duomenys neskelbtini) valstybinius standartus atitinkančių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai). Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatytas kriterijus, sudarantis rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires. Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo siekio ir tikslo dirbti Lietuvos Respublikoje ir piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nėra. Aplinkybė, kad pateiktas dokumentas neatitiko pareiškėjo kilmės valstybės standartų, negali reikšti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir (ar) siekė suklaidinti Departamentą. 

Šiame kontekste pažymėtina, jog Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, be kita ko, Departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, tačiau Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr. LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ar panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi.

Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos (11.3 papunktis): jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1. papunktis), užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 papunktis).

Pagal Tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. 

Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo siekio ir tikslo dirbti Lietuvos Respublikoje ir piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nėra. Aplinkybė, kad pateiktas dokumentas neatitiko pareiškėjo kilmės valstybės standartų, negali reikšti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir (ar) siekė suklaidinti Departamentą. Duomenų, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai taip pat nėra.

Atitinkamai šioje dalyje skundžiamas Sprendimas naikintinas. 

Vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

 Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė, kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečio atvykimą ar apsigyvenimą. 

Įvertinus byloje pateiktus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą bei nekartojant šiame teismo sprendime nurodytų argumentų (dėl to, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas savo veiksmais būtų siekęs suklaidinti ir (ar) apgauti Departamentą/tyčia nesąžiningai siekė tik formaliai legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse) spręstina, kad šiuo atveju Departamentas nepagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo ir (ar) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl šioje dalyje Sprendimas taip pat naikintinas.

Teismui konstatavus, jog Departamentas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu,  nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti  pareiškėjo Prašymą.

 Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamu Sprendimu, tačiau, kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,  Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo O. P. (O. P.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 3I-00187/4U-632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P.“ 2 punktą, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P., gim. (duomenys neskelbtini), 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021 m. birželio 30 d. Migracijos departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos – nuo 2021 m. liepos 1 d.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 3I-00187/4U-632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P.“ 3 punktą, kuriuo nusprendė įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis šio sprendimo priėmimo dieną nėra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jeigu iki 2021 m. birželio 30 d. Departamentas negaus duomenų apie šio užsieniečio išvykimą iš Lietuvos Respublikos – nuo 2021 m. liepos 1 d.  

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjos                                                                                 Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

 

 

     Ina Kirkutienė

 

 

     Jolanta Vėgelienė


Paminėta tekste:
  • I-1251-815/2018
  • A-3992-858/2016
  • eA-2412-556/2021
  • eA-3495-520/2020