Civilinė byla Nr. e2-299-739/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00081-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Šinkūnienei, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto pardavimai“ atstovams: S. S., advokato padėjėjui N. Ž.; atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotranportas“ atstovui advokatui N. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Transporto pardavimai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio specialusis transportas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto pardavimai“ (toliau – ir ieškovė) Panevėžio apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Panevėžio specialusis transportas“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo iš atsakovės priteisti: 22990 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovė, teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad ieškovė buvo pripažinta atsakovės skelbto viešojo pirkimo laimėtoja ir su atsakove sudarė viešojo pirkimo - Krovininio automobilio su liftu pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12-21-50 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytu terminu patiekti ir pristatyti Sutarties 1 priede (Techninėje specifikacijoje) individualizuotą prekę - krovininį automobilį su liftu (toliau – ir krovininis automobilis, ir automobilis, ir transporto priemonė), o atsakovė įsipareigojo jį priimti ir už prekę sumokėti 22990 Eur.
3. Ieškovės paaiškinimais ji 2021m. balandžio 28 d. pristatė atsakovui sutartyje aptartą transporto priemonę MAN TGL 8.180 4x2 BL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovės atstovai apžiūrėję transporto priemonę žodžiu nurodė mažareikšmius neatitikimus: transporto priemonės techniniame pase nurodytos išskaičiuojamos keliamosios galios (3470 kg) neatitikimus Sutartyje aptartai 3500 kg keliamajai galiai; išorinės atraminės kaladėlės tvirtinimo vietos nebuvimą, keleivio pusės dalyje sunkiai pučiamą ventiliuojamą orą, nežymius priekabos „būdos“ įbrėžimus. Tačiau po dviejų dienų atsakovė ieškovei pateikė 2021 m. balandžio 30 d. raštą „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriame, be jau žodžiu išsakytų, papildomai buvo nurodyti, anot ieškovės, nepagrįsti, išsigalvoti neatitikimai: subraižytas kėbulas su aiškiai matomais pažeidimais; įspėjamųjų oranžinių žibintų virš kabinos nebuvimas, antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos nebuvimas, šviesą atspindinčios gumos ant lifto nebuvimas, oro ventiliacinės sistemos neveikimas; 4 vnt. krovinio tvirtinimo kilpų nebuvimas; atrakinamo/užrakinamo centrinio durų užrakto nebuvimas; eksploatacijos ir darbų saugos instrukcijos lietuvių kalba (vartotojo vadovas) nepateikimas.
4. Ieškovė teigia, kad ji ištaisė 2021m. balandžio 28 d. apžiūros metu žodžiu aptartus krovininio automobilio trūkumus: 2021m. gegužės 5 d. UAB Kauno techninės apžiūros centre atliko transporto priemonės MAN TGL 8.180 4x2 BL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliamosios galios patikrą, kurios metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės keliamoji galia yra 3670 kg, tačiau atsakovė nesuteikė ieškovei įgalinimų įregistruoti nustatytus duomenis. Be to, ieškovė MAN atstovybėje įrengė antrą atraminės kaladėlės tvirtinimo vietą, sutvarkė įbrėžimus bei pašalino mažareikšmį gedimą ventiliacijos sistemoje. Kiti ieškovės nurodyti trūkumai buvo išgalvoti.
5. Ieškovės tvirtinimu ji 2021m. gegužės 10 d. pakartotinai krovininį automobilį pristatė atsakovei, tačiau atsakovė jo neapžiūrėjo ir nepriėmė, o raštu vėl nurodė tariamus, nepagrįstus neatitikimus: per mažą išskaičiuotą keliamąją galią, nors keliamosios galios atitikimas Techninei specifikacijai jau buvo nustatytas UAB Kauno techninės apžiūros centro, antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos nebuvimą, nors visos atraminės kaladėlės buvo daiktadėžėje, o antra tvirtinimo kilpa buvo papildomai įrengta; durų atrakinamo/užrakinamo centrinio užrakto neveikimą, nors centrinis užraktas veikė tiek rakinant raktu, tiek naudojant signalizacijos pultelius; mažesnius, negu 6000x2500x2400 mm. krovininės talpos vidinius matmenis, nors tokių trūkumų nebuvo; 4 vienetų krovinio tvirtinimo kilpos (įrengtos vidinėje kėbulo dalyje, grindyse) savadarbį įrengimą, dėl to buvo keliamos abejonės ar krovinys galėtų būti gerai ir saugiai pritvirtintas, nors kilpos nebuvo įrenginėjamos papildomai, jos buvo ir pirmo pristatymo metu.
6. Ieškovės užsakymu antstolis S. U. 2021m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad nėra nei vieno atsakovės nurodyto defekto ar neatitikimo. Ieškovė raštu informavo AB „Panevėžio specialus autotransportas“, jog atsakovė nevykdo Sutarties įsipareigojimo priimti krovininį automobilį ir nurodė, kad automobilis bus pristatytas ir perduotas atsakovei 2021m. gegužės 19 d. 13:30-15:30 val., tačiau pristatytas krovininis automobilis nebuvo įleistas į teritoriją.
7. Ieškovė nesutinka, kad atsakovė turėjo pagrindą taikyti griežčiausią sankciją – vienašališką Sutarties nutraukimą, anot ieškovės, už formalų pažeidimą. Ieškovė nurodo, jog ji neskundžia atsakovės veiksmo/sprendimo (vienašališko Sutarties nutraukimo), tačiau reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir, remdamasi ieškinyje įvardinta teismų praktika, mano, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kilusiam pirkimo proceso metu taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Ieškovės nuomone, Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę, neatsiskaitė su ieškove, todėl atsakovė privalo ieškovei atlyginti padarytą žalą (nuostolius), kurie, nagrinėjamu atveju, pasireiškė ieškovės negautomis pajamomis, tai yra ta suma, kurią ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį, taip pat atsakovė privalo mokėti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatytas 6 % metines palūkanas.
8. Atsikirsdama į atsakovės atsiliepimą ieškovė tvirtina, kad ji tinkamai vykdė 2021m. balandžio 12 d. Sutartį, o krovininis automobilis atsakovės nebuvo priimtas dėl neleistino neveikimo. Be to, krovininį automobilį, pagal Sutarties sąlygas, ieškovė įregistravo atsakovės vardu, todėl ieškovė krovininio automobilio nevaldo nuosavybės teise. Ieškovės nuomone, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio l dalies 2 punktas numato, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl žalos atlyginimo, todėl atsakovei netinkamai vykdžius šalių sudarytą Sutartį, ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.249 straipsnius. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, aiškinant viešojo pirkimo sutartis, taip pat teismų praktika, pagal kurią tiekėjo patirtos žalos dydis grindžiamas atsižvelgiant į konkursiniame pasiūlyme nurodytas kainas, kurios galiojo pirkimo metu. Ieškovė aiškina, kad ji byloje kelia atsakovės neleistinų veiksmų (neveikimo, transporto priemonės nepagrįsto atsisakymo priimti) teisėtumo klausimą, todėl mano, kad teismas priimdamas sprendimą turi patikrinti, ar nėra perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų vykdant Sutartį.
9. Atsakovė atsiliepime, triplike ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė, reikalavimą dėl žalos atlyginimo grįsdama atsakovės atsisakymu priimti krovininį automobilį ir vienašališku Sutarties nutraukimu, bet tuo pačiu ir neatsiskaitymu pagal Sutartį, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsakovės nuomone, ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai atsisako priimti krovininį automobilį, remdamasi CK 6.346 straipsnio 1, 2 dalimis, turi teisę: reikalauti, kad atsakovė priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį, tačiau ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo. Be to, atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas atlyginti nuotolius, kurie pasireiškia neatsiskaitymu pagal Sutartį, nesusijęs su civilinės atsakomybės taikymu dėl sutarties pažeidimo, nes ieškovė iš esmės reikalauja ne nuostolių atlyginimo, o sutarties vykdymo, t. y. kad atsakovė vykdytų sutartį - sumokėtų prekės kainą, nors pati prekė nėra perduota atsakovei ir yra pas ieškovę. Tuo tarpu atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti krovininį automobilį, nes jis neatitiko keliamų techninių reikalavimų, ir vienašališkai nutraukė Sutartį dėl ieškovės kaltės, o ieškovė Sutarties nutraukimo teisėtumo nėra nuginčijusi.
10. Atsakovės teigimu, ieškovė delsė pasirašyti Sutartį, kuri jai per CVP IS buvo išsiųsta 2021m. balandžio 8 d. ir nors Sutartyje nurodyta jos sudarymo data yra 2021 m. balandžio 12 d., tačiau ieškovė ją pasirašė tik 2021 m. balandžio 26 d., nurodydama, kad turi pašalinti automobilio trūkumus, prašė pagal Sutartį perduodamą automobilį tikrinti atlaidžiau, kas atsakovei sukėlė įtarimus, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Ieškovei 2021m. balandžio 28 d. pirmą kartą pristačius automobilį perdavimui, atsakovė nustatė automobilio neatitikimus Sutarties priede 1 (Techninėje specifikacijoje) numatytiems techniniams reikalavimams. Krovininio automobilio perdavimo procedūros metu visi neatitikimai ieškovės atstovui buvo išdėstyti žodžiu, o raštu išsamiai nurodyti 2021m. balandžio 30 d. rašte Nr. 3 -13 „Dėl sutarties nutraukimo“. Nustačius, kad automobilis neatitiko Sutarties priede 1 nurodytų techninių reikalavimų, atsakovė atsisakė priimti automobilį (Sutarties 2.1 punkto 3 dalis). Kadangi tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl jos keitimas galimas tik Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio numatytais išimtiniais atvejais ir tvarka, o Sutarties 1 priede nustatyti techniniai reikalavimai automobiliui yra imperatyvūs ir jų privalu laikytis.
11. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovė ieškinyje neginčija, jog pagal pristatyto krovininio automobilio registracijos dokumentus, išskaičiuojamoji automobilio keliamoji galia yra mažesnė nei 3500 kg, t. y. mažesnė nei nurodyta Sutarties 1 priede ; taip pat ieškovė neginčija, jog automobilio kabina buvo subraižyta, o Sutarties 1 priede numatyta, kad kėbulas turi būti be korozijos ir subraižymų; ieškovė nepagrįstai teigia, jog oranžinis žibintas yra mobilus įtaisas, kuris dedamas ant kabinos stogo, kada jis naudojamas, o jo buvimo vieta, kai jis nenaudojamas, daiktadėžėje, kurioje jis buvo. Pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, įspėjamieji oranžiniai žibintai turi būti virš kabinos, o ne daiktadėžėje, be to, pažymėtina, kad automobilio priėmimo procedūros metu ieškovės atstovas neužsiminė, jog jie apskritai yra; ieškovės teiginiai, kad dvi atraminės kaladėlės automobilio perdavimo procedūros metu buvo daiktadėžėje, o antrą tvirtinimo vietą buvo nutarta papildomai įrengti, nes jos gamintojas nėra numatęs, patvirtina, jog ieškovė nesilaikė Sutarties 1 priedo techninio reikalavimo, kad krovininis automobilis turi turėti nemažiau dviejų atraminių kaladėlių su numatyta joms tvirtinimo vieta; ieškovė neįrodė, kad automobilio perdavimo procedūros metu atraminė, šviesą atspindinti guma ant lifto buvo, ieškovė neginčija, kad ventiliacinė sistema automobilio perdavimo procedūros metu veikė su trūkumais, t. y. buvo sunkiai pučiamas ventiliuojamas oras keleivio pusėje, kas akivaizdžiai įrodo automobilio neatitikimą Techninei specifikacijai, kurioje numatyta, jog automobilyje turi būti klimato kontrolė arba kondicionierius, nes klimato kontrolė tinkamai neveikė; ieškovės teiginių, kad automobilio perdavimo procedūros metu buvo 4 vienetai krovinio tvirtinimo kilpų, centrinis užraktas veikė tiek rakinant raktu, tiek naudojant signalizacijos pultelius, buvo pateikta eksploatacijos ir darbų saugos instrukcija lietuvių kalba, nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovės nuomone, ta aplinkybė, jog ieškovė dėl 2021m. balandžio 30 d. nurodytų automobilio trūkumų jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė, patvirtina, kad atsakovės nurodytų trūkumų buvimo faktą.
12. Atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais ir teismo posėdyje jos atstovo duotais paaiškinimais 2021m. gegužės 10 d. pakartotinio automobilio perdavimo procedūros metu atsakovės komisija nustatė automobilio kokybės neatitikimus Techninės specifikacijos reikalavimams ir surašė 2021 m. gegužės 10 d. Krovininio automobilio su liftu defektinį aktą Nr. 1 bei automobilio nepriėmė, be to, pakartotinai priminė apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl ieškovės pateikto krovininio automobilio neatitikimo Sutarties 1 priede nurodytiems reikalavimams. Ieškovės teiginiai, kad automobilio keliamoji galia yra ne mažesnė kaip 3500 kg ir tą patvirtina 2021m. gegužės 5 d. Techninės ekspertizės išvada, o atsakovė nesudaro galimybių šių pakeitimų įregistruoti automobilio techniniame pase, atsakovės nuomone, nėra pagrįsti, kadangi visus būtinus pakeitimus automobilio techniniame pase ar juo labiau ekspertizes ieškovė pagal viešojo pirkimo sąlygas ir Sutartį turėjo padaryti iki automobilio įregistravimo pirkėjo (atsakovės) vardu. Įregistruodama automobilį atsakovės vardu, atsakovė patvirtino, kad viešajame registre ir automobilio techniniame pase esantys duomenys yra teisingi, atitinkantys tikrovę, todėl vėlesnis bandymas juos keisti, kai ieškovė automobilio priėmimo procedūros metu nustatė automobilio techninių parametrų neatitikimą Techninei specifikacijai, tik patvirtina, jog ieškovė tinkamai neįgyvendino pareigos perduoti atsakovei Techninę specifikaciją atitinkantį automobilį. Be to, atsakovė Sutartyje nėra įsipareigojusi suteikti ieškovei įgaliojimus keisti automobilio, įregistruoto atsakovės vardu, techninius duomenis.
13. Atsakovė teigia, kad ieškovės nurodomų aplinkybių, jog visos atraminės kaladėlės buvo daiktadėžėje, o antra tvirtinimo kilpa buvo papildomai įrengta, durų atrakinimo/užrakinimo centrinis užraktas veikė, krovinio vidinis matmuo didesnis nei nurodyta techninėje specifikacijoje, 4 vienetai krovinio tvirtinimo kilpos nebuvo įrenginėjamos papildomai, nes jos buvo pirmojo pristatymo metu, nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovė mano, kad ne tik 2021m. gegužės 10 d. Krovininio automobilio su liftu defektinis aktas Nr. 1, bet ir aplinkybė, jog ieškovės atstovas R. S., 2021 m. gegužės 10 d. dalyvavęs automobilio perdavimo procedūroje, nepareiškė jokių pastabų žodžiu ar raštu dėl defektinio akto turinio, o tik atsisakė jį pasirašyti, nors turėjo visas galimybes savo pastabas išdėstyti raštu, kaip tik ir įrodo, jog automobilis turėjo atsakovės nustatytus trūkumus.
14. Atsakovės nuomone, ieškovės į bylą pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriose fiksuotos aplinkybės, buvusios 2021m. gegužės 17 d. – 2021m. gegužės 19 d., nėra aktualūs šioje byloje, nes automobilio neatitikimas Techninės specifikacijos reikalavimams buvo konstatuotas net du kartus ir anksčiau, t. y. 2021m. balandžio 28 d. ir 2021m gegužės 10 d.
15. Atsakovės nuomone, jai Sutartį nutraukus Sutarties 6.2.3 punkto pagrindu, o ieškovei šio Sutarties nutraukimo pagrindo neginčijant ir neįrodinėjant, jog Sutartis nutraukta neteisėtai, nėra vienos iš privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. Be to, nenuginčijus Sutarties nutraukimo atsakovės nurodytu pagrindu, tuo pačiu nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinti ar ieškovė pristatė atsakovei tinkamos kokybės daiktą.
16. Triplike, atsakovė pakartojo savo argumentus, kad ieškovė turėjo pareigą perduoti krovininį automobilį atsakovei, o atsakovė - įvertinti daiktą kokybės atžvilgiu ir jį priimti (CK 6.348 str.). Tik nustačius, kad daiktas gali būti perduotas atsakovei, sprendžiama dėl jos pareigos atsiskaityti. Todėl neįvykus automobilio perdavimui ir jį valdant ieškovei, bei teismine tvarka neįpareigojus atsakovės automobilį priimti, negali būti laikomas tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu ieškovės pasirinktas būdas – reikalavimas sumokėti už automobilį. Atsakovė pabrėžia, kad tai, jog automobilis yra registruotas atsakovės vardu nepatvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį ir perdavė atsakovei tinkamos kokybės automobilį, kadangi ieškovė, pagal Sutarties 2.2 punkto 2 dalį, buvo įsipareigojusi krovininį automobilį įregistruoti VĮ „Regitra“ ir išimti valstybinius numerius, be to, Sutarties 1 priede (Techninė specifikacija) buvo aiškiai numatyta, kad automobilio registracija su išimtais valstybiniais numerio ženklais atsakovės vardu transporto priemonių registre, ieškovės sąskaita, turėjo būti atlikta ne vėliau nei prekės perdavimo atsakovei dieną. Todėl automobilio įregistravimas atsakovės vardu nereiškia, kad automobilis faktiškai buvo perduotas atsakovei, tik reiškia, kad ieškovė įvykdė kitą sutartyje numatytą savo pareigą - įregistruoti jį transporto priemonių registre atsakovės vardu. Atsakovė paaiškino, kad ieškovę dar 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 3-218 Dėl sąskaitos grąžinimo informavo, jog grąžina nepagrįstai išrašytą sąskaitą, be to, paprašė perregistruoti transporto priemonę MAN TGL 8.180 4X2 BL ((duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o dėl įgaliojimo suteikimo transporto priemonės perregistravimui kreiptis atskiru raštu, tačiau ieškovė į atsakovę dėl transporto priemonės persiregistravimo kol kas nesikreipė.
17. Atsakovė nesutinka su ieškovės aiškinimu, kad dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu (nuginčijimo) ieškovė neturi reikšti savarankiško reikalavimo, o gali reikšti reikalavimą tik dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėdama perkančiosios organizacijos (atsakovės) bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, iš kurių viena yra neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai - nepagrįstas viešojo pirkimo sutarties nutraukimas, nes tai numato Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakovės nuomone, remiantis VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, nustačius, kad tiek nuo Sutarties nutraukimo, tiek nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą ieškovei jau yra praėję daugiau nei 30 dienų, tai, kad ieškovė nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, numatyto Sutarties 6.2.3 punkte, pripažinimo nepagrįstu, ir tai, kad ieškovė yra praleidusi tokiam reikalavimui pareikšti numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti ar atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį bei vertinti ar ieškovė pristatė atsakovei tinkamos kokybės automobilį, taip pat nėra pagrindo vertinti ar ieškovė galėjo patirti nuostolių dėl, jos teigimu, nepagrįsto Sutarties nutraukimo ar atsisakymo priimti nekokybišką krovininį automobilį.
Teismas
k o n s t at u o j a :
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė viešojo pirkimo būdu sudarė Krovininio automobilio su liftu pirkimo-pardavimo sutartį Nr.12-21-20. Iš viešų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) duomenų nustatyta, kad atsakovė 2021 m. kovo 29 d. paskelbė CVP IS priemonėmis vykdomą mažos vertės naudoto krovininio automobilio su liftu viešąjį pirkimą apklausos būdu. Apklausos sąlygose numatyta, kad pasiūlymo pateikimas apklausai reiškia, jog tiekėjas sutinka su pirkimo dokumentų sąlygomis ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikti duomenys ir informacija yra teisingi, atitinkantys tikrovę ir apima viską, ko reikia tinkamam būsimos pirkimo sutarties įvykdymui (13 p.). Privalomos techninės charakteristikos nustatytos kartu su šiomis Apklausos sąlygomis pateiktoje Techninėje specifikacijoje (Apklausos sąlygų 1 priedas). Abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė buvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su ieškove sudarė Krovininio automobilio su liftu pirkimo pardavimo sutartį Nr.12-21-50, kurios 1 priede yra sudėtinė Sutarties dalis - Techninė specifikacija, nustatanti privalomas automobilio technines charakteristikas, tai yra tas pačios privalomas technines charakteristikas, kurios buvo numatytos Apklausos sąlygų Techninėje specifikacijoje, ir kurių laikymasis yra imperatyvus.
19. Atsakovės paaiškinimais, kurių ieškovė nepaneigė, nustatyta, kad ieškovė delsė pasirašyti jai CVP IS priemonėmis 2021 m balandžio 8 d. atsakovės išsiųstą Sutartį, teigdama, kad turi pašalinti tam tikrus automobilio trūkumus, prašė tikrinti automobilį aplaidžiau, o Sutartį pasirašė tik 2021 m. balandžio 26 d., po Sutarties pasirašymo vis dar siekė automobilį paversti atitinkančiu techninius reikalavimus, tuo ieškovei sukeldama įtarimus dėl automobilio atitikties Sutarties 1 priede nustatytiems reikalavimams.
20. Pagal Sutarties 1.1.-1.4, 3.1.-3.5 punktus, Sutartis sudaryta dėl krovininio automobilio su liftu, atitinkančio Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, pirkimo už 22 990 Eur (su PVM) kainą ir jo pristatymo atsakovei. Pagal Sutarties 2.1 punkto 3 dalį, pirkėjas gali atsisakyti priimti prekes, jeigu jos neatitinka joms keliamų reikalavimų. Pagal Sutarties 2.2. punktą ir Techninę specifikaciją, tiekėjas įsipareigoja tiekti kokybiškas ir reikalavimus atitinkančias prekes, savo sąskaita pirkėjo vardu išimti valstybinius numerius ir įregistruoti automobilį transporto priemonių registre ne vėliau kaip prekės perdavimo pirkėjui dieną.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 28 d., vykdydama Sutartį, ieškovė įregistravo krovininį automobilį atsakovės vardu ir jį pristatė atsakovei. Atsakovė automobilio nepriėmė dėl nustatyto automobilio neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams. Atsakovė automobilio priėmimo-perdavimo procedūros metu žodžiu užfiksuotus automobilio neatitikimus Techninės specifikacijos reikalavimams išdėstė ieškovei pateiktame 2021 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 3-153 „Dėl sutarties nutraukimo“. Ieškovė neginčija rašto gavimo. Rašte buvo nurodyti šie krovininio automobilio neatitikimai Techninės specifikacijos reikalavimams: neatitinka automobilio keliamoji galia (3470 kg); yra subraižytas kėbulas su aiškiai matomais pažeidimais; nėra įspėjamųjų oranžinių žibintų virš kabinos; nėra antros atraminės kaladėlės ir jo tvirtinimo vietos; nėra uždėtos atraminės, šviesą atspindinčios gumos ant lifto; neveikia oro ventiliacinė sistema; nėra 4 vienetų krovinio tvirtinimo kilpų (įrengtų kėbulo vidinėje dalyje, grindyse); durys be atrakinimo/užrakinimo centrinio užrakto; apžiūros metu nepateikta eksploatacijos ir darbo saugos instrukcijos lietuvių kalba (vartotojo vadovo). Rašte ieškovei buvo pranešta, kad ieškovei neįvykdžius Sutarties sąlygų, Sutartis nutraukiama vienašališkai pagal Sutarties 6.2.3 punktą. Todėl, atsižvelgiant į Sutarties 6.2.3. punkto taikymo sąlygas, numatytas Sutartyje, Sutarties pasibaigimo terminas po 10 dienų įspėjimo, yra 2021 m. gegužės 11 d.
22. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės prašymu UAB „Adampolis“ atliko automobilio defektų šalinimo darbus: pašalino smulkius (nežymius) apibraižymus, įrengė papildomą antros kaladėlės tvirtinimo vietą, nes gamintojo buvo numatyta tik viena tokia kaladėlė ir tvirtinimo vieta jai, nenustatė ventiliacijos sistemos gedimų, tačiau pakeitė filtrą ir apie tai ieškovę informavo 2021 m. gegužės 4 d. raštu. Taip pat ieškovės prašymu 2021m. gegužės 5 d. UAB Kauno techninės apžiūros centre buvo atlikta transporto priemonės MAN TGL 8.180 4x2 BL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliamosios galios patikra, kurios metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės keliamoji galia yra 3670 kg, tačiau, pagal automobilio techninio paso duomenis, krovininio automobilio išskaičiuojamoji keliamoji galia liko nepakitusi – 3470 kg. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė nesuteikė ieškovei įgalinimų įregistruoti naujai nustatytus duomenis.
23. Ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. vėl pristatė krovininį automobilį atsakovei. Atsakovės sudaryta komisija apžiūrėjo pristatytą automobilį ir surašė 2021 m. gegužės 10 d. Krovininio automobilio su liftu defektinį aktą Nr. 1(toliau – ir Defektinis aktas, ir patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad automobilis neatitinka šių Techninės specifikacijos reikalavimų: keliamoji galia mažesnė nei 3500 kg; nėra antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos; durų atrakinimo-užrakinimo centrinis užraktas neveikia; krovimo talpos vidinis matmuo mažesnis, negu 6000 x 2500 x 2400 mm; 4 vienetai krovinio tvirtinimo kilpų, įrengtų vidinėje kėbulo dalyje, grindyse, yra įrengtos savadarbiai ir kelia abejones ar krovinys gali būti gerai ir saugiai pritvirtintas. Akte įrašyta, kad apžiūrint automobilį ir nustatant defektus, dalyvavo atsakovės atstovas, pardavimų vadybininkas R. S., tačiau jis atsisakė pasirašyti Defektinį aktą. Ieškovė neginčijo jos atstovo dalyvavimo automobilio apžiūroje ir defektų nustatyme. Ieškovė taip pat neginčija Defektinio akto gavimo.
24. Prieš tai sprendimo 23 punkte aprašytame Defektiniame akte buvo išdėstyti atsakovės- perkančiosios organizacijos priimti sprendimai: nepriimti automobilio dėl jo neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimų; informuoti apie Techninės specifikacijos reikalavimų neatitikimą ieškovę, įspėti atsakovę apie Sutarties nutraukimą pagal 6.2.3 punktą, kai tiekėjo pateiktos prekės neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų. Taip pat nurodyta, jog Sutartis nutraukiama vienašališkai po įspėjimo praėjus 10 dienų, tai yra 2021 m. gegužės 20 d.
25. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. dar kartą pristatė automobilį atsakovės buveinės adresu, tačiau automobilis į atsakovės teritoriją nebuvo įleistas ir atsakovės nebuvo priimtas.
26. Iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir argumentų bei dublike nurodytų atsikirtimų į atsiliepimą nustatyta, kad teisme ieškovės pareikšto ieškinio dalyko esmė yra atlyginimas žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis ( netiesioginiais nuostoliais) ir ieškovei kilusios dėl, jos manymu, atsakovės nepagrįsto atsisakymo (vengimo) priimti krovininį automobilį bei nepagrįsto vienašališko Sutarties nutraukimo. Kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia atlyginimo negautų pajamų, tai yra 22 990 Eur, kurias ji būtų gavusi pagal Sutartį, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai nepriėmusi krovininio automobilio ir nepagrįstai vienašališkai nutraukusi Sutarties, priteisimo, teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovas advokato padėjėjas N. Ž..
27. Kita vertus, ieškinyje ieškovė taip pat tvirtina, kad ji prievolę pagal Sutartį įvykdė, atsakovei pateikė Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkantį automobilį, kuris yra įregistruotas atsakovės vardu ir ieškovei nebepriklauso, todėl atsakovė privalo už automobilį atsiskaityti, sumokant ieškovei automobilio kainą – 22990 Eur.
28. Pareikštame ieškinyje ieškovė įrodinėja esant pagrindą kilti atsakovės civilinei atsakomybei atsakovei nepagrįstai nepriėmus ieškovės patiekto krovininio automobilio ir nepagrįstai vienašališkai nutraukus Sutartį. Nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstais, neteisėtais, tačiau prašomą priteisti žalą kildina iš šių neteisėtų perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiksmų (neveikimo) ir vienašališko sprendimo nutraukti Sutartį, todėl sprendime yra pasisakoma dėl sąlygų, būtinų atsakovės sutartinei civilinės atsakomybei atsirasti, buvimo/nebuvimo.
Dėl krovininio automobilio nepriėmimo ir žalos atlyginimo
29. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą, ginčų sprendimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (1 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalių veiksmų teisėtumas vertinamas pagal Sutarties ir VPĮ nuostatas, o kitų teisės aktų normos šalių ginčui taikytinos subsidiariai, t. y. tiek, kiek pirmiau nurodytos nuostatos neapima atitinkamų šalių ginčo aspektų arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia, dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Taigi, sprendžiant dėl Sutarties šalių veiksmų teisėtumo, atsižvelgtina į CK įtvirtintą ginčui aktualų reglamentavimą. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo prievolė perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus. Pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį, nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pirkėjas, nagrinėjamu atveju atsakovė, prieš priimdamas daiktus, turi teisę juos patikrinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovė krovininį automobilį atsakovei pristatė 2021 m. balandžio 28 d. Šalys iš esmės neginčija, kad automobilio patikrinimas buvo atliktas ir buvo nustatyti automobilio techninių charakteristikų neatitikimai Sutarties 1 priedo reikalavimams, tačiau ieškovė nurodo mažesnį neatitikimų mastą.
31. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad, pagal jos pristatyto automobilio Registracijos liudijimą, automobilio išskaičiuojamoji keliamoji galia yra mažesnė, negu yra reikalaujama pagal Sutartį, kurios Techninėje specifikacijoje imperatyviai nurodyta, kad automobilio keliamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 3500 kg. Pagal automobilio Registracijos liudijimo duomenis, pakrauto automobilio didžiausia techniškai leistina masė yra 8600 kg, parengto eksploatuoti automobilio masė 5130 kg, išskaičiuotoji keliamoji galia 3470 kg. Nors ieškovė tvirtino, kad automobilio gamintojo deklaruojami keliamosios galios duomenys yra kiti, tai yra nuo 3400 kg iki 5600 kg, tačiau pagal Techninės specifikacijos nuostatas, ne vėliau kaip automobilio perdavimo pirkėjui dieną turi būti atlikta automobilio registracija pirkėjo vardu. Taigi, automobilio registracija yra privaloma, o ją patvirtinančiame dokumente – Registracijos liudijime įrašyti duomenys laikomi teisingais. Ieškovė taip pat pripažino, kad automobilio gamintojas nebuvo numatęs nei antros atraminės kaladėlės, nei jos tvirtinimo vietos, taigi, pristatytas automobilis neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimo turėti įrengtas ne mažiau kaip dvi atramines kaladėles su joms pritvirtinti numatytomis vietomis. Ieškinyje pripažįstama ir tai, kad automobilio ventiliavimo sistema turėjo trūkumų bei kad automobilio kėbulas turėjo įbrėžimų, kas patvirtina, kad automobilis neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, kuriais nustatyta, kad automobilio kėbulas turi būti be korozijos ir subraižymo žymių ir turi turėti klimato kontrolę arba kondicionierių.
32. Bylos duomenys patvirtina (nutarties 21 punktas), kad atsakovė pristatyto krovininio automobilio patikrinimo metu užfiksavo ir daugiau jo trūkumų, negu ieškinyje pripažino ieškovė (nutarties 31 punktas) ir tuos trūkumus nurodė ieškovei pateiktame 2021 m. balandžio 30 d. rašte. Nors ieškovė nesutiko su kitais, jos ieškinyje nepripažintais atsakovės nustatytas trūkumais, ji nepateikė įrodymų, paneigiančių 2021 m. balandžio 28 d. automobilio patikrinimo metu nustatytų ir atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. rašte užfiksuotų krovininio automobilio neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams. Atsakovės atstovo paaiškinimais, ieškovė tik ieškinyje ėmė tvirtinti, kad įspėjamieji oranžiniai žibintai buvo automobilio daiktadėžėje, nors automobilio priėmimo metu apie tai net neužsiminė, be to, pagal Techninę specifikaciją, įspėjamieji oranžiniai žibintai privalo būti virš kabinos. Taip pat tik ieškinyje ieškovė ėmė tvirtinti, kad, pagal Techninę specifikaciją privalomai ant automobilio lifto turinti būti šviesą atspindinti guma, automobilio patikrinimo metu buvo, kad automobilis turėjo 4 krovinio tvirtinimo kilpas, kad centrinis užraktas veikė tiek rakinant raktu, tiek naudojant signalizacijos pultelius bei kad buvo pateikta eksploatacijos ir darbų saugos instrukcija lietuvių kalba. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės paaiškinimai dėl 2021 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu atsakovės nustatytų automobilio trūkumų nebuvimo, kurie buvo išsakyti tik ginčui persikėlus į teismą, byloje nesant duomenų, kad ieškovė kokiu nors būdu pareiškė prieštaravimus iš karto po atsakovės nustatytos ir 2021 m. balandžio 30 d. rašte užfiksuotos krovinio automobilio techninės būklės neatitikties viešojo pirkimo sutarties reikalavimams, nėra pakankami daryti išvadai, jog atsakovės užfiksuotų automobilio trūkumų jo patikrinimo metu nebuvo (CPK 178 straipsnis). Todėl konstatuojama, kad atsakovė, 2021 m. balandžio 28 d. pasinaudojusi jai įstatymo suteikta teise patikrinti prekę, pagrįstai nustatė, jog automobilis dėl 2021 m. balandžio 30 d. rašte išvardintų trūkumų, neatitinka Sutartyje (Techninėje specifikacijoje) jam keliamų reikalavimų. Taigi, ieškovė turėjo teisę nepriimti pristatyto automobilio. Tokia jos teisė tiesiogiai įtvirtinta Sutarties 2.1 punkto 3 dalyje. Dėl to nėra pagrindo automobilio nepriėmimą pripažinti neteisėtu. Be to, ieškovės pateikto automobilio neatitikimas Techninės specifikacijos reikalavimų įgalino atsakovę pasinaudoti Sutarties 6.2.3 punkte įvirtinta teise vienašališkai nutraukti Sutartį ir atsakovė 2021m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, kurį įformino raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ bei apie savo sprendimą ir jo pagrindą pranešė ieškovei. Nors pranešime nebuvo nurodyta Sutarties nutraukimo data, tačiau pagal Sutartyje ( 6.2 punktas) nustatytą tvarką, Sutarties nutraukimo data buvo 2021m. gegužės 11 d.
33. Nustatyta, kad atsakovei jau priėmus sprendimą nutraukti Sutartį vienašališkai, ir apie tai pranešus ieškovei, 2021 m. gegužės 10 d. ieškovė vėl pristatė automobilį. Todėl vykdydama sutarties šalims nustatytas bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas, atsakovė dar kartą sprendė dėl automobilio priėmimo. Atsakovės sudarytai komisijai atliekant pristatyto automobilio patikrinimą dalyvavo ir ieškovės atstovas - pardavimų vadybininkas R. S.. Atlikusi automobilio patikrinimą, atsakovės sudaryta komisija nustatė, kad automobilis neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų (žr. šios nutarties 23 punktą).
34. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės atlikto patikrinimo metu pakartotinai nurodytą automobilio keliamosios galios neatitikimą Techninės specifikacijos reikalavimui, teismui pateikė automobilio gamintojo MAN Truck&Bus SE 2021 m. gegužės 10 d. elektroniniu būdu sudarytą ir uždarajai akcinei bendrovei Adampolis adresuotą patvirtinimą, kuriame yra nurodoma, kad yra pateikta gamintojo identifikavimo plokštelė su pakeistais dydžiais, pagal kurią ginčo automobilio leistina apkrova 1 ašiai - 3.400 kg, 2 ašiai - 5600 kg , o leistinas bendras svoris - 8800 kg. Patvirtinime taip pat nurodoma, kad yra reikalingas transporto priemonės elektronikos pakeitimas, kurį turėtų atlikti MAN - Service (taip nurodyta dokumente) įmonė/filialas arba MAN sutartinės remonto dirbtuvės. Atlikus parametrų pakeitimą, ekspertas oficialiuose automobilio dokumentuose skiltyje „pastabos“ turi įrašyti pastabą: „Leistinų apkrovų pakeitimas su parametrų pakeitimu atliktas MMMM.MM.DD“. Taip pat nurodoma, kad reikalinga patikrinti, ar yra laikomasi įstatymo numatytų nuostatų dėl apsauginio priekio užkardos ( pvz. Direktyvos 2000/40/EB arba ECE R 93), jei reikalinga - apsauginį priekio užkardą reikia pataisyti. Remonto dirbtuvės turi patvirtinti, kad visos priemonės techniniu požiūriu taikomos teisingai. Jei nebus laikomasi įstatymo numatytų nuostatų, kompetetingoje administracinėje įstaigoje reikės gauti išimtinį leidimą.
35. Be prieš tai aprašyto dokumento, ieškovė taip pat remiasi 2021m. gegužės 5 d. Techninės ekspertizės pažyma Nr. 200-11408, iš kurios matyti, kad yra nustatyta: didžiausia techniškai leistina pakrautos šios transporto priemonės (automobilio) masė (8800 kg) ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (5130 kg). Nors pažymoje yra nurodyta, kad techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas automobilio pateikimui į viešąjį eismą šalyje, tačiau visgi duomenų, kad buvo įvykdyti paties gamintojo nurodyti reikalavimai, atlikus parametrų keitimą (nutarties 34 punktas), nėra.
36. Be to, automobilio duomenų pasikeitimas turi būti nustatyta tvarka įregistruotas transporto priemonių registre ir tokiam įregistravimui yra reikalingas atsakovės, kurią, vadovaudamasi Sutartimi, ieškovė jau yra įregistravusi automobilio savininke, įgaliojimas. Tačiau pagal šalių sudarytą Sutartį ir jos 1 priedą (Techninę specifikaciją), atsakovė yra prisiėmusi prievolę įgalioti ieškovę įregistruoti transporto priemonę atsakovės vardu, bet ji nėra įsipareigojusi, jau po automobilio įregistravimo, keisti automobilio registracijos duomenis, kai paaiškėja, kad jie neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų.
37. Dėl šios nutarties 33-36 punktuose išdėstytų motyvų, teismas sprendžia, kad atsakovė 2021 m. gegužės 10 d. atlikto pakartotinio pristatyto perdavimui automobilio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad automobilis pagal galiojančius jo registracijos duomenis neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų dėl automobilio keliamosios galios.
38. Atsakovė automobilio pakartotinio patikrinimo metu taip pat nustatė, kad automobilis neturėjo antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos. Pagal byloje esantį UAB „Adampolis“ 2021m. gegužės 4 d. pranešimą ieškovei, matyti, kad ieškovė informuojama, jog automobilyje yra įrengta papildoma 2 kaladėlės tvirtinimo vieta, nors gamintojas numato tik vieną tokią kaladėlę ir tvirtinimo vietą jai. Remiantis šiuo rašytiniu įrodymu, galima daryti išvadą, kad automobilyje buvo įrengta papildoma antros atraminės kaladėlės tvirtinimo vieta, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilyje buvo antra atraminė kaladėlė, juolab, kad byloje įrodyta, jog antra atraminė kaladėlė paties gamintojo iš viso nebuvo numatyta. Atsakovė, patikrinusi prekę, surašė Defektinį aktą, kad tokios kaladėlės nėra. Nors patikrinimo metu dalyvavęs atstovas ir nepasirašė akto, tačiau jokių pastabų dėl to, kad jame nurodyti duomenys neatitinka to, kas buvo nustatyta automobilio patikrinimo metu, nepareiškė ir į aktą neįrašė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių kitus patikrinimo metu surašytame akte nustatytus automobilio neatitikimus Techninei specifikacijai, tai yra nepaneigė, jog neveikia durų atrakinimo/užrakinimo centrinis užraktas, kad krovimo talpos vidinis matmuo mažesnis, negu 6000 x 2500 x 2400 mm; kad 4 vienetai krovinio tvirtinimo kilpų, įrengtų vidinėje kėbulo dalyje, grindyse, yra įrengtos savadarbiai ir kelia abejones ar krovinys gali būti gerai ir saugiai pritvirtintas. Todėl daroma išvada, kad ir pakartotinai ieškovei pristačius automobilį, jis 2021 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai jo nepriėmė bei pakartojo savo sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį.
39. Ieškovė dar kartą automobilį atsakovei pristatė 2021 m. gegužės 19 d., tačiau atsakovė automobilio nepriėmė. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai nepriėmė automobilio 2021m. gegužės 19 d., tačiau, teismo vertinimu, ieškovei priėmus sprendimą dėl Sutarties nutraukimo Sutarties 6.2.3 punkte numatytu pagrindu ir tą patį sprendimą pakartojus 2021 m. gegužės 10 d. Krovininio automobilio su liftu defektiniame akte Nr. 1, ji nebeturėjo pareigos priimti automobilį.
40. Ieškovė yra pateikusi 2021 m. gegužės 17 d. antstolio sudarytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.47 (toliau – ir Protokolas), kuriame antstolis, 2021 m. gegužės 17 d. apžiūrėjęs, transporto priemonę, išmatavęs jo krovimo talpos vidinius matmenis, tvirtina, kad automobilis neturi ieškovės nustatytų neatitikimų Techninei specifikacijai. Vertinant šį įrodymą, atsižvelgtina į tai, kad antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, nebuvo kviečiamas atsakovės atstovas, tuo tarpu dalyvavo ieškovės atstovai, iš kurių paaiškinimų, buvo daromos išvados apie faktų buvimą (pvz., buvo klausiama pardavimo vadybininko R. S. apie automobilio ventiliacijos sistemos veikimą). Be to, nedalyvavus atsakovės atstovui, nėra galimybės nustatyti, ar antstolis tinkamai išmatavo automobilio krovimo talpos vidinius parametrus, nes, pavyzdžiui, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas V. M. paaiškino, kad antstolis netinkamai išmatavo krovimo talpos (būdos) vidinius parametrus, kadangi buvo matuojama nuo krovimo talpos vidinių sienų, o ne nuo tvirtinimo balkių, kurie mažina krovimo talpos tūrį. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis faktines aplinkybes konstatavo dalyvaujant tik ieškovės atstovui, be to, ne teismo pavedimu (CPK 635 straipsnio 3 dalis), o ieškovės užsakymu, Protokolas vertinamas kartu su kitais bylos rašytiniais įrodymais, o jame užfiksuotos faktinės aplinkybės, nepaneigia tų automobilio trūkumų, kurie raštu buvo užfiksuoti atsakovės atliekamų automobilio patikrinimų metu, kadangi jie buvo nustatyti žymiai anksčiau (2021 m. balandžio 28 d.; 2021 m. gegužės 10 d.), o antstolis automobilį vertino 2021 m. balandžio 17 d.
41. Pagal CK XXII skyriaus Pirmojo skirsnio teisės normas, viena iš būtinųjų sąlygų asmens civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Atsižvelgus į aptartą (nutarties 30-40 punktai), konstatuotina, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) – neteisėto automobilio nepriėmimo (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovė tvirtindama, kad ji patyrė netiesioginius nuostolius dėl neteisėto automobilio nepriėmimo, ne tik neįrodė, kad atsakovė, nepriimdama automobilio, veikė (neveikė) neteisėtai, tačiau neįrodė ir priežastinio ryšio, siejančio jos ginčijamą atsakovės neveikimą - automobilio nepriėmimą su ieškovės negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais). Bylos duomenimis nustatyta, kad ne atsakovės automobilio nepriėmimas nulėmė Sutarties baigtį, o tai, kad atsakovė, prieš priimdama prekę bei teisėtai naudodamasi savo teise ją patikrinti (CK 6. 328 straipsnio 1 dalis), nustatė, jog automobilis neatitiko Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų ir dėl to vienašališkai nutraukė Sutartį. Be to, pagal CK 6.346 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas mano, kad pirkėjas nepagrįstai atsisako priimti daiktus, jis turi teisę reikalauti, kad pirkėjas daiktus priimtų arba atsisakyti sutarties. Nei Civiliniame kodekse, nei šalių sudarytoje Sutartyje nėra įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo dėl pirkimo objekto nepriėmimo.
Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo
42. Ieškovės teigimu, atsakovė formaliai nutraukė Sutartį, todėl turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius ir atlyginti ieškovės nuostolius.
43. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo-pardavimo sutartį gali nutraukti VPĮ 90 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ji gali būti nutraukta ir sutartyje nuodytais atvejais bei kitais, negu VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka ( VPĮ 90 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 1 dalyje yra numatytas sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo kaip atskiras vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, tarp jų – ir sutartyje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi vienašališkai sutartį nutraukianti šalis turi iš anksto pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą ir nurodyti, kokiu pagrindu vienašališkai yra nutraukiama sutartis.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas. Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovės bei atsakovės, kaip Sutarties šalių, teises ir pareigas apibrėžia Sutartis ir jos 1 priedas -Techninė specifikacija. Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų. Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendino sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties 6.2.3 punkte nustatyta, kad kai tiekėjo pateiktos prekės neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, įspėjus raštu kitą Sutarties šalį prieš 10 dienų. Tai reiškia, kad bet koks prekės neatitikimas Techninės specifikacijos reikalavimams šalių susitarimu buvo pripažintas Sutarties pažeidimu, dėl kurio Sutartis nukentėjusios šalies (pirkėjo) vienašališku sprendimu gali būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, patikrinusi ieškovės patiektą automobilį ir nustačiusi, jog ieškovės patiektas krovininis automobilis neatitinka Sutarties 1 priede (Techninėje specifikacijoje) nurodytų reikalavimų (nutarties 30 - 40 punktai) bei laikydamasi Sutarties nuostatų, iš anksto įspėjusi apie vienašalį sutarties nutraukimą bei nurodžiusi Sutarties nutraukimą pagrindą, nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį. Toks Sutarties nutraukimas atitinka CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatytą pagrindą.
46. Sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo, teisėtumo ir sąžiningumo, atsižvelgtina į tai, kad šalys Sutartį sudarė viešojo pirkimo būdu, į viešojo pirkimo sąlygas, į šalių elgesį. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo objekto ypatybės ir reikalavimai, kuriuos jis turi atitikti, atsakovės buvo nustatyti Apklausos sąlygų Krovininio automobilio su liftu Techninėje specifikacijoje, kuri buvo skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Vadovaujantis VPĮ nuostatomis, tam, kad užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, techninės specifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1 punktas ir kt.). Todėl sudarant viešojo pirkimo sutartį, pirkimo objekto atitikimas viešojo pirkimo sąlygose (Apklausos sąlygų Krovininio automobilio su liftu techninėje specifikacijoje) nustatytiems reikalavimams, yra esminė sutarties sąlyga, nes priešingu atveju nebus užtikrintas pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymasis (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Sutarties 6.2.3 punkte įtvirtintas jos vienašalio nutraukimo pagrindas, kai tiekėjo pateiktos prekės neatitinka Sutarties 1 priedo, kuriame į Sutartį yra įtraukta atsakovės paskelbtų Apklausos sąlygų Krovininio automobilio su liftu techninė specifikacija, nurodytų reikalavimų, yra teisėta ir sąžininga. Tuo tarpu būtent ieškovės elgesys, vykdant Sutartį, nebuvo tinkamas. Ji, dalyvaudama viešajame pirkime, žinojo visus pirkimo objektui keliamus reikalavimus. Tačiau, kaip nustatyta iš atsakovės atstovo paaiškinimų, kurių ieškovė neginčijo, ieškovę pripažinus viešojo pirkimo laimėtoja ir jai išsiuntus Sutartį, ji delsė Sutartį pasirašyti, prašė atlaidžiau tikrinti automobilį, aiškino, kad turi pašalinti automobilio trūkumus, tuo sukeldama atsakovei įtarimus dėl automobilio techninės būklės. Taigi, dar iki Sutarties pasirašymo ieškovė žinojo apie jos siūlomo automobilio neatitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams, todėl pateikdama atsakovei neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų automobilį, pati nesielgė tinkamai ir pažeidė Sutartį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas pagal Sutarties 6.2.3 punktą, yra neteisėtas. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti ( CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
47. Kita vertus, pagal VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VPĮ VII skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas); žalos atlyginimo (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas); dėl pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kitais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovė, manydama, kad atsakovė nesilaikė VPĮ reikalavimų ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė viešojo pirkimo sutartį, dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu į teismą nesikreipė.
48. VPĮ 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir, be kita ko, buvo laikomasi šio įstatymo 102 straipsnio nuostatų. VPĮ 102 straipsnio 4 dalis nustato, kad tiekėjas, manydamas, jog perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. O VPĮ 102 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl joje aptarto Civiliniame kodekse numatytų ieškinio senaties terminų taikymo šioje dalyje nurodytiems ieškiniams dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, pareikšti, netaikomos 102 straipsnio 4 dalies atveju. Sistemiškai aiškinant nurodytas VPĮ nuostatas, daroma išvada, jog tuo atveju, kai teismui pareikštu ieškiniu reikalaujama tik atlyginimo žalos, kilusios dėl to, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, teismas šio reikalavimo netenkina, jeigu VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pareikštas ieškinys dėl tokio sutarties nutraukimo nuginčijimo.
49. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašydama atmesti ieškinį dėl žalos priteisimo, atsikirto, jog ieškovė nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo, numatyto Sutarties 6.2.3 punkte, pripažinimo nepagrįstu ir praleido tokiam reikalavimui pareikšti numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Taigi, atsakovė iš esmės tvirtina, kad Sutartis 6.2.3 pagrindu buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, kurio nenuginčijus nustatyta tvarka, žalos, kildinamos iš vienašališko Sutarties nutraukimo, atsiradimo pagrindų vertinimas ir jos atlyginimo priteisimas yra negalimas.
50. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2021 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, išaiškinta, jog iš šalių negali būti reikalaujama, kad esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 6.2.3 punkte susitarė, kad, kai tiekėjo pateiktos prekės neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog šalių viešojo pirkimo būdu sudarytoje Sutartyje pirkimo objekto atitikimas visiems viešojo pirkimo sąlygose (Apklausos sąlygų Krovininio automobilio su liftu techninėje specifikacijoje) nustatytiems reikalavimams, yra esminė Sutarties sąlyga, kurios griežtas laikymasis, siekiant nepažeisti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, turi esminės reikšmės Sutarties vykdymui (nutarties 46 punktas). Dėl to daroma išvada, kad automobiliui neatitikus Techninės specifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija (atsakovė) negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, tuo tarpu kita šalis – apie trukdžius vykdyti Sutartį žinojo iš anksto, tačiau vis tiek pristatė Techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkantį automobilį (žr. nutarties 46 punktą), kas atsakovei sudarė pagrindą nebesitikėti tinkamo Sutarties įvykdymo (nutarties 32, 38 punktai). Bylos duomenys patvirtina, kad apie vienašališką Sutarties nutraukimą ieškovei buvo pranešta laikantis Sutarties reikalavimų. Be to, ieškovė dėl Sutarties nutraukimo labai didelių nuostolių negali patirti, nes pirkimo objektas - automobilis kaip Sutartyje nurodytos vertės turtas lieka jos nuosavybėje ir atsakovė to neginčija. Todėl teismas, remdamasis CK 6.217 straipsniu, VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad ieškovės reikalaujama žala, kildinama iš vienašališko Sutarties nutraukimo, gali būti nepriteisiama ir VPĮ 107 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už automobilį
51. Prieš tai nurodyta, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą priteisti jai 22990 Eur sumą, nurodė ne tik civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, bet ir prievolės atsiskaityti pagal Sutartį nevykdymą. Dublike, paaiškindama šį ieškinio pagrindą, ieškovė teigė, jog automobilis yra įregistruotas atsakovės vardu, todėl ieškovė jokios teisės į automobilį neturi, tvirtino, kad ieškovės pareiga perduoti automobilį yra įvykdyta, todėl atsakovė turi sumokėti jo kainą. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovė ieškovės pristatyto automobilio nepriėmė, nes jis neatitiko Sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų, todėl automobilis liko pas ieškovę. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 1.3 punkte susitarė, kad pirkėjas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti tiekėjui (ieškovei) už priimtas prekes. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad krovininis automobilis yra nepriimtas dėl jo neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams ir yra pas ieškovę, o Sutartis nutraukta. Todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei automobilio kainą. Ta aplinkybė, kad automobilis, atsakovei vykdant Techninės specifikacijos reikalavimus dėl ieškovės įgaliojimo įregistruoti automobilį atsakovės vardu, o ieškovei vykdant atsakovės pavedimą, buvo įregistruotas atsakovės vardu, nereiškia, jog ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė automobilį bei nepagrindžia ieškovės reikalavimo sumokėti teisėtai nepriimto automobilio kainą, ypač kai Sutartis yra nutraukta, o jos nutraukimas nėra nuginčytas. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė siekia, kad automobilis būtų perregistruotas ieškovės vardu.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Atsižvelgiant į aptartą, ieškovės ieškinys atmetamas.
53. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies Atsakovė prašo priteisti 660 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, atlyginimą. Prašomos atlyginti išlaidos nėra didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ir yra priteisiamos iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 259, 270 straipsniais, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovė „Transporto pardavimai“, j. a. k. 305262066, akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“, j. a. k. 247025610, 660 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė