Civilinė byla Nr. 2-1394/2012

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00109-2012-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-560-425/2012 pagal pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011, išnagrinėtoje pagal ieškovo bankrutavusios uždariosios akcinės bendrovės „Rastuva“ ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims D. G., A. L., Z. K., R. G., R. H. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011 ieškovo BUAB „Rastuva“ ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš A. G. 257 233,60 Lt žalos atlyginimą BUAB „Rastuva“ naudai ir 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendime nurodė, jog dėl pareiškėjo A. G., kaip UAB ,,Rastuva“ administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų buvo nutraukta su UAB ,,Rastuva“ sudaryta subsidijos sutartis, dėl ko ieškovui BUAB ,,Rastuva“ kilo pareiga grąžinti 257 233,60 Lt dotacijos sumą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas A. G. ieškovui BUAB ,,Rastuva“ žalą padarė veikdamas kaip įmonės valdymo organas ,,išoriniuose“ santykiuose, ir sprendė, jog jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš A. G. priteista 257 233,60 Lt žalos atlyginimo BUAB „Rastuva“ naudai bei bylinėjimosi išlaidos valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog pareiškėjo atsakomybę reglamentuoja civilinės, o ne darbo teisės normos, tačiau nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, ieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį - panaikino nutarties dalį, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo dalis dėl 257 233,60 Lt žalos atlyginimo ieškovui BUAB „Rastuva“ ir 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš A. G. priteisimo, ir priteistą ieškovui BUAB „Rastuva“ iš A. G. 257 233,60 Lt sumą sumažino iki 197 233,60 Lt, o priteistą valstybei iš A. G. 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 4744,88 Lt. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjui A. G. atsirado jo, kaip juridinio asmens vadovo deliktinė civilinė atsakomybė, tačiau dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų ieškovo patirti nuostoliai sudaro 197 233,60 Lt, o ne 257 233,60 Lt.

Pareiškėjas A. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011 pagal ieškovo BUAB „Rastuva“ ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims D. G., A. L., Z. K., R. G., R. H. dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Pareiškėjas pažymėjo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniajame procese nebuvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės vadovo atsakomybės, nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos Respublikos civilinės teisės normomis, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai nekėlė materialinės atsakomybės taikymo byloje klausimo, dėl ko padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą. Pareiškėjas pažymėjo, jog ši teisės normų taikymo klaida nebuvo ištaisyta nei apeliacinėje instancijoje, nei peržiūrint bylą kasacine tvarka. Nors Lietuvos apeliacinis teismas priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau klaidingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjo iš esmės pasisakyti kokiu pagrindu - Darbo kodekso ar Civilinio kodekso normų - pareiškėjui taikoma atsakomybė ir priteisiamas žalos atlyginimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką bylose, kuriose bendrovių vadovai traukiami materialinėn atsakomybėn ir bendrovių vadovams materialinė atsakomybė taikoma vadovaujantis ne CK, bet DK normomis. Aiški teisės normų taikymo klaida buvo padaryta išsprendus bylą pirmojoje instancijoje, bei nebuvo peržiūrėta ir ištaisyta aukštesnės instancijos teismų, todėl proceso atnaujinimas byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra galimas. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes netaikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trijų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kuris yra praleistas.

              Ieškovas BUAB „Rastuva“ prašė pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, skirti atsakovui A. G. 20 000 Lt baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Teismas nurodė, jog pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. liepos 7 d. priimant nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-904-2011 bei kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. kovo 9 d. priimant nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pagal pareiškėjo A. G. prašymą nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų pagrindų atnaujinti procesą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai vertino prašymo atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimui dėl negalimumo atnaujinti procesą bylai esant peržiūrėtai apeliacine ir kasacine tvarka. Šiuo atveju visose teismo instancijose byla išnagrinėta tuo pačiu klaidingu teisiniu pagrindu. Reikalavimų teisinį pagrindą ieškinyje formulavo ieškovas, o teisinio pagrindo atitiktį bylos faktiniam pagrindui nustatė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas teikė atsiliepimus ir paaiškinimus ginčydamas konkretų teisinį pagrindimą ieškovo procesiniuose dokumentuose, tačiau galimybė keisti ieškinio pagrindą numatyta tik ieškovui.

2. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendime spręsdamas dėl pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo atsakomybės, nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos Respublikos civilinės teisės normomis. Ši teisės normų taikymo klaida nebuvo ištaisyta nei apeliacinėje instancijoje, nei peržiūrint bylą kasacine tvarka.

3. Skundžiamoje nutartyje teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, jog visose instancijose buvo padaryta teisės aiškinimo klaida, nenurodė konkrečių motyvų, kuriais remdamasis juos atmeta. Dėl prašymo atitikties 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimui dėl negalimumo atnaujinti procesą bylai esant peržiūrėtai apeliacine ir kasacine tvarka teismas pasisakė formaliai, neįsigilinęs į bylos proceso eigos aplinkybes.

4. Teismas neišnagrinėjo visų prašymo atnaujinti procesą pagrindų. Skundžiama nutartimi neišnagrinėtas aiškios teisės normų taikymo klaidos procese klausimas. Teismas visiškai nepasisakė dėl bendrovės vadovo kaip darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo byloje ir praleisto ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti, t.y. prašymą išnagrinėjo iš dalies ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kuri yra naikintina.

5. Galimybę atnaujinti procesą ne tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet ir kai nustatomos ankstesnio proceso esminės klaidos numato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis. Šioje Konvencijos nuostatoje nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo atsisakyti nagrinėti proceso atnaujinimo pagrindus, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine ir/ar kasacine tvarka.

Trečiasis asmuo D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi ir palaiko pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą.

Ieškovas BUAB ,,Rastuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą; už nesąžiningai pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atskirąjį skundą skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą. Nurodo, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitiko įstatyme numatyto formalaus pagrindo, kadangi byla, kurią prašoma atnaujinti, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, be to, buvo nagrinėjama kasaciniame teisme. Nesant teisinių prielaidų prašymui dėl proceso atnaujinimo, nebuvo pagrindo tirti, ar buvo padaryta teisės aiškinimo ir taikymo klaida, taip pat ar ta klaida yra esminė. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai nepadarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Ieškovas nurodo, kad pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo akivaizdžiai piktnaudžiaujama teise, formaliais būdais siekiant užvilkinti vykdymo procesą išnagrinėtoje byloje, todėl pareiškėjui skirtina 20 000 Lt bauda.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu, procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011). Išimtinė teisė prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą instancine tvarka patikrino apeliacinės instancijos teismas, suteikta tik generaliniam prokurorui. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011  priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Todėl skirtingai nei nurodė apeliantas, procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, pagal pareiškėjo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu negali būti atnaujinamas.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų padarytą aiškią teisės taikymo klaidą. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-293-198/2011, kurioje prašoma atnaujinti procesą,  priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, ši aplinkybė sudaro procesinę teisinę kliūtį atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Nesant procesinio pobūdžio sąlygos, kuri yra privaloma, siekiant atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto argumentų dėl jo nuomone padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o naudojimasis įstatyme numatyta teise reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį (kuria atsisakyta patenkinti nurodytą prašymą), nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d.  nutartį palikti nepakeistą.