Civilinė byla Nr. 3K-3-56/2008
Procesinio sprendimo kategorija
42.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Progresyvios investicijos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „PGNT“ ieškinį atsakovui UAB „Progresyvios investicijos“ dėl atlyginimo už įvykdytą įsipareigojimą ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „PGNT“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Progresyvios investicijos“ 75 953,76 Lt už įvykdytą prievolę ir 10 709,48 Lt delspinigių, iš viso – 86 663,24 Lt, taip pat 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. balandžio 2 d. jis su atsakovu pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškoti galimų pardavėjų žemės sklypams, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, esantiems (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo įsipareigojimus iš dalies įvykdė – rado 6 ha ploto žemės sklypo pardavėją. Su šiuo pardavėju – I. K. – atsakovas 2006 m. gegužės 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Kito žemės sklypo, kurio plotas 4,38 ha, pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti nepavyko. Tikėdamosi, kad pavyks susitarti dėl šio sklypo pirkimo–pardavimo sąlygų arba rasti kitą pardavėją, kuris parduos analogišką žemės sklypą už tinkamą kainą, šalys abipusiu sutarimu pratęsė sutarties galiojimo terminą, tačiau ir per papildomą terminą antrasis sklypas nebuvo surastas ir nupirktas. Ieškovo teigimu, atsakovas įsigijo apie 60 proc. ketinto įsigyti žemės sklypų ploto. Jis turėjo teisę atsisakyti šio 6 ha žemės sklypo, tačiau to nepadarė ir ieškovo paslaugomis pasinaudojo, todėl turi sumokėti ieškovui sutartyje nustatyto 131 400 Lt atlyginimo proporcingą dalį – 75 953,76 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 2 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi ieškovas UAB „PGNT“ įgaliojo atsakovą UAB „Progresyvios investicijos“, o šis įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškoti galimų pardavėjų žemės sklypams, kurių paskirtis – žemės ūkio veiklai, o bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, esantiems (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl fiksuoto 131 400 Lt atlyginimo ieškovui už suteiktas paslaugas. Atlyginimą atsakovas įsipareigojo sumokėti per tris darbo dienas po to, kai bus pasirašyta notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis (sutartys) dėl žemės sklypų, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, esančių (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 2 d. šalys pasirašė paslaugų teikimo sutarties pakeitimą, kuriame nurodė, kad ieškovas rado tik vieną pardavėją (I. K.), kuri atsakovui pardavė žemės sklypą, tačiau, ieškovui pagrįstai tikintis rasti kitą pardavėją, kuris sudarys žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu, sutartis pratęsiama iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovas neįvykdė savo prievolės surasti pardavėjų ne mažesniam kaip 10 ha žemės sklypui, todėl neturi teisėto pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginimo. Aiškindamas šalių sudarytą sutartį pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, teismas konstatavo, kad pagal šalių suderintą valią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu ieškovas suras pardavėjus, kurių parduodamų žemės sklypų bendras plotas bus ne mažesnis kaip 10 ha (sutarties 5 punktas). Tokią šalių valią patvirtina ir sutarties sudarymo aplinkybės. Teismas iš bylos aplinkybių, rašytinių įrodymų, atsakovo atstovo paaiškinimų ir liudytojos L. V. parodymų nustatė, kad atsakovui sklypo plotas turėjo esminę reikšmę, nes nuo sklypo ploto tiesiogiai priklausė žemės sklypo plėtros kaštai. Perkami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), neturi infrastruktūros, jos įvedimo kaštai yra labai dideli, todėl naudinga pirkti tik didesnį žemės sklypą. Dėl to buvo tartasi dėl ne mažesnio kaip 10 ha žemės sklypo pirkimo ir tokiu tikslu pratęstas sutarties vykdymo terminas. Atsakovas nupirko 6 ha žemės sklypą dėl to, kad pagrįstai tikėjosi nupirkti dar vieną (4,38 ha ploto) žemės sklypą, dėl kurio buvo deramasi. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog su atsakovu buvo susitarta dėl atlygio už paslaugas mokėjimo proporcingai įvykdytai prievolės daliai (CPK 178 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „PGNT“ apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 22 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: priteisė ieškovui UAB „PGNT“ iš atsakovo UAB „Progresyvios investicijos“ 75 953,76 Lt atlyginimo už įvykdytą prievolę ir 10 709,48 Lt delspinigių, iš viso – 86 663,24 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino šalių sudarytos sutarties turinį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo – žemės sklypų pardavėjų tam tikroje vietoje ir už tam tikrą kainą paieškos (sutarties 4 punktas). Sutarties tekste nėra specialiai aptarta, kad sutarties tikslas – suformuoti 10-11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir kad būtent tokio sklypo suformavimas yra ekonomiškai reikšmingas atsakovui, o kitoks rezultatas jo nepatenkins ir nebus priimtas. Sutarties tekste taip pat nėra aptartas nei būsimų sklypų išdėstymas, nei sąlyga, kad parduodami žemės sklypai turi būti vienas greta kito ar pan. Sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo informuoti atsakovą apie bet kokius galimus turto pardavėjus bei apie tokių pardavėjų siūlomas sąlygas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad visos nurodytos sąlygos atsakovui nebuvo reikšmingos, o sutarties 5 punktu šalys apytiksliai susitarė dėl planuojamų suteikti paslaugų apimties (ieškoti ir siūlyti bet kokius sklypus (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas būtų nuo 10 iki 11 ha). Kadangi sutartis buvo terminuota, tai natūralu, kad jos terminas buvo pratęstas, nes kiekviena iš šalių turėjo ekonominį interesą tęsti bendradarbiavimą. Remdamasi tokiais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių sudarytos sutarties tikslas buvo paslaugų teikimas, o ne tam tikro dydžio sklypo suformavimas; objektyvių duomenų, kad šalys susitarė mokėti atlyginimą tik tuo atveju, jei bus surastas ne mažesnio kaip 10 ha ir ne didesnio kaip 11 ha ploto sklypas, byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą po skelbimų laikraštyje, kur ieškovas siūlė parduoti du (2 ir 6 ha) žemės sklypus (duomenys neskelbtini), t. y. mažesnio ploto, nei atsakovas neva buvo suinteresuotas pirkti, taip pat į atsakovo darbuotojos L. V., apklaustos kaip liudytoja, parodymus, kad, perkant 6 ha sklypą, buvo pasiūlymas pirkti dar ir 4 ha sklypą, tačiau derybų metu garantijų dėl 4 ha sklypo pardavimo nebuvo. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2006 m. gegužės 11 d. atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su I. K. dėl 6 ha žemės sklypo, taip faktiškai priimdamas dalinį prievolės įvykdymą iš ieškovo. Pagal CK 6.40 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis. Tai, kad atsakovas, neturėdamas garantijų dėl antrojo sklypo įsigijimo, dalinį prievolės įvykdymą priėmė, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, kad ir mažesnio kaip 10 ha dydžio sklypo įsigijimas atsakovui buvo pageidautinas ir naudingas. Teisėjų kolegija atsisakė svarstyti ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su ieškovo nesąžiningumu ir netinkamu elgesiu prievolės vykdymo metu, argumentuodama tuo, kad šie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 318 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys buvo susitarusios dėl paslaugų teikimo, todėl ieškovas, suteikęs dalį paslaugų, gali pagrįstai tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto atlyginimo. Teisėjų kolegija ieškinį tenkino CK 6.38, 6.59 straipsnių pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Progresyvios investicijos“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000, 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004). Teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, šalių sudarytą sutartį aiškino pažodžiui; atsiribodamas nuo sutarties tikslo ir esmės, sutarties sąlygų tarpusavio ryšio aiškinimo, savo nuožiūra pasirinko ir pagal savo subjektyvų įsitikinimą atskirai nuo visos sutarties interpretavo konkrečius sutarties punktus. Tokiu ribotu sutarties aiškinimu teismas iškreipė šalių sudarytos sutarties pobūdį ir esmę, taip pat neįvertino, kad šalių sudaryta sutartis turi ne tik paslaugų teikimo, bet ir tarpininkavimo sutarties požymių, t. y. šalių susitarimu ieškovas (agentas) sutiko tarpininkauti nekilnojamojo turto plėtros bendrovei įsigyjant sklypus, už pavedimo įvykdymą gaudamas fiksuotą sėkmės mokestį.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 5 dalyje, 183, 185, 187 straipsniuose ir 197 straipsnio 1 dalyje, taip pat pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovaujasi darydamas išvadas. Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu šalių pripažinto fakto, kad dar prieš pasirašant sutartį jos buvo preliminariai susitarusios dėl konkrečių sklypų, kurių plotas – 6 ir 4,38 ha, pirkimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovo argumentus, susijusius su ieškovo nesąžiningumu bei netinkamu elgesiu prievolės vykdymo metu (šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai, skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir teismo įvertinti).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „PGNT“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas įsipareigojo suteikti nematerialaus pobūdžio paslaugą atsakovui, o šis – sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Ieškovas surado 6 ha ploto žemės sklypo pardavėją, o atsakovas sudarė šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas dalį sutartinės prievolės įvykdė ir atsakovas privalo už tai atsiskaityti. Ieškovo teiktina paslauga, priešingai nei teigia kasatorius, sutartyje nebuvo detaliai apibrėžta (nurodyta tik vietovė ir preliminarus, bet ne konkretus sklypų dydis ir pan.). Taip apibrėžus sutarties dalyką, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad yra galimas ir dalinis prievolės įvykdymas, be to, tokį įvykdymą atsakovas priėmė. Tai, kad sutarties galiojimas buvo pratęstas, paneigia kasatoriaus teiginį dėl ieškovo nesąžiningo prievolės vykdymo ir patvirtina, jog ieškovas elgėsi sąžiningai ir siekė įvykdyti prievolę optimaliausiu būdu (surasti dar vieno sklypo pardavėją).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2006 m. balandžio 2 d. ieškovas UAB „PGNT“ ir atsakovas UAB „Progresyvios investicijos“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškoti galimų pardavėjų žemės sklypams, kurių paskirtis – žemės ūkio veiklai, o bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, esantiems (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl fiksuoto 131 400 Lt atlyginimo ieškovui už suteiktas paslaugas. Atlyginimą atsakovas įsipareigojo sumokėti per tris darbo dienas po to, kai bus pasirašyta notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis (sutartys) dėl žemės sklypų, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovui radus tik vieną pardavėją, su kuriuo atsakovas sudarė 6 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, šalys 2006 m. balandžio 2 d. pasirašė sutarties pakeitimą, kuriuo, ieškovui tikintis rasti dar vieno žemės sklypo pardavėją, sutarties terminą pratęsė iki 2006 m. rugsėjo 1 d., tačiau ir per papildomai nustatytą terminą ieškovas dėl kito (4,38 ha) žemės sklypo pirkimo–pardavimo sąlygų nesusitarė. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu šis suras pardavėjus, kurių parduodamų žemės sklypų bendras plotas bus ne mažesnis kaip 10 ha (sutarties 5 punktas), nes atsakovui sklypo plotas turėjo esminę reikšmę. Ieškovas šios prievolės neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys tik apytiksliai susitarė dėl planuojamų suteikti paslaugų apimties (ieškoti ir siūlyti bet kokius sklypus (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas būtų nuo 10 iki 11 ha), šalių sudarytos sutarties tikslas buvo paslaugų teikimas, o ne tam tikro dydžio sklypo suformavimas.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atlygintinos paslaugų teikimo sutarties dalyko dalumo
Šioje byloje vyksta šalių ginčas, atsispindintis ir skirtinguose pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, dėl sutarties dalyko dalumo ir iš to kylančios pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartis pagal savo požymius visų pirma yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Sutarties šalių – paslaugų teikėjo ir kliento – nesieja nei darbo, nei pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Sutartimi klientas (atsakovas) įgaliojo paslaugos teikėją (ieškovą, pavadindamas jį agentu), o paslaugos teikėjas įsipareigojo ieškoti galimų pardavėjų žemės ūkio paskirties žemės sklypams, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, kuriuos sutartyje nurodytomis sąlygomis (už ne didesnę nei susitarta kainą, sutartyje nurodytoje vietovėje) klientas nupirks, o nupirkęs sumokės paslaugos teikėjui fiksuotą atlyginimą. Teismai nustatė, kad ieškovas surado tik vieną pardavėją. Su juo atsakovas 2006 m. gegužės 11 d. sudarė 6 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Iki sutarties termino pabaigos paslaugos teikėjas daugiau žemės sklypų pardavėjų nesurado. Taigi paslaugų teikimo sutartis iš esmės liko neįvykdyta. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Be to, šios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta. Taigi aptariamos šalių sudarytos sutarties požiūriu kliento įsigyjamas (nuperkamas) žemės sklypas nebepatenka į šios sutarties dalyką. Sudaromos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys yra savarankiškos, atskiros sutartys, nors ir turinčios ryšį su šalių sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Šios sutartys yra reikšmingos tik tuo aspektu, kad pagal jų turinį (nupirktos žemės sklypų plotą) galima spręsti, ar įvykdyta paslaugų teikimo sutartis.
Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis). Šioje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar prievolę galima įvykdyti dalimis. Prievolės dalyko dalumas arba nedalumas savo ruožtu lemia sutarties dalyko dalumą arba nedalumą. Vienas iš nedalomosios prievolės atvejų yra tada, kai prievolės šalys susitaria dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 straipsnio 1 dalis). Taigi šalių susitarimu prievolė gali būti priskirta prie nedalomųjų prievolių. Toks susitarimas galimas net tokiu atveju, kai prievolės dalykas yra objektyviai dalomas. Sutarties šalys, turėdamos teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, turi teisę susitarti ir dėl sutarties dalyko dalumo. Šioje byloje šalių sudarytoje sutartyje yra susitarta, kad ieškovas (paslaugos teikėjas) ieškos galimų pardavėjų žemės sklypams, kurių plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, o fiksuotą 131 400 Lt atlyginimą klientas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti per tris darbo dienas po notarinės formos žemės sklypų, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 10 ha ir ne didesnis kaip 11 ha, pirkimo– pardavimo sutarčių pasirašymo. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Aiškindamas šią sutartį pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog su atsakovu buvo susitarta gauti atlygį už paslaugas proporcingai įvykdytai prievolei. Apeliacinės instancijos teismas faktą, kad atsakovas nupirko 6 ha žemės sklypą, įvertino kaip atsakovo faktiškai priimtą dalinį prievolės įvykdymą, sudariusį pagrindą ieškovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto atlyginimo. Minėta, kad šalys yra laisvos, dispozityvios susitarti dėl sutarties dalyko dalumo. Be to, jų sutarties dalykas yra ieškovo veiksmai – žemės sklypų pardavėjų ne mažesniam kaip 10 ha ir ne didesniam kaip 11 ha plotui suradimas. Atsakovo sudaromos žemės įsigijimo sutartys nėra paslaugų teikimo sutarties dalykas. Jos gali tik patvirtinti arba paneigti atlygintinės paslaugų sutarties įvykdymo (neįvykdymo) faktą. Sutarčių laisvės, dispozityvumo principai lemia ir tai, kad teisėtų sudarytų sutarčių šalys privalo laikytis (pacta sunt servanda). Nustatyta, kad šalių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nustatyto dydžio žemės sklypų ieškovas nesurado, o atsakovas nenupirko. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino šalių sudarytos sutarties turinį bei priėmė teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl aptartų materialinės teisės normų pažeidimo naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovui iš ieškovo priteistinas šio sumokėtas 2600 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui UAB „Progresyvios investicijos“ iš ieškovo UAB „PGNT“ 2600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius