Baudžiamoji byla Nr. 1-137-297/2018

Proceso Nr. 1-03-2-00186-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.4; 1.2.14.1.1; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,

civilinio ieškovo UAB „Nervelita“ atstovui N. Č.,

gynėjai advokatei Sigitai Černienei,

kaltinamajam Ž. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Ž. D. buvo kaltinamas, kad 2017 m. vasario 16 d. apie 13 val. nuo pastato, esančio Alytuje, Naujoji g. 3, kuris priklauso bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ (toliau – BUAB „Skirnuva“), pagrobė svetimą turtą – BUAB „Skirnuva” priklausantį šviečiantį reklaminį stendą, kurio vertė 397,97 Eur, tuo padarydamas BUAB „Skirnuva” 397,97 Eur turtinę žalą, bei ant šio stendo buvusią priekinę peršviečiamą reklaminę plokštę su užrašu „Nekilnojamojo turto paslaugos Capital Alytus“ su stende esančiomis LED lempomis, jų instaliacija, kurių bendra vertė 379,94 Eur, priklausančius UAB „Nervelita“, tuo padarydamas UAB „Nervelita“ 379,94 Eur turtinę žalą, bendrai padarydamas 795,91 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. D. nepripažino padaręs reklaminio stendo vagystę, nurodė, kad reklaminis stendas priklausė jo vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini), todėl jis ir organizavo šio stendo nuėmimą nuo pastato sienos. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Abi šios įmonės nuo 2013 m. iki 2016 m. nuomavo patalpas pastate (duomenys neskelbtini), kuris priklausė UAB „Skirnuva“. Ž. D., veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, užsakė įmonėje „ALT reklama“ pagaminti dvi reklamines iškabas su jo vadovaujamų įmonių pavadinimais – (duomenys neskelbtini). Reklaminės iškabos buvo pagamintos, už atliktus darbus su UAB „ALT reklama“ atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini). Reklaminės iškabos buvo pakabintos ant pastato (duomenys neskelbtini) sienos prie centrinio įėjimo durų. Kai su BUAB „Skirnuva“ buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) persikėlė į kitas patalpas (duomenys neskelbtini). Išsikėlus iš pastato (duomenys neskelbtini), ant šio pastato sienos liko reklaminė šviesdėžė su įmonių (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ išorine vizualine reklama. Tą reklamą Ž. D. laikinai paliko, nes tuo metu neturėjo kur jos kabinti. Po kelių mėnesių jis pastebėjo, kad toje pačioje vietoje, kur kabojo UAB (duomenys neskelbtini) reklaminė iškaba, švietė konkurento „Capital Alytus“ reklama. Ž. D. išsiuntė pranešimus BUAB „Skirnuva“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. G. ir „Capital Alytus“ vadovui N. Č. su reikalavimu nuimti nuo jam priklausančios reklaminės šviesdėžės kitos įmonės reklamą, priešingu atveju jis išmontuos reklaminį stendą ir pasiims. Tačiau į jo pareiškimus nebuvo reaguota, jis negavo L. G. sutikimo nukabinti jam priklausančią reklamos šviesdėžę, todėl Ž. D. kreipėsi į reklamos kompaniją UAB „Elamidis“, kuri išmontavo reklaminę šviesdėžę nuo pastato (duomenys neskelbtini), bei nugabeno ją į (duomenys neskelbtini) esančias UAB (duomenys neskelbtini) patalpas. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir reklaminę šviesdėžę paėmė. Kaltinamasis Ž. D. nesutiko su kaltinimu, kad jis pagrobė nuo pastato sienos reklaminį stendą su LED lempomis ir ant to stendo buvusią reklaminę plokštę su užrašu „Nekilnojamojo turto paslaugos Capital Alytus“. Reklaminis stendas priklauso jo vadovaujamoms įmonėms, būtent jo užsakymu šis stendas buvo pagamintas ir sumontuotas, už atliktus darbus atsiskaityta su įmone „ALT reklama“. Kai L. G. pareikalavo dokumentų, patvirtinančių jo reikalavimo grąžinti reklaminį stendą pagrįstumą, per klaidą buvo išsiųsta sąskaita, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pirko tentą, todėl L. G. nesutiko jam atiduoti reklaminės iškabos. Tačiau vėliau tyrimo eigoje kaltinamasis Ž. D. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu įmonė „ALT reklama“ pagamino reklaminę iškabą ir ją sumontavo, už atliktas paslaugas buvo sumokėta. Kaltinamasis nesutiko su UAB „Nervelita“ pareikštu civiliniu ieškiniu, nurodydamas, kad jis nepadarė vagystės, todėl nėra sąlygų kilti jo deliktinei atsakomybei.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. kaltės taip pat nepripažino ir davė analogiškus paaiškinimus (1 t., b. l. 112, 116 – 118).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. G. parodė, kad ji buvo paskirta atstovauti UAB „Skirnuva“ ir vykdyti bankroto procedūras, kai šiai įmonei 2015 m. birželio mėn. buvo iškelta bankroto byla. UAB (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. gegužės mėn. nuomavosi patalpas įmonei „Skirnuva“ priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu, kol galiojo nuomos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi reklaminiu stendu, kuris buvo sumontuotas ant pastato sienos. Kai nuomos sutartis buvo nutraukta, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. D. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis nori pasiimti neva jo įmonei priklausančią reklaminę šviesdėžę, tačiau jis nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl L. G. nesutiko atiduoti Ž. D. reklaminio stendo, ji rėmėsi tuo, kad perėmus pastato valdymą, ant pastato sienos jau buvo reklaminis stendas ir pagal išlikusią ilgalaikio turto apskaitos kortelę stendas priklausė UAB „Skirnuva“. L. G. nurodė davusi leidimą kitam patalpų nuomininkui – UAB „Nervelita“ direktoriui N. Č. naudotis tuo reklaminiu stendu, ant kurio buvo likusi UAB (duomenys neskelbtini) reklama. L. G. sutikimu UAB „Nervelita“ savo lėšomis atnaujino reklaminį stendą ir uždėjo ant jo naują reklamą su užrašu „Capital Alytus“. Tačiau 2017 m. vasario 17 d. paaiškėjo, kad nuo pastato (duomenys neskelbtini) sienos dingo reklaminis stendas, tuo BUAB „Skirnuva“ padaryta 397,97 Eur turtinė žala. Žalos dydis buvo paskaičiuotas įvertinus reklamas gaminančių įmonių komercinius pasiūlymus, kiek kainuotų reklaminės šviesdėžės gamyba. Dėl dingusio reklaminio stendo kreipėsi į policiją, o pradėjus ikiteisminį tyrimą teikė civilinį ieškinį, tačiau vėliau jo atsisakė, nes policija rado ir grąžino pagrobtą reklaminį stendą.

Teisme liudytoju apklaustas N. Č. parodė, kad jis yra UAB „Nervelita“ direktorius. 2016-06-01 įmonė „Nervelita“ išsinuomavo patalpas pastate (duomenys neskelbtini), kuris priklausė BUAB „Skirnuva“. Anksčiau ten nuomavosi patalpas UAB (duomenys neskelbtini), ši įmonė yra jų konkurentė, nes verčiasi ta pačia veikla (nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas). Ant pastato Naujoji g. 3 sienos virš pagrindinio įėjimo durų buvo likusi UAB (duomenys neskelbtini) reklama. N. Č. kreipėsi į bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį L. G. dėl galimybės pakeisti reklaminę iškabą ir vietoje UAB (duomenys neskelbtini) reklamos uždėti savo įmonės reklamą. L. G. davė sutikimą, ji pasakė, kad reklaminis stendas priklauso BUAB „Skirnuva“, todėl jie gali pakabinti ant stendo savo reklamą. N. Č. pateikė užsakymą įmonei UAB „AAA Baltic reklama“ pagaminti reklamą. Minėta įmonė rekonstravo reklaminį stendą, pakeitė lempas, uždėjo užrašą „Capital Alytus“. Už atliktas paslaugas UAB „Nervelita“ sumokėjo 379,94 Eur. Praėjus mėnesiui, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. D. pradėjo reikšti pretenzijas dėl naudojimosi reklaminiu stendu, jis aiškino, kad tai jo įmonei priklausantis turtas, todėl už naudojimąsi juo reikia susimokėti, antraip reklaminis stendas bus nukabintas. N. Č. kartu su L. G. prašė Ž. D. pateikti įrodymus, kad reklaminis stendas priklauso jam, o ne įmonei „Skirnuva“, bet Ž. D. jokių tai įrodančių dokumentų nepateikė. 2017 m. vasario 17 d. N. Č. pamatė, kad ant sienos nėra reklaminio stendo. Apie tai jis pranešė L. G., ji pasiūlė kviesti policiją, ką jis ir padarė. Dėl reklaminio stendo vagystės įmonei UAB „Nervelita“ buvo padaryta 379,94 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu reklaminis stendas buvo rastas ir grąžintas, tačiau jis buvo apgadintas, už jo remontą ir reklaminės iškabos atstatymą įmonė „Nervelita“ patyrė 121 Eur dydžio išlaidas, šiai sumai pateikė byloje civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš Ž. D. UAB „Nervelita“ naudai 121,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisme apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis nuo 2001 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. energetiku. Jam žinoma, kad ant pastato (duomenys neskelbtini), sienos, kairėje durų pusėje visą laiką kabojo du ar trys reklaminiai stendai, jie buvo pagaminti 2003 – 2004 metais. Pastate patalpas išsinuomavusios įmonės uždėdavo ant tų reklamos stendų savo reklamą. UAB (duomenys neskelbtini) irgi nuomavosi patalpas pastate (duomenys neskelbtini) ir naudojosi reklaminiu stendu, ant kurio buvo iškabinta bendrovės (duomenys neskelbtini) reklama. Vėliau dėl tos reklaminės iškabos kilo ginčas, nes Ž. D., kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, aiškino, kad tai jo įmonės reklama ir jis ją pasiims. Vieną dieną R. B. pamatė, kad ant pastato sienos nėra reklaminio stendo, jo vietoje kabojo tušti neizoliuoti laidai.

Liudytojas J. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis dirbo BUAB (duomenys neskelbtini) vadybininku nuo 2015-08-27 ir buvo atsakingas už turto pastate (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Jam pradėjus dirbti, Ž. D. jau nuomavosi patalpas pastato (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte ir restoraną (duomenys neskelbtini) šeštame aukšte ir ant pastato sienos kabojo reklaminis stendas su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reklama. Vėliau su Ž. D. kilo ginčas dėl reklaminio stendo, ant kurio kabojo minėtos reklamos. Ž. D. įrodinėjo, kad reklaminė šviesdėžė yra jo turtas, bet jis nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, todėl J. M. laikėsi nuomonės, kad reklaminis stendas yra BUAB „Skirnuva“ turtas. Kai Ž. D. išsikėlė iš patalpų (duomenys neskelbtini), atsirado kitas nuomininkas – firma „Nervelita“, kurios vadovas buvo N. Č., jam buvo leista naudotis reklaminiu stendu ir taip vietoje UAB (duomenys neskelbtini) reklamos atsirado nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ reklama. 2017 m. vasario 17 d. J. M. pamatė, kad ant pastato nėra reklaminės šviesdėžės su užrašu „Capital“, kuri kabojo virš įėjimo durų. Jis pranešė policijai apie reklaminio stendo vagystę. Jam nekilo abejonių, kad reklaminį stendą paėmė Ž. D., apie tai jis pasakė atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytojas D. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Pažįsta Ž. D. kaip įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorių. Prisimena, kad Ž. D. kreipėsi į UAB „ALT reklama“ dėl reklaminės iškabos pagaminimo įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2014-03-03 D. J. išsiuntė elektroniniu paštu Ž. D. komercinį pasiūlymą ir jį suderinus buvo pagaminta reklaminė šviesdėžė iš dviejų segmentų, ant vieno segmento buvo UAB (duomenys neskelbtini), ant kito – restorano (duomenys neskelbtini) reklama. Bendrovė „ALT reklama“ ne tik pagamino reklaminę šviesdėžę, bet ir sumontavo ją ant pastato (duomenys neskelbtini). Atlikus darbus, buvo išrašyta sąskaita, kurią apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini).

Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriumi. Prisimena, kad 2013 – 2014 m. UAB „Skirnuva“ priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos patalpos Ž. D. vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini), taip pat tame pačiame pastate Ž. D. nuomavosi restoraną, kuris anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini), o pasikeitus nuomininkui jo pavadinimas tapo (duomenys neskelbtini). Ž. D. buvo atėjęs pas A. S. tikslu suderinti fasado reklaminius skydus. Jis parodė maketus, fasado nuotrauką ir A. S. davė sutikimą įrengti UAB (duomenys neskelbtini) ir restorano (duomenys neskelbtini) reklamą. Ž. D. už savo lėšas pagamino reklaminį stendą, jis buvo sumontuotas prie centrinio įėjimo į pastatą kairėje pusėje ir virš įėjimo. Prieš tai toje vietoje nebuvo jokios reklamos. UAB „Skirnuva“ 2004 m. buvo įgijusi tris reklamines iškabas, bet jos buvo įrengtos kitoje vietoje, o Ž. D. užsakymu pagaminta reklaminė iškaba buvo nauja, šviečianti, skirtingai nei UAB „Skirnuva“ prieš 10 metų įsigyta reklama.

Iš BUAB „Skirnuva“ pareiškimo policijai matyti, kad 2017-02-17 BUAB „Skirnuva“ kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad nuo BUAB „Skirnuva“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nuimtas šviečiantis reklaminis stendas, kuriuo naudojosi BUAB „Skirnuva“ patalpų nuomininkas UAB „Nervelita“. Pareiškime nurodyta, kad reklaminį stendą galėjo pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. D., nes UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-09-01 iki 2016-05-11 nuomojosi biuro patalpas iš BUAB „Skirnuva“ ir naudojosi ant pastato esančiu šviečiančiu reklaminiu stendu. 2017-01-23 Ž. D. elektroniniu paštu kreipėsi į bankroto administratorę, kad atvyks išmontuoti reklaminį stendą. Bankroto administratorei pareikalavus dokumentų, įrodančių, jog reklaminis stendas priklauso UAB (duomenys neskelbtini), Ž. D. jų nepateikė. Dėl dingusio reklaminio stendo BUAB „Skirnuva“ padaryta apie 400 Eur žala (1 t., b. l. 7).

BUAB „Skirnuva“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. G. pateikė policijai UAB „Skirnuva“ turto sąrašą ir ilgalaikio turto apskaitos kortelę, iš kurių matyti, kad UAB „Skirnuva“ 2004-08-17 įgijo tris šviesdėžes, vienos vertė 5 082,40 Lt, kitų dviejų vertė po 1 642,80 Lt; šviesdėžė, kurios invent. Nr. I-917-1, pirkta 2004-08-17 iš UAB „Rodiklis“ už 1 642,80 Lt (1 t., b. l. 13–15, 30).

Iš 2017-02-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad BUAB „Skirnuva“ vadybininkas J. M. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2017-02-17 apie 10 val. atvykęs į darbą pastebėjo, jog nuo pastato (duomenys neskelbtini), dingo reklaminis stendas (1 t., b. l. 16–19).

Iš UAB „Nervelita“ pareiškimo Alytaus apskrities VPK matyti, kad bendrovė „Nervelita“ dėl reklaminio stendo su reklamine plokšte vagystės patyrė 379,94 Eur turtinę žalą. Pareiškime nurodyta, kad nuo pastato Naujoji g. 3, Alytuje, pagrobtas reklaminis stendas, kurio karkasas priklausė BUAB „Skirnuva“. UAB „Nervelita“ užsakymu 2016 m. birželio mėn. įmonė „AAA Baltic Reklama“ reklaminio stendo karkasą sutaisė, įdėjo naują apšvietimą LED lempomis su visa instaliacija, pagamino naują priekinę peršviečiamą reklaminę plokštę su užrašu „Nekilnojamojo turto paslaugos Capital Alytus“. UAB „Nervelita“ pateikė 2016-06-02 ir 2016-06-29 PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias pardavėjui UAB „AAA Baltic Reklama“ už reklaminę iškabą ir stendus, plakatus sumokėjo iš viso 379,94 Eur (1 t., b. l. 35, 57, 58, 2 t., b. l. 18, 20).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota pastato, esančio Naujoji g. 3, Alytuje, apžiūra, jos metu nustatyta, kad virš įėjimo į pastatą durų yra pakabintos reklaminės iškabos, o viena vieta, kurioje buvo iškaba, yra tuščia, tos vietos ilgis – 260 cm, plotis – 60 cm (1 t., b. l. 40–44).

Kauno apygardos teismo 2015-06-23 nutartis patvirtina, kad 2015-06-23 UAB „Skirnuva“, į. k. 253663090, buveinės adresas Alytaus m., Naujoji g. 3, iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“; teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015-08-27 (1 t., b. l. 32–33).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolai patvirtina, kad 2017-03-31 ir 2017-09-15 Ž. D. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams reklaminę šviesdėžę (1 t., b. l. 45–47, 140–142).

Daiktų apžiūros protokolais ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta Ž. D. pateikta reklaminė šviesdėžė, nustatyta, kad ji susideda iš dviejų dalių, jos ilgis yra 260 cm, aukštis – 50 cm, ji nežymiai apgadinta, viršutinėje dalyje skilusi, jos priekinėje dalyje yra užrašas „Nekilnojamojo turto paslaugos Capital Alytus“, o vidinėje sienelėje yra išvedžiotas LED apšvietimas (1 t., b. l. 48–52, 143–147).

2017-09-15 nutarimu reklaminė šviesdėžė grąžinta saugoti J. M. adresu Naujoji g. 3, Alytus (1 t., b. l. 148–149).

2014-04-01 PVM sąskaita faktūra Nr. ALR1404008 patvirtina, kad pardavėjo UAB „ALT reklama“ gamybos vadovas D. J. išrašė sąskaitą pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) prekėms ir paslaugoms bendrai 5 240,85 Eur sumai, tame tarpe 1 506,02 Eur už šviečiančią reklaminę iškabą su montavimu (1 t., b. l. 71).

BUAB „Skirnuva“ buvo pareiškusi baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį 446,37 Eur sumai už reklaminę šviesdėžę (397,97 Eur) ir montavimo darbus (48,40 Eur), tačiau po to, kai šviesdėžė buvo grąžinta, ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 76–78, 85).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad Ž. D. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2013-03-20 negyvenamų patalpų nuomos sutartį, patalpų perdavimo-priėmimo aktą, komercinio pasiūlymo kopijas, reklamos nuotraukų kopijas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-03-20 nuomotojas UAB „Skirnuva“ išnuomavo nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), biuro veiklai, sutarties 5.5 punkte numatyta nuomininko teisė iškabinti savo įmonės iškabą įmonių rodyklėje 1 aukšte, be to, nuomininkas savo lėšomis gali reklamuoti savo paslaugas, įrengti reklaminius stendus, lauko reklamą ir t. t., suderinęs tai su nuomotoju, o pasibaigus sutarčiai visos iškabos ir reklamos turi būti nuomininko sąskaita pašalinamos, sutartį pasirašė A. S. ir Ž. D.; 2016-05-11 aktu nuomininkas UAB (duomenys neskelbtini) perdavė nuomotojui BUAB „Skirnuva“ patalpas, nuomotojas pretenzijų dėl perduoto turto nepareiškė; pagal UAB „ALT reklama“ 2014-03-03 komercinį pasiūlymą siūloma pagaminti šviesdėžę, kurios korpusas ir dugnas iš PVC plastiko, jos reklaminiame plote, kuris gaminamas iš 3 mm organinio stiklo, apšviečiamo LED diodais, užrašas „(duomenys neskelbtini)“, šviečiančios reklaminės iškabos kaina su pakabinimo darbais 5 200 Lt be PVM (1 t., b. l. 125–139).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas Ž. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Ž. D. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad jis pagrobė svetimą turtą – BUAB „Skirnuva“ priklausantį reklaminį stendą 397,97 Eur vertės ir UAB „Nervelita“ priklausančią reklaminę plokštę su LED lempomis ir jų instaliacija, kurių vertė 379,94 Eur.

Tam, kad asmens neteisėtas elgesys būtų pripažintas vagyste baudžiamosios teisės prasme, kaltininko veiksmuose būtina nustatyti visus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (pagrobimas) pasisavinimo tikslu. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė ir nusikaltimo dalykas – svetimas, kaltininkui nepriklausantis turtas. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-351/2012, 2K-282/2012). Nenustačius visų vagystės sudėties požymių visumos (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai), nėra pagrindo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-139/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-397/2015).

Kaltinamasis Ž. D. pripažino, kad jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymu įmonė „Elamidis“ 2017 m. vasario 16 d. nuėmė (demontavo) reklaminę iškabą nuo pastato (duomenys neskelbtini), sienos, po ko ji buvo saugoma UAB „(duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamasis neneigė, kad jo nurodymu reklaminis stendas su užrašu ant reklaminės plokštės „Nekilnojamojo turto paslaugos Capital Alytus“ buvo nuimtas nuo pastato (duomenys neskelbtini), sienos ir buvo kaltinamojo žinioje iki atidavė jį policijos pareigūnų reikalavimu. Tačiau viso proceso metu kaltinamasis Ž. D. aiškino, kad minėtus veiksmus jis atliko neturėdamas tyčios pagrobti svetimą turtą. Kaltinamojo teigimu turtas, kurio pagrobimu jis kaltinamas, nepriklausė BUAB „Skirnuva“, nes tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, o kadangi Ž. D. buvo šios įmonės direktorius, todėl jis turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti įmonei priklausančiu daiktu. Tokie kaltinamojo paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė veiksmų renkant įrodymus, kad būtent Ž. D. paėmė reklaminį stendą, ko, beje, jis pats niekada ir neneigė. Tačiau kaltinamojo argumentai, kad reklaminis stendas buvo pagamintas jo vadovaujamų įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užsakymu ir jų lėšomis ir kad tai nėra BUAB „Skirnuva“ turtas, apskritai nebuvo vertinami, nors Ž. D. ir teikė tokius jo argumentus patvirtinančius duomenis. Byloje nustatyta, kad Ž. D. buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (1 t., b. l. 163). Pagal 2013-03-20 negyvenamų patalpų nuomos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nuomavosi biuro patalpas UAB „Skirnuva“ priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini). Be to, Ž. D. paaiškinimais, liudytojų R. B., A. S. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), nuomavosi restorano patalpas. Pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas nuomininkas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę savo lėšomis reklamuoti savo paslaugas, įrengti reklaminius stendus. Liudytojas A. S. patvirtino, kad jis davė leidimą nuomininkų UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktoriui Ž. D. įrengti reklaminę iškabą ant pastato sienos prie centrinio įėjimo durų ir ta reklama buvo pagaminta bei sumontuota nuomininkų lėšomis. Reikšminga ir tai, kad liudytojo A. S. teigimu toje vietoje, kur buvo įrengta Ž. D. užsakymu pagaminta šviečianti reklama, nekabojo jokie bendrovei „Skirnuva“ priklausantys reklaminiai stendai. Liudytojas D. J. patvirtino, kad UAB „ALT reklama“ Ž. D. užsakymu pagamino reklaminę iškabą su UAB (duomenys neskelbtini) ir restorano (duomenys neskelbtini) reklama. Liudytojo D. J. nurodytas aplinkybes patvirtina 2014-03-20 komercinis pasiūlymas dėl reklamos pagaminimo, taip pat 2014-04-01 PVM sąskaita faktūra Nr. ALR1404008, iš kurios matyti, kad UAB „ALT reklama“ gamybos vadovas D. J. išrašė sąskaitą pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti už prekes ir atliktus darbus, tame tarpe 1 506,02 Eur už šviečiančią reklaminę iškabą su montavimu. UAB (duomenys neskelbtini) 2014-04-08 sumokėjo įmonei „ALT reklama“ už paslaugas pagal sąskaitą Nr. ALR1404008, tai patvirtina UAB „ALT reklama“ sąskaitos AB Šiaulių banke išrašas (2 t., b. l. 60). Ta aplinkybė, kad reklaminė iškaba buvo pagaminta ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu, kuri ir sumokėjo už atliktas paslaugas, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio atsiskaitymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esminę reikšmę šiuo atveju turi turto – reklaminio stendo, kurio pagrobimu kaltinamas Ž. D., nuosavybės klausimas, nes, kaip jau minėta, vagystės dalyku gali būti tik svetimas, kaltininkui nepriklausantis turtas. Ž. D. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jis neturėjo tyčios pagrobti reklaminį stendą, jį paėmė kaip UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį daiktą. Teismo vertinimu, byloje nėra neginčytinų duomenų, kad reklaminė iškaba, kurią paėmė kaltinamasis, yra BUAB „Skirnuva“ priklausanti šviesdėžė inventorinis Nr. I-917-1, kurią L. G. teigimu UAB „Skirnuva“ įgijo 2004-08-17 iš UAB „Rodiklis“ už 1642,80 Lt. Prie bylos pridėti L. G. pateikti UAB „Skirnuva“ turto sąrašo išrašas ir turto apskaitos kortelė yra dokumentų kopijos, originalai nepateikti, jie neišlikę. Liudytojai L. G., R. B., J. M. teigė, kad Ž. D. paimtas reklaminis stendas buvo UAB „Skirnuva“ nuosavybė, tačiau tokią išvadą jie darė tik todėl, kad Ž. D. nepateikė jiems dokumentų, įrodančių UAB (duomenys neskelbtini) teisę į reklaminį stendą. Minėti liudytojai nenurodė kokių nors individualių to stendo požymių, leidžiančių spręsti, kad tai BUAB „Skirnuva“ turtas, įgytas 2004 m. Liudytojas A. S. paneigė minėtų liudytojų teiginius apie reklaminio stendo priklausomybę BUAB „Skirnuva“, jis nurodė, kad reklaminis stendas prie pastato Naujoji g. 3 centrinio įėjimo buvo pagamintas patalpų nuomininko Ž. D. užsakymu ir jo lėšomis, o trys šviesdėžės, kurias UAB „Skirnuva“ įgijo 2004 m., buvo įrengtos visai kitoje vietoje. Abejoti liudytojo A. S. parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. D. veikoje nėra visų BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinų požymių, nes neįrodyta kaltinamojo subjektyvinė pusė pagrobti svetimą turtą ir nėra patikimų duomenų, kad pagrobtas reklaminis stendas Ž. D. buvo svetimas turtas, todėl kaltinamasis Ž. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamasis Ž. D. reklaminį stendą nukabino savavališkai, be bankroto administratoriaus įgalioto asmens L. G. leidimo, nes kilo ginčas dėl Ž. D. teisės į reklaminį stendą. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2009, 2K-470/2014). Tačiau tokiu atveju turi būti nustatytas būtinas savavaldžiavimo požymis – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2014, 2K-33/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Skirnuva“ buvo padaryta 397,97 Eur turtinė žala, o UAB „Nervelita“ – 379,94 Eur turtinė žala. Teismo vertinimu, juridiniams asmenims padarytos turtinės žalos dydis nesudaro būtinojo savavaldžiavimo požymio – didelės žalos, ir tai paneigia galimybę Ž. D. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

Teismui priėmus sprendimą išteisinti Ž. D. tuo pagrindu, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinio ieškovo UAB „Nervelita“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BUAB „Skirnuva“ įgaliotam atstovui atsisakius civilinio ieškinio (1 t., b. l. 85), procesas dėl BUAB „Skirnuva“ civilinio ieškinio dėl 446,37 Eur žalos atlyginimo nutrauktinas, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Nervelita“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutraukti procesą dėl BUAB „Skirnuva“ civilinio ieškinio dėl 446,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                                               Danguolė Urbanavičienė