Teikimas Nr. T-1457-1078/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51211-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,
dalyvaujant VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atstovui gydytojai R. J.,
asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. atstovei advokatei Zitai Malovai,
teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu naudojant ZOOM programą) išnagrinėjusi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, paskirtos V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pakeitimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis iki pasveikimo arba jo psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atmestas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nutraukimo.
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika pateikė teismui psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvadą (toliau – ir Išvada), kuria siūloma V. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Išvadoje nurodoma, kad V. P. poliklinikoje nesilanko, į socialinio darbuotojo raginimus neatsakė, iš V. P. motinos žinoma, kad V. P. toliau girtuokliauja. Atsižvelgiant į tai, kad pacientas nevykdo teismo įpareigojimo gydytis ambulatoriškai, rekomenduojama gydymą tęsti priverstinai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Teismo posėdyje gydytoja psichiatrė R. J. nurodė, kad teikimu prašoma pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į griežtesnę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi asmuo nesilanko pas gydytojus, nėra galimybės stebėti jo psichikos būklės. Gydytoja taip pat nurodė, kad jie neturi duomenų, jog V. P. būtų kur nors hospitalizuotas per pastarąjį 6 mėnesių laikotarpį. V. P. yra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – alkoholizmas.
Teismo posėdžio metu gynėja nurodė, jog sutinka, jog V. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė būtų pakeista griežtesne, t. y. stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis.
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas gali pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie asmens, kuriam taikomos priverčiamos medicinos priemonės, psichikos būklę ar jos dinamiką. Tokios informacijos negalėjo pateikti ir gydytoja psichiatrė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad apie pacientą žinių neturi. Vienintelis argumentas, kuriuo buvo prašoma pakeisti tokios priemonės taikymą – tai, kad asmuo nesilanko poliklinikoje ir girtuokliauja.
Teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. P. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, atsižvelgiant į tai, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos 2019 m. birželio 6 - 28 ekspertizės akte Nr. 78TPK-122/2019 konstatuota, kad V. P., baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2018 m. spalio 24 d., buvo pasireiškę psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas ir priklausomybės alkoholiui sindromas; pagal savo psichikos būklę jis tuo metu negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų (minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog pagal savo psichikos būklę V. P. ekspertizės atlikimu metu gali suprasti savo veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisme). Taigi, akivaizdu, kad V. P. buvo nustatytas ūminis psichikos sutrikimas.
BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.
Iš teismui pateikto teikimo nustatyta, jog prašymas griežtinti priverčiamąją medicinos priemonę V. P. siejamas ne su jo psichikos sveikatos pokyčiu ar socialinio pavojingumo padidėjimu, o tik su asmens vedamu gyvenimo būdu – nuolatiniu alkoholio vartojimo bei nesilankymu pas gydytojus, taip vengiant vykdyti teismo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog V. P. psichikos būklė yra pasikeitusi lyginant su ta, kuriai esant teismo psichiatrijos ekspertizės aktu buvo siūloma taikyti šiuo metu V. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taip pat teismui nėra pateikta duomenų apie V. P. socialinio pavojingumo pokytį. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pakeisti V. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į griežtesnę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Esant tokioms aplinkybėms, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis BPK 404, 405 straipsniais,
n u t a r i a :
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. P. pakeitimo atmesti.
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą pratęsti.
Įpareigoti Vilniaus rajono centrinę polikliniką ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl V. P. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė