Civilinė byla Nr. e3K-3-183-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00279-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovėms J. T. ir A. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui, dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus pareiškimo apie savo reikalavimus įpėdiniams būdus ir terminus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo:

1) konstatuoti, kad ieškovo ir jo sūnaus 2008 m. balandžio 15 d. tariamai sudaryta dovanojimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, bei taikyti restituciją;

2) pripažinti negaliojančia ieškovo ir jo sūnaus 2008 m. rugpjūčio 1 d. tariamai sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės J. T. 14 835,58 Eur, iš atsakovės A. T. – 44 506,73 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

3. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 22 d. pardavė jam nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą už 300 000 Lt (86 886,01 Eur) ir šią sumą pervedė į savo asmeninę sąskaitą AB DnB NORD banke. Kadangi jo sūnus, kuriuo ieškovas visiškai pasitikėjo, (duomenys neskelbtini), o ieškovas nemoka lietuvių kalbos, visi su sąskaita ir elektronine bankininkyste susiję dokumentai buvo pas sūnų. 2009 m. birželio 20 d. ieškovo sūnus žuvo. Po sūnaus laidotuvių iš atsakovės J. T. ieškovas sužinojo, kad jo sąskaitoje pinigų nebėra ir kad pinigai jam nebepriklauso. Ieškovas, manydamas, kad atsakovė pinigus pasisavino, reikalavo, jog atsakovė juos grąžintų, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad lėšos buvo pervestos į sūnaus sąskaitą, nurodant „tėvui priklausančių lėšų dovanojimas sūnui“. Ieškovas teigia, kad apie sūnaus atliktas banko operacijas nieko nežinojo, jokių sandorių su savo sūnumi nesudarinėjo, pats nemoka naudotis elektronine bankininkyste, lietuvių kalbos nesupranta. Pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo skirti ieškovo pragyvenimui ir oriai senatvei užtikrinti, jis nesiruošė šių pinigų dovanoti sūnui. Ieškovas nebuvo išreiškęs valios sudaryti jam priklausančių lėšų dovanojimo sandorių. Be to, 2008 m. balandžio 15 d. internetiniu pavedimu atliktas 240 000 Lt (69 508,80 Eur) pervedimas, įvardytas dovanojimu, yra niekinis sandoris dėl įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo ir nesukuria jokių teisinių pasekmių. Abiejų atsakovių pareiga grąžinti iš ieškovo banko sąskaitos pervestas lėšas kyla kaip ieškovo sūnaus turto paveldėtojoms. Ieškovas po sūnaus mirties pradėjo reikalauti pinigų iš atsakovės J. T., šį faktą ji pripažino ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė pripažino prievolę ir dalimis grąžindavo pinigus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Sudarant paveldimo turto apyrašą, skolos į apyrašą atsakovė neįtraukė, nors žinojo apie ieškovo reikalavimus, todėl ji atsako ieškovui visu savo turtu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: ieškovo ir jo sūnaus 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis; priteisė ieškovui iš atsakovės J. T. 14 835,58 Eur skolos, iš atsakovės A. T. 44 506,73 Eur skolos, taip pat iš kiekvienos atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo 2015 m. vasario 11 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jam priklausantį sodo sklypą su namu už 300 000 Lt (86 886,01 Eur), iš jų 297 000 Lt (86 017,15 Eur) buvo pervesti į ieškovo sąskaitą DnB banke.
6. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. kovo 6 d. iš ieškovo sąskaitos pervesta 290 000 Lt (83 989,81 Eur) suma į ieškovo sūnaus sąskaitą, nurodant „paskola“. 2008 m. balandžio 15 d. į ieškovo sąskaitą iš sūnaus sąskaitos grąžinama 240 000 Lt (69 508,80 Eur) suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“. Tą pačią dieną, 2008 m. balandžio 15 d., iš ieškovo sąskaitos į sūnaus sąskaitą pervesta 240 000 Lt (69 508,80 Eur) suma, nurodant „tėvo dovana sūnui“. 2008 m. rugpjūčio 1 d. iš ieškovo sūnaus sąskaitos į ieškovo sąskaitą pervesta 49 900 Lt (14 452,04 Eur), nurodant „paskolos grąžinimas“. Tą pačią dieną, 2008 m. rugpjūčio 1 d., į sūnaus sąskaitą iš ieškovo sąskaitos pervesta 49 900 Lt (14 452,04 Eur), nurodant „tėvo dovana sūnui“.
7. 2009 m. birželio 20 d. mirė ieškovo sūnus. Po sūnaus laidotuvių ieškovas sužinojo, kad iš jo sąskaitos DNB banke dingo pinigai. Atsakovė J. T. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dalimis pervedė ieškovui 85 000 Lt (24 617,70 Eur) sumą.
8. 2009 m. rugsėjo 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu po ieškovo sūnaus mirties jo turtą paveldėjo: 3/4 dalis atsakovė A. T., 1/4 dalį atsakovė J. T., pagal paveldimo turto apyrašą, atmetus skolinius įsipareigojimus, J. T. paveldėjo 25 826,52 Eur turto, o A. T. – 77 479,53 Eur.
9. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, pasinaudojus ieškovo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis, finansinės operacijos buvo atliktos iš ieškovo sūnaus darbo kabineto (duomenys neskelbtini) ir namuose buvusių kompiuterių.
10. Teismas nustatė, kad ieškovo už sodo namą su žemės sklypu gautus pinigus tvarkė jo sūnus, kuriuo ieškovas besąlygiškai pasitikėjo ir kuris tėvo vardu buvo atidaręs sąskaitą banke, (duomenys neskelbtini), ir kuris turėjo prieigą (prisijungimo nuotoliniu būdu kodus) prie sąskaitos bei galėjo laisvai disponuoti sąskaitoje buvusiomis lėšomis.
11. Teismas ieškinio dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkino, nurodęs, kad nesilaikyta tokiems sandoriams sudaryti įstatyme nustatytos notarinės formos.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė J. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad, 2009 m. birželio 20 d. mirus jos vyrui, iš karto po laidotuvių vyro tėvas pradėjo iš jos reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos jis buvo gavęs už parduotą sodo sklypą ir namą, bei sakė atidavęs juos sūnui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalavimus grąžinti pinigus atsakovei buvo pareiškęs iš karto po sūnaus laidotuvių, atsakovė šiuos reikalavimus pripažino ir ilgiau nei trejus metus vykdė, sprendė, kad ieškovas nepraleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti.
13. Ieškovas yra pateikęs paskolos sutarties projektą, nurodydamas, jog po sūnaus mirties atsakovė siūlė pasirašyti jam šią sutartį, tačiau jis atsisakė pasirašyti, nes, atsižvelgiant į jo amžių, jis visų  pinigų neatgautų (atsakovė pasiūlė pinigus grąžinti po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį). Teismas labiau tikėtinais laikė ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė su jo reikalavimais sutiko, nurodė, jog pinigus gražins dalimis ir kurį laiką šiuos savo įsipareigojimus vykdė ir netgi buvo siūliusi pasirašyti paskolos sutartį, kurios projektą buvo pateikusi atsakovui, nes paskolos projekto nuostatos rodo, jog kai kurias, į jį įtrauktas sąlygas, galėjo įrašyti tik pati atsakovė J. T..
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė J. T. palikimą po vyro mirties priėmė pagal apyrašą. Atsakovė sužinojo apie ieškovo reikalavimus iš karto po palikimo atsiradimo, tai pati pripažino, bei skolą grąžino dalimis, todėl ji turėjo pareigą šį ieškovo reikalavimą įtraukti kaip skolą į apyrašą, bet to nepadarė. Todėl šiuo atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.54 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
16. Kolegija nurodė, kad iš ieškovo sąskaitos 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. banko pavedimais buvo pervesta į ieškovo sūnaus sąskaitą atitinkamai 240 000 Lt (69 508,80 Eur) ir 49 900 Lt (14 452,04 Eur) sumos, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Tėvui priklausančių piniginių lėšų dovanojimas sūnui“. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovas neišreiškė valios jam priklausančias lėšas padovanoti sūnui. Kolegija konstatavo, kad negalima laikyti, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta ir kad pagal tokią sutartį šalims atsirado kokios nors teisės ar pareigos. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintos negaliojančiomis ieškovo ir jo sūnaus 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos dovanojimo sutartys, naikintina ir konstatuotina, kad 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo pavedimai nelaikytini sudarytomis dovanojimo sutartimis. 
17. Kolegija pažymėjo, kad pripažinus, jog nurodyti mokėjimo pavedimai nėra dovanojimo sandoriai ir ieškovo lėšos į ieškovo sūnaus sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo, ir sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo grąžinti nurodytais mokėjimo pavedimais pervestas lėšas, mirus ieškovo sūnui, teismas turi patikrinti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. 
18. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė yra pripažinusi, kad buvo ieškovo informuota apie jo reikalavimą grąžinti 289 000 Lt (83 700,19 Eur), nesuėjus CK 5.63 straipsnyje nustatytiems terminams, nepagrįstai rėmėsi tik vienu sakiniu, neatsižvelgdamas į tolesnius atsakovės paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nurodė, kad į minėtą ieškovo teiginį ji atsakė, jog: ,,apie jokias jų (vyro ir ieškovo) tarpusavio finansines operacijas nežino, kadangi į vyro finansinius reikalus su tėvu niekada nesikišo, ji su vyru buvo finansiškai nepriklausomi žmonės ir vyro sąskaitų ji niekada netikrindavo. Vyras buvo minėjęs, jog tėvas prašė jo patarimo, kur galėtų investuoti savo pinigus, tačiau ar vyras kur nors investavo tėvo pinigus, ji nežino, vyras apie tai nesakė, o ji pati stengėsi nesikišti į tėvo ir sūnaus finansinius santykius. Vyras su tėvu visa laiką buvo labai artimi ir vyras savo tėvui finansiškai visada padėdavo“. Kolegija, atsižvelgdama į šias ikiteisminio tyrimo metu atsakovės išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei buvo pakankamas ir aiškus, kad atsakovė suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), tikrino vyro ar jo tėvo sąskaitas banke.
19. Kolegija pažymėjo, kad palikimo priėmimo metu ieškovas negalėjo tinkamai pareikšti pretenzijų atsakovėms dėl skolos grąžinimo, nes po sūnaus laidotuvių jis pats nežinojo, kokios finansinės operacijos buvo atliktos su jo lėšomis AB DNB banko sąskaitoje, nes AB DNB banko sąskaitos išrašas ieškovo prašymu buvo sudarytas tik 2012 m. liepos 3 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos.
20. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė su ieškovo reikalavimais grąžinti skolą sutiko ir kurį laiką šiuos savo įsipareigojimus vykdė bei buvo siūliusi pasirašyti paskolos sutartį, kurios projektą buvo pateikusi atsakovui. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad, praėjus keliems mėnesiams nuo sūnaus žūties, ieškovas ir atsakovė J. T. susitiko ieškovo pažįstamos bute, čia atsakovė pasiūlė ieškovui pasirašyti iš anksto jos parengtą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas neva paskolinęs atsakovei 262 500 Lt (76 025,25 Eur) ir atsakovė įsipareigoja grąžinti šią skolą po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį. Tačiau ieškovo nurodyta jo pažįstama ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja 2014 m. sausio 9 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad jai parodytos paskolos sutarties, datuotos 2009 m. rugpjūčio mėn., niekada nėra mačiusi, bei paaiškino, kad po ieškovo sūnaus mirties vykusio ieškovo ir atsakovės J. T. susitikimo metu ieškovas pinigų neprašė, tačiau skundėsi, kad jam trūksta pinigų, ir tuomet atsakovė geranoriškai jam pasiūlė paramą – kad mokės ieškovui po 1000 Lt (289,62 Eur) kaip finansinę pagalbą mirusio vyro tėvui. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad tai buvo geranoriškas atsakovės sprendimas, o ne kokios nors pinigų sumos grąžinimas. Kolegija nustatė, kad į ieškovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį atsakovė J. T. pervedinėjo po 1000 Lt (289,62 Eur), o du mėnesius – po 25 000 Lt (7240,50 Eur), iš viso ieškovui buvo pervesta 85 000 Lt (24 617,70 Eur). Ieškovas neigė geranorišką atsakovės finansinę paramą bei teigė, kad tokiais veiksmais atsakovė pripažino prievolę grąžinti ieškovui priklausančias lėšas, nes atsakovė mokėjo pinigus iki tol, kol suėjo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas trejų metų terminas reikalavimams pareikšti. Kolegijos vertinimu, šiuos ieškovo argumentus paneigia bylos duomenys, nes, kaip minėta, atsakovė lėšas ieškovui kiekvieną mėnesį pervedinėjo iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas trejų metų naikinamasis terminas suėjo 2012 m. birželio 20 d.  
21. Kolegijos vertinimu, neįrodyta, jog byloje ieškovo pateiktą paskolos sutartį rengė atsakovė. Ieškovas, paskolos sutarties sudarymo inicijavimą priskirdamas atsakovei, rėmėsi tuo, kad kai kurių paskolos sąlygų įtraukimas, kaip, pavyzdžiui, atsakovės darbo sutarties termino pasibaigimas, asmens kodo nurodymas, galėjo būti žinomas tik atsakovei. Aplinkybes, kad ieškovui galėjo būti žinomas atsakovės darbo sutarties terminas, patvirtina byloje pateikti įrodymai, jog informacija apie atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas laikotarpį buvo viešai skelbiama (duomenys neskelbtini) pranešimuose, metinėse ataskaitose, taip pat atsakovės paskyrimas (duomenys neskelbtini) buvo viešai paskelbtas informacinėse žiniasklaidos priemonėse. Atsakovė J. T. buvo ieškovo sūnaus, su kuriuo jis artimai bendravo, sutuoktinė, todėl jos asmens kodo duomenys negali būti laikomi tokia slapta informacija, kuri niekaip negalėjo būti žinoma ieškovui. Kolegija įvertino, kad ieškovo garbus amžiaus bei lietuvių kalbos nemokėjimas nesutrukdė jam savo teisių ginti ikiteisminiame tyrime bei šioje civilinėje byloje, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos objektyviai trukdžiusiomis ieškovui žinoti paskolos sutartyje nurodytas faktines aplinkybes.
22. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarką ir terminus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tinkamai ir laiku pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas informavo atsakoves apie savo kreditoriaus reikalavimą. Dėl šių aplinkybių kolegija pripažino nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovėms taikytinos CK 5.54 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo įpėdiniams tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016); užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).
2. CK 5.63 straipsnio normų aiškinimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad vertinant, ar palikėjo kreditorius informavo įpėdinį apie savo kreditoriaus reikalavimą, svarbu nustatyti, ar įpėdinis buvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą minėtame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Tokio informavimo faktui konstatuoti neturi reikšmės, ar įpėdinis iki palikėjo mirties apie kreditoriaus ir palikėjo teisinius santykius žinojo.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnį, tinkamą informavimą apie kreditoriaus reikalavimą susiedamas ne su atsakovės sužinojimu apie ieškovo reikalavimą po palikimo atsiradimo, bet su jos galimybe apie tai sužinoti (žinoti) dar iki palikimo atsiradimo momento (teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog atsakovė ikiteisminio tyrimo metu savo duotuose parodymuose pripažino, kad ieškovas iš karto po savo sūnaus laidotuvių pradėjo iš jos reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos jis buvo gavęs už parduotą sodo sklypą ir namą, kiti atsakovės ikiteisminio tyrimo metu pateikti paaiškinimai neteikia pagrindo daryti išvadai, kad ji žinojo apie pinigų judėjimą ieškovo ir jo sūnaus sąskaitose, kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) tikrino vyro ar jo tėvo sąskaitas banke). Sprendžiant apie įpėdinio informavimo tinkamumą, turi būti atsižvelgiama ir į įpėdinio asmenines savybes, išsilavinimą, socialinį statusą. Jeigu atsakovė nebūtų aiškiai supratusi savo vyro skolinių įsipareigojimų dydžio ir pagrindo, tai ji, prieš priimdama palikimą, pati būtų kreipusis į ieškovą su prašymu patikslinti jo reikalavimą. Tai, kad atsakovė žinojo apie ieškovo kreditoriaus reikalavimą jai, kaip savo vyro teisių perėmėjai, patvirtina atsakovės inicijuotas paskolos sutarties sudarymas, atsakovės veiksmai, dalimis grąžinant ieškovui priklausančias lėšas. Visų paskolos sutarties sąlygų sisteminė analizė įrodo, kad būtent atsakovė inicijavo paskolos sutarties sudarymą (pvz., atsakovės darbo sutarties termino pasibaigimo terminas, asmens kodo nurodymas). Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apie paskolos sutartyje nurodytas aplinkybes galėjo būti žinoma tik jai ir kad ieškovas objektyviai paskolos sutartyje nurodytos informacijos negalėjo žinoti.
4. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Vadovaujantis nurodyta praktika ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kreditorius turi įrodyti tik informavimo faktą, o įpėdinis, teigdamas, kad jis nebuvo tinkamai ir suprantamai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą, privalo tai įrodyti. Tuo tarpu įpėdinis, teigdamas, kad nebuvo tinkamai ir suprantamai informuotas, privalo įrodyti, kad, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, jo išsilavinimą, amžių jis nesuprato ir negalėjo suprasti kreditoriaus reikalavimo esmės, dydžio ar pagrindo.
5. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad ieškovas laiku informavo atsakovę apie savo kreditoriaus reikalavimą, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai ir teismo padaryta išvada, kad ieškovas reikalavimą vis dėlto pareiškė. Tačiau konstatuodamas, kad ieškovo pareiškimas atsakovei nebuvo pakankamai aiškus, to įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, nors atsakovė turėjo įrodyti, kad ji nesuprato reikalavimo esmės aplinkybėmis, buvusiomis po palikimo atsiradimo momento, o ne iki jo. Pažymėtina, kad atsakovės pripažinimas, jog ieškovas iš karto po savo sūnaus laidotuvių pradėjo iš jos reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos jis buvo gavęs už parduotą sodo sklypą ir namą, įrodo, kad ji buvo tinkamai informuota apie reikalavimo pobūdį ir dydį.
6. Teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimai nėra dovanojimo sandoriai ir ieškovo lėšos į ieškovo sūnaus sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo. Nors teismas tiesiogiai nenurodė, bet taikė teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Šiuo atveju tarp ieškovo ir jo sūnaus susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius nebuvo kasacinio teismo praktikoje suformuotų minėto instituto taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-912-657/2014). Tačiau net ir taikant šį institutą reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo galima pareikšti per 10 metų (CK 1.125 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas privalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad ieškiniu buvo ginčijami dovanojimo sandoriai, o mirus apdovanotajam, paveldėjimo būdu įvyko universalus teisių perėmimas tarp šios sandorio šalies ir atsakovių, todėl teismas privalėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, o ne CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti.
24. Atsakovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovas dėl sūnaus atliktų finansinių operacijų ieškinį reiškia ne savo sūnui, o atsakovėms – jo įpėdinėms, kurios minėtose finansinėse operacijose nedalyvavo ir apie jas nieko nežinojo, todėl turėtų būti taikomos paveldėjimo teisę reglamentuojančios teisės normos. Nesvarbu, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovą ir jo sūnų, šiam atlikus ginčijamas finansines operacijas (tai buvo dovanojimas, paskola, neteisėtas praturtėjimas ar kt.), nes, kad ir kaip jie būtų kvalifikuojami, ieškovo reiškiami reikalavimai atsakovėms negali būti tenkinami vadovaujantis paveldėjimo teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
2. Ieškinys pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą naikinamąjį trejų metų terminą nuo palikimo atsiradimo, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Suėjus naikinamajam trejų metų terminui, asmuo praranda bet kokią teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.               Ieškovas atsakovėms, kaip jo sūnaus palikimą priėmusioms įpėdinėms, pareiškė ieškinį tik 2015 m. vasario 11 d., t. y. praėjus beveik 6 metams nuo palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2006 m. gegužės 22 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
3. Ieškovas per 3 mėnesius nepareiškė savo reikalavimo atsakovėms pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Tad kreditorius savo reikalavimus įpėdiniui turėtų pareikšti taip, kad pastarasis nesusidurtų su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Kreditorius savo reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnį turi pareikšti taip, kad įpėdiniui būtų aiškūs skolinių įsipareigojimų dydis ir jų pagrindas. Tokio pobūdžio pareiškimai kaip ieškovo užsiminimas apie skolą ir reikalavimas ją grąžinti, nepateikiant duomenų, leidžiančių įvertinti skolos egzistavimo faktą, dydį ir pagrįstumą, nelaikytini tinkamu reikalavimų pareiškimu pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį.
4. Ieškovas negali būti laikomas tinkamai pareiškusiu reikalavimus pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, nes savo reikalavimo dydžio ir pagrindo nežinojo iki pat 2012 m. liepos 3 d., kai gavo savo DNB banko sąskaitos išrašą. Taigi tik 2012 m. liepos 3 d. (t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po sūnaus mirties) ieškovas sužinojo, kad dar 2008 m. jo pinigai buvo panaudoti ginčijamoms finansinėms operacijoms atlikti. Iki to laiko ieškovas nežinojo ir niekaip objektyviai negalėjo žinoti, kur, kada ir kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai iš jo asmeninės sąskaitos DNB banke.
5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovas tinkamai pareiškė savo reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, pagrįstai atsižvelgė į atsakovės galimybes sužinoti apie reikalavimo dydį ir (ar) pagrindą tiek iki palikimo atsiradimo momento, tiek ir po jo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo po ieškovo sūnaus mirties buvusias faktines aplinkybes, siekdamas nustatyti, ar ieškovas atsakovėms yra pareiškęs reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, ir konstatavo, kad ieškovas po sūnaus mirties to nepadarė.
6. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas, teigdamas, kad yra pareiškęs reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, turėjo įrodyti, kad reikalavimas buvo pareikštas laiku (per 3 mėnesius) ir tinkamai (tokiu būdu, kad palikėjai galėtų suprasti skolinio reikalavimo dydį ir pagrindą).
7. Atsakovėms netaikytinos CK 5.54 straipsnyje nurodytos pasekmės. Ši norma taikytina tik tais atvejais, kai įpėdiniams yra žinoma apie apyraše nesantį, tačiau palikimą sudarantį turtą ar kitus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti, bet jie dėl savo kaltės šiuos duomenis nuslepia. Kaip minėta, atsakovėms nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovo reikalavimus. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus pareiškimo apie savo reikalavimus įpėdiniams

25. Pagal CK 5.63 straipsnio (žr. redakciją, galiojusią palikimo atsiradimo nagrinėjamoje byloje momentu), reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalies nuostatą, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto; reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (šio straipsnio 2 dalis); teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (šio straipsnio 4 dalis).
26. Taigi įstatymas nustato būdus ir terminą palikėjo kreditorių teisei įgyvendinti, ši teisė turi būti įgyvendinta per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, šis terminas gali būti pratęsiamas, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau tokia teisė negali būti realizuojama, jeigu nuo palikimo atsiradimo praėjo daugiau kaip treji metai.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje  Nr. e3K-3-436-611/2017 23 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu; CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus; pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą; ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2016 29 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).
29. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovo sūnus žuvo, taigi palikimas atsirado 2009 m. birželio 20 d. Palikimą po jo mirties priėmė atsakovės.
30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog atsakovė J. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad po jos vyro mirties, iš karto po laidotuvių ieškovas pradėjo iš jos reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos jis buvo gavęs už parduotą sodo sklypą ir namą, bei sakė atidavęs juos sūnui. Iš šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra pripažinusi, jog ieškovas ją informavo apie reikalavimą grąžinti 289 000 Lt (83 700,19 Eur), nesuėjus CK 5.63 straipsnyje nustatytiems terminams. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovė J. T. pervedė į ieškovo sąskaitą iš viso 85 000 Lt (24 617,70 Eur), kas mėnesį pervesdama po 1000 Lt (289,62 Eur), o du mėnesius pervedė po 25 000 Lt (7240,50 Eur). Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu bei įvertinęs byloje ieškovo pateiktos paskolos sutarties projekto (kurį pripažino parengtu atsakovės) sąlygas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad ieškovas reikalavimą atsakovei (palikimą priėmusiai įpėdinei) pareiškė iš karto po palikėjo laidotuvių, atsakovė šiuos reikalavimus pripažino ir ilgiau nei trejus metus vykdė palikėjo įsipareigojimus, todėl ieškovas nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti.  
31. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, savo teisę pareikšti reikalavimą įgyvendino įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, pareikšdamas reikalavimą priėmusiai palikimą įpėdinei J. T.. Byloje nustačius, kad ši įpėdinė yra ir kitos įpėdinės A. T. atstovė pagal įstatymą, pripažintina, kad reikalavimas buvo pareikštas abiem palikimą priėmusioms palikėjo įpėdinėms. 
32. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikalavimas atsakovei buvo pareikštas CK 5.63 straipsnyje nustatytu terminu, nepaneigė, tačiau, įvertinęs atsakovės teiginius apie tai, kad ji apie jokias ieškovo ir palikėjo tarpusavio finansines operacijas nežinojo, nes į vyro finansinius reikalus niekada nesikišo, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei buvo pakankamas ir aiškus, kad ji suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Šis teismas taip pat sprendė, kad palikimo priėmimo metu ieškovas negalėjo tinkamai pareikšti pretenzijų, nes po sūnaus (palikėjo) laidotuvių pats nežinojo, kokios finansinės operacijos buvo atliktos su jo lėšomis, o aplinkybę, kad ieškovo pateiktos paskolos sutarties projektą rengė atsakovė, laikė neįrodyta.
33. Šios nutarties 27–28 punktuose minėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu; kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Taigi įstatymas įpareigoja kreditorių nustatytu terminu suteikti informaciją skolininko įpėdiniui apie savo turimas pretenzijas, buvusias palikimo atsiradimo metu, įstatymas nereikalauja, kad tokios pretenzijos ar kreditorių bei skolininką (palikėją) sieję turtiniai (finansiniai) santykiai įpėdiniui būtų žinomi anksčiau. Todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovei nebuvo žinomos ieškovo ir palikėjo tarpusavio finansinės operacijos, pretenzijų įpėdiniui pateikimo, atsiradus palikimui, fakto nustatymui reikšmės neturi. Teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, kad ieškovas, kaip kreditorius, palikimo atsiradimo metu nežinojo, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos su jo lėšomis. Neginčijama teismų nustatyta aplinkybė apie ieškovui priklausančių pinigų buvimo pas palikėją (ieškovo sūnų) faktą. Todėl nustačius faktą, kad kreditorius laiku įvykdė pareigą informuoti savo skolininko įpėdinį apie savo pretenzijas dėl tokių pinigų grąžinimo, šis, teigdamas, kad informavimas buvo nepakankamas, tokią aplinkybę privalo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). 
34. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, nurodyti šios nutarties 32 punkte, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovių, kaip įpėdinių, informavimas apie ieškovo, kaip palikėjo kreditoriaus, reikalavimą nebuvo pakankamas. Sprendžiant apie informavimo pakankamumą, svarbios yra ir aplinkybės, susijusios su palikėjo įpėdinio asmeninėmis savybėmis, lemiančiomis jo gebėjimą suvokti pareikšto reikalavimo esmę. Byloje nustatyta, kad atsakovė ėjo aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 p., apeliacinės instancijos teismo sprendimo 37 p.). Atsižvelgiant į teismų nustatytą jai ieškovo pateiktos informacijos apie pretenziją turinį (reikalavimas grąžinti pinigus, kuriuos ieškovas buvo gavęs už parduotą sodo sklypą ir namą, nurodant jų sumą), konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei nebuvo pakankamas ir aiškus, kad ji suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, yra nepagrįsta ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
35. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neįrodyta aplinkybė, jog ieškovo pateiktos paskolos sutarties projektą rengė atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskolos sutarties projekto sąlygas, pagrįstai nurodė, kad kai kurias iš jų į projektą galėjo įtraukti tik pati atsakovė (sąlygos, susiejusios sutarties vykdymą su atsakovės darbo sutarties terminu). Pastarosios sąlygos bei projekte nurodytas paskolos grąžinimo būdas (500 Lt (144,81 Eur) paskolos dalies grąžinimas per mėnesį), atsižvelgiant į skolos sumą ir į ieškovo amžių, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog paskolos sutartį pasirašyti siūlė būtent ieškovė, nes šios sąlygos naudingos būtent jai.
36. Nurodytų aplinkybių bei išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis eismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, savo teisę pareikšti reikalavimą įgyvendino įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, pareikšdamas reikalavimą priėmusiai palikimą įpėdinei, yra padaryta tinkamai išaiškinus kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
37. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. T. palikimą po savo vyro mirties priėmė pagal apyrašą. Taip pat nustatyta, kad ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimas sudarytame apyraše neatsispindi (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 36 p.).
38. Palikimo priėmimą pagal turto apyrašą reglamentuoja CK 5.53 straipsnis (žr. redakciją, galiojusią šioje byloje aptariamo palikimo priėmimo metu). Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Įstatymas įpareigoja įpėdinį pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (to paties straipsnio 4 dalis). Apyraše, be kita ko, turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punktas). To paties straipsnio 7 dalyje įpėdiniui (įpėdiniams) nustatytas įpareigojimas po palikimo apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas apie tai pranešti teismui (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą – kreiptis į notarą) per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą. Šių imperatyvių reikalavimų nesilaikymo pasekmės nurodytos CK 5.54 straipsnyje: jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, savo teisę pareikšti reikalavimą įgyvendino įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, t. y. atsakovė sužinojo apie ieškovo reikalavimus iš karto po palikimo atsiradimo, tačiau savo pareigos įtraukti šį reikalavimą, kaip palikėjo skolą, neįvykdė (ieškovo reikalavimas sudarytame apyraše neatsispindi), kas reiškia, kad ji neįvykdė CK 5.53 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytos pareigos, pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK 5.54 straipsnyje nurodytos pasekmės: įpėdinės už palikėjo skolas ieškovui atsako visu savo turtu.
40. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, aiškino ir taikė netinkamai, netinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kreditoriaus ir palikėjo teisinių santykių kvalifikavimo

41. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovas dėl lėšų dovanojimo sūnui (palikėjui) buvo išreiškęs valią ir kad tarp ieškovo ir palikėjo buvo susiklostę dovanojimo santykiai, sprendė, kad ieškovo ginčijami 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo pavedimai nelaikytini sudarytomis dovanojimo sutartimis, bei pripažino, kad šiais pavedimais ieškovo lėšos į jo sūnaus sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo (žr. šios nutarties 16–17 punktus).
42. Atsakovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada bei teigia, kad nėra nustatyta imperatyvių įstatymo nustatytų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, tačiau pripažįsta, kad dovanojimo teisiniai santykiai galimi tik esant aiškiai išreikštai dovanotojo valiai padovanoti konkretų turtą ar turtinę teisę, ir neteigia, kad tokia ieškovo valia nagrinėjamu atveju buvo. Atsakovui neginčijant apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir juo padarytos išvados, kad ginčijamais mokėjimo pavedimais ieškovo lėšos į jo sūnaus sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo, t. y. tarp šalių iš esmės nesant ginčo, kad palikėjas turėjo pareigą grąžinti jam perduotus ieškovo pinigus, kasacinis teismas pripažįsta pagrįsta apeliacinio teismo išvadą, kad ieškovo lėšos į jo sūnaus (palikėjo) sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo, ir dėl šių kasacinio skundo argumentų plačiau nepasisako. Nagrinėjamoje byloje nenustačius ieškovo valios dėl ginčijamais pavedimais pervestų lėšų dovanojimo sūnui (palikėjui) ir dovanojimo santykių tarp ieškovo ir palikėjo egzistavimo, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, paliekamas nepakeista.

Dėl bylos procesinės  baigties

43. Nustačius, kad ieškovo lėšos į jo sūnaus (palikėjo) sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo ir ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, savo teisę pareikšti reikalavimą įgyvendino įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, pareikšdamas reikalavimą priėmusioms palikimą įpėdinėms (atsakovėms), skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 liepos 10 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovių priteista skola ir procesinės palūkanos, panaikinama ir paliekama galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 liepos 10 d. sprendimo dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Tenkinus ieškovo kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš atsakovių skolą ieškovui, laikytina, kad iš esmės tenkinta 100 proc. ieškovo reikalavimų.
45. Ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkintas, tai ieškovui iš atsakovių priteistina 250 Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 125 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
46. Ieškovui 915 Eur dalies žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. sausio 29 d. nutartimi. Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkintas, tai valstybei iš atsakovių priteistina 915 Eur, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 457,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui V. T. priteista iš atsakovės J. T. 14 835,58 Eur skolos, iš atsakovės A. T. 44 506,73 Eur skolos, iš kiekvienos atsakovės po 542,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo 2015 m. vasario 11 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteista iš kiekvienos atsakovės po 1333 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo dalį palikti galioti.

                                                                                                                                                                                      Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. T. priteista 1115 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. T. ir 2666 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

                                                                                                                                                                                      Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.                                                                                                                                           

Priteisti ieškovui V. T. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) 125 (vieną šimtą dvidešimti penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo ir iš atsakovės A. T. (duomenys neskelbtini) 125 (vieną šimtą dvidešimti penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) 457,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo ir iš atsakovės A. T. (duomenys neskelbtini) 457,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gediminas Sagatys

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Antanas Simniškis

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Donatas Šernas