Civilinė byla Nr. e2A-633-967/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31189-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

    

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo po santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys V. G., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, taip pat A. B. ieškinį atsakovėms R. J. ir L. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).        

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. J. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės, kurį ne kartą tikslino, prašydama: 1) pripažinti, kad ji ir atsakovas bendrą gyvenimą vedė nuo 2005 m. gegužės mėnesio; 2) priteisti iš atsakovo 22 506,56 Eur kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažėjimą atsakovui sumokėjus 45 013,12 Eur sumą akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), kurį priteisti atsakovui ir nustatyti, kad visi įsipareigojimai AB SEB bankui lieka tik atsakovui; 3) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis natūra, nustatant nurodytą turto naudojimosi tvarką, bei nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas solidariai vykdys įsipareigojimus bankui pagal būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovei ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą bei tam tikrą nurodytą kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 9 840 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; 5) priteisti iš atsakovo 23 288 Eur kompensaciją už atsakovo be ieškovės sutikimo sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ne šeimos interesais panaudotas lėšas; 6) perduoti ieškovei šalių dukros ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, neišieškant kompensacijos iš atsakovo; 7) priteisti iš ieškovės atsakovui 8 517,50 Eur ir šia suma sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistiną kompensaciją; 8) atsakovo įsipareigojimus V. G. pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas santuokinį gyvenimą pradėjo gyventi ir bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2005 m. gegužės mėn., atsakovui apsigyvenus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 22 d. šis butas buvo parduotas ir ieškovė atidavė apie 65 000 Lt paskolą bankui, už 30 000 Lt nusipirko automobilį Audi A4, už maždaug 15 000 Lt iškėlė savo ir atsakovo vestuves, dukros krikštynas, o likę pinigai palikti ir vėliau buvo investuoti į žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį ji su dukra sutuoktinio buvo išvarytos iš jo buto. Ieškovė pardavė automobilį ir iš gautų pinigų iki 2014 m. lapkričio mėnesio nuomojosi butą. 2014 m. spalio mėnesį ieškovė ir atsakovas gavo būsto paskolą ir nusipirko žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini), o 2015 m. birželio 3 d. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio mėnesį atsakovas pareikalavo, jog ji su dukra išsikeltų iš namo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o vėliau pareikalavo išsikelti ir iš šio buto. Ieškovė grįžo į namą, tačiau jau buvo pakeistos spynos, todėl į namus ieškovė su dukra pateko tik su policijos pagalba. Šį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, ieškovė prašė padalinti jai ir atsakovui lygiomis dalimis natūra bei nustatyti, kad šalys įsipareigojimus bankui vykdys solidariai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas be ieškovės sutikimo bendromis šalių lėšomis AB SEB bankui išmokėjo 45 013,12 Eur. Šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesais, nes buvo dengiamas kreditas už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (butą (duomenys neskelbtini) gatvėje). Pusę šios sumos ieškovė prašė kompensuoti kaip bendrosios nuosavybės sumažėjimą, ir, atitinkamai, prašė nustatyti, kad visi įsipareigojimai AB SEB bankui lieka tik atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad nieko nežino apie V. G. paskolą atsakovui, todėl šiuos įsipareigojimus prašė pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Ieškovė nurodė, kad šalys santaupų neturi, todėl neturi galimybės viena kitai išmokėti kompensaciją, jei būtų nuspręsta namą palikti vienai iš šalių. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas iš viso be ieškovės žinios pervedė tretiesiems asmenims 30 173,69 Eur, be to, atsakovo banko sąskaitose likutis 2018 m. sausio 9 d. buvo 16 372 Eur, todėl pusė šių sumų, pasak ieškovės, turi būti priteista jai kaip kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) teisės nėra dalomos. Ieškovė sutiko, kad ½ dalis iš VšĮ (duomenys neskelbtini) atgautos 17 035 Eur skolos priklauso atsakovui, todėl prašė šia suma sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistiną suma.

Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimų dalimi, ir priešieškinį, kurį tikslino, prašydamas: 1) pripažinti butą (su rūsiu), esantį (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe; 2) nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti žemės sklypą su jame esančiu namu ir pavėsine ((duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje; 3) išoriniuose santykiuose palikti pagal kredito sutartį AB SEB bankui prisiimtą asmeninę prievolę (58 557,07 Eur) ir pagal kredito sutartį AB Šiaulių bankui prisiimtą solidarią prievolę (145 186,16 Eur) nemodifikuojamas, o vidiniuose šalių santykiuose pagal kredito sutartį AB Šiaulių bankui vykdyti kredito (86 629,09 Eur) grąžinimą; 4) tam tikrus nurodytus kilnojamuosius daiktus priteisti atsakovui kaip asmeninį nedalintiną turtą; 5) priteisti iš ieškovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumą pažeidžiančios informacijos apie atsakovą paviešinimą; 6) priteisti iš ieškovės 4 344 Eur už ieškovės buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pagerinimą; 7) priteisti iš ieškovės 1 337,50 Eur kompensaciją už ieškovės pasisavintą koridoriaus suoliuką, fotelį, sofą, lovą ir kilimą iš namo (duomenys neskelbtini) gatvėje bei 1 200 Eur kompensaciją už ieškovės pasisavintą odinį kampą, odinį supamą fotelį, šaldytuvą, televizoriaus staliuką, barą su baro kėdėmis, mikrobangų krosnelę ir sienines lentynas iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje; 8) priteisti iš ieškovės 8 517,50 Eur iš VšĮ (duomenys neskelbtini) susigrąžintų lėšų; 9) priteisti iš ieškovės 1/2 dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) pajaus; 10) priteisti iš ieškovės 700 Eur už buto (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 11) priteisti iš ieškovės 896 Eur už namo (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 12) priteisti iš ieškovės 8 078,23 Eur už namo (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 13) ieškovei priteisti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, 1/2 dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) pajaus, odinį svetainės baldų komplektą, svetainės kilimą, skalbimo mašiną, šaldytuvą LG, 160 cm lovą su čiužiniu, 140 cm įstrižainės televizorių Samsung, siurblį ir siurblį robotą, virtuvės stalą su kėdėmis bei 12 582,59 Eur piniginę kompensaciją (sumą perskaičiuojant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną dėl paskolos AB SEB bankui mokėjimų).

Atsakovas nurodė, kad pradėjęs gyventi kartu su ieškove reguliariai mokėjo komunalinius mokesčius, materialiai remdavo ieškovę, pirko maistą, kitus būtinus kasdieniniam pragyvenimui daiktus, savo sąskaita ir savo jėgomis padėjo daryti ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) remontą, ieškovės įkalbėtas paėmė 23 000 Lt vartojimo paskolą automobilio BMW523 pirkimui. Šį automobilį ieškovė 2011 m. liepos 21 d. pardavė ne mažiau nei už 9 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad nežino, kur ieškovė panaudojo gautus pinigus, tačiau žino, kad tikrai ne šeimos poreikiams. Nuo 2006 m. iki 2009 m., pasak atsakovo, ieškovė studijavo, studijos kainavo apie 3 000 Lt per metus. Kadangi ieškovė ir atsakovas tuo metu gyveno kartu, studijoms apmokėti buvo naudojamos bendros šeimos lėšos. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. su ieškove pradėjo galvoti apie būsto įsigijimą; tenkindamas ieškovės „kaprizus”, atsakovas sutiko, jog, jų šeimai už 400 000 Lt būtų perkamas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į šį butą, pasak atsakovo, jis ir ieškovė įsikėlė 2007 m. gegužės mėnesį. Pradinį įnašą šio buto įsigijimui, t. y. 30 000 Lt, padovanojo atsakovo tėvai, pradinis įnašas buvo sumokėtas 2007 m. kovo mėnesį. 2007 m. lapkričio 20 d. atsakovas savo vardu paėmė 360 000 Lt paskolą. Ieškovė negalėjo ir nenorėjo prisiimti finansinių įsipareigojimų, motyvuodama tuo, kad jos pajamos yra mažos. Atsakovas nurodė, kad už šį butą dar liko grąžinti 58 557,07 Eur paskolos. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo lėšomis už mažiausiai 30 000 Lt buvo atliktas buto (duomenys neskelbtini) gatvėje kapitalinis remontas, nes ieškovė ir atsakovas buvo nutarę jį parduoti, tačiau ieškovė netikėtai 2009 m. pavasarį pati persikėlė į šį butą ir jame gyveno iki 2009 m. liepos 15 d., po to sugrįžo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2010 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pasirašė buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pirkimo-pardavimo sutartį už 187 000 Lt, 103 885 Lt iš jų buvo pervesti į banką paskolos grąžinimui, o likutis 79 820 Lt pervesti į ieškovės banko sąskaitą. Šie pinigai, pasak atsakovo, nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. 2011 m. rugsėjo 17 d. ieškovės vardu buvo pirktas automobilis Audi A4 už 28 000 Lt, šio automobilio pirkimui atsakovas skyrė pusę sumos. Šį automobilį ieškovė pardavė 2013 m. gegužės 17 d. už 16 500 Eur, o gautų pinigų nepanaudojo šeimos poreikiams. Ieškovė su dukra 2012 m. sausio 30 d. išsikėlė į išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno iki 2012 m. balandžio mėnesio, po to grįžo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau 2012 m. rugsėjo mėnesį netikėtai išsikėlė į išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2014 m. spalio 14 d. ginčo šalims įsigyjant namą buvo sudaryta namo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vertė 850 000 Lt, 170 000 Lt iš jų turėjo būti pervedami pardavėjui pirkėjų, o likusi dalis buvo finansuojama banko pagal būsto kreditavimo sutartį. Bankas ieškovei ir atsakovui suteikė 196 941,61 Eur kreditą, iš pradinio įnašo savo lėšomis, pasak atsakovo, ieškovė prisidėjo 30 000 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2015 m. birželio 3 d. už 26 066 Eur įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, visą šio sklypo kainą, pasak atsakovo, per 3 metus sumokėjo jis, dalį lėšų padovanojo tėvai, dalį paskolino draugas K. B.. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. jo surinktomis lėšomis buvo įkurta VšĮ (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais atsakovas pervedė ieškovei 10 000 Lt jos reikalavimu, dar 12 000 Lt davė grynaisiais pinigais. 2016 m. spalio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. ieškovė iš VšĮ (duomenys neskelbtini) susigrąžino oficialiai paskolintus 17 035 Eur. 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė kreipėsi į advokatą, nuo 2015 m. spalio mėnesio ieškovė, pasak atsakovo, pradėjo miegoti atskirame kambaryje ir informavo, kad išsikels gyventi į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš tai jį suremontavus. 2016 m. sausio 11 d. ieškovė atsiuntė atsakovui elektroninį laišką, pavadintą „skyrybos“, o 2016 m. vasario 8 d. atsiuntė paruoštus skyrybų dokumentus. 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė išsikraustė su dukra į minėtą butą. Iki 2017 m. gegužės mėnesio buvo derinamos taikos sutarties sąlygos. 2017 m. gegužės mėnesį atsakovui atostogaujant užsienyje, ieškovė, pasak atsakovo, brovėsi į namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, siekdama jį užvaldyti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 14 d. grąžino jam raktus nuo buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, už šio buto paskolą atsakovas nurodė, kad visą laiką mokėjo vienas, nors ieškovė juo naudojosi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas nurodė, kad patyrė moralinį pažeminimą prieš brolį ir jo žmoną, nes ieškovė 2018 m. kovo 18 d. broliui išsiuntė 2018 m. kovo 17 d. filmuotą medžiagą, kurioje atsakovas ir jo draugė yra nufilmuoti nuogi. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis namo (duomenys neskelbtini) gatvėje pirkimui yra paskolinęs 15 000 Lt, kurie iki šiol nėra grąžinti. J. R. 2013–2014 m. buvo pervesti 3 075 Lt už tai, kad jis iš savo paskyros atsakovo prašymu pirko įvairių daiktų ir drabužių atsakovo dukrai. Dėl 5 000 Eur 2016 m. birželio 23 d. pervestų atsakovo tėvui, atsakovas nurodė, kad šie pinigai buvo grąžinti per 5 pavedimus iki 2016 m. gruodžio 1 d. Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. K. B. pervestų 5 600 Eur atsakovas pažymėjo, kad tuo metu jo ir ieškovės keliai jau buvo išsiskyrę.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas jos buto (duomenys neskelbtini) gatvėje neremontavo nei 2005 m., nei 2007 m., nei kada kitu metu. Atsakovo pateikti statybinių prekių kvitai pagrindžia atsakovo vykdytus darbus kitame turte. Ieškovė taip pat nurodė, kad jokio kilnojamojo turto nepasisavino ir tokių duomenų byloje nėra. Visas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio – 2017 m. lapkričio mėnesiais susigrąžintas lėšas (17 035 Eur) ieškovė panaudojo padengti dukros privačios mokyklos išlaidas. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė neturtinę žalą. Ieškovė nesiekė atsakovo pažeminti, nesukėlė jam jokių nepatogumų, tik nusiuntė vaizdo įrašą atsakovo broliui, tikėdamasi, kad atsakovo brolis imsis priemonių, jog toks atsakovo elgesys vaiko akivaizdoje nepasikartotų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas bendruose namuose santykiaudamas su svetima moterimi padarė neturtinę žalą ieškovei. Pasisakydama dėl atsakovo reikalavimo pripažinti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje bendra ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad tam prieštarauja AB SEB bankas. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra šeštame namo aukšte, name lifto nėra, todėl gyvendama minėtame bute ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti dukra. Ieškovė pažymėjo, kad nepripažįsta jokių trečiųjų asmenų paskolų turtui (duomenys neskelbtini) gatvėje pirkti. Jei atsakovas skolinosi kokias pinigines lėšas, jos nebuvo panaudotos šio turto įsigijimui. Ieškovė, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, 79 820 Lt (23 117,47 Eur) padavė atsakovui turto (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimui. Pasak ieškovės, atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo. Ieškovė nesutiko ir su atsakovo reikalavimu priteisti 700 Eur už buto (duomenys neskelbtini) gatvėje komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio. Ieškovė nurodė, kad ji šiame bute su dukra gyveno išvaryta atsakovo iš namų, pagerino šį turtą, jį suremontuodama, nupirkdama baldus ir kitus daiktus, nes po nuomininkų išsikėlimo sugadintus daiktus ir baldus teko išmesti. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje vertė yra didesnė nei nurodyta ekspertiniame akte, todėl prašė kviesti į posėdį teismo ekspertę.

Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi trečiasis asmuo Danske Bank, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pakeistas į AB Šiaulių banką. AB Šiaulių bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti bankui nedalyvaujant ir atsižvelgiant į banko poziciją dėl prievolės pagal 2014 m. spalio 28 d. kreditavimo sutartį solidarumo ir nesutikimo ją modifikuoti.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsiliepime į atsakovo priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka, jog prievolė iš atsakovo asmeninės būtų modifikuota į solidarią. Nurodė, kad šalys gali kreiptis į banką dėl atsakovo prievolės modifikavimo į solidarią ar į ieškovės asmeninę, tačiau tam turi būti pateikti reikiami dokumentai, kad bankas galėtų įvertinti ieškovės finansinę situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad iki santuokos sudarymo įgytas turtas į bendro dalintino turto balansą nėra trauktinas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimu buvo panaikintas ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašas, išspręsti kiti susiję klausimai, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl turto pasidalijimo tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino ir bylą dalyje dėl turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, sprendžiant nekilnojamojo turto padalinimo klausimą, turto priteisimo vienai pusei ir kompensacijos priteisimo kitai pusei variantas būtų labiau atitinkantis šalių interesus, negu nekilnojamojo turto padalinimas pusiau abiem sutuoktiniams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė šalių turimo namo ir atsakovo buto įsigijimo aplinkybių, namo pirkimui panaudotų lėšų kilmės, šalių elgesio turint šį nekilnojamąjį turtą, būsto paskolos ir komunalinių mokesčių mokėjimo aplinkybių, kas galėtų daryti įtaką šalių turto dalinimui, neišsprendė atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovui iš ieškovės 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumą pažeidžiančios informacijos apie atsakovą paviešinimą.

Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo A. B. prašymas patikslinti priešieškinio reikalavimus R. J. ir L. I., kuriuo atsakovas prašė: 1) pripažinti 2021 m. vasario 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininko teisių ir pareigų perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti dvišalę restituciją; 2) priteisti atsakovui 100 Eur vertės VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininko kapitalą.

Prašyme patikslinti priešieškinio reikalavimus A. B. nurodė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) įregistruota 2015 m. rugpjūčio 7 d., šio juridinio asmens įkūrimui buvo panaudotos bendros jo ir R. J. lėšos būnant santuokoje, tačiau 2021 m. vasario 8 d. R. J. be jo sutikimo perleido visas turimas dalininko teises ir pareigas L. I. už 100 Eur. Nurodė, kad L. I. yra nesąžininga įgijėja, nes žinojo, kad tai yra santuokinis turtas.

R. J. 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė atsiliepimą į šį prašymą, prašydama minėtų A. B. reikalavimų netenkinti. Ji nurodė, kad nors santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini), tačiau jos ir A. B. separacija įvyko 2016 metais. A. B. niekada nebuvo VšĮ (duomenys neskelbtini) pajaus turėtojas, todėl ieškovė galėjo perleisti pajų. Ieškovei pardavus turimą pajų už 100 Eur, A. B. gali pretenduoti nebent į 50 Eur kompensaciją.

L. I. pateikė atsiliepimą, prašydama teismo atmesti A. B. reikalavimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

L. I. nurodė, kad ji ir R. J. 2015 m. lapkričio 28 d. įsteigė VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kaip bendradalininkės įmokėjo po 100 Eur įnašą dalininkų kapitalui formuoti. VšĮ (duomenys neskelbtini) generuoja pajamas, leidžiančias išlaikyti personalą bei apmokėti einamąsias įstaigos išlaidas, tačiau iki šiol neuždirba pelno, kuris būtų dalininkėms išmokėtas kaip dividendai. A. B. šios įstaigos veikloje niekada nedalyvavo, įstaigos veikla niekada nesidomėjo. Nurodė, kad A. B. neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jo turtinės teisės, taip pat neįrodė sandorio šalių nesąžiningumo, nes turtas buvo perleistas už realią šio turto kainą, o jo vertė yra įtraukta į dalintino turto balansą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-72-1141/2023 patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise; 59 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 3,93 kv. m rūsiu, pažymėtu R-46, priklauso atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise; visos neįvykdytos prievolės pagal 2007 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu AB SEB banku yra nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis atsakovo A. B. prievolėmis; visi įsipareigojimai trečiajam asmeniui V. G. yra asmeniniai atsakovo A. B. įsipareigojimai. Teismas priteisė atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise 0,0666 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 210,99 kv. m pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei 0,0781 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas). Teismas priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei R. J. 119 458,33 Eur piniginę kompensaciją (suma patikslinta 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi ištaisius aritmetinę klaidą iš 121 372,33 Eur į 119 458,33 Eur). Teismas pripažino, kad visos neįvykdytos prievolės trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui pagal 2014 m. spalio 28 d. būsto kreditavimo sutartį yra nemodifikuojamos ir lieka solidariomis ieškovės R. J. ir atsakovo A. B. prievolėmis. Teismas taip pat pripažino, kad vyriški laikrodžiai, žvejybos ir medžioklės įranga bei apranga, juodas vyriškas „Trek“ dviratis, pistoletas (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtvinis šautuvas (Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiavamzdis šautuvas (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtvinis šautuvas (Nr. (duomenys neskelbtini)), treniruoklis „Kettler“, 12 metų kompiuteris „Dell“, audio kolonėles „Jamo“ (5 vnt.) ir audio stiprintuvas „Technics“ priklauso atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise. Kitus ieškovės R. J. ir atsakovo A. B. reikalavimus teismas atmetė. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad ieškovei R. J. ir atsakovui A. B. bylinėjimosi išlaidos vienas iš kito nepriteistinos. 

2.       Pasisakydamas dėl ginčo šalių reikalavimų, susijusių su įsipareigojimais AB SEB bankui ir buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, priteisimu, teismas pažymėjo, kad butą (duomenys neskelbtini) gatvėje atsakovas įgijo 2007 m. lapkričio 30 d., o santuoką su ieškove atsakovas sudarė (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą butas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo šalys kartu gyventi pradėjo 2005 m. gegužės mėnesį, tokiu atveju reikia įvertinti faktą, iš kokių lėšų buvo įgytas konkretus turto objektas, kaip prie jo įsigijimo prisidėjo abu sutuoktiniai, kadangi nuo to gali priklausyti, ar šis turto objektas bus laikomas vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe, ar bus laikomas bendru turtu pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo ne kartą tikslintuose procesiniuose dokumentuose neprašė nustatyti, jog butas (duomenys neskelbtini) gatvėje priklauso jai bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokio reikalavimo nereiškė ir atsakovas (jis prašė pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje priklauso jam ir ieškovei bendrąją jungtine (ne daline) nuosavybės teise). Teismas nurodė, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, priklausantis atsakovui asmenine nuosavybės teise, teismo sprendimu nedalijamas, taip pat vertino, kad teismo sprendimu nedalintinas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2004 m. lapkričio 24 d. priklausantis garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

3.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2007 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. ginčo šalys nebuvo sutuoktiniai, todėl šiuo laikotarpiu atsakovo mokėtos įmokos AB SEB bankui nelaikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės mažinimu, kuris turi būti kompensuotas ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, o 2010 m. rugsėjo 22 d. pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas byloje įrodė, jog po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) atsakovo mokėtos AB SEB bankui įmokos pagal minėtą kredito sutartį buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. mokėti už būstą, kuriame su tam tikromis pertraukomis gyveno ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė bei jų bendras vaikas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo 22 506,56 Eur kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažėjimą atsakovui nuo 2007 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. sumokėjus AB SEB bankui 45 013,12 Eur pagal kredito sutartį atmestinas kaip nepagrįstas.

4.       Vertindamas atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė, kaip atsakovo tuometinė sutuoktinė, pasisavino tam tikrą kilnojamąjį turtą iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį atsakovas prašė teismo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas pažymėjo, kad atsakovas jokių turto perleidimo sandorių neginčijo, dėl neteisėto turto pasisavinimo (vagystės) į teisėsaugos institucijas nesikreipė, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 200 Eur kompensaciją už odinį kampą, odinį supamą fotelį, šaldytuvą, televizoriaus staliuką, barą su baro kėdėmis, mikrobangų krosnelę ir sienines lentynas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad labiau tikėtina, jog jei tokie kilnojamieji daiktai buvo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jų šiuo metu nebėra, taip pat jei dėl to yra atsakinga ieškovė, tai atsakovas, nereikšdamas dėl to pretenzijų iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, bet kokius su tuo susijusius savo buvusios sutuoktinės veiksmus patvirtino, netekdamas teisės dėl to vėliau reikšti turtinių reikalavimų. Tokias pat išvadas teismas padarė ir dėl komunalinių mokesčių mokėjimo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje laikotarpiu nuo 2015 m lapkričio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio. Tai, kad atsakovas tuo laikotarpiu leido ieškovei su dukra gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nereiškė pretenzijų dėl komunalinių mokesčių, teismo vertinimu, rodo, kad toks buvo tuo metu buvusių sutuoktinių susitarimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 700 Eur priteisimo iš ieškovės už buto, kuris priklausė atsakovui asmenine nuosavybės teise, komunalinius mokesčius aptartu laikotarpiu.

5.       Pasisakydamas dėl reikalavimų, susijusių su įsipareigojimais AB Šiaulių bankui ir turto (duomenys neskelbtini) gatvėje padalijimu, teismas pažymėjo, kad šiuo metu santykiai tarp ginčo šalių yra itin konfliktiški, todėl ieškovės prašymas padalinti (duomenys neskelbtini) g. esantį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis natūra netenkinamas, tačiau tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl šio turto priteisimo jam, išmokant ieškovei piniginę kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl to, kokio dydžio kompensaciją atsakovas turi išmokėti ieškovei už namą, sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pavėsinę, būtina nustatyti, ar atsakovas pagrįstai reikalauja nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad atsakovui dovanota pinigų suma, panaudota ginčo turto įsigijimui (iš viso 45 000 Lt arba 13 032,90 Eur), lyginant su turto (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavimo kaina (246 177,02 Eur), sudaro 5 proc. turto kainos pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl būtent šia dalimi atsakovas įrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas vertintino, kad šiuo atveju atsakovui priklauso 55 proc. turto (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ieškovei priklauso 45 proc. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog namo ir kito šalių turto (duomenys neskelbtini) gatvėje rinkos vertė 2022 m. kovo 10 d. galėjo būti apie 341 200 Eur, teismas vertino, kad atsakovas už jam tenkančią namo ir kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovės dalį ieškovei turi išmokėti 153 540 Eur (341 200 Eur x 45 proc.) dydžio piniginę kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių byloje nebuvo ginčo, kad jų prievolės trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui nebūtų modifikuojamos, šių prievolių teismas nekeitė.

6.       Teismas pažymėjo, kad dalį laiko po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, ji nevykdė AB Šiaulių bankui įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. 2022 m. kovo 7 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė įpareigota iki teismo sprendimo byloje priėmimo mokėti AB Šiaulių bankui 1/2 dalį paskolos įmokų pagal paskolos sutartį. AB Šiaulių banko 2022 m. gegužės 6 d. rašte atsakovui nurodyta, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. iš atsakovui priklausančios banko sąskaitos buvo sumokėta 17 258,09 Eur įmokų pagal būsto kreditavimo sutartį. Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2022 m. gegužės 24 d. rašte atsakovui nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pagal minėtą kreditavimo sutartį yra grąžinta 24 991,20 Eur kredito ir 8 694,59 Eur palūkanų, iš viso 33 685,79 Eur įmokų. Ieškovė byloje neginčijo, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. su atsakovu jau nebuvo vedamas bendras ūkis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina pusė jo šiuo laikotarpiu pagal kreditavimo sutartį sumokėtų įmokų, t. y. 25 471,94 Eur ((33 685,79 Eur + 17 258,09 Eur) / 2).

Vertindamas atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 896 Eur už namo komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir 8 078,23 Eur už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio, teismas pažymėjo, kad atsakovui buvo uždrausta lankytis name teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, todėl atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės atsakovo sumokėtus komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2022 m. kovo mėnesio yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio gyveno name, o į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 11 d., teismas sprendė, kad ji ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėjo pasidalinti komunalinių mokesčių mokėjimo išlaidas. Teismas vertino, kad atsakovo reikalavimas priteisti dalį šių išlaidų tenkinamas ir iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 8 974,23 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių išlaidų kompensacija. Tai, kad minėtu laikotarpiu name gyveno ir šalių dukra, teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi, nes išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi ieškovei išmokėti 153 540 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkantį asmeninės nuosavybės teise sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, namą ir pavėsinę, o ieškovė turi išmokėti atsakovui 25 471,94 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. vienasmeniškai mokėtas kredito įmokas pagal solidarią ieškovės ir atsakovo prievolę AB Šiaulių bankui bei 8 974,23 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio vienasmeniškai mokėtus komunalinius mokesčius už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusį turtą, atlikęs priešpriešinių prievolių įskaitymą, teismas konstatavo, kad galutinė atsakovo mokėtina ieškovei kompensacijos suma už turtą (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 119 093,83 Eur (153 540 Eur – 25 471,94 Eur – 8 974,23 Eur).

Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 1 337,50 Eur kompensaciją už ieškovės iš namo pasisavintą koridoriaus suoliuką, fotelį, sofą, lovą ir kilimą yra nepagrįstas.

Atsakydamas į ginčo šalių argumentus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, padalijimu, teismas pažymėjo, kad šį sklypą ginčo šalys įsigijos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad būtent jis rūpinosi, jog likę įsipareigojimai dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijimo būtų tinkamai įvykdyti ir likusią sumą, t. y. 11 066 Eur, atsakovas sumokėjo jau derėdamasis su ieškove dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad iš viso atsakovo lėšomis buvo sumokėta 18 566 Eur, nes atsakovas įrodė, jog 2015 m. gavo 7 500 Eur dovaną, kurią deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog 7 500 Eur suma iš 15 000 Eur, kurie buvo sumokėti 2015 m. gegužės mėnesį už sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo iš atsakovui padovanotų piniginių lėšų, o ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažįstant, kad ieškovės indėlis į šio turto įsigijimą yra 3 750 Eur (pusė 7 500 Eur sumos, kurie buvo sumokėti kaip bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybė), o atsakovo indėlis yra likusi suma, t. y. 22 316 Eur (atitinkamai, ieškovės dalis yra 14 proc.). Atsižvelgdamas į šias proporcijas, teismas tenkino atsakovo prašymą priteisti jam šį sklypą asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją, kuri šiuo atveju turi būti 17 proc. sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje rinkos vertės. Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, teismas rėmėsi teismo ekspertės D. A. ekspertizės aktu, kuriame buvo nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje 2023 m. gegužės 18 d. rinkos vertė galėjo būti apie 63 800 Eur, todėl ieškovei priteisė 8 932 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 23 288 Eur kompensaciją už atsakovo be ieškovės sutikimo sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ne šeimos interesais panaudotas lėšas, pažymėjo, kad iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas iš K. B. 5 600 Eur sumą gavo 2016 m. liepos 13 d., t. y. tuo metu, kai, kaip pati ieškovė nurodo, su atsakovu jau nebevedė bendro ūkio, todėl šios sumos 2016 m. gruodžio 5 d. atlikto grąžinimo K. B. negalima laikyti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl 2016 m. birželio 23 d. atsakovo pervestos 5 000 Eur sumos jo tėvui, taip pat dėl pusės piniginių lėšų, buvusių atsakovo banko sąskaitoje 2018 m. sausio 9 d., priteisimo ieškovei. Teismas vertino, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo tėvui pervestų 20 000 Lt (5 792 Eur) bei atsakovo motinai pervestų 5 000 Eur, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti pusę šių sumų ieškovei. Remdamasis atsakovo pozicija, kad už J. R. pervestus 890,58 Eur 2013–2014 m. buvo pirkti rūbai ir daiktai dukrai per draugo Ebay paskyrą, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, jog šie pavedimai buvo daryti šeimos interesais, todėl jos reikalavimo dėl pusės šios sumos priteisimo netenkino. Teismas taip pat sprendė, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl pusės atsakovo V. G. pervestų lėšų priteisimo, kadangi ieškovė nepaneigė minėtos prezumpcijos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo V. G. prireikus vienas kitam darydavo skirtingų dydžių piniginius pervedimus, teismas konstatavo, kad sprendimo priėmimo dieną neįvykdyti įsipareigojimai V. G. pripažįstami asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl jai priteistinos kompensacijos sumažinimo 8 517,50 Eur, teismas nurodė, kad atsakovas patikslintame priešiniame ieškinyje taip pat reiškė analogišką reikalavimą, todėl šį reikalavimą tenkino ir atsakovo ieškovei mokėtina kompensacijos suma buvo sumažinta 8 517,50 Eur. Teismas sprendė, kad tokiu atveju atsakovo mokėtina ieškovei piniginės kompensacijos suma yra 119508,33 Eur (119 093,83 Eur piniginė kompensacija už turtą (duomenys neskelbtini) gatvėje + 8 932 Eur piniginė kompensacija už sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje – 8 517,50 Eur pusė susigrąžintų VšĮ (duomenys neskelbtini) paskolintų pinigų). Atsakydamas į ieškovės argumentus dėl jos už dukros privatų ugdymą mokamų sumų, teismas pažymėjo, kad šioje byloje (po grąžinimo bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismo nurodytoje dalyje) išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimų (jo padidinimo dėl išaugusių vaiko poreikių) nesprendžia, nes toks reikalavimas nebuvo formuluojamas ieškovės procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant iš naujo.

Atsižvelgdamas į tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, teismas sprendė, kad namų apyvokos daiktai, esantys name, priteistini atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra dalintinas, teismas pažymėjo, kad atitinkamai nėra dalinti jame esantys namų apyvokos daiktai.

Nagrinėdamas atsakovo reikalavimą priteisti jam 4 344 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pagerinimą, teismas pažymėjo, kad atsakovas apsigyveno ieškovės bute dar būdamas santuokoje su I. B., todėl būtent ji galėtų reikšti pretenzijas dėl ieškovės buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pagerinimo darbų, jei tokie buvo atsakovo atlikti 2005 m., tačiau I. B. paprašė būti pašalinta iš trečiųjų asmenų ir teismas tokį jos prašymą tenkino. Teismas vertino, kad net jei atsakovas ir atliko kokius nors buto (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbus 2005 m. ar 2007 m. ir patyrė dėl to kokių nors išlaidų, jis tai darė savo apsisprendimu, nemažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto (lėšų), nes atsakovas santuoką su ieškove sudarė tik (duomenys neskelbtini).

Teismas pripažino, kad asmeninė atsakovo nuosavybė yra vyriški laikrodžiai, žvejybos ir medžioklės įranga bei apranga, vyriškas dviratis, pistoletas (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtvinis šautuvas (Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiavamzdis šautuvas (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir graižtvinis šautuvas (Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl dėl šių daiktų padalinimo nesprendė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, jog kompiuteris „Dell“ yra naudojamas atsakovo, šį kompiuterį taip pat pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje neįtraukė į kilnojamųjų daiktų sąrašą treniruoklio, audio stiprintuvo ir kolonėlių, todėl šiuos daiktus priteisė atsakovui.

Vertindamas atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės neturtinę žalą, teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog dėl ieškovės pasidalinimo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas atsakovas su kita moterimi, su atsakovo broliu, atsakovas patyrė prieš brolį ir jo sutuoktinę „moralinį pažeminimą“, tačiau garbės ir orumo gynimo aspektu, be kita ko, būtina nustatyti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, nesant šios būtinos sąlygos, atsakovas ginti neturtines teises (garbę ir orumą) CK 2.24 straipsnio pagrindu negali, nes paskleista informacija atitinka tikruosius atsakovo poelgius.

Nagrinėdamas atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 1/2 dalį VšĮ (duomenys neskelbtini) pajaus, teismas vertino įrodymus apie ieškovės į įstaigą investuotas lėšas bei juridinio asmens finansinius duomenis. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog ieškovės, kaip šios įstaigos vienos iš dviejų steigėjų, dalininko teisių ir pareigų perleidimu kitai dalininkei, kuri pagal įstatus turi pirmumo teisę įsigyti dalininko teises, nebuvo siekiama pažeisti atsakovo turtines teises. Atsakovui neįrodžius minėtos sąlygos egzistavimo, teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įstaigos veikla nesidomėjo, todėl siekiant išvengti konfliktų ir tokiu būdu ateityje galimai kilsiančios žalos viešajai įstaigai, atsakovui galėtų būti priteisiama nebent piniginė kompensacija. Teismas atsižvelgė į tai, kokios paskirties yra santuokos metu ieškovės kartu su kitu asmeniu įsteigtas juridinis asmuo, įvertino Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį, kuri numato dalininko teisę gauti dalį viešosios įstaigos turto tik tuo atveju, jei įstaiga yra likviduojama, ir sprendė, kad įstaiga neturi likviduojamo juridinio asmens statuso, todėl atsakovui šiuo metu priklauso pusė ieškovės santuokos metu padaryto įnašo į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, t. y. 50 Eur. Teismas pažymėjo, kad tokio dydžio piniginė kompensacija priteistina atsakovui, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė perleido savo, kaip dalininkės, teises tretiesiems asmenims, ar ne. Šia suma teismas sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną piniginę kompensaciją, nustatydamas, kad galutinė atsakovo mokėtina piniginės kompensacijos suma yra 119 458,33 Eur (119 508,33 Eur – 50 Eur).

Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad teismas tam tikrus klausimus išsprendė ieškovės naudai, o tam tikrus klausimus atsakovo naudai, ir tikslios patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatyti nėra galimybės. Atsižvelgdamas į tai, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų kaltės, o sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas santuokos nutraukimo byloje yra bendras abiejų šalių reikalas, teismas vertino, jog teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus šiuo atveju atitiktų situacija, kai abi šalys yra paliekamos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo vienai iš kitos nepriteisė.

Atsakydams į atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, teismas pažymėjo, kad šis prašymas nepagrįstas, nes proceso trukmę sąlygojo abiejų ginčo šalių veiksmai, bylos sudėtingumas, apimtis ir kitos aplinkybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo apeliacinio skundo apimtyje panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir jį pakeisti apeliantės nurodytu būdu, t. y.: 1) nustatyti, kad santuokinio turto balansą sudaro 0,0666 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) namas), įgytas 2014 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3-6248, kurio rinkos vertė 341 200 Eur; 58/100 dalys 0,0781 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) sklypas), įgyto 2015 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2750, kurio rinkos vertė 63 800 Eur, o 58/100 dalių vertė – 37 004 Eur; ginklai: pistoletas PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 150 Eur, graižtvinis šautuvas C7 527, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 000 Eur, lygiavamzdis šautuvas CZ USA Readheat, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 500 Eur, graižtvinis šautuvas Mannlicher Classic, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 500 Eur (bendra ginklų vertė 3 150,00 Eur); 2) nustatyti, kad šalių bendro ūkio vedimas prasidėjo 2005 m. gegužės mėnesį; 3) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui priteisti turtą: 58/100 dalis 0,0781 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2015 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2750 ir kurio rinkos vertė 63 800 Eur, o 58/100 dalies vertė – 37 004 Eur; 0,0666 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 2014 m. spalio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3-6248, kurio vertė atėmus prievolės sumą yra 244 239,50 Eur; ginklus: pistoletą PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 Eur, graižtvinį šautuvą C7 527, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 000 Eur; lygiavamzdį šautuvą CZ USA Readheat, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 500 Eur; graižtvinį šautuvą Mannlicher Classic, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 500 Eur, bendra ginklų vertė – 3 150 Eur; atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti 42/100 dalis 0,0781 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2015 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2750 ir kurio rinkos vertė 63 800 Eur, o 42/100 dalies vertė – 26 796 Eur; 4) ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį, lėšas į jo asmeninį turtą, bei be ieškovės sutikimo tretiesiems asmenims paskolintas lėšas – iš viso 151 661,18 Eur; 5) nustatyti, kad pagal 2014 m. spalio 24 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Šiaulių banku prievolė nemodifikuojama, tačiau vidiniuose santykiuose atsakovas A. B. prieš ieškovę R. J. įsipareigoja šią prievolę kreditoriui įvykdyti vienasmeniškai; 6) priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovė prašė pripažinti, kad ji su atsakovu bendrą šeimyninį gyvenimą vedė nuo 2005 m. gegužės mėnesio. Šio reikalavimo patenkinimas yra svarbus sprendžiant turtinius ginčus šioje byloje. Nors atsakovas pripažino, kad jis nuo 2005 m. vasaros gyvena kartu su atsakove ir veda bendrą ūkį, ką patvirtino ir atsakovo motina, teismas dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė.

7.2.                      Teismas, vertindamas atsakovo asmeninį indėlį į šalių bendrai įgytą turtą ir tuo pagrindu taikydamas nukrypimą nuo lygių dalių principo, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, todėl sudarė neteisingą turto balansą ir neteisingai padalinto turtą tarp šalių. Sprendimo 52 ir 62 punktuose padarytos teismo išvados neteisingos, sudarančios pagrindą atsakovui piktnaudžiauti teise bei apgaule išvengti teisingo turto kompensavimo sutuoktinei. Teismas išimtinai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, mokėjimo pavedimais, bei atsakovo turto deklaracija, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad šie duomenys esminiai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Kaip nurodė ieškovė, sutuoktinių bendros pajamos viso bendro gyvenimo metu buvo pakankamai didelės ir leido ne tik šeimai tenkinti savo poreikius, tačiau ir taupyti. 2005 m. atsakovui apsigyvenus pas ieškovę jo pajamos buvo ženkliai mažesnės nei ieškovės: atsakovo apie 1 650 Lt, atsakovės apie 5 000 Lt, tačiau bendroje sumoje jos buvo pakankamos faktinei šeimai ne tik pragyventi, bet ir taupyti. Atsakovo pajamos palaipsniui didėjo ir apie 2008 m. sudarė apie 5 000 Eur per mėnesį. Atsakovo tėvai jų šeimos nerėmė, o pateikti mokėjimo pavedimai su paskirtimi „dovana” tėra atsakovo bandymas nesąžiningai išvengti ieškovei tenkančios teisingos kompensacijos sumokėjimo. Teismas nepagrįstai atsakovo turto deklaracijų duomenis už 2014 m.ir 2015 m. pripažino aplinkybe, pagrindžiančia dovanos fakto gavimą. Duomenys vien atsakovo pildytame dokumente, kurio turinys ieškovei nežinomas, negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Tokių dovanų buvimo faktą neigia ir ta aplinkybė, kad pati ieškovė apie dovanas nieko nežinojo iki ginčo teisme pradėjimo dienos. Visos tariamos atsakovo tėvų dovanotos lėšos ar jo tariamai pasiskolintos lėšos laikytinos tariamais sandoriais, o visos pavedimuose nurodytos lėšos yra ne kas kita, kaip bendro gyvenimo ir santuokos metu įgytos bendros ieškovės ir atsakovo lėšos, todėl už jas įgytas turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Jeigu atsakovas realiai turtą būtų įgijęs už dovanotas, o ne šalių įgytas lėšas, jis ne tik nebūtų slėpęs lėšų dovanojimo fakto, tačiau sandorio metu aiškiai deklaravęs, kad šis turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nes naudojamos asmeninės (tik jam asmeniškai dovanotos lėšos). Kaip matyti iš šių liudytojų (atsakovų tėvų) apklausos, nors jie nurodo, kad lėšas pervedė atsakovui, tačiau nenurodė, kad šios lėšos buvo skirtos jam asmeniškai, nes pripažino, kad atsakovas gyveno su ieškove.

7.3.                      Teismas net neturėtų vertinti 2014 m. liepos 29 d. V. G. atsakovui pervestos 13 000 Lt sumos, kurios paskirtyje nurodyta „už tavo gerą širdį“, kadangi tai yra V. G. grąžinta skola: atsakovas jam per tris kartus pervedė atitinkamai 3 650 Lt (paskirtyje - „finansinė pagalba”), 2 350,00 Lt (paskirtyje – „šiaip sau”), 2 000 Lt (paskirtyje - ir vėl „šiaip sau”), iš viso 11 000 Lt. Tai, kad V. G. grąžino daugiau, tik patvirtina, kad tokių paskolų atsakovas buvo suteikęs ir daugiau. Be to, atsakovas gavęs šias lėšas per keturis kartus pervedė į tą pačią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nėra duomenų, kad V. G. paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, tarp jų ir žemės sklypo bei namo įgijimui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. 

7.4.                      2021 m. birželio 4 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, buvo pripažinta, kad šalių santuokinis gyvenimas baigėsi 2016 m. spalio mėnesį. Tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad 2016 m. liepos 13 d. ar 2016 m. birželio 23 d. šalys nevedė bendro ūkio, todėl tuo laikotarpiu pervestos atsakovo lėšos nelaikytinos jungtinės nuosavybės sumažinimu.

7.5.                      Ieškovė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau kadangi šis turtas buvo įgytas abiem vedant bendrą ūkį, šį turtą įgyjant buvo investuotos abiejų šalių lėšos, ji įgijo teisę reikalauti ½ dalies šio turto įgijimui, prievolių mokėjimui panaudotų lėšų, kadangi bendros šalių lėšos buvo investuotos į atsakovo asmeninį turtą. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) butas 2007 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgytas už 119 613,07 Eur (413 000 Lt), iš kurių 104 523,55 Eur (360 000 Eur) buvo sumokėti banko suteikta paskola. Tai yra 15 349,86 Eur (53 000 Lt) už šį butą buvo sumokėta šalių bendromis lėšomis. Atsakovas pripažįsta, kad su ieškove bendrą ūkį vedė nuo 2005 m. vasaros, pripažinus, kad jų bendras siekis buvo įgyti naujesnį butą, neginčijant ieškovės pajamų dydžio ir neįrodinėjant jo didesnio indėlio mokant įmokas už kreditą, teismas neturėjo pagrindo neigti ieškovės lygiaverčio prisidėjimo prie atsakovo asmeninio turto, juo labiau, kad ir atsakovas prašė šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokiu būdu pripažindamas, kad ieškovės indėlis įgyjant šį turtą buvo lygiavertis. Kadangi atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo įgytas bendrai, šalims vedant bendrą ūkį, dėl ko prašė šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokios pats nuostatos taikytinos ir šalių sumokėtoms įmokoms pagal kredito sutartį. Teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog atskirais periodais šiuo turtu naudojosi ieškovė ir atsakovas, bei vėliau jų nepilnametė duktė, todėl šios įmokos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, yra neteisinga ir nelogiška, kadangi kredito įmokų pagal kredito sutartį, kuria buvo įgytas šis turtas, mokėjimas, ir turto, kuris buvo įgytas pagal kredito sutartį, tačiau pripažintas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, naudojimas šeimos poreikiams tenkinti nesudaro pagrindo šiuos du dalykus sutapatinti. Kita vertus, teismas pripažino, kad šis turtas ne visuomet buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, tuomet, darydamas tokią išvadą, teismas privalėjo šiuos laikotarpius aiškiai identifikuoti ir tik tuo laikotarpiu, kuriuo jis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, tokios kompensacijos už konkrečiai nustatytus laikotarpius ieškovei nepriteisti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo nepriteisė kompensacijos už investicijas į atsakovo asmeninį turtą, kuri bendroje sumoje sudaro 27 919,95 Eur (7 674,93 Eur + 20 245,02 Eur = 27,919,95 Eur).

7.6.                      Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių turi būti dalinami lygiomis dalimis, tačiau teismas dėl netinkamo įrodymų, susijusių su dovanotomis lėšomis, vertinimo, sprendė, kad atsakovui priklauso 55 proc., o ieškovei – 45 proc. šio turto. Tai, kad bendro gyvenimo ir santuokos metu atsakovas dalį bendrų pajamų nuo ieškovės nuslėpė, leidžia manyti ir ta aplinkybė, kad teisme teigdamas, jog neturi lėšų, bylos nagrinėjimo metu netekęs darbo, atsakovas teigdamas, kad turės lėšų išmokėti kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą, teismui pateikė duomenis, kad savo sąskaitoje turi daugiau negu 120 000 Eur lėšų, nepateikdamas jokių duomenų dėl šių lėšų kilmės.

7.7.                      Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2015 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2750 pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėto turto įsigijimo kaina buvo 26 066 Eur. Nėra ginčo, kad šalims jau nevedant bendro ūkio, pagal sutartį sumokėta 11 066 Eur suma yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Pagal proporcingai sumokėtų pinigų dalį, į santuokinio turto balansą trauktina 58 procentai šio turto, o likusi dalis, sudaranti 42 procentus šio turto, pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe. Dalindamas šį turtą teismas išimtinai rėmėsi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, sprendimo motyvuose nurodydamas, kad atsakovas įrodė, jog 2015 m. gavo 7 500 Eur dovaną, kurią deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas, todėl labiau tikėtina, jog 7 500 Eur suma iš 15 000 Eur, kurie buvo sumokėti 2015 m. gegužės mėnesį už sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo iš atsakovui padovanotų piniginių lėšų, o ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ir šiuo atveju atsakovas 7 500 Eur dovanojimo faktą grindžia pajamų deklaracija, ir nepateikia daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai šias lėšas iš savo tėvų gavo, todėl matyti, kad lėšų dovanojimas yra apsimestinis. Kadangi ginčo žemės sklypo vertė 63 800 Eur, į dalintino turto balansą trauktina 58 procentai šio žemės sklypo vertės, kas sudaro 37 004 Eur sumą, į kurią ieškovė turi teisę pretenduoti lygiomis dalimis.

7.8.                      Atsakovė nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi dėl ginklų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, kadangi ginklai pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą nelaikytini asmenine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė neginčija, kad ginklai turi būti priteisti atsakovui, tačiau atsakovas turi kompensuoti ieškovei šių ginklų vertę, kadangi šis turtas buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį ir santuokoje. Kadangi atsakovo nurodytos ginklų kainos nėra pagrįstos jokiais duomenimis, teismas ginklus turi dalinti ieškovės nurodytomis kainomis, kurias ji pagrindė viešai prieinamais duomenimis dėl analogiškų ginklų verčių. Bendra šio turto vertė yra 3 150 Eur, todėl šį turtą priteisus atsakovui, ieškovė turi teisę pretenduoti į ½ dalį šių ginklų vertės, t. y. 1 575 Eur.

7.9.                      Ieškovė paskutiniame teismo priimtame patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 23 288 Eur kompensaciją už atsakovo be ieškovės sutikimo sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ne šeimos interesais panaudotas lėšas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buvo nepaneigta prezumpcija, jog ieškovė apie atsakovo sudarytus sandorius žinojo ir kad atitinkami sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais. Apeliantė nurodo, kad atsakovo teiginys, jog ieškovė žinojo apie jo suteikiamas paskolas V. G. ir tam neprieštaravo, nereiškia, kad ši aplinkybė yra teisinga. Ieškovė nurodė, kad niekada apie jokias atsakovo suteiktas paskolas jokiems tretiesiems asmenims nežinojo, o, nežinodama apie tokias paskolas, negalėjo išreikšti savo pozicijos. Analogiškai pozicija išsakytina ir dėl teismo padarytos išvados, kad ieškovė negalėjo paneigti prezumpcijos dėl to, kad minėti pavedimai buvo daryti šeimos interesais, t. y. atsakovo nurodytų aplinkybių, kad neva J. R. buvo pervestos lėšos atsakovo dukters rūbų pirkimui per Ebay paskyrą. Kadangi ieškovė apie tokių pinigų pervedimus nebuvo žinoma, ji negalėjo nei dėl jų sutikti, nei nesutikti, o duomenų, kad šie pirmiausia buvo susiję su kokiais nors šeimos, įskaitant ir vaiko, poreikių tenkinimu, jokių įrodymų atsakovas nepateikė.

7.10.                      Nors tikėtina, kad dalis atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) kauptų lėšų buvo panaudota bendro turto įgijimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad toje sąskaitoje sukaupta lėšų suma buvo ženkliai didesnė, nei panaudota turto įgijimui, atsakovui nepateikus įrodymų apie V. G. paskolintų lėšų susigrąžinimą bei jų panaudojimą šeimos poreikių tenkinimui, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisi ½ dalį V. G. paskolintų lėšų, t. y. 3 960,56 Eur (7 921,11 Eur : 2 = 3 960,56 Eur), atsakovui šia suma sumažinus bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

7.11.                      Atsakovas taip pat skolino lėšas be ieškovės sutikimo J. R.. Teismas turėjo atmesti atsakovo nurodytus motyvus, kad per šį asmenį buvo perkamos prekės iš Ebay parduotuvės, kadangi jeigu toks faktas būtų buvęs, taip atsakovas ir būtų nurodęs pavedimų paskirtyje. Atsakovo nurodytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti ir tai, kad 2007 m. sausio 31 d. atsakovas J. R. iš savo AB Swedbank banko buvo pervedęs lėšų ir 2007 m. sausio 31 d. (485 Lt, „dovana“), 2007 m. vasario 1 d. (662 Lt, „dovana“), 2007 m. vasario 7 d. (100 Lt, „išgerk alaus“), o 2011 m. J. R. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2011 m. liepos 18 d. pervesdamas lėšas per 5 kartus (atitinkamai – 65 Lt, 306 Lt, 237 Lt, 200 Lt, 225 Lt) kiekvieno mokėjimo paskirtyje nurodė „skolos grąžinimas“. Kadangi jokių duomenų, kad J. R. grąžino atsakovui 1 041,18 Eur skolą, nėra, ieškovė turi teisę reikalauti ½ dalies šių lėšų priteisimo, atsakovui šia suma sumažinus bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

7.12.                      Dalindamas turtą, teismas nevykdė pareigos šioje byloje ginti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi padalindamas tarp sutuoktinų turtą, jį padalino taip, kad ieškovė su mažamečiu vaiku neteko pastogės, t. y. visas nekilnojamasis turtas buvo priteistas atsakovui, įpareigojant ieškovei išmokėti kompensaciją, nesiekiančią 120 000 Eur. Dar daugiau, teismas paliko ginčo šalis solidariais skolininkais prieš kreditorių AB Šiaulių banką, todėl ieškovė realiai neturi galimybės įsigyti būsto – atsakovui išmokėjus kompensaciją, ieškovė negalės įgyti vaiko poreikius atitinkančio būsto, kadangi galimybių skolintis ji netenka dėl paliktos solidarios prievolės AB Šiaulių bankui. Be to, priteisęs atsakovui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), teismas ieškovę paliko solidariai atsakingą pagal AB Šiaulių banko prievolę, neišsprendęs atsakovo pareikšto reikalavimo - nustatyti, kad pagal AB Šiaulių banko kredito sutartį vidiniuose santykiuose su ieškove jis vykdo pareigą dėl kredito grąžinimo. Ieškovė žino, kad nesant kreditoriaus sutikimo, teismas neturi teisės modifikuoti kredito paskolos, tačiau tai netrukdė teismui veikti vaiko interesais ir pasirinkti kitą turto padalinimo būdą ar priemones mažamečio vaiko teisių užtikrinimui bei galiausiai išspręsti atsakovo pareikštą prašymą dėl šalių elgesio vidiniuose santykiuose pagal šią prievolę. To nepadaręs pirmos instancijos teismas ne tik visą turtą priteisė atsakovui, tačiau sudarė jam galimybę atsakovui iš iekovės reikalauti ½ dalies jo sumokėtų įmokų bankui, kas ne tik pablogina ieškovės padėtį, tačiau sudaro pagrindą atsakovui gauti naudą ieškovės sąskaita.

7.13.                      Teismas, padalindamas turtą, nesivadovavo CK 3.118 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad, nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK numatytas išimtis. Kaip matyti, teismas dalindamas turtą, paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė, kadangi padalino žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nemažindamas šio turto vertės likusia neišmokėta prievolių suma.

7.14.                      Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo neteisingai nurodytomis ir jokiais įrodymais neparemtomis aplinkybėmis, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dalies reikalavimų neišsprendė, netinkamai vertindamas įrodymus sudarė neteisingą dalintino turto balansą, todėl nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną turto dalį.

8.       Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jam iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

 

8.1.                      Gavus teismo 2023 m. lapkričio mėn 21 d. sprendimą, ieškovė ėmėsi iniciatyvos ir susisiekusi su atsakovu elektroniniais laiškais prašė jį geranoriškai įvykdyti, teigdama, kad sprendimas yra pagrįstas ir jai tinkamas, todėl nebus skundžiamas. Šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. ieškovė išsikėlė ir atsakovui perdavė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2023 m. gruodžio 21 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas. Atsakovas prašė teismo panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui lankytis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurias teismas panaikino 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Šios nutarties ieškovė neskundė. Atsakovas įvykdė ieškovės prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėjo pagal sprendimą jam priteistą piniginę kompensaciją mokėjimo pavedimais, atliktais per laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d. Ieškovė nesąžininga, nes atsakovui įvykdžius teismo sprendimą, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

8.2.                      Apeliacinio skundo rezoliucinė dalis visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, t. y. skunde nėra nurodyta konkreti skundžiamo sprendimo dalis, nors prašoma panaikinti visą sprendimą, tačiau kartu prašoma ir „skundo apimtyje jį pakeisti“, ginčijama suma nenurodyta, o apeliacinio skundo argumentai ne tik, kad yra prieštaringi tarpusavyje, bet ir iš esmės neatitinka apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo.

8.3.                      CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl vertintina, kad ieškovė negali „pasitaisyti“ pagal pirmosios instancijos priimtą sprendimą savo teisinės padėties ir pradėti reikšti apeliacinėje instancijoje naujus reikalavimus: „Atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti 42/100 dalis 0,0781 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas 2015-06-03 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2750, kurio rinkos vertė 63 800,00 Eur, o 42/100 dalies vertė – 26 796,00 Eur; Ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį, lėšas į jo asmeninį turtą, bei be ieškovės sutikimo tretiesiems asmenims paskolintas lėšas – viso 151 661,18 Eur. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad pagal 2014-10-24 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Šiaulių bankas“ prievolė nemodifikuojama, tačiau vidiniuose santykiuose atsakovas A. B. prieš ieškovę R. J. įsipareigoja šią prievolę kreditoriui įvykdyti vienasmeniškai“. Tarp šalių byloje net nebuvo ginčo, kad jų prievolės trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui nebūtų modifikuojamos, todėl su tuo susiję pakeitimai teismo nebuvo daromi (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nauji apeliantės reikalavimai yra atmestini, nes negalimi reikšti apeliacinėje instancijoje.

8.4.                      Nesuprantamas tiek logine prasme, tiek pagal teisės normas pareikštas rezoliucinė dalyje ir kitas naujas reikalavimas „nustatyti, kad santuokinio turto balansą sudaro“ tik konkretus turtas, nes bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje nurodo, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaromas sutuoktinių turto balansas, nustatant bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

8.5.                      Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, sprendžiant nekilnojamojo turto padalinimo klausimą, turto priteisimo vienai pusei ir kompensacijos priteisimo kitai pusei variantas būtų labiau atitinkantis šalių interesus, negu nekilnojamojo turto padalinimas pusiau abiem sutuoktiniams. Ieškovė, neatsižvelgdama į pirma paminėtą išaiškinimą bei teismo nuolat iš naujo suteikiamus terminus ieškinio reikalavimams patikslinti, piktnaudžiaudama procesu, taip ir nepatikslino savo 2021 m. gegužės 5 d. patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriuose po santuokos nutraukimo prašė santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis. Apeliacinėje instancijoje ieškovė pradėjo prašyti nekilnojamąjį turtą priteisti natūra atsakovui, o solidarią prievolę tarpusavyje pakeisti.

8.6.                      Apeliantė pirmoje apeliacinio skundo dalyje prašo svarbiu pripažinti faktą, kad nuo 2005 m. gegužės mėn. šalys vedė bendrą šeimyninį gyvenimą, ir teigia, kad teismas dėl šio ieškovės reikalavimo sprendime nepasisakė. Tačiau sprendimo 39 punkte pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalys kartu gyventi pradėjo 2005 m. gegužės mėnesį, t. y. atsakovui dar esant santuokoje su I. B., su kuria jo santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10627-127/2006, bei sprendė, jog nuosavybės teisėms įtakos neturi priežastys, kurios sąlygojo turto įsigijimą.

8.7.                      Ieškinio trūkumams pašalinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi buvo nustatęs 7 dienų terminą, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepatikslino 2021 m. gegužės 5 d. patikslinto ieškinio, nors tuo piktnaudžiaudama ne kartą atidėjo teismo procesą, ir vietoj 7 dienų terminų praėjus 8 mėnesiams, visgi, savo procesinių teisių nerealizavo. Akivaizdu, kad apeliantės teiginiai, jog teismas nesprendė šio jos reikalavimo ir nenustatinėjo šiam faktui svarbių aplinkybių, yra absoliučiai nepagrįsti nei materialinių, nei procesinių teisės normų prasme.

8.8.                      Apeliacinio skundo argumentai prieštaringi – apeliantė teigia, kad sutuoktiniai pakankamai turėjo pinigų turtui įsigyti (santaupų ir pajamų), tačiau byloje yra neginčijamai įrodyta, jog visas ginčo turtas (tiek asmeninis, tiek bendra jungtine nuosavybe valdomas turtas) buvo įsigytas tik kreditų pagalba (kredito sutartys iki šiol yra vykdomos). Subjektyviu apeliantės vertinimu, realiai gautos iš atsakovo tėvų „yra bendro gyvenimo ir santuokos metu įgytos bendros ieškovės ir atsakovo lėšos“. Sunku suprasti, kaip nuo apeliantės atsakovas galėjo nuslėpti tokias sumas. Siekdama paneigti atsakovo tėvų dovanas ir paskolas, apeliantė turėtų ne tik paaiškinti, bet ir įrodyti, iš ko buvo sumokėta apie jai akivaizdžiai žinomą įsigyjamą ginčo turtą, o ne tik nesąžiningai siekti, kad atsakovo tėvų padovanotos lėšos būtų pripažintos bendromis šeimai skirtomis dovanomis. Atsakovo tėvų valia buvo aiškiai išreikšta tiek darant pavedimus sūnui (ne jo sugyventinei ar marčiai), tiek duodant pinigus, tiek nurodant pavedimuose paskirtį, tiek duodant parodymus, jų ir atsakovo valia papildomai išreikšta teikiant pajamų deklaracijas.

8.9.                      Nors apeliantė dar 2018 m. sausio 2 d. gavo teismo liudijimą, suteikiantį teisę gauti bankų išrašus per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2017 m. gruodžio 27 d., ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad bendros pajamos viso ginčo šalių bendro gyvenimo metu buvo pakankamai didelės ir leido ne tik šeimai tenkinti savo poreikius, bet ir taupyti, taip pat kad jų pajamos 2005 -2008 m. didėjo.

8.10.                      Esant pateiktiems byloje atsakovo rašytiniams įrodymams (dovanojimo ir skolinimosi pavedimo kopijomis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaracijoms) apie tai, kad į bendra jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą yra investuotos asmeninės atsakovo piniginės lėšos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti tokį atsakovo priešieškinio reikalavimą. Apeliantės nesąžiningas siekis neigti akivaizdžius faktus ir rašytinius įrodymus pagrįstai neįtikino pirmosios instancijos teismo, kuris išvadą apie faktų buvimą civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus.

8.11.                      Apeliaciniame skunde yra pateikiami net ne skundo argumentai, o teiginiai, kuriais neaišku kokio rezultato yra siekiama, kaip antai, „byloje taip pat nėra jokių duomenų kad atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui“, nes jokia konkreti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nėra ginčijama. Analogiški argumentai yra dėstomi dėl atsakovo pasiskolintų lėšų, teigiant, kad teismas turėjo kritiškai vertinti šias aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas kritiškai ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes bei suteiktas paskolas (kurių, pažymėtina, ieškovė pirmosios instancijos teismo proceso metu neginčijo). Iš apeliacinio skundo argumentų negalint suprasti, su kuria teismo sprendimo padaryta išvada (65 punkte, 66 punkte ar 67 punkte) apeliantė nesutinka, iš esmės nėra įmanoma atsikirsti į subjektyviai pateikiamus faktų vertinimus, kuriais siekiama, kad pirmosios instancijos teismas įvertintų rašytinius įrodymus ir juridinius faktus taip, kaip juos vertina apeliantė, kurios vertinimas irgi pakito po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

8.12.                      Apeliantė kitoje apeliacinio skundo dalyje vėl grįžta prie buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur papildomai kelia klausimą dėl įsipareigojimų AB SEB bankui ne santuokoje ir santuokos metu vykdymo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 22 506,56 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažėjimą, kurį byloje įrodinėjo pateikta AB SEB banko pažyma bei neva bendrai sumokėta kredito įmokų 45 013,12 Eur suma laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Šiuo metu iš esmės apeliantė pati suprasdama, kad pradinės įmokos už butą suma, iki santuokos sudarymo sumokėtos lėšos ir po faktinio gyvenimo skyrium sumokėtos lėšos pagal įstatymą niekaip negali būti pripažintos bendra jungtine nuosavybe, nors apeliacinio skundo dalyke tokių reikalavimų naujų ir nepareiškia, tačiau skundo pagrinde iš esmės atlieka naujus paskaičiavimus ir siekia naujų aplinkybių, t. y. lėšų pripažinimo bendromis. Tokiam apeliantės prašymui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, skunde ne tik pateikiami nauji argumentai, bet prašoma priteisti didensnę sumą nei pirmosios instancijos teisme, t. y. ne 22 506,56 Eur, o 27 919,95 Eur.

8.13.                      Sprendimo 43 punkte teismas padarė logišką ir teisingą išvadą, nes jei atsakovas nebūtų turėjęs asmenine nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini) g., tai šalims būtų reikėję užsitikrinti gyvenamąjį būstą – nuomotis ar jį pirkti to paties kredito pagalba, kas būtų mažinę šeimos lėšas. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo mokėtos AB SEB bankui įmokos pagal kredito sutartį rodo, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nes po 2010 m. kovo 31 d. dukters gimimo, kitas gyvenamas būstas buvo įsigytas tik 2014 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-6248 pagrindu. Byloje net nebuvo ginčo, kad butas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Nuo 2015 m. spalio mėn, prasidėjus šalių nesutarimams, pati apeliantė savavališkai ir be suderinimo su atsakovu pradėjo nurodytame bute remontą ir rašė el. laišką, prašydama prisidėti prie buto remonto, kad buto remontas kainuos maždaug 1 700 Eur, ir 2016 m., rugsėjo mėnesio išsikėlusi iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute gyveno neprisidėdama nei prie buto paskolos, nei komunalinių mokesčių mokėjimo. Bute ji gyveno iki 2017 m. gegužės mėn., o raktus nuo buto gražino tik 2017 m. rugsėjo 14 d.

8.14.                      Sprendimo 43 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. ginčo šalys nebuvo sutuoktiniai, todėl šiuo laikotarpiu atsakovo mokėtos įmokos AB SEB bankui nelaikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės mažinimu, kuris turi būti kompensuotas ieškovei. Nors apeliantė šios sprendime padarytos išvados neskundžia, į naujai atliekamus paskaičiavimus minėto periodo neįtraukia.

8.15.                      Teismo padaryta išvada dėl žemės sklypo įsigijimo (duomenys neskelbtini) g. aplinkybių, remiantis išanalizuotais byloje esančiais rašytiniais įrodymais atskirai ir visumoje, negali būti paneigta tik ieškovės teiginiais bei formaliu nesutikimu. Apeliantė iš esmės savo nesutikimą su teismo sprendime padarytomis išvadomis grindžia tuo, kad subjektyviai vertina, jog tėvų dovanojimo sandoris yra apsimestinis, o pajamų deklaracija, jos vertinimu, netinkamas įrodymas, nors nei viename savo procesiniame dokumente per visą bylinėjimosi laiką to neneigė ir neginčijo.

8.16.                      Apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovės reikalavimo priteisti 23 288 Eur kompensaciją, tvirtindama, kad teismas netinkamai vadovavosi CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, vertindamas, kad ieškovė jos nepaneigė, t. y. jog atsakovas paskolos sandorius sudarė turėdamas jos sutikimą. Į šiuos besikartojančius ir deklaratyvius apeliantės reikalavimus buvo atsikirsta ne kartą su detaliais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, pabrėžiant, kad apeliantė klaidina teismą, manipuliuodama tomis pačiomis sumomis ir nepagrįstai teigdama, kad piniginės lėšos buvo atsakovo pervestos tretiesiems asmenims, o ne jo gautos, t. y. ne A. B. pervedė pinigines lėšas, o A. B. pervedė: jo tėvas 2014 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 20 000 Lt į jo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Dovana“, kurie buvo skirti namo pradiniam įnašui; 2016 m. liepos 13 d. K. B. pervedė 5 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Asmeninė paskola“; M. B. 2017 m. vasario 15 d. pavedimu į Danske banko sąskaitą pervedė 5 000 eurų.

8.17.                      Atsakovas vertina, kad teismas sprendime dėl jo asmeniškai naudojamų daiktų padarė visiškai pagrįstą išvadą, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

8.18.                      Apeliantė skundo pabaigoje pateikia daugybę naujų savarankiškų skaičiavimų dėl šeimos turto balanso sudarymo, vienoje vietoje teigdama, kad atsakovas turi ieškovei sumokėti 162 293,75 Eur kompensaciją, vėliau jau nurodydama 151 661,18 Eur. Apeliaciniame skunde svarstoma, ar atsakovas pateiks, ar nepateiks pagal jos naujai reiškiamus reikalavimus įrodymus (nors apeliacijoje naujų įrodymų pateikimas yra ribotas) apie gebėjimą sumokėti jos įsivaizduojamą kompensaciją. Apeliantė siekia, kad byla būtų pradėta nagrinėti iš naujo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – atsakovo 2024 m. kovo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-72-1141/2023 pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už tai, kad ji po teismo sprendimo priėmimo nevykdo prievolės mokėti ½ dalies paskolos įmokų, nurodydama, kad šis dokumentas pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumą dalyje dėl buvusių sutuoktinių prievolių padalijimo bei atsakovo nesąžiningumą.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14.       CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

15.       CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

16.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovės pateikiami įrodymai pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo būti pateikti, kadangi šie įrodymai atsirado tik 2024 m. kovo 7 d., pirmosios instancijos teismui jau išnagrinėjus bylą (ir pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui). Vis dėlto, įvertinus aplinkybes, kurias šiais įrodymais siekia pagrįsti apeliantė, vertintina, kad šie įrodymai įtakos sprendžiant šalių ginčą neturės, kadangi jie parodo atsakovo elgesį po bylos išnagrinėjimo, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimui neturėjo jokios įtakos. Be to, naujai pateiktais įrodymais grindžiama ieškovės pozicija dėl netinkamo prievolių padalijimo jau yra išdėstyta ieškovės apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra būtinybės ieškovės pateiktus įrodymus prijungti prie bylos, todėl jų nepriima ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu buvo nutraukta. Nurodytu teismo sprendimu buvo išspręsti ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai (ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo, šalių turto padalijimo ir kt.). 2021 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dalyje dėl šalių turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, ieškovo reikalavimo dėl žalos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Išnagrinėjęs bylą dėl nurodytų reikalavimų dalies iš naujo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl buvusių sutuoktinių turto ir įsipareigojimų padalijimo, sandorio nuginčijimo bei neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su paminėto sprendimo dalimi dėl sutuoktinių turto padalijimo, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18.       CPK 306 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis, jei yra skundžiamas ne visas sprendimas, taip pat suformuluotas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 straipsniai). Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, šio skundo baigiamojoje dalyje suformulavo konkrečius reikalavimus, ko prašoma apeliaciniu skundu, tačiau skundo dėstomojoje dalyje ieškovė pateikė ir kitų pastebėjimų, kurie neįtraukti į jos apeliacinio skundo reikalavimų dalį, pavyzdžiui, dėl kompensacijos priteisimo atsakovui suteikus 1 041,18 Eur paskolą, kuri yra negrąžinta J. R. ir taip sumažinus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Iš byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų (2021 m. gegužės 5 d. pateikto patikslinto ieškinio, 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikto pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ir kt.) nematyti, kad ieškovė būtų šį reikalavimą reiškusi pirmosios instancijos teisme, skundžiamame sprendime dėl jo nepasisakyta. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje taikomą ribotos apeliacijos modelį apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja visą bylą iš esmės, o tik pagal įstatymo ir apeliacinį skundą pateikusių dalyvaujančių byloje asmenų nustatytas ribas.Taigi apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo prašymų, kurie yra susiję su ieškovės pirmosios instancijos teismui pareikštų reikalavimų išnagrinėjimu.

Dėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo  

Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismos sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniam padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tieko vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kopensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dallies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą apibrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-103-701/2022).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), art as įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tiki š įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ar patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padalijimo

Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, nepagrįstai atsakovo naudai nukrypo nuo lygių dalių principo, todėl ieškovei buvo priteista neteisinga kompensacija už šią buvusiam sutuoktiniui tekusią bendro turto dalį.

Byloje nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2014 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-6248 pagrindu įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pavėsinę, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas buvo įsigytas už 246 177,02 Eur. Šio turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną atsakovas pervedė pardavėjui 46 339,20 Eur (tuo metu 160 000 Lt) sumą. Nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimui finansuoti ieškovė ir atsakovas 2014 m. spalio 28 d. su Danske Bank A/S pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (prievolės dydis 295 412,42 Eur) 25 metams (prievolės įvykdymo terminas 2039 m. spalio 28 d.). 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovė ir atsakovas šiam turtui įkeisti pasirašė maksimaliosios hipotekos sutartį, užtikrindami savo įsipareigojimus.

Pirmosios instancijos teismas nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė 45 proc. atliktos ekspertizės metu nustatytos šio turto rinkos vertės (341 200 Eur) dydžio kompensaciją – 153 540 Eur (341 200 Eur x 45 proc.). Pirmosios instancijos teismas 5 proc. nukrypimą nuo sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo motyvavo tuo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo tėvas prieš atsakovui įsigyjant šį turtą padovanojo jam iš viso 45 000 Lt (13 032,90 Eur), o ši dovanota suma sudarė 5 proc. 2014 m. spalio 14 d. buvusių sutuoktinių įsigyto (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto kainos (246 177,02 Eur).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo šiuo atveju yra pagrįsta. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos, o asmeninių investicijų dydį turi įrodyti tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo AB Swedank banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad ginčo šalims esant santuokoje iki paminėto turto įsigijimo atsakovas iš savo tėvo 2014 m. rugpjūčio 8 d. gavo 20 000 Lt pavedimą (5 792,40 Eur), kurio paskirtyje buvo nurodyta „dovana“. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2014 m. vasario 27 d. atsakovas į savo sąskaitą banke įnešė 15 000 Lt (4 344,30 Eur) grynaisiais pinigais, o 2014 m. balandžio 17 d. įsinešė į sąskaitą dar 10 005 Lt (2 897,65 Eur). Atsakovas priešieškinyje pažymėjo, kad šias sumas jam padovanojo tėvai, taip pat pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą deklaraciją už 2014 m. apie tais metais gautas neapmokestinamąsias pajamas, kuri patvirtina, kad atsakovas gavo 15 000 Lt ir 10 005 Lt kaip dovaną. Aplinkybes apie sūnui dovanotas lėšas teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo tėvai R. B. ir M. B., nurodę, kad yra dovanoję sūnui pinigines lėšas nekilnojamam turtui įsigyti. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, liudytojų parodymai, aptariamų lėšų gavimo laikas (iki (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto įsigijimo) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo tėvų jam dovanotos lėšos buvo investuotos įsigyjant nurodytą nekilnojamąjį turtą, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą dovanotų lėšų apimtyje nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad šias lėšas atsakovo tėvai perdavė bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, byloje nėra jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų. Atitinkamai nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra abejojama Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų patikimumu, teigiama, kad dovanojimo sandoriai buvo tariami, kadangi šių teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. 

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka ir su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu, nurodydama, kad ginčo žemės sklypo vertė buvo 63 800,00 Eur, todėl į dalintino turto balansą turėjo būti įtraukti 58 proc. šio žemės sklypo vertės, kas sudaro 37 004 Eur sumą, į kurią ieškovė turėjo pretenduoti lygiomis dalimis.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2750 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovė ir atsakovas įsigijo 0,0781 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėto turto įsigijimo kaina buvo 26 066 Eur. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2015 m. gegužės 16 d. už minėtą sklypą buvo sumokėta iš viso 15 000 Eur (pusė šios sumos, t. y. 7 500 Eur grynaisiais pinigais). Iki 2016 m. birželio 1 d. pirkėjas įsipareigojo už sklypą sumokėti dar 5 533 Eur (nurodytos sutarties 3.2.3 punktas) ir dar tokią pačią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. birželio 1 d. (nurodytos sutarties 3.2.4 punktas). 2017 m. birželio 15 d. atsakovo tėvas R. B. atliko 5 533 Eur pavedimą nurodyto sklypo pardavėjai B. S., mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra dalinis mokėjimas už sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo priedų, 2016 m. liepos 11 d. pranešimu ieškovė nurodė, kad sutinka, jog už sklypą (duomenys neskelbtini) sumokėti 5 533 Eur nebus traukiami iš jos pusės į dalintiną bendrą santuokoje įgytą turtą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 5 600 Eur pinigų sumą 2016 m. liepos 13 d. jam asmeniškai paskolino jo draugas K. B., pervesdamas juos į atsakovo banko sąskaitą (kaip matyti iš kartu su priešieškinio pateikto AB Swedbank sąskaitos išrašo, nurodyta, kad šio pavedimo paskirtis yra „asmeninė paskola“). Atsakovas nurodė, kad šią paskolą grąžino 2016 m. gruodžio 5 d. pavedimu ir su priešieškiniu pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog nurodyto pavedimo paskirtis buvo „asmeninės paskolos grąžinimas“.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad ginčo šalys 2015 m. gruodžio mėnesį sprendė gyvenimo skyrium klausimus (byloje pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas elektroniais laiškais, kuriuose šalys 2015 m. gruodžio mėnesį derino ieškovės išsikraustymo, namo pardavimo ir kt. klausimus ir kt.), taip pat kad 2016 m. vasario 8 d. ieškovė išsiuntė atsakovui el. laišką, pridėdama pasiūlymo skirtis bendru sutarimu sąlygas, sprendė, kad būtent atsakovas rūpinosi, jog likę įsipareigojimai dėl sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo būtų tinkamai įvykdyti ir likusią sumą, t. y. 11 066 Eur, už šį sklypą atsakovas sumokėjo jau derėdamasis su ieškove dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš viso atsakovo lėšomis buvo sumokėta 18 566 Eur, kadangi atsakovas įrodė, jog 2015 m. gavo 7 500 Eur dovaną, todėl labiau tikėtina, kad 7 500 Eur iš 15 000 Eur, kurie buvo sumokėti 2015 m. gegužės mėn. už sklypą (duomenys neskelbtini), buvo iš atsakovui padovanotų piniginių lėšų, o ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl, priteisdamas minėtą sklypą atsakovui, apskaičiavo, kad ieškovės indėlis į šio turto įsigijimą buvo 3 750 Eur (pusė 7 500 Eur sumos, sumokėtos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), kas sudarė 17 proc. nurodyto turto kainos, o atsakovo indėlis buvo 22 316 Eur (likę 83 proc. už turtą sumokėtos sumos). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovei priteisti 17 proc. šio turto rinkos vertės kompensaciją, kuri sprendimo priėmimo metu sudarė 63 800 Eur, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo už atsakovui atitenkančią jos dalį sklypo (duomenys neskelbtini) 10 846 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Nors apeliantė nesutinka su nurodytu apskaičiavimu, teigia, kad 7 500 Eur lėšų dovanojimas buvo apsimestinis, taip pat kad K. B. paskola laikytina tariama, šių argumentų nepatvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Kaip matyti iš atsakovo priešieškinio priedų, atsakovas į bylą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą pajamų deklaraciją už 2015 m., kurioje 7 500 Eur dovaną deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas. Nors ši deklaracija ir buvo užpildyta atsakovo, teisėjų kolegija byloje esančių įrodymų kontekste neturi pagrindo abejoti šio dokumento patikimumu. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo tėvai netiesiogiai patvirtino paminėtų lėšų dovanojimo aplinkybę, nurodydami, kad jie ne kartą yra davę atsakovui pinigų nekilnojamojo turto įsigijimui, nors tikslių sumų ir konkrečių laikotarpių negalėjo nurodyti. K. B. atsakovui suteiktos paskolos faktą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas K. B., kuris nurodė, kad jis skolino lėšas atsakovui žemės sklypo įsigijimui ir kad šios lėšos vėliau buvo jam grąžintos, atsakovas į bylą yra pateikęs šiuos pavedimus pagrindžiančius duomenis. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, konfliktiški ginčo šalių tarpusavio santykiai, jų 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje vykusi komunikacija dėl santuokos nutraukimo nesuteikia jokio pagrindo vertinti, kad atsakovas likusias sumas žemės sklypo pardavėjai pervedė šiuos klausimus spręsdamas bendrai su ieškove. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų apskritai dalyvavusi šiame sandoryje ar per nurodytą laikotarpį būtų inicijavusi kokius nors mokėjimus, rūpindamasi, kad prievolės pagal nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį būtų įvykdytos. Taigi pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius kiekvieno sutuoktinio indėlį į bendrą nuosavybę ir didesnę atsakovo investuotų asmeninių lėšų dalį, šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Dėl ginklų padalijimo

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginklai negali būti laikomi asmenine atsakovo nuosavybe, kadangi jie buvo įgyti šalims būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl teismas, priteisdamas šiuos ginklus atsakovui, turėjo ieškovei priteisti ½ dalį ginklų vertės atitinkančią piniginę kompensaciją, kuri, ieškovės apskaičiavimu, sudaro 1 575 Eur.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovo vardu yra registruoti šie ginklai: pistoletas PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas C7 527, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdis šautuvas CZ USA Readheat, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini) ir graižtvinis šautuvas Mannlicher Classic, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra šių ginklų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau šalys neginčija aplinkybės, kad šie ginklai buvo įsigyti šalims būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodyti ginklai yra atsakovo asmeniniai daiktai, todėl šių ginklų neįtraukė į dalintiną turtą.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos išimtį nustato CK 3.89 straipsnis. Jo 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Pagal CK 3.89 straipsnį sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų apibrėžtis nepateikta, bet yra nurodytas neišsamus sąrašas: avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai. Avalynė ir drabužiai yra pakankamai apibrėžtos daiktų grupės, tuo tarpu profesinės veiklos įrankiams gali būti priskirti įvairūs daiktai, skirti asmens profesinei veiklai. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įgyjami už asmenines lėšas arba iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnis), nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), o turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis.

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog daiktai naudojami tik vieno iš sutuoktinių poreikių tenkinimui, savaime nereiškia, jog daiktai turi būti priskiriami prie asmeninio naudojimo daiktų. Toks aiškinimas neatitinka asmeninio naudojimo daiktų išimtinio pobūdžio. Pavyzdžiui, byloje, kurioje kilo šaunamųjų ginklų padalijimo tarp sutuoktinių klausimas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog individualiai naudojami vieno sutuoktinio šaunamieji ginklai, motociklai ir motociklininko šalmai neatitinka šių reikalavimų. Aplinkybės, kad leidimą naudotis ginklu turi vienas iš sutuoktinių, taip pat kad turtu tik vienas iš jų naudojasi, gali būti svarbios svarstant dėl nuosavybės objektų padalijimo natūra (Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo neįtraukti santuokos metu atsakovo įsigytų ginklų į dalintiną turtą nebuvo. Kaip ir paminėtoje kasacinio teismo nutartyje, šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovo įsigyti ginklai atitiktų CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. jie nėra išimtinai susiję su atsakovo asmeniu ar jo profesine veikla. Taigi šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nurodyti ginklai turėjo būti įtraukti į bendrą dalintiną turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ginklais naudojasi atsakovas, taip pat įvertinus ieškovės išdėstytą poziciją, šie ginklai natūra priteistini atsakovui, o ieškovei, atsakovui nepaneigus sutuoktinių turto lygių dalių principo, turi būti priteista kompensacija, lygi ½ daliai nurodytų ginklų vertės.

Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, atsakovas priešieškinyje pateikė duomenis apie turimus ginklus ir jų vertę, t. y. nurodė, kad turi pistoletą PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirko naudotą iš Ginklų fondo ir kurio vertė 80 Eur; graižtvinį šautuvą C7 527, 223 Remington Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 Eur; lygiavamzdį šautuvą CZ USA Readheat, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur; graižtvinį šautuvą Mannlicher Classic, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 800 Eur. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde nurodė, kad ginklų vertės yra žymiai didesnės nei teigia atsakovas, t. y. pistoleto PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 150 Eur; graižtvinio šautuvo C7 527, 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Eur; lygiavamzdžio šautuvo CZ USA Readheat, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 500 Eur; graižtvinio šautuvo Mannlicher Classic, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 500 Eur. Atsakovas į bylą nėra pateikęs su šių ginklų įsigijimu susijusių dokumentų, todėl teismas negali pagrįstai įsitikinti jo nurodytos ginklų vertės realumu. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad jos nurodytos ginklų vertės nustatytos remiantis viešuosiuose šaltiniuose pateiktą informacija (ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ekrano nuotraukas, kuriose matyti kai kurių parduodamų ginklų kainos). Patikrinus viešus duomenis, kokiomis kainomis parduodami naudoti ginčo šalių nurodyti arba panašių techninių specifikacijų ginklai (www.ginklai.lt; www.balticarms.lt; www.saudymocentras.lt; www.skelbiu.lt; www.kaina24.lt ir kt.), matyti, kad naudoto pistoleto PM, 9x18, priklausomai nuo būklės, komplektacijos ir kt., kaina svyruoja nuo 150 Eur iki 250 Eur; graižtvinio šautuvo C7 527, 223 Remington kaina galėtų būti nuo 590 Eur iki 1100 Eur; lygiavamzdžio šautuvo CZ-USA Redheat, 12x76 kaina galėtų būti nuo 400 iki 700 Eur; graižtvinio šautuvo Mannlicher Classic, 3006 kaina svyruoja nuo 1 600 Eur iki 2 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos kainos yra artimesnės teismo nustatytoms kainoms nei atsakovo, todėl, byloje nesant kitų objektyvių duomenų, teisėjų kolegijos pagrįstu įsitikinimu, bendra nurodytų ginklų vertė, kaip nurodo ieškovė, galėtų būti 3 150 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovei priteistina ½ dalį ginklų vertės atitinkanti kompensacija, t. y. 1 575 Eur (CPK 176 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 23 288 Eur kompensaciją

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 23 288 Eur kompensaciją už atsakovo be ieškovės sutikimo sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ne šeimos interesais panaudotas lėšas. Šią sumą sudaro 30 173,69 Eur kitiems asmenims pervestos piniginės lėšos, t. y. K. B. grąžinta 5 600 Eur ieškovei nežinoma paskola, atsakovo tėvui R. B. pervesti 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pasauga“, atsakovo motinai M. B. pervesti 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „dovana“, atsakovo tėvui pervesti 20 000 Lt (5 792 Eur), J. R. pervesti 3 075 Lt (890,58 Eur) ir V. G. pervesti 27 350 Lt (7 921,11 Eur), taip pat pusė 2018 m. sausio 9 d. atsakovo banko sąskaitoje buvusios pinigų sumos (16 372 Eur / 2).

CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalyies 5 nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nustačius, kad turtas buvo sumažintas ir ieškovei teigiant, kad lėšos panaudotos be jos sutikimo, atsakovui tokiu atveju kyla pareiga pagrįsti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės prašymo dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas iš K. B. 5 600 Eur sumą gavo 2016 m. liepos 13 d., o 2016 m. gruodžio 5 d. šią sumą grąžino. Kaip jau minėta, K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodytą sumą atsakovui paskolino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. birželio 23 d. atsakovas savo tėvui pervedė 5 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „pasauga“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuos pinigus atsakovo tėvas grąžino ir iš jų atsakovas atsiskaitė su K. B.. Kaip matyti iš kartu su priešieškiniu pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo, atsakovo tėvas R. B. 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. atliko penkis 1 000 Eur pervedimus į atsakovo banko sąskaitą, paskirtyje nurodydamas „panaudos grąžinimas“. Kaip minėta, atsakovas į bylą pateikė 2016 m. liepos 11 d. ieškovės pranešimą, kuriame nurodyta, jog ieškovė sutinka, kad už sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovo tėvo sumokėti 5 533 Eur nebus traukiami iš jos pusės į dalintiną bendrą santuokoje įgytą turtą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti pagal sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimo, t. y. pagal 2015 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2750 ginčo šalys įsipareigojo su žemės sklypo pardavėja atsiskaityti iki 2017 m. birželio 1 d. (nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties 3.2.4 punktas), tačiau, kaip minėta, atsakovo tėvas R. B. likusią 5 533 Eur sumą žemės sklypo pardavėjai, vykdydamas ieškovės ir atsakovo prievolę, pervedė tik 2017 m. birželio 15 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfliktiškų ginčo šalių santykių 2016 m. kontekstas, taip pat ieškovės išreikštas sutikimas dėl atsakovo tėvo pervestų lėšų neįtraukimo į dalintiną turtą iš esmės reiškia jos pritarimą, kad atsiskaitymu su nurodyto sklypo pardavėja nurodytu laikotarpiu asmeniškai turėtų rūpintis atsakovas. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytus duomenis dėl tikėtino ieškovės ginčijamų lėšų panaudojimo atsiskaitant už (duomenys neskelbtini) esantį sklypą ir paminėtą ieškovės duotą sutikimą, pagrindo priteisti ieškovei jos nurodytą kompensaciją nėra.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai pusę, kaip pati ieškovė nurodo, atsakovo jo tėvui pervestų 20 000 Lt (5 792 Eur) bei atsakovo motinai pervestų 5 000 Eur, kadangi rašytinė bylos medžiaga šių ieškovės teiginių nepatvirtina, apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikta konkrečių argumentų, skirtų šiai teismo išvadai paneigti. Iš bylos medžiagos, priešingai, matyti, kad ne atsakovas, o atsakovo tėvai jam buvo pervedę nurodyto dydžio lėšas. Kaip matyti iš atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo, atsakovo tėvas R. B. 2014 m. rugpjūčio 8 d. pervedė atsakovui 20 000 Lt (5 792 Eur), paskirtyje nurodydamas „dovana“, o iš ieškovės į bylą pateikto Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. vasario 15 d. atsakovo motina M. B. pervedė atsakovui 5 000 Eur, paskirtyje nurodydama „dovana“. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitų išrašų, atsakovo tėvai atliko ir daugiau pavedimų į jo banko sąskaitas. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės argumentų dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažinimo atsakovui pervedant lėšas savo tėvams.

Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti ieškovei kompensacijos už atsakovo V. G. be ieškovės žinios paskolintas 7 921,11 Eur lėšas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad nedavė atsakovui sutikimo pervesti V. G. 27 350 Lt (7 921,11 Eur), o atsakovas teigė, kad su V. G. yra geri draugai ir ieškovė žinojo bei neprieštaravo, jog jie vienas kitam paskolindavo pinigų, be to, baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad V. G. paskolino atsakovui 15 000 Lt (4 344 Eur) namo pirkimui, kurių atsakovas dar negrąžino. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo, atsakovas ir V. G. vienas kitam ne kartą yra pervedę pinigines lėšas, t. y. 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas V. G. pervedė 3 650 Lt (1 057,11 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „finansinė pagalba“, 2013 m. rugsėjo 15 d. – 2 350 Lt (680,61 Eur), paskirtyje nurodydamas „šiaip sau“, 2013 m. spalio 29 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur), paskirtyje nurodydamas „vėl šiaip sau“, o V. G. per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. liepos 29 d. pervedė atsakovui iš viso 23 000 Lt (6 661,26 Eur) sumą, paskirtyje nurodydamas „reikaliukai“, „už tavo gerą širdį“. Teismo posėdžio metu V. G. paaiškino, kad pažįsta ginčo šalis ir kad draugaudavo šeimomis, taip pat pažymėjo, kad atsakovas jam 2013 m. buvo paskolinęs pinigų, tačiau jis atsakovui paskolintas lėšas 2014 m. gegužės – birželio mėn. grąžino, taip pat paskolino atsakovui 15 000 Lt (4 344,30 Eur) namui įsigyti, atsakovas šių lėšų dar nėra grąžinęs. Įvertinusi liudytojo paaiškinimus, taip pat byloje esančią rašytinę medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo atsakovui pervedus lėšas V. G., kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. G. yra atsakovui pervedęs daugiau lėšų, nei atsakovas jam. Be to, vertinant V. G. paaiškinimus, labiau tikėtina, kad atsakovė galėjo žinoti apie atsakovo V. G. pervestas lėšas ir šiems pervedimams neprieštaravo.

Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui netenkinti ieškovės reikalavimo dėl pusės 2018 m. sausio 9 d. atsakovo banko sąskaitoje buvusios pinigų sumos (16 372 Eur / 2) priteisimo, kadangi šią sumą atsakovas turėjo jau po bylos šalių gyvenimo skyriumi (2016 m. spalio mėn.), šalims jau ilgiau nei vienerius metus faktiškai nebevedant bendro ūkio.

Vis dėlto teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo 890,58 Eur pervedimas J. R. buvo atliktas šeimos poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašų, atsakovas 2014 m. sausio 9 d. ir sausio 12 d. J. R. pervedė iš viso 890,58 Eur (3 075 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“. Atsakovas nurodė, kad šie pavedimai buvo atlikti todėl, kad nurodytu laikotarpiu jis pirko dukrai drabužius per savo draugo J. R. Ebay paskyrą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutikimo šiam sandoriui ji nedavė ir negalėjo duoti, kadangi apie nurodytą lėšų pervedimą ji tiesiog nežinojo. Kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų, atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybės, kad lėšos buvo pervestos neturint sutuoktinės sutikimo (jai nežinant), tačiau laikėsi pozicijos, jog šios lėšos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui. Kaip minėta, nustačius, kad sutuoktinio sutikimas lėšų pervedimui nebuvo gautas, priešingai šaliai kyla pareiga įrodyti šių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių drabužių per minėtą Ebay paskyrą pirkimo ar kitų įrodymų į bylą nėra pateikęs. Be to, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, atsakovas ir J. R. yra ir anksčiau pervedę vienas kitam lėšų, paskirtyje nurodydami „dovana“, „išgerk alaus“, „skolos grąžinimas“ ir kt. Taigi byloje esančių įrodymų visuma neleidžia pagrįstai įsitikinti atsakovo argumentais dėl šių lėšų panaudojimo drabužiams, skirtiems ginčo šalių vaikui, pirkti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovas nurodyta suma be ieškovės sutikimo sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o aplinkybės, kad šios lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, neįrodė (CPK 178 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas ir už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, atitinkanti ½ dalį J. R. pervestos pinigų sumos, t. y. 445,29 Eur.

Dėl ieškovės investuotų lėšų į (duomenys neskelbtini) esantį butą

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo nepriteisė kompensacijos už investicijas į atsakovo asmeninį turtą – butą (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma sudaro 27 919,95 Eur (7 674,93 Eur + 20 245,02 Eur = 27 919,95 Eur). Apeliantė teigia, kad šalys, kartu gyvendamos nuo 2005 m., šį butą įsigijo 2007 m. iš bendrų lėšų, t. y. iš bendrų lėšų sumokėjo pradinį įnašą, sudarantį 15 349,86 Eur, taip pat iš bendrų lėšų iki 2016 m. spalio mėn., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, sumokėjo 40 490,03 Eur įmokų su palūkanomis AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Ieškovės teigimu, jai turėjo būti priteista ½ dalis šių sumų.

Byloje nustatyta, kad šalys kartu gyventi pradėjo 2005 m. gegužės mėn., o santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 20 d. atsakovas su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (prievolės dydis 360 000,01 Lt arba 104 523,55 Eur; įvykdymo terminas 2037 m. lapkričio 19 d.). Nurodytos sutarties Specialiųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį AB SEB bankui įkeičiamas perkamas nekilnojamasis turtas, t. y. 59 kv. m bendro ploto, 119 613,07 Eur arba 413 000 Lt vertės butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir AB SEB bankas kredito sutarties specialiųjų sąlygų 8.1.1 punktu susitarė, kad AB SEB bankas išmokės kredito sumą, ne didesnę nei 104 523,55 Eur, į buto (duomenys neskelbtini) pardavėjo banko sąskaitą po to, kai atsakovas įvykdys visas nurodytas sąlygas, tarp jų – sumokės buto (duomenys neskelbtini) pardavėjui būsto kainos ir kredito sumos skirtumą. 2007 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta nurodyto buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo nurodytą butą už 400 000 Lt (115 848 Eur), o 2007 m. gruodžio 19 d. nurodytam butui įregistruota hipoteka. Šiam butui įsigyti panaudotas minėtas 104 523,55 Eur dydžio kreditas iš AB SEB banko, taigi, būsto kainos ir kredito sumos skirtumas buvo 11 324,45 Eur arba 39 101,06 Lt.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytas butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, taip pat kad prievolės pagal nurodytą kredito sutartį laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už į šį butą investuotas lėšas priteisimo atmetė iš esmės remdamasis tuo, kad šalys nurodyto būsto įsigijimo metu nebuvo sudariusios santuokos.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Tais atvejais, kai nėra pagrindo pripažinti vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai lėšas, investuotas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimą. Ši kompensacija, ieškovės teigimu, turi būti lygi pusei už šio būsto įsigijimą atsakovo sumokėtų lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytas kompesacijos dydžio apskaičiavimas nėra pagrįstas, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodytą būstą atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise šalims faktiškai gyvenant kartu, tačiau dar nesudarius santuokos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kompensacijos už ieškovės iki santuokos sudarymo į šį būstą investuotas priteisimo klausimas nespręstinas vadovaujantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą priteisimą. Reikšdama nurodytą reikalavimą, ieškovė turėtų pagrįsti, kokiomis konkrečiomis lėšomis ji prisidėjo prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise nurodyto turto įsigijimo (CPK 178 straipsnis).

Kaip minėta, CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalyies 5 nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nurodydama, kad ieškovas, iš šeimos lėšų mokėdamas bankui pagal kredito sutartį už savo asmeninio būsto įsigijimą, sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, ir siekdama priteisti už tai kompensaciją, ieškovė turėtų atitinkamai pagrįsti, kad atsakovas šiuos mokėjimus atliko neturėdamas ieškovės sutikimo arba kad nurodytos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

Ieškovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose abstrakčiai nurodyta, kad ieškovė yra prisidėjusi prie atsakovo asmeninio turto, tačiau nėra pateikta konkretaus tokių investicijų apskaičiavimo ar šias investicijas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad įnašą už buto (duomenys neskelbtini) įsigijimą atliko tėvų dovanotomis lėšomis, ką teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus iš esmės patvirtino ir atsakovo tėvai. Nors ieškovė atsakovo tėvų sudarytus dovanojimo sandorius vadina tariamais sandoriais, byloje nėra šiuos jos teiginius patvirtinančių duomenų. Atskovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat jo baigiamojoje kalboje yra užfiksuota, kad ieškovė 2007 m. pervedė jam 2 000 Lt (579,24 Eur), skirtus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis atsakovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio 17 d. ieškovė atliko 2 000 Lt (579,24 Eur) pavedimą atsakovui, paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas“. Taigi ieškovei teigiant, kad ji prisidėjo prie nurodyto buto įsigijimo, o atsakovui pripažįstant aplinkybę, kad ieškovė pervedė jam 2 000 Lt (579,24 Eur), skirtų nurodytam būstui įsigyti, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas šią aplinkybę nustatyti ir ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant jai 579,24 Eur sumą už į atsakovui priklausantį butą investuotas lėšas.

Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo, kaip nurodo ieškovė, iš šeimos turto pagal paminėtą kredito sutartį atliktus mokėjimus AB SEB bankui nelaikytinas pagrįstu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie atsakovo atliekamas įmokas pagal paminėtą kredito sutartį žinojo, o duomenų, kad ji tokiam mokėjimui nebūtų davusi sutikimo, byloje nėra. Be to, kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šis būstas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, t. y. ieškovė su atsakovu 2010 m. kovo 31 d. susilaukė dukters, o 2010 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovui priklausančiame bute po santuokos sudarymo gyveno ne tik atsakovas, bet ir ieškovė (su tam tikromis pertraukomis) bei ginčo šalių vaikas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė CK 3.98 straipsnyje nustatytų sąlygų kompensacijai už sumažintą bendrą nuosavybę priteisti (CPK 178 straipsnis).

Dėl įsipareigojimų AB Šiaulių bankui

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs atsakovui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ieškovę paliko solidariai atsakingą pagal AB Šiaulių banko prievolę, neišsprendęs atsakovo pareikšto reikalavimo – nustatyti, kad pagal AB Šiaulių banko kredito sutartį vidiniuose santykiuose su ieškove jis vykdo pareigą dėl kredito grąžinimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad tarp šalių nebuvo ginčo, kad nurodyta prievolė turėtų būti paliekama nemodifikuojama.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog 2014 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-6248 pagrindu ieškovė ir atsakovas tapo žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). 2014 m. spalio 28 d. ieškovė ir atsakovas su Danske Bank A/S pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (prievolės dydis 295 412,42 Eur) 25 metams (prievolės įvykdymo terminas 2039 m. spalio 28 d.). 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovė ir atsakovas šiam turtui įkeisti pasirašė maksimaliosios hipotekos sutartį, užtikrindami savo įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį. Danske Bank A/S 2020 m. sausio 9 d. Verslo pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2020 m. gegužės 1 d. Portfelio perdavimo-priėmimo aktu nuo 2020 m. gegužės 1 d. perleido AB Šiaulių bankui visas savo, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas, kylančias iš paminėtos kredito sutarties.

Kaip matyti iš byloje esančių ginčo šalių procesinių dokumentų, ieškovė paskutiniame teismo priimtame patikslintame ieškinyje prašė padalinti šį turtą jai ir atsakovui natūra lygiomis dalimis (po ½ dalį), taip pat prašė palikti šalių solidarią prievolę pagal minėtą kreditavimo sutartį. Atsakovas 2022 m. birželio 23 d. patikslintame priešieškinyje, be kita ko, buvo suformulavęs prašymą priteisti jam (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą natūra, pagal kredito sutartį, sudarytą su AB Šiaulių banku, prisiimtą solidarią prievolę palikti nemodifikuojamą, o vidiniuose šalių santykiuose pagal kredito sutartį su AB Šiaulių banku palikti jam vykdyti kredito (86 629,09 Eur) grąžinimą, o ieškovei R. J. – vykdyti 58 557,07 Eur kredito grąžinimą. Atsakovas patikslintame priešieškinyje taip pat buvo pareiškęs reikalavimą priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) esantį butą, Taigi nurodytą šalių solidarios prievolės bankui vykdymo tvarką tarp šalių atsakovas grindė tuo, kad ieškovei natūra priteisus (duomenys neskelbtini) esantį butą, atsakovas būtų turėjęs toliau vykdyti prievolę AB SEB bankui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei nepriteisė, nustatęs, kad šis butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir todėl nėra dalintinas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutuoktinių įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė natūra, o ieškovei, kaip minėta, iš atsakovo priteisė 45 proc. šio turto vertės dydžio kompensaciją, solidarią prievolę pagal buvusių sutuoktinių su AB Šiaulių banku sudarytą kreditavimo sutartį palikdamas solidarią (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendime nenustatyta, kaip ši prievolė turėtų būti vykdoma tarp ginčo šalių.

Ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija pagrindžia, kad byloje nebuvo ginčo dėl šios solidarios prievolės modifikavimo. Be to, atsakovo pareišktas reikalavimas nustatyi solidarios prievolės vykdymo tvarką vidiniuose šalių santykiuose buvo susietas su kitu jo priešieškinio reikalavimu, kurio teismas netenkino. Taigi nei vienai iš ginčo šalių nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl nurodytos prievolės AB Šiaulių bankui vykdymo tvarkos tarp šalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ginčo šalių pareikštų reikalavimų ribose, neturėjo pagrindo šio klausimo išspręsti nei ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu, nei kitu būdu, todėl pagrįstai dėl šios aplinkybės nepasisakė. 

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Atsižvelgiant į tai, jog nei šalių kreditorė, nei atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl vidinio šalių prievolės paskirstymo, teisėjų kolegija patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad santykiuose tarp šalių prievolė nuo pirmosios instancijos teismo įsiteisėjimo dienos atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui.

Dėl procesinės bylos baigties

19.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintiną buvusių sutuoktinių turtą neįtraukė santuokos metu įgytų ginklų ir atitinkamai neišsprendė jų padalijimo tarp sutuoktinių klausimo, taip pat neišsamiai įvertino dalį ieškovės reikalavimų dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo ir nepagrįstai jų netenkino bei nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo kompensacijos už ieškovės investuotas lėšas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas, ieškovės reikalavimus tenkinant iš dalies – atsakovo turimus ginklus priteisiant atsakovui natūra, o ieškovei priteisiant kompensaciją, lygią ½ daliai šių ginklų vertės, t. y. 1 575 Eur, taip pat 445,29 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei 579,24 Eur kompensacija už lėšas, investuotas į atsakovo asmeninį turtą, iš viso 2 599,53 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

20.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidų ginčo šalims vienai iš kitos nepriteisė ir šalys šios sprendimo dalies neginčija, todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

23.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškovei buvo priteista 121 372,33 Eur dydžio kompensacija. Ieškovė apeliaciniame skunde apskaičiavo reikalavimą, kad jai priteista kompensacija turėjo būti didesnė, t. y. 151 661,18 Eur, taigi apeliaciniu skundu iš esmės buvo ginčijama 30 288,85 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistiną kompensaciją apeliacinės instancijos teismas padidino 2 599,53 Eur, o kitus reikalavimus atmetė, vertintina, kad buvo tenkinti 9 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Taigi ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos 9 proc. apimtyje, o atsakovui – 91 proc. apimtyje.

24.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 300 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas pateikė prašymą priteisti 2 057 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 117 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės – 1 871,87 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 754,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

25.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

        

ieškovės R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl ginklų pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe pakeisti ir pistoletą (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtvinį šautuvą (Nr. (duomenys neskelbtini)), lygiavamzdį šautuvą (Nr. (duomenys neskelbtini)), graižtvinį šautuvą (Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 599,53 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir penkiasdešimt trijų centų) kompensaciją už atsakovui priteistus ginklus, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą ir ieškovės į atsakovo turtą investuotas lėšas.

Pripažinti, kad visos neįvykdytos prievolės trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankui pagal 2014 m. spalio 28 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra nemodifikuojamos ir lieka solidari ieškovės R. J. ir atsakovo A. B. prievolė santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė nuo pirmosios instancijos teismo sprendima įsiteisėjimo dienos visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka atsakovui A. B..

Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 754,87 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt septynis ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

        

 

Teisėjos                                                                          Dalia Trumpulienė 

 

                                                                        Urmila Valiukienė

 

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė