Civilinė byla Nr. e3K-3-230-611/2018 

              Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08110-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.4.9.7; 3.2.4.11; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą bei įrodymų vertinimą byloje, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 1710 Eur skolą, 44,97 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad atsakovui suteikė paslaugas – sudarė žemės sklypų matavimo bylas, 2016 m. kovo 7 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą TAM Nr. 005349 kartu su pinigų priėmimo kvitu Nr. 1766, o atsakovas patikino, kad sąskaitą apmokės vėliau, ir pasiėmė iš anksto išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. 1766, tačiau pinigų nesumokėjo. Ieškovė 2016 m. kovo 25 d. pranešimu informavo atsakovą, kad pinigų priėmimo kvitas negaliojantis ir anuliuotas, ir paragino atsakovą iki 2016 m. balandžio 8 d. sumokėti skolą. Atsakovas skolos nesumokėjo, o kai su juo buvo susisiekta, atsisakė sumokėti už paslaugas ir negrąžino pinigų priėmimo kvito. Kai atsakovas nesumokėjo pinigų, ieškovė 2016 m. kovo 10 d. įrašė jų pokalbį, kuriame buvo kalbama apie ankstesnius atliktus matavimus, užfiksuota, kad atsakovas nesumokėjo pinigų.
4. Atsakovas nurodė, kad, atvykdamas pas ieškovę, atsivežė pinigus ir iškart jai sumokėjo, po to buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1766, kuriame pasirašė atsakovas ir UAB „Altagis“ direktorius A. T. Abiejų šalių parašai kvite nebuvo padėti iš anksto. Pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų atsakovas neturi. Dėl garso įrašo atsakovas nurodė, kad jis darytas neteisėtai, nieko neįrodo, tačiau neneigė, kad įraše kalbėjo jis, bet galbūt įrašas darytas 2015 metais, gal kalbama apie kitą sąskaitą, garso įraše nefiksuota, kokia sąskaita neapmokėta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui suteikė paslaugas – sudarė žemės sklypų matavimo bylas, šios buvo pateiktos Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Po Nacionalinės žemės tarnybos suderinimo ir įsakymo priėmimo, apie ką ieškovė sužinojo pasitikrinusi viešame registre, atsakovui 2016 m. kovo 7 d. buvo išrašyta 1710 Eur PVM sąskaita faktūra TAM Nr. 005349 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 1766, kuriame ieškovės direktorius A. T. pasirašė, kad pinigus gavo, šiuos dokumentus įdavė kadastrinius matavimus atlikusiam S. B., kad šis nuvyktų pasiimti pinigų ir pasirašytų bei atiduotų sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Atsakovas tvirtino, kad pinigus sumokėjo tą pačią dieną, kai gavo kadastrinių matavimų bylas, ir tai grindžia pinigų priėmimo kvitu, kuriame yra abiejų šalių parašai.
7. Byloje apklaustas liudytojas S. B. patvirtino, kad dirbo UAB „Altagis“ matininku trejus metus, per tą laiką yra matavęs sklypus ir rengęs dokumentus atsakovui apie 4–5 kartus. Šalys sudarė žodinį susitarimą, kad parengs dokumentus ir už paslaugas atsiskaitys grynaisiais pinigais, nes atsakovas visada taip atsiskaitydavo. Parengus dokumentus, pateikus juos Nacionalinei žemės tarnybai bei Registrų centre įregistravus matavimus, buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. S. B., nuvykęs pas atsakovą, pateikė direktoriaus pasirašytus dokumentus, atsakovas pasirašė PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, grąžino liudytojui po vieną egzempliorių, bet atsisakė sumokėti pinigus, nepateikė jokių pretenzijų.
8. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad atsakovas nesumokėjo pinigų pagal 2016 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ir išduotą, o vėliau anuliuotą pinigų priėmimo kvitą Nr. 1766. 2016 m. kovo 7 d. surašytas pinigų priėmimo kvitas, teismo vertinimu, atitiko įstatymo reikalavimus ir galėjo būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu sutarties įvykdymo faktą, tačiau iš įrodymų visumos, byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad šis pinigų priėmimo kvitas buvo pasirašytas anksčiau ir pinigai pagal jį ieškovei nebuvo perduoti. Ieškovės 2016 m. kovo 25 d. siųstas pranešimas atsakovui įrodė, jog ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad 2016 m. kovo 7 d. surašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1766 yra anuliuojamas ir nebegalioja.
9. Teismas 2016 m. kovo 10 d. garso įrašą pripažino įrodymu, nes šis buvo padarytas nepažeidžiant įstatymų, o įstatymas nedraudžia įrašyti pokalbių, kuriais buvo fiksuojamas sutarties pažeidimas – pinigų nesumokėjimas. Pateikti įrodymai patvirtino, kad pokalbis įrašytas po to, kai atsakovas pas jį atvykusiam ieškovės darbuotojui matininkui S. B. neperdavė pinigų pagal 2016 m. kovo 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo paaiškinimai dėl garso įrašo buvo nenuoseklūs, nes byloje esantys įrodymai patvirtino, jog garso įrašas darytas 2016 m. kovo 10 d. Taigi teismas sprendė, kad tokiu būdu atsakovas tiesiog siekė išvengti pareigos mokėti pinigus pagal 2016 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą.
11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 5 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir turinys buvo nepakankami faktui, jog atsakovas nesumokėjo pinigų už ieškovės atliktus darbus, pripažinti.
13. Kolegija nustatė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog pagal ieškovės išrašytą sąskaitą yra atsiskaitęs, ir pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą. 2016 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvite yra užfiksuota, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1710 Eur, kvite yra abiejų šalių parašai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovas, pasirašęs nurodytame kvite, kuriame buvo iš anksto padėtas ieškovės įmonės vadovo parašas, pinigų realiai nesumokėjo.
14. Kolegija, remdamasi tuo, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo pagal išrašytą sąskaitą ir kvitą keitėsi, priėmė ir vertino atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus teismui naujus įrodymus – Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Altagis“ ieškinį atsakovei UAB „Alkos projektai“ dėl skolos priteisimo. Iš pateikto teismo sprendimo kolegija nustatė, kad ieškovė buvo pateikusi ieškinį teismui dėl skolos priteisimo ir įrodinėjo analogiškas aplinkybes kaip ir šioje byloje – jog skolininkas, nesumokėjęs pinigų, per klaidą pasiėmė išrašytą pinigų priėmimo kvitą, o ieškovė pinigų priėmimo kvitą anuliavo. Aplinkybės, kad ieškovė ne pirmą kartą per klaidą atiduoda skolininkui buhalterinės apskaitos dokumentus, o po to juos anuliuoja, ieškovės pozicijos pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu kolegijai sudarė pagrindą abejoti ieškovės paaiškinimų patikimumu ir jais vadovautis. 
15. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje apklaustas kaip liudytojas S. B. yra ieškovės įmonės darbuotojas, sprendė, kad toks asmuo teismo gali būti vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymais.
16. Kolegija garso įrašą pripažino leistinu įrodymu byloje, tačiau iš jo turinio sprendė, jog negalima padaryti išvados, kad šalys pokalbio metu kalbėjo būtent apie atliktus kadastrinius matavimus, už kuriuos 2016 m. kovo 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Ieškovės teismui pateiktas garso įrašas nebuvo įvertintas kaip patikimas įrodymas pakankamai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kvitą išrašiusi šalis, negavusi pinigų ir (arba) asmeniui nesutikus grąžinti neteisėtai pasisavinto pinigų priėmimo egzemplioriaus, turi teisę jį anuliuoti. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms neprieštarauja vėlesnis pinigų priėmimo kvito anuliavimas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama; jeigu padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu, po to surašomas naujas pinigų apskaitos dokumentas, nedraudžiama anuliuoti pinigų priėmimo kvito ir tais atvejais, kai skolininkas atsisako grąžinti jam perduotą anuliuotiną pinigų priėmimo kvito egzempliorių. Nors Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato pinigų apskaitos dokumento anuliavimo padarius klaidą tvarką, tačiau nedraudžia dar kartą tvarkant apskaitą panaudoti anuliuoto pinigų apskaitos dokumento numerio. Anuliuojamas gali būti ir tik pas pardavėją esantis apskaitos dokumento egzempliorius. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 15 punktą, klientui negrąžinus pinigų priėmimo kvito, bet iškilus būtinybei pripažinti jį sugadintu arba taisyti, tai galima daryti originaliame jo egzemplioriuje, kuris yra pas pardavėją.
2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pinigų priėmimo kvito anuliavimo procedūrą, formaliai įvertino, kad ji neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo normų, tačiau nevertino, jog pinigų priėmimo kvito anuliavimas patvirtino aplinkybę, jog pinigai vis dėlto nebuvo perduoti. Vertinant liudytojo parodymų patikimumą, turėjo būti atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, parodymų nuoseklumą, santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, o vien tai, kad liudytoją siejo darbo santykiai su viena iš bylos šalių, nebuvo pakankamas pagrindas vertinti šio liudytojo parodymus kaip duotus suinteresuoto asmens. Apeliacinės instancijos teismas garso įrašą taip pat vertino atsietai nuo byloje abiejų šalių teiktų paaiškinimų, kurie patvirtino ir patikslino aplinkybes, apie kurias buvo kalbama garso įraše. Teismas garso įraše esančią informaciją turėjo vertinti kartu su šalių paaiškinimais, nes natūralaus dviejų žmonių pokalbio metu trūksta nuoseklumo, kai kurios abiem šalims žinomos detalės nutylimos, kalbama nepilnais sakiniais, nutraukiama, todėl visus neaiškumus galėjo išsklaidyti tik bylos šalių paaiškinimai.
3. Atsakovas nepagrindė savo pozicijos, kodėl jis savo teiktų naujų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad atsakovas buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, todėl turėjo galimybę Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodytas teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas neatsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes.
4. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas, 2016 m. rugsėjo 9 d. priimdamas sprendimą, sprendė, jog pinigų priėmimo kvito vieno egzemplioriaus panaikinimas nors ir prieštaravo teisės aktams, tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta, ir byloje neužkirto kelio kitais leistinais įrodymais ieškovei patvirtinti pinigų nesumokėjimo faktą.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė jau ne pirmą kartą pateikia teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, ne pirmą kartą per klaidą atiduoda skolininkui buhalterinės apskaitos dokumentus, o po to juos anuliuoja, o ieškovės pozicijos pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu sudarė pagrįstą pagrindą teismui abejoti jos paaiškinimų patikimumu ir jais vadovautis. Ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, reikalaudama antrąkart sumokėti už tą pačią paslaugą. Kasaciniame skunde dėstomos aplinkybės taip pat nėra nuoseklios – pirmiau ieškovė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendime nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, vėliau teigia, kad šiame sprendime vis dėlto nustatytos panašios aplinkybės į nagrinėjamas šioje byloje.
2. Ieškovė kasaciniame skunde pripažįsta, kad dokumentus taisyti galima tik jų pasirašymo metu ir įstatymas nenustato jokių kvitų anuliavimo atvejų, tačiau ieškovė kvitą išrašė 2016 m. kovo 7 d., o praėjus vos dienai, jau 2016 m. kovo 9 d. įrašė pokalbį su atsakovu, kuriame jis neva atsisako mokėti už paslaugas, nors, išklausius garso įrašą, akivaizdu, kad atsakovas sutiko sumokėti už paslaugas pagal sąskaitą, tik iš pokalbio neaišku, apie kokią sąskaitą buvo kalbėta. Ieškovė kvitą anuliavo ne iš karto, o 2016 m. kovo 25 d., t. y. praėjus 18 dienų nuo sąskaitos išrašymo ir 16 dienų nuo garso įrašo padarymo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl įrašytame pokalbyje neatsispindi ginčo situacija. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad garso įraše šalys kalba nekonfliktuodamos, pokalbyje minima konkreti sąskaita ir nebuvo minimas joks kvitas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują įrodymą, nepažeidė proceso teisės normų, nes atsakovas apie ieškovės ne pirmą tokį piktnaudžiavimo atvejį, išrašant klientams kvitus, o vėliau juos vienašališkai anuliuojant, iš kitų asmenų sužinojo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl pinigų sumokėjimo fakto

19. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
20. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
21. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
24. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pateiktus argumentus vertino kaip pakankamus tarp ginčo šalių egzistavusiems skolos teisiniams santykiams pagrįsti ir taip pažeidė teisės aktuose nustatytas įrodinėjimo taisykles. Minėta, kad tokiu atveju ieškovė, teigdama, jog suteikė paslaugas, bet negavo pinigų, turi pareigą pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra vertinami civiline teisine prasme ir yra reikšmingi tik tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles.
26. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų sudarymo. Pagal 2016 m. kovo 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija TAM Nr. 005349, kurią pripažino abi šalys, teismas konstatavo, kad šalys buvo sudariusios CK 6.700 straipsnyje nurodytą projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktus darbus. Byloje kilus ginčui, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei pinigų, ieškovė savo teiginius įrodinėjo tuo, jog suteikė paslaugas atsakovui – sudarė žemės sklypų matavimo bylas, pateikė 2016 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TAM Nr. 005349 kartu su pinigų priėmimo kvitu Nr. 1766, tačiau, negavusi iš atsakovo apmokėjimo, 2016 m. kovo 25 d. informavo atsakovą, kad pinigų priėmimo kvitas negaliojantis ir anuliuotas. Atsakovė teigė, kad pinigus už suteiktas paslaugas sumokėjo, pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 1766, kuris yra pasirašytas tiek ieškovės direktoriaus A. T., tiek paties atsakovo A. B.
27. Pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punkte nurodyta, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi; vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau vadinama – atskaitingas asmuo), o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui).
28. Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių, kad ieškovė 2016 m. kovo 25 d. informavo atsakovą, jog pagal 2016 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TAM Nr. 005349 išrašytą ir abiejų šalių pasirašytą 2016 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1766 anuliavo, darytina išvada, kad ieškovės buvo anuliuotas tik vienas pinigų priėmimo kvito Nr. 1766 egzempliorius, nors pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punktą kvitai pildomi dviem egzemplioriais. Vadinasi, vadovaujantis Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 3 punktu, pagal kurį pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą, darytina išvada, kad atsakovas, pateikdamas teismui 2016 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriame užfiksuota, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1710 Eur, kvite yra abiejų šalių parašai, tinkamai įvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus. Tokiu atveju ieškovei kilo pareiga pateikti juos paneigiančius įrodymus.
29. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovas pagal 2016 m. kovo 7 d. kvitą pinigų nesumokėjo, o savo reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo paaiškinimais bei liudytojo parodymais, garso įrašu.
30. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).
31. Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010).
32. Pirmosios instancijos teismas ieškovės darytą garso įrašą pripažino leistinu įrodymu, nors jis ir buvo padarytas be kitos šalies sutikimo, tačiau jis padarytas atsakovo darbo vietoje, jame užfiksuotas tik ieškovės atstovo ir atsakovo pokalbis dėl nesumokėtų pinigų. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateikto garso įrašo nepripažino patikimu įrodymu pakankamai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad iš garso įrašo neaišku, kada jis yra padarytas, garso įraše šalys ginčijasi dėl to, ar tinkamai atlikti kadastriniai matavimai, sutinka su teismo išvada, jog iš ieškovės padaryto garso įrašo turinio negalima padaryti išvados, jog šalys įrašyto pokalbio metu kalba būtent apie atliktus kadastrinius matavimus, už kuriuos 2016 m. kovo 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Taigi garso įrašas yra visiškai neinformatyvus, iš jo turinio negalima daryti išvados, kad atsakovas sumokėjo ar atsisakė sumokėti ieškovei už atliktas paslaugas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas garso įrašą vertino iš esmės nepažeisdamas proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.
34. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo parodymų patikimumą, turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, parodymų nuoseklumą, o vien tai, kad liudytoją siejo darbo santykiai su viena iš bylos šalių, nebuvo pakankamas pagrindas vertinti šio liudytojo parodymus kaip duotus suinteresuoto asmens.
35. Byloje ieškovei ginčijant atsakovo jai nesumokėtą skolą, tačiau esant pateiktiems rašytiniams įrodymams, iš kurių galima spręsti, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1710 Eur, nes skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką jau yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo papildomai įrodinėjo liudytojo parodymais, tačiau liudytoju byloje buvo asmuo – ieškovės įmonės darbuotojas, t. y. su liudytoju ieškovė pažįstama, turi verslo reikalų. Toks asmuo teismo galėjo būti vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė savo reikalavimus grindė subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymais bei suinteresuotos šalies aiškinimu. Tokia įrodymų visuma ir turinys paprastai vertinama kaip nepakankami faktui, kad pinigai buvo sumokėti, įrodyti (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

36. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pridėdamas prie bylos naujus atsakovo pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnio reikalavimus.
37. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
38. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CPK 314 straipsnio taikymo, byloje nesant duomenų, kad atsakovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiavo procesu, kad naujų įrodymų pateikimas užvilkino bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką sprendžiant šalių ginčą, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 353 straipsniai). Teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė procesiniuose sprendimuose.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus ir pripažinusi, kad nebuvo pažeistos proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, nurodo, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 500 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovo prašymas tenkintinas.
43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ (j. a. k. 145624254) 500 (penkis šimtus) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Altagis“ (j. a. k. 145624254) 4,82 Eur (keturis Eur 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660)

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė