VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) Caro Speed Sp. z o. o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1095-909/2024 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos translogistika“ ieškinį atsakovui Caro Speed Sp. z o. o. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos translogistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Caro Speed Sp. z o. o. 64 200 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad ieškovas UAB „Baltijos translogistika“ ir atsakovas Caro Speed Sp. z o. o. sudarė tarptautinio krovinių pervežimo sutartis: 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00689 (L01243), 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00690 (L01244), 2023 m. kovo 1 d. Nr. E00697 (L01245), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00711 (L01248), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00712 (L01249), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00713 (L01250), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00719 (L01251), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00720 (L01252), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00721 (L01253), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00724 (L01254), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00725 (L01255), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00706 (L01266), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00709 (L01267), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00710 (L01268), pagal kurias atsakovas įsipareigojo nuvežti iš Nyderlandų į Kazachstaną siuntėjo „Heineken“ alaus krovinį. Sutarčių įvykdymui atsakovas pasitelkė kitą vežėją – UAB „Cargorest“, su juo sudarydamas atskirą sutartį. Vėliausia alaus krovinio pristatymo gavėjui Kazachstane data buvo 2023 m. kovo 21 d. Atsakovas pagal sutartis ieškovui pateikė avansines sąskaitas, nurodant, kad pusė sumos turi būti sumokama avansu: Nr. PRO0003/02/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0001/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0002/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0010/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0008/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0009/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0012/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0013/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0014/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0016/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0015/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0007/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0006/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0005/03/2023 9 800 Eur sumai ir Nr. PRO0003/03/2023 9 900 Eur sumai, iš viso 138 300 Eur sumai. Ieškovas pagal sutartis atsakovui sumokėjo iš viso 64 200 Eur avansą. Atsakovas nepristatė nei vieno alaus krovinio į Kazachstaną, dalis jo galimai yra prarasta ir atsakovas apie jį nepateikia duomenų, kitą alaus krovinio dalį dėl atsakovo neveikimo ieškovo užsakovas (duomenys neskelbtini) perdavė vežti kitam vežėjui. Ieškovas 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl sutarties neįvykdymo, 2023 m. gegužės 3 d. reikalavimą grąžinti sumokėtą 64 200 Eur avansą, tačiau atsakovas jo negrąžino, todėl ieškovas yra priverstas savo pažeistas teises ginti teisme.

3.       Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog ieškovas ir atsakovas sudarė krovinio vežimo (gabenimo) sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinį iš Nyderlandų į Kazachstaną, o ieškovas sumokėti atsakovui krovinio vežimo mokestį (138 300 Eur). Sutartyse nurodytam kroviniui vežti atsakovas pasitelkė vežėją UAB „Cargorest“, kurį pasirinkti reikalavo ieškovas. Vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl krovinio vežimo atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pasamdyto vežėjo UAB „Cargorest“ veiksmų, nes pastarasis pradėjo teikti tikrovės neatitinkančią informaciją dėl krovinio buvimo vietos bei kitą su krovinio vežimu susijusią informaciją. Vežėjas UAB „Cargorest“ pradėjo nepagrįstai reikalauti sumokėti jam už gabenamą krovinį, nors nebuvo įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, t. y. krovinys nebuvo pristatytas iki iškrovimo. Be to, pastarasis atsisakė pateikti atsakovui duomenis apie krovinio buvimo vietą. Vežėjas UAB „Cargorest“ be atsakovo sutikimo buvo iškrovęs vežamą krovinį Lenkijoje, tačiau vėliau vėl pakrovė krovinį ir tęsė vežimą neinformuodamas atsakovo apie krovinio būvimo vietą. Dėl to atsakovas kreipėsi į Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai prarasto krovinio. Vežėjas UAB „Cargorest“ informavo atsakovą, kad buvo susisiekęs su ieškovu ir visos krovinio gabenimo sąlygos yra tiesiogiai aptariamos su ieškovu. Atsakovas, gavęs tokio pobūdžio informaciją iš UAB „Cargorest“, nedelsiant kreipėsi į ieškovą prašydamas nutraukti bendradarbiavimą su vežėju UAB „Cargorest“. Ieškovas, žinodamas apie susidariusią situaciją dėl vežėjo UAB „Cargorest“ nesąžiningumo ir nepatikimumo, vis tiek nurodė atsakovui toliau tęsti bendradarbiavimą su vežėju UAB „Cargorest“ bei sumokėti jam dalį sumos už krovinio vežimo išlaidas. Atsakovas, vykdydamas ieškovo nurodymus atsiskaityti su UAB „Cargorest“, dėl krovinio vežimo paslaugų pervedė vežėjui UAB „Cargorest“ 27 930 Eur už krovinio vežimą atliekant du mokėjimus. Toliau vežėjas UAB „Cargorest“ visiškai nutraukė informacijos teikimą apie krovinio vežimą bei informavo atsakovą, kad toliau bendradarbiaus tiesiogiai su ieškovu, kuris tokiam vežėjo UAB „Cargorest“ sprendimui neprieštaravo ir šio klausimo su atsakovu nederino. Pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus pagal krovinio vežimo sutartis pristatyti krovinį aptartomis sutartyse vežimo sąlygomis iš Nyderlandų į Kazachstaną, tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Krovinys atsakovo buvo pakrautas Nyderlanduose ir vežamas per Lenkiją link valstybės sienos su Baltarusija, tačiau dėl vežėjo UAB „Cargorest“ melagingos informacijos teikimo ir nesant kitų galimybių nustatyti tikros krovinio buvimo vietos, gavęs iš ieškovo nurodymą toliau tęsti bendradarbiavimą su vežėju UAB „Cargorest“ dėl krovinio vežimo, atsakovas faktiškai prarado galimybę valdyti krovinio vežimo procesą, jį tinkamai kontroliuoti. Atsakovas pagal raštišką ieškovo nurodymą sumokėjo vežėjui UAB „Cargorest“ dalį krovinio vežimo išlaidų. Ieškovo veiksmai, kaip kito vežėjo pasirinkimas sutarties vykdymo metu (UAB „Cargorest“), nebendradarbiavimas su atsakovu dėl vežamo krovinio, nesuteikimas atsakovui informacijos dėl krovinio vežimo, pristatymo, iškrovimo aplinkybių, sąlygojo sutarties sutartinių įsipareigojimų pažeidimą bei vežimo sutarties sąlygų vykdymą padarė neįmanomu ne dėl atsakovo kaltės. Tokiu būdu visa atsakomybė dėl krovinio vežimo išlaidų padengimo atitenka ieškovui, kuris atsakovui tinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl sutartyje sulygtų krovinių vežimo sąlygų vykdymo be jokio įspėjimo nutraukė su atsakovu bendradarbiavimą neturint tam teisinio pagrindo ir todėl ieškovui tenka pilna finansinė atsakomybė.

4.       Ieškovas dubliku prašė jo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Teigia, jog prašomą priteisti sumą ieškovas atsakovui sumokėjo pagal avansines sąskaitas faktūras, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tai reiškia, kad ieškovo atlikti ir prašomi priteisti mokėjimai buvo ne už atsakovo jau suteiktas paslaugas, bet už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą ateityje. Atsakovas neneigia, kad pilnai neįvykdė sutarčių, kurių įvykdymui ieškovas sumokėjo prašomą priteisti avansą, t. y. nepristatė krovinių sutartais terminais į sutartą vietą, juos prarado, o sutartys yra pasibaigusios. Pažymėjo, kad atsakovas pats pasirinko vežėją UAB „Cargorest“, ieškovas niekaip neįtakojo šio atsakovo pasirinkimo, ieškovas neturėjo ir neturi jokių susitarimų su UAB „Cargorest“. Ieškovas nurodė, kad jis niekada nesprendė dėl to, kada ir kaip atsakovas turi atsiskaityti su savo kontrahentu UAB „Cargorest“, o tik skatino atsakovą imtis visų priemonių, kad būtų tinkamai įvykdytos sutartys. Tai, jog atsakovas galimai mokėjo UAB „Cargorest“ yra tik jo ir šios įmonės teisinis santykis, tai niekaip nesusiję su ieškovo avansiniais mokėjimais atsakovui. Tai, kad UAB „Cargorest“ galimai neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui, pastarasis turi teisinių pretenzijų UAB „Cargorest“, negali šalinti atsakovo atsakomybės ieškovo atžvilgiu ir atsakovui sukurti teisėtą pagrindą įgyti ieškovo sumokėtas lėšas. Sužinojus, kad atsakovas nevykdo sutarčių, ieškovas bei kiti vežimo santykių dalyviai (siuntėjas, gavėjas) pradėjo ieškoti dingusio krovinio, kai jis nebuvo laiku nepristatytas, todėl tuo tikslu ėmė bendrauti ir su UAB „Cargorest“. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, už kuriuos ieškovas jam sumokėjo avansą, sutartims esant pasibaigusioms, atsakovas neturi teisinio pagrindo disponuoti ieškovo sumokėtomis lėšomis ir jam atsiranda pareiga grąžinti šias lėšas ieškovui.

5.       Atsakovas tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesuprantama yra ieškovo pozicija dėl krovinio gabenimo aplinkybių, t. y. ar ieškovas ginčiją faktą, kad atsakovas vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas su ieškovu krovinio gabenimo sutartis pakrovė krovinį Nyderlanduose (krovinio pakrovimo vieta) ir gabeno krovinį į Kazachstaną (krovinio iškrovimo vieta), bei ar ginčija ieškovo ir atsakovo susitarimus dėl gabenamo krovinio apmokėjimo aplinkybių. Ieškovas sutiko su atsakovo išankstinėse sąskaitose faktūrose nurodytomis apmokėjimo sąlygomis, nes sumokėjo atsakovui 50 proc. nuo sutartos vežimo paslaugų sumos. Taigi, tokiais savo veiksmais, t. y. ieškovas apmokėdamas atsakovui 50 proc. krovinio gabenimo sumos po išankstinės sąskaitos faktūros gavimo, sutiko su sutarčių sąlygų pakeitimu dėl krovinio vežimo apmokėjimo. Atsakovas jokiuose procesiniuose dokumentuose netvirtina, kad prarado krovinį, o tik nurodė, kad pagal atsakovo turimą informaciją krovinio vežimą ieškovo pritarimu perėmė kitas vežėjas – UAB „Cargorest“. Tokie veiksmai, kuomet ieškovas pažeidžiant susitarimą su atsakovu, krovinio vežimo metu betarpiškai tęsia bendradarbiavimą su UAB „Cargorest“ ir apie tai neinformuoja atsakovo, negali būti laikomi sąžiningais. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas užmezgė be atsakovo pritarimo sutartinius santykius su atsakovo vežėju – UAB „Cargorest“. Teigia, kad ieškovas tvirtindamas, kad neturėjo ir neturi jokių susitarimų su UAB „Cargorest“ nepateikė teismui visų turimų dokumentų, taip pat susirašinėjimų su vežėju UAB „Cargorest“, nuslėpė nuo teismo turimą bylai reikšmingą informaciją, nors iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovu akivaizdžiai matyti, kad ieškovas derino tam tikrus krovinio vežimo susitarimus su šiuo vežėju, o ne su atsakovu. Taip pat ieškovo atstovas tiesiogiai nurodė atsakovui atsiskaityti su vežėju UAB „Cargorest“ dėl gabenamo krovinio nežiūrint į atsakovo teikiamus argumentus dėl vežėjo UAB „Cargorest“ nesąžiningumo bei pagrįstų abejonių dėl krovinio buvimo vietos. Esant tokiems ieškovo nurodymams, atsakovas 2023 m. kovo 16 d. sumokėjo UAB „Cargorest“ 27 930 Eur už krovinio vežimą. Pažymėjo, kad atsakovas pakrovė bei pradėjo vykdyti krovinio vežimą, kurio neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. trečiųjų asmenų netinkamo savo pareigų pagal prisiimtus įsipareigojimus vykdymo bei ieškovo nesąžiningų veiksmų, kuomet nenutraukus pagrindinės sutarties ieškovas, neinformuodamas atsakovo, pradėjo betarpiškai bendradarbiauti su kitu vežėju – UAB „Cargorest“, ir netgi pateikė atsakovui nurodymą sumokėti vežėjui UAB „Cargorest“ avansinį mokėjimą, kas prieštarauja pagrindinės sutarties sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo sutartoms sąlygoms. Atsakovas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus prieš ieškovą dėl krovinio gabenimo – pakrovė krovinį Nyderlanduose ir atliko krovinio gabenimą nuo Nyderlandų iki Lenkijos (dėl to sumokėjo vežėjui UAB „Cargorest“ pagal ieškovo nurodymą nustatyto dydžio mokestį), vėliau pasireiškė nesąžiningi vežėjo UAB „Cargorest“ veiksmai – informacijos apie krovinio buvimo vietą nesuteikimą arba klaidinančios informacijos pateikimas ir ieškovo veiksmai – nepagrįstas bendradarbiavimo su atsakovu dėl gabenamo krovinio nutraukimas, todėl ieškovo reikalavimai atmestini.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Caro Speed Sp. z o. o. ieškovo UAB „Baltijos translogistika“ naudai 64 200 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (64 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 503,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat paskirstė bei priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas vykdė savo kliento užsakymus, tam sudarydamas su atsakovu vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, t. y. šalys sutartimis susitarė dėl konkretaus rezultato teikiant paslaugas – dėl krovinių pristatymo iš Nyderlandų į Kazachstaną, taigi byloje nagrinėjami vežėjų tarpusavio, t. y. vidiniai teisiniai santykiai.

8.       Teismas nurodė, jog byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl atsakovui sumokėto avanso dydžio, atsakovas pripažino, kad šią sumą iš ieškovo gavo.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė ir sumokėjo atsakovui 50 proc. išankstinių sąskaitų faktūrų sumos, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir krovinių į paskirties vietą nepristatė, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė, atsakovas šios aplinkybės neįrodė, pripažino, kad jis nedisponuoja kroviniu. 

10.       Teismas nustatė, kad atsakovas paslaugų teikimui pasitelkė kitą vežėją – UAB „Cargorest“, už teikiamas vežimo paslaugas sumokėjo jam 2023 m. kovo 7 d. ir kovo 16 d. mokėjimo nurodymais po 13 965 Eur. 

11.       Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas prarado krovinio kontrolę Lenkijoje, kai krovinys buvo iškrautas ir jis nuo to laiko neturėjo duomenų apie krovinio buvimo vietą. 

12.       Be to, teismas nustatė, kad posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad krovinys dar kitų vežėjų – Inter Auto Sp. z o. o., UĮ „Evroreis“ ir RAB „InterAutoTrans“ buvo nuvežtas į Baltarusiją, išmuitintas, ir nuvežtas toliau, bet atsakovas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių neturėjo galios toliau sekti ir kontroliuoti krovinį, nors būtent jis įsipareigojo ieškovui pagal sutartis pristatyti krovinį.

13.       Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui Kazachstane iki nurodyto termino - 2023 m. kovo 21 d., atsakovas šios aplinkybės byloje neįrodė, ieškovui sąskaitų faktūrų neišrašė, todėl pripažįstama, kad atsakovas paslaugų ieškovui tinkamai nesuteikė.

14.       Teismas, rėmėsi CMR 3 straipsniu, kuris numato, kad taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

15.       Teismas nustatė, jog ieškovas kontaktavo su faktiniu vežėju UAB „Cargorest“, tačiau tai darė būtent tada, kai kilo pagrįstas susirūpinimas dėl vežamo krovinio ir tai, kad ieškovas kontaktavo su UAB „Cargorest“ neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai vykdyti sutartį ir suteikti kontrahentui paslaugas.

16.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ir jo vežimui vykdyti pasamdytas vežėjas UAB „Cargorest“ nevykdė pareigos pagal Sutarties 11 p. ir neinformavo ieškovo apie krovinio buvimo vietą nuo krovinio pakrovimo momento kiekvieną dieną 10.00 val. krovinio vežimo metu.

17.       Teismas sprendė, jog byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos netinkamai ir neprofesionaliai, t. y. nuo paslaugų teikimo pradžios atsakovas parodė savo neprofesionalumą ir netinkamą paslaugų teikimą, nes ieškovui nebuvo pranešinėjama informacija apie krovinio buvimo vietą, krovinys buvo perkrautas Lenkijoje, nors tai daryti buvo draudžiama, kol galiausiai atsakovas iš viso prarado krovinio kontrolę, kai perleido jį vežti kitiems vežėjams.

18.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas netinkamai teikė paslaugas, sutarčių neįvykdė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas pristatė krovinį į paskirties vietą, atsakovas šios aplinkybės neįrodė, paslaugų teikimo rezultatas nepasiektas, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis ir tokiu atveju atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, kaip be pagrindo įgytą turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19.       Atsakovas Caro Speed Sp. z o.o. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1095-909/2024 bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti? priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas, dėstant faktines bylos aplinkybes neatsižvelgė į reikšmingą sąlygą, kuri siejo šalis atsiskaitant už prisiimtus įsipareigojimus, o būtent, remiantis pasirašytomis tarp ieškovo ir apelianto Krovinio vežimo sutartimis dėl Sutartyse sutartų sumų apmokėjimo su sąlyga, kad ieškovas apeliantui apmokės tik 50 proc. krovinio vežimo sumos po krovinio pakrovimo, o likusi 50 proc. suma bus sumokėta jau po krovinio iškrovimo.

19.2.                      Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas sumokėdamas apeliantui avansinį mokėjimą 64 200 Eur po krovinio pakrovimo iš bendros sutartos 138 300 Eur sumos už viso krovinio vežimo paslaugą, sutiko su tokia atsiskaitymo tvarka ir sąlygomis.

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent, dėl to, kad apeliantas, sudaręs krovinio vežimo sutartis su kitu faktiniu vežėju – UAB Cargorest, pradėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes krovinys ne tik buvo pakrautas į sunkvežimius Nyderlandų Karalystėje, bet pastarasis buvo gabenamas į Kazachstano Respubliką. Tačiau faktinis krovinio vežėjas UAB „Cargorest“ apeliantui pradėjo teikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie krovinio vežimo aplinkybes (sunkvežimių su kroviniu būvimo vietą) arba aplamai vengė pateikti apeliantui tokio pobūdžio informaciją aiškindamas, kad visą informaciją teikia betarpiškai ieškovui.

19.4.                      Pažymi, kad 2023 m. kovo 16 d. el. susirašinėjimas su ieškovo atstovu V. K. patvirtina, jog ieškovas davė nurodymą atsakovui užbaigti siuntų pristatymą su vežėju UAB „Cargorest“ ir apmokėti jam išankstines sąskaitas faktūras, todėl esant aiškiai išreikštam ieškovo nurodymui atsiskaityti su UAB „Cargorest“ už krovinio vežimą, apeliantas 2023 m. kovo 16 d. padarė antrą mokėjimo pervedimą 13 965,00 Eur sumai, nepaisant to kad 2023 m. kovo 7 d. apeliantas jau buvo sumokėjęs UAB „Cargorest“ avansinį 13 965,00 Eur mokėjimą. Taigi apeliantas būtent iš ginčijamos sumos, t. y. iš ieškovo gautos 64 200 Eur sumos, pervedė krovinio vežėjui UAB „Cargorest“ 27 930 Eur sumą už krovinio vežimo paslaugą.

19.5.                      Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pastarajame nedaro nuorodos į byloje esantį rašytinį įrodymą, kuris patvirtintų tiek apie sudarytos sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, tiek apie sutarties nutraukimo datą. Pažymi, jog tik teismui priėmus ieškinį ir pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdyje, klausimas dėl sutarties nutraukimo net nebuvo keliamas ir tik jau įpusėjus bylos nagrinėjimui ieškovas išsiuntė apeliantui 2024 m. liepos mėnesį pranešimą apie neva vienašalį sutarties nutraukimą, kas negali būti vertinamas kaip įrodymas apie sutartinių teisinių santykių nutraukimą, kadangi reaguodamas į gautą ieškovo pranešimą, apeliantas pateikė nesutikimą su tokiu sutarties nutraukimu pagrindu ir apie tai informavo ieškovą.

19.6.                      Esant ginčui tiek dėl sutarties vykdymo, tiek ir dėl pastarosios nutraukimo teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime privalėjo revizuoti bei pateikti savo teisinį vertinimą susijusi su tuo, ar ieškovo vienašališkas sutarties nutraukimas esamo ginčo atveju atitinka CK 6.218 str. bei 6.217 str. nustatytas sąlygas bei tvarką, ir tik po to spręsti klausimą ar yra pagrindas taikyti CK 6.237 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygas.

19.7.                      Teismo teiginys, jog „byloje nėra duomenų, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui, atsakovas šios aplinkybės byloje neįrodė, ieškovui sąskaitų faktūrų neišrašė, todėl pripažįstama, kad atsakovas paslaugų ieškovui tinkamai nesuteikė“ - prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms kadangi, apeliantas išrašė ieškovui išankstines apmokėjimo sąskaitas faktūras ir ieškovas neginčija aplinkybės, kad Nyderlanduose laiku buvo pakrautas krovinys bei pastarasis buvo nugabentas iš Nyderlandų iki Lenkijos (apie 1200 km atstumu), tačiau dėl aplinkybių nepriklausančių nuo apelianto valios pastarasis dingo, kadangi buvo pagrobtas. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos apeliantas kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas bei Lenkijos Respublikos Vyškovo rajoninėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra tęsiamas.

19.8.                      Akcentuoja, jog ginčo byloje yra susiklostę ne dvišaliai, o trišaliai teisiniai santykiai, todėl skirtingai nei priėjo išvadą pirmos instancijos teismas, ginčo byloje buvo būtina identifikuoti kiekvienos iš šalių teisinės atsakomybės laipsnį pagal prisiimtus vykdyti įsipareigojimus, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagristai išeliminuoja iš ginčo santykių grandinės UAB „Cargorest“ bei apsiriboja tik ieškovės ir atsakovo teisinių santykių aptarimu.

19.9.                      Pažymi ir tai, kad teismas įpareigojo ieškovą pateikti CMR dokumentą, tačiau pastarajam nepateikus CMR dokumento byloje liko neišaiškinta svarbi aplinkybė ar krovinys buvo pristatytas (nors ir pavėluotai) galutiniam gavėjui, ar yra galutinai dingęs.

19.10.                      Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų sulaukęs dėl prarasto krovinio arba pavėluoto krovinio pristatymo kažkokių tai teisinių pretenzijų iš krovinio savininko/gavėjo.

19.11.                      Teismas neišreikalavo iš ieškovo dokumentų, patvirtinančių draudimo sumos išmokėjimą dėl prarasto krovinio.

19.12.                      Teismas turėjo sustabdyti bylą, tol kol Lenkijos Respublikoje vykdomame ikiteisminiame tyrime nebus priimtas procesinis sprendimas.

19.13.                      Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo, kilusiam ginčui pirmosios instancijos teismas taikė materialines teisės normas, reikšmingas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui. Pirmosios instancijos teismas atsakė tenkinti apelianto prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“, kas apelianto nuomone buvo būtina, tuo labiau pirmos instancijos teismui teigiant, kad neva byloje nėra duomenų, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui ir atsakovas šios aplinkybės byloje neįrodė.

19.14.                      Teismui priėmusiam skundžiamą sprendimą bei nepagristai suvaržius bylos nagrinėjimo metu atsakovo teises byloje teikti įrodymus (pvz. dėl krovinio pristatymo), o vėliau priimtą sprendimą motyvuojant tuo, kad atsakovas neva neįrodė šių aplinkybių, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, nes pastaruoju buvo pažeistos fundamentalios teisės normos įtvirtintos CPK 12 ir 13 straipsniuose.

19.15.                      Įvertinus tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimą įrodinėjo remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, o apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pirmosios instancijos teismui pagrindė nesutikimo motyvus, kad iš ieškovo mokėjimai buvo gauti remiantis sudaryta tarp ieškovo ir apelianto krovinio vežimo sutartimi, be to sumokėto avansinio mokėjimo apimtyje krovinio vežimo paslauga buvo pilnai įvykdyta, todėl konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo yra nepagrįstas bei neteisėtas.

19.16.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kiekvieną ieškinio reikalavimą, savo išvadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis ir nurodyti kokiais įrodymais remiantis išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi sprendžiant konkretų ieškinio klausimą.

19.17.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, jas neįvertino, nepasisakė dėl atsakovo atliktų veiksmų susijusių su gabenamu kroviniu, pateiktų dokumentų visumos, neišanalizavo faktinio krovinio vežėjo – UAB Cargorest veiksmų gabenant krovinį.

19.18.                      Teismas nevertino ieškovo ir apelianto susirašinėjimo, CMR dokumento nepateikimo, krovinio savininko pretenzijos nebuvimo sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nenustatė kokias įstatymo nuostatas pažeidė apeliantas bei faktinis krovinio vežėjas, nesvarstė kokius veiksmus atliko viena ar kita šalis, tretieji asmenys dėl krovinio vežimo, aplamai net nenagrinėjo krovinio pakrovimo laiką, krovinio nuvežimo nuo pakrovimo iki pirminio iškrovimo vietos ir aplinkybes ir pan.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltijos translogistika“ prašo atmesti atsakovės Caro speed Sp. z o.o apeliacinį skundą ir 2024-12-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Atsakovė nurodo, jog šalys niekada nesitarė, kad bus mokama tik už krovinio pakrovimą ir iškrovimą, ką savo skunde bando pasakyti atsakovė siekdama pagrįsti lėšų gavimą. Pagal tokią atsakovės logiką galima būtų teigti, jog Sutartimis nebuvo sutarta už patį krovinio vežimą iš Nyderlandų Karalystės į Kasachstaną, kas akivaizdžiai prieštarauja Sutarčių turiniui ir šalių paaiškinimams.

20.2.                      Išankstiniu mokėjimu buvo mokama ne už krovinio pakrovimą, o už krovinio gabenimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis, todėl teismas tinkamai vertino dalies išankstinių sąskaitų sąlygas dėl atsiskaitymo tvarkos bei su tuo susijusį šalių elgesį, t. y., kad ieškovė 64 200 Eur sumokėjo kaip avansą, o ne kaip atsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Šalys nesitarė dėl dalinio Sutarčių įvykdymo ir (ar) apmokėjimo už krovinio vežimą etapais.

20.3.                      Atsakovė neįvykdė nei vienos Sutarties taip kaip buvo sutarta, todėl vien tai, kad ji galimai pradėjo gabenti krovinį, tačiau jo nepristatė Sutartyje nustatyta tvarka bei jį prarado, nesuteikia teisės mažinti ieškovei grąžintinas avansu sumokėtas sumas, kadangi ieškovė negavo to dėl ko susitarė su atsakove.

20.4.                      Bet kuriuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad krovinys tikrai buvo pristatytas į Lenkiją, nepateikė apskaičiavimo ir pagrindimo kiek toks krovinio pristatymas kainavo ir to, kad ieškovė buvo įsipareigojusi už tai sumokėti net ir tuo atveju jeigu krovinys nebus pristatytas jo gavėjui į sutartą vietą.

20.5.                      Priešingai nei skunde teigia atsakovė, teismas savo sprendime pasisakė dėl UAB „Cargorest“ veiksmų reikšmės ginčo išsprendimui sprendimo 49-50 punktuose. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės atžvilgiu tik atsakovė buvo krovinio vežėja, todėl atsakovės atsakomybės nešalina tai, jog jos samdytas trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovei.

20.6.                      Tai, kad ieškovė atsakovei išreiškė prašymą (ne „reikalavimą“ kaip nurodo atsakovė) tinkamai atsiskaityti su UAB „Cargorest“ niekaip nepanaikina atsakovės atsakomybės ir pareigos grąžinti be pagrindo įgytas lėšas neįvykdžius Sutarčių sudarytų su ieškove. Atsakovė neprivalėjo vykdyti tokio ieškovės prašymo, nes to nenumatė nei Sutartys nei teisės aktai, todėl savo rizika sumokėjo lėšas savo kontrahentui UAB „Cargorest“.

20.7.                      Atsakovė neginčijo Sutarčių nutraukimo, nesigynė tuo, kad jos yra galiojančios ir vykdomos, taip pat pripažino, kad Sutartys faktiškai nebėra vykdomos ir galiojančios (tą patvirtino tiek atsakovės atstovas, tiek apklausiama atsakovės darbuotoja J. L.), tą patvirtina ir faktinės aplinkybės: atsakovė nedisponuoja kroviniu, jos samdytas vežėjas UAB „Cargorest“ yra likviduojamas dėl bankroto, atsakovė yra nutraukusi sutartį su UAB „Cargorest“, krovinio pristatymo terminai pasibaigę prieš 1,5 metų, atsakovė nežino kur yra krovinys, atsakovė nėra išreiškusi valios toliau vykdyti Sutartis ir panašiai.

20.8.                      Ieškovė pažymi, kad būtent atsakovės kaip vežėjo pareiga buvo pildyti CMR važtaraštį ir ji jį privalėjo turėti bei pateikti teismui, ieškovė patikrinusi iš atsakovės gautus dokumentus nustatė, kad jai CMR važtaraštis nebuvo pateiktas, todėl jo negalėjo pateikti.

20.9.                      Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo turėjo būti nustatyta tik tai ar atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus ar ne, t. y. ar yra teisinis pagrindas jai įgyti ieškovės sumokėtas lėšas ar ne.

20.10.                      Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė UAB „Cargorest“. Ieškovė nesutinka su tokiais teiginiais, kadangi visų pirma UAB „Cargorest“ bylos nagrinėjimo metu buvo likviduojama dėl bankroto, taip pat, atsakovė nepagrindė kaip bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos UAB „Cargorest“ teisėms ir pareigoms, žinant, kad pati atsakovė yra nutraukusi sutartį su šia įmone, atsakovės iniciatyva jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. ginčo, jog UAB „Cargorest“ nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų atsakovei tarp šių įmonių nėra. Bet kuriuo atveju UAB „Cargorest“ įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, niekaip nebūtų pakeitęs bylos išsprendimo rezultato, to neneigia ir atsakovė. Šiuo atveju teismas nenusprendė dėl UAB „Cargorest“ teisių ir pareigų, todėl jos neįtraukimas į bylą nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24.       Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

25.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

26.       Bylos duomenimis  nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltijos translogistika“ ir atsakovas Caro Speed Sp. z o. o. sudarė tarptautinio krovinių pervežimo sutartis: 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00689 (L01243), 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00690 (L01244), 2023 m. kovo 1 d. Nr. E00697 (L01245), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00711 (L01248), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00712 (L01249), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00713 (L01250), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00719 (L01251), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00720 (L01252), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00721 (L01253), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00724 (L01254), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00725 (L01255), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00706 (L01266), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00709 (L01267), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00710 (L01268). Pagal sutartis atsakovas įsipareigojo iš Nyderlandų į Kazachstaną nuvežti siuntėjo „Heineken“ alaus krovinį.

27.       Atsakovas pagal sutartis ieškovui pateikė avansines sąskaitas: Nr. PRO0003/02/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0001/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0002/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0010/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0008/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0009/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0012/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0013/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0014/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0016/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0015/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0007/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0006/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0005/03/2023 9 800 Eur sumai ir Nr. PRO0003/03/2023 9 900 Eur sumai, iš viso 138 300 Eur sumai.

28.       Ieškovas 2023 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 sumokėjo atsakovui 14 800 Eur, mokėjimo paskirtis – 50 išankstinių apmokėjimų už transporto paslaugas, sąskaita faktūra PRO0002/02/2023, PRO0003/02/2023, PRO0001/03/2023; 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 sumokėjo atsakovui 4 900 Eur, mokėjimo paskirtis – ZL0255/02/2023/sped; 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėjo atsakovui 4 950 Eur, mokėjimo paskirtis – ZL0258/02/2023/sped; 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21 sumokėjo atsakovui 4 900 Eur, mokėjimo paskirtis – ZL0256/02/2023/sped; 2023 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28 sumokėjo atsakovui 9 900 Eur, mokėjimo paskirtis – PRO0009/03/2023 (4950), PRO0008/03/2023 (4950); 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 38 sumokėjo atsakovui 24 750 Eur, mokėjimo paskirtis – PRO0010/03/2023 (4950); PRO0012/03/2023 (4950); PRO0013/03/2023 (4950); PRO0015/03/2023 (4950); PRO0016/03/2023 (4950), iš viso sumokėjo 64 200 Eur sumą.

29.       2023 m. liepos 5 d. konsoliduotoje ataskaitoje apie tarpusavio skolas 2023 m. birželio 30 d. nurodyta, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 64 200 Eur.

30.       Nustatyta, kad vėliausia krovinio pristatymo gavėjui Kazachstane data buvo 2023 m. kovo 21 d. (sutartys Nr. E00724 (L01254) ir Nr. E00725 (L01255)).

31.       Ieškovas pateikė atsakovui 2023 m. kovo 31 d. preliminarią pretenziją, kurioje nurodė, kad vežėjo nurodytos transporto priemonės atvyko į pasikrovimo vietą, tačiau krovinys iki pretenzijos surašymo datos nebuvo pristatytas. Nurodė, kad kiekvieno krovinio vertė yra 21 066,60 Eur. Pažymėjo, kad krovinys dingo jam esant vežėjo dispozicijoje, todėl vežėjas turi pareigą atlyginti ieškovui kilsiančius nuostolius.

32.       Ieškovas pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovui sumokėjo 64 200 Eur. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovo klientas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 2 d. pateikė pretenziją dėl vežimo sutarčių nevykdymo, nurodęs, kad ir toliau organizuos krovinio vežimą savarankiškai ir ateityje reikš pretenzijas ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Pretenzijoje ieškovas pareikalavo iš atsakovo per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti 64 200 Eur sumą.

33.       Atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jis nėra atsakingas už žalą, padarytą vykdant pervežimus. Paaiškino, kad atsakovas sudarė sutartį su UAB „Cargorest“ dėl krovinio pervežimo, vežėjas nepateikė atsakovui teisingos informacijos, nepaisant draudimo susisiekė su ieškovu tiesiogiai. Nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. atsakovas gavo iš anksto PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Cargorest“ ir apmokėjo už pirmuosius 3 pervežimus. Vežėjas nevykdė savo įsipareigojimų ir pateikė melagingą informaciją, kuri ieškovui buvo žinoma. Nurodė, kad tai ieškovas reikalavo bendradarbiauti su UAB „Cargorest“, duodamas atsakovui nurodymus atlikti išankstinius mokėjimus pagal UAB „Cargorest“ prašymą. Pažymėjo, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. kovo 21 d. Atsakovas informavo ieškovą, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl UAB „Cargorest“ vykdomos veiklos.

34.       Vyškovo rajono prokuratūra 2023 m. balandžio 13 d. pranešimu dėl pradėto tyrimo byloje Nr. 4028-0.Ds.486.2023.Spc informavo atsakovą, kad prokuroro nutarimu nuo 2023 m. balandžio 4 d. pradėtas tyrimas dėl nuo 2023 m. kovo 22 d. iki pranešimo Branščyk vietovėje, Branščyk valsčiuje pasisavinto patikėto kilnojamojo turto „Heineken“ markės alaus, vežamo 14 sunkvežimiuose, bendra vertė apie 300 000 Eur, dėl ko atsakovui buvo padaryta žala.

35.       Vyškovo rajono prokuratūra 2024 m. birželio 27 d. nutarimu dėl tyrimo sustabdymo sustabdė tyrimą, kadangi buvo kreiptasi į Lietuvą vykdyti Europos tyrimo orderį.

36.       Atsakovas sumokėjo UAB „Cargorest“ 2023 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu 13 965 Eur, pavadinimas: FV EK028.230306; EK026.230306; EK027.230306 ZL 250; 253; 254/02; 2023 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu 13 965 Eur, pavadinimas: EK030.230306; EK029.230306; EK031.230306.

37.       Ieškovas 2024 m. liepos 24 d. pranešimu informavo atsakovą, kad su juo sudarytas sutartis ieškovas nutraukė nuo 2023 m. birželio 6 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo 2023 m. gegužės 5 d. pranešimo/pretenzijos pateikimo.

38.       Bendrovė Inter Auto Trans Sp. z o. o. su pareiškimu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad nėra kontakto su UAB „Cargorest“ ir nevykdomas užsakymas maršrutu Skuševas – Maskva, todėl prašo padengti 3 400 Eur mokestį už dviejų automobilių stovėjimą. Nurodė, kad po to, kai bus atliktas mokėjimas, krovinys bus perkeltas į atsakovo pateiktus automobilius. Pareiškime nurodė, kad krovinio vežimo mokestį turi sumokėti bendrovė UAB „Cargorest“.

39.       Tarptautiniai krovinių vežimo važtaraščiai CMR patvirtina, kad siuntėjas yra UAB „Cargorest“, vežėjas – INTER AUTO Sp. z o. o., tolesnis vežėjas UĮ „Evroreis“, krovinio pakrovimo vieta – Den Bošas, krovinio paskirties vieta – Maskvos sritis, Chimkai, krovinys – alaus skardinės „Heineken lager beer“.

40.       Atsakovo atstovė J. L. per Trans.eu platformą 2023 m. kovo 13 d. pranešė UAB „Cargorest“ atstovui A. D., kad pažeidžiami užsakymo 4 ir 5 paragrafai, nes nėra informacijos apie krovinio buvimo vietą, pateikiama neteisinga informacija apie krovinį vežančių automobilių duomenis ir jų buvimo vietą, nenurodomi GPS duomenis ir kitos susijusios informacijos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

41.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „Baltijos translogistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Caro Speed Sp. z o. o. 64.200,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų, argumentuodamas tuo, jog atsakovas neįvykdė keturiolikos vežimo sutarčių, pagal kurias turėjo nuvežti ieškovo nurodytą krovinį iš Nyderlandų Karalystės į Kazachstaną, t. y. krovinio nenuvežė ir nebežino kur jis yra, todėl sutartys buvo nutrauktos ir pasibaigė, ko pasėkoje, išnyko teisinis pagrindas atsakovui įgyti ieškovo pagal išankstinės sąskaitas avansu sumokėtą 64 200 Eur sumą.

42.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė ir sumokėjo atsakovui 50 proc. išankstinių sąskaitų faktūrų sumos, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir krovinių į paskirties vietą nepristatė, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog krovinys buvo pristatytas gavėjui laiku ir pripažino, kad jis nedisponuoja kroviniu. Teismas nustatė, jog atsakovas paslaugų teikimui pasitelkė kitą vežėją – UAB „Cargorest“, tačiau atsakovas prarado krovinio kontrolę, kai perleido jį vežti faktiniam vežėjui UAB „Cargorest“. Taigi teismas pripažinęs, jog atsakovo teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos netinkamai ir neprofesionaliai, sprendė, jog ieškovas pagrįstai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis ir tenkino ieškovo ieškinį.

43.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodė, jog ieškovui nepateikus CMR dokumento byloje liko neišaiškinta svarbi aplinkybė ar krovinys buvo pristatytas (nors ir pavėluotai) galutiniam gavėjui, ar yra galutinai dingęs, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų sulaukęs dėl prarasto krovinio arba pavėluoto krovinio pristatymo kažkokių teisinių pretenzijų iš krovinio savininko/gavėjo. Taip pat, teismas neišreikalavo iš ieškovo dokumentų, patvirtinančių draudimo sumos išmokėjimą dėl prarasto krovinio. Be to, teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“, nors toks prašymas iš apelianto pusės buvo pateiktas. Apeliantas laikėsi pozicijos, jog teismui nepagrįstai suvaržius bylos nagrinėjimo metu atsakovo teises byloje teikti įrodymus (pvz. dėl krovinio pristatymo), o vėliau priimtą sprendimą motyvuojant tuo, kad atsakovas neva neįrodė šių aplinkybių, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime privalėjo revizuoti bei pateikti savo teisinį vertinimą susijusį su tuo, ar ieškovo vienašališkas sutarties nutraukimas esamo ginčo atveju atitinka CK 6.218 str. bei 6.217 str. nustatytas sąlygas bei tvarką, ir tik po to spręsti klausimą ar yra pagrindas taikyti CK 6.237 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygas.

44.       Taigi bylos duomenimis ieškovas su atsakovu laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudarė 14 krovinio vežimo sutarčių – užsakymų, kurių pagrindu atsakovas, sutartyse įvardintas „vežėju“, įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis nugabenti ieškovo, sutartyse įvardintu „užsakovu“, jam patikėtus krovinius į sutartyse nurodytą vietą (Kazachstanas) nustatytu terminu ir išduoti juos turinčiam teisę gauti gavėjui, o užsakovas įsipareigojo sumokėti pagal sutartas mokėjimo sąlygas. Iš atsakovo pateiktų išankstinių sąskaitų faktūrų matyti, jog jose nurodomos mokėjimo sąlygos: „50/50 (50 % po pakrovimo ir 50 % po iškrovimo)“.

45.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantas neginčijo, jog byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl atsakovui sumokėto avanso dydžio, atsakovas pripažino, kad 64 200 Eur sumą, kaip avansą, iš ieškovo gavo.

46.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais (el. susirašinėjimais, CMR dokumentais, atsakovo atliktais mokėjimais UAB „Cargorest“) nustatė, jog atsakovas paslaugų teikimui pasitelkė kitą vežėją – UAB „Cargorest“, kuriam sumokėjo už pervežimą 27 930 Eur, o pastarajam perėmus krovinį, po kurio laiko, atsakovas prarado krovinio kontrolę dar kroviniui esant Lenkijoje ir jis nuo to laiko neturėjo duomenų apie krovinio buvimo vietą.

47.       Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė dažnai krovinių gabenimo praktikoje pasitaikanti situacija, kuomet krovinio vežimo sutartį su siuntėju (užsakovu) sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju, kuriam deleguoja krovinį.

48.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

49.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apie tai, kad ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas pasitelkė kitą vežėją, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (šalių el. susirašinėjimai), t. y. ieškovo darbuotojas V. K. el. laišku 2023 m. kovo 16 d. 10.52 val. atsakovui rašė, kad 14 siuntų turi būti užbaigtos su „Cargorest“, kaip numatyta sutartyse, ir prašė kuo greičiau apmokėti „Cargorest“ išankstines sąskaitas faktūras. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas ir pats kontaktavo su vežimą perėmusiu vežėju UAB „Cargorest“. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepagrįsti yra atsakovo teiginiai, kad dėl tokio kontaktavimo tarp ieškovo ir UAB „Cargorest“ susikūrė nauji sutartiniai vežimo santykiai, nes nenustatyta šių asmenų valia sukurti tokius santykius.

50.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“, nors toks prašymas iš apelianto pusės teismui buvo pateiktas.

51.       Nagrinėjamu atveju iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, jog atsakovas buvo pateikęs prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“ bei nurodė, kad vežėjui UAB „Cargorest“ perėmus krovinį, jis visiškai nutraukė informacijos teikimą dėl krovinio vežimo atsakovui bei informavo atsakovą, kad toliau bendradarbiaus tiesiogiai su ieškovu, o ieškovas tokiam vežėjo UAB „Cargorest“ sprendimui neprieštaravo ir šio klausimo su atsakovu nederino. Be to, 2024 m. rugsėjo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildė prašymą, kad turėtų būti apklausiamas UAB „Cargorest“ direktorius, kuris perėmė krovinį, kuris galėtų nurodyti aplinkybes dėl krovinio perėmimo, vežimo ir klausimų derinimo su ieškovu.

52.       Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi netenkino atsakovo prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens UAB „Cargorest“ motyvuojant tuo, jog atsakovas nepagrindė šio asmens suinteresuotumo, t. y. nėra duomenų, jog buvo sudaryta sutartis su UAB „Cargorest“, be to, UAB „Cargorest“ yra likviduojama dėl bankroto ir jo įtraukimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

53.       Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo.

54.       Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad šiuo atveju jam buvo suvaržyta teisė byloje teikti įrodymus, netenkinus jo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“, t. y. neįtraukus vežėjo UAB „Cargorest“ liko neišaiškintos aplinkybės tiek dėl galimų susitarimų su ieškovu, tiek dėl tolimesnio krovinio vežimo bei jo pristatymo. Be to, neįtraukus į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nenustatyta ieškovo ir UAB „Cargorest“ valia sukurti naujus sutartinius vežimo santykius, kadangi UAB „Cargorest“ valia nėra išaiškinta. Taigi pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų aplinkybių dėl to, ar tarp ieškovo ir UAB „Cargorest“ susiklostė vežimo santykiai dėl tolimesnio krovinio gabenimo, ar nesusiklostė situacija, kad ieškovas kaip krovinio vežėją toliau suvokė būtent UAB „Cargorest“, ko pasėkoje, būtų galima laikyti UAB „Cargorest“ prisijungus prie krovinio vežimo sutarties bei jį laikyti taip pat vežėju CMR konvencijos prasme.

55.       Be to, byloje pateikti mokėjimo išrašai patvirtina, jog atsakovas už teikiamas vežimo paslaugas UAB „Cargorest“ 2023 m. kovo 7 d. ir kovo 16 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo po 13 965 Eur, viso 27 930 Eur. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nevertino ir nepasisakė dėl to, ar atsakovo sumokėta bendrai 27 930 Eur suma UAB „Cargorest“ neturėtų būti išskaitoma iš ieškovo atsakovui pervestos 64 200 Eur avanso sumos, įvertinant ir tai, kad ieškovui tokios aplinkybės buvo žinomos.

56.       Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas nurodė ir pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes patvirtino, kad krovinys sutartyse nustatyta tvarka nebuvo pristatytas, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra pateikta objektyvių rašytinių įrodymų, jog krovinys nebuvo pristatytas gavėjui. Pažymėtina, jog šiuo atveju tokias aplinkybes galimai galėtų patvirtini tik krovinio siuntėjas ir/ar krovinio gavėjas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog į ieškovą kreipėsi siuntėjas ir/ar gavėjas dėl nuostolių atlyginimo ar, kad tokie nuostoliai buvo patirti ir/ar atlyginti, nėra žinoma ar draudimo bendrovės neatlygino nuostolių ir pan. Tai, kad atsakovas neneigė, jog krovinio pats nenuvežė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad krovinys visai nebuvo pristatytas.

57.       Atsakovas iš esmės teigia, jog sutartys neįvykdytos ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, jog ieškovas vežimo sutarties sąlygų vykdymą padarė neįmanomu sutarčių vykdymo metu pasirinkęs kitą vežėją bei nesuteikdamas atsakovui informacijos dėl krovinio vežimo, pristatymo, iškrovimo aplinkybių.

58.       Įvertinus ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatyta, jog teismas netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl sutarčių įvykdymo, dėl krovinio pristatymo, ar paslaugų teikimo rezultatas nepasiektas būtent dėl atsakovo veiksmų, ar dėl to, kad ieškovas galimai pasitelkė kitą vežėją, kurio beje, pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė, taip apribojant atsakovui galimybę galimai patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, todėl šiuo atveju nepakanka duomenų spręsti, jog ieškovas pagrįstai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis.

59.       Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

60.       Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

61.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir analizuodamas, ar ieškovas įrodė, jog avansą atsakovas įgijo be pagrindo, nepakankamai išsamiai ištyrė ar sutartys neįvykdytos dėl atsakovo veiksmų, ar sutarčių neįvykdymą galėjo įtakoti ieškovo veiksmai dėl galimai pasitelkto kito vežėjo, kurį teisėjų kolegijos vertinimu, reikėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą, nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, taip pat nesiaiškino ir nepasiūlė ieškovui pateikti duomenų apie tai, ar krovinys buvo pristatytas ar pripažintas dingusiu, ar ieškovas dėl to yra patyręs nuostolių.

62.       Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

65.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Vaclovas Paulikas

                                                                        Andrius Verikas

                                                                        Renata Volodko