Administracinė byla Nr. eA-43-602/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02329-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų D. K. ir P. K. bei trečiojo suinteresuoto asmens T. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams D. K. ir P. K. dėl deklaracijos panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, T. P., J. P..

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti D. K. ir P. K. surašytos 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. sausio 20 d. statytojai T. P. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 036 (toliau – ir Leidimas), pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilnijos projektai“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo, ūkio pastato, griaunant esamus pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) techninį projektą 17-TP./2010. Statybos vieta – (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 padalintas į 5 atskirus sklypus, kurių ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2012 m. gegužės 20 d., įrašai Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012 m. gegužės 30 d. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pastatytas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kuriam surašyta ginčijama deklaracija, buvo suformuotas padalijimo būdu, įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012 m. gegužės 30 d. Šiame žemės sklype įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 185,99 kv. m. bendrojo ploto, kurio įregistravimo pagrindas – ginčijama deklaracija. Įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

3.       Statytojai D. K. ir P. K. 2012 m. liepos 25 d. pateikė prašymą patvirtinti vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neypatingo statinio naujos statybos užbaigimo deklaraciją, kuri tą pačią dieną buvo patvirtinta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Iš 2016 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėtos deklaracijos pagrindu įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcijoje, vadovaujantis Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. IV-10 (toliau – ir Aprašas), 2016 m. kovo 18 d. buvo atliktas deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (nepateikta statinio projekto kopija, pastato išdėstymo sklype ir inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, kadastrinių matavimų bylos, pažyma apie statinio atitiktį projektui). Nustatyta, kad gyvenamasis pastatas, kurio statyba užbaigta, pastatytas naujai atidalintame žemės sklype, tačiau statytojams nepateikus visų privalomų dokumentų nėra galimybės tiksliai įvertinti pažeidimų masto.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad teisėtai išduotas leidimas suteikė teisę atlikti statybos darbus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 0,6603 ha ploto žemės sklype, iki jo padalijimo į 5 atskirus nekilnojamuosius daiktus, tuo tarpu Inspekcijos turimais duomenis, statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra.

5.       Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovų atsiliepimą papildomai paaiškino, kad patikrinus buvo nustatyta, jog 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimas Nr. 036 išduotas teisėtai, tačiau jis nesuteikė teisės statyti žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi nesuteikė ir teisės statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Padalijus žemės sklypą į 5 atskirus sklypus, pasikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, todėl norint tęsti statybos darbus buvo privaloma pakoreguoti statinio projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, taigi atsakovų 2016 m. birželio 30 d. atsiliepime nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

6.       Atsakovai D. K. ir P. K. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7.       Atsakovai paaiškino, kad perkamame žemės sklype jau buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuriame dar buvo neužbaigti kai kurie vidaus apdailos darbai. T. P. atsakovus informavo, kad šis namas yra statomas pagal jos vardu išduotą statybos leidimą, sutarta, jog atsakovams bus perleistos teisės, susijusios su statybos leidimu, T. P. įsipareigojo sutvarkyti visus dokumentus, susijusius su žemės sklype esančio statinio pridavimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai nurodė, kad T. P. atsakovams pateikė jau užpildytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri vėliau ir buvo pateikta Inspekcijai, pasirašant deklaraciją T. P. turėjo ir gyvenamojo namo projektinius dokumentus. Atsakovai neturi specialiųjų žinių statinių statybos bei projektavimo srityje, todėl šių dokumentų netikrino, buvo įsitikinę, kad statybos buvo vykdoma teisėtai. Deklaracija su kitais dokumentais buvo pateikta Inspekcijai, kur 2012 m. liepos 25 d. deklaracija buvo patikrinta ir patvirtinta. Šios deklaracijos pagrindu vienbutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

8.       Teikiant deklaraciją kartu buvo pateiktas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. statytojai T. P. išduotas leidimas, statyti naują (- us) statinį / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 036. Kadangi visi dokumentai buvo patikrinti Inspekcijos atsakingų pareigūnų, atsakovams niekada nekilo jokių abejonių dėl to, kad gyvenamasis namas įsigytame žemės sklype yra pastatytas teisėtai.

9.       Atsakovai atsikirtimuose pažymėjo, kad pateikiant 2012 m. birželio 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 kartu buvo pateiktas 2011 m. sausio 20 d. išduotas statybos leidimas Nr. 036, Inspekcija patikrino deklaraciją ir jokių pažeidimų nenustatė, t. y. patvirtino, kad gyvenamojo namo statyba buvo atlikta teisėtai. Skundo pateikimas rodo, kad Inspekcija savo poziciją yra pakeitusi ir laikosi nuomonės, jog atsakovai turėtų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovai sutinka su tuo, kad 2012 m. birželio 20 d. deklaracija gali neatitikti įstatymo reikalavimų, tačiau tuo pačiu turėtų būti konstatuota, kad ji buvo patvirtinta dėl Inspekcijos kaltės.

10.       Atsakovai 2018 m. sausio 16 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose prašė taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatytą 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, atsižvelgiant į Aprašo 3 punktą, kuriame numatyta, kad deklaracijos tikrinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

11.       Pažymėjo, kad 2012 m. birželio 20 d. jiems pateikus deklaraciją, o 2012 m. liepos 25 d. Inspekcijos atstovui ją patvirtinus ir užregistravus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102 bei per vienerius metus nuo deklaracijos patvirtinimo nesulaukus iš Inspekcijos jokių pastabų dėl netinkamai užpildytos deklaracijos ar nepilnai, netinkamai pateiktų dokumentų, atsakovai įgijo teisėtus lūkesčius, kad jiems priklausančia nuosavybe, t. y. vienbučiu gyvenamuoju namu, jie gali naudotis teisėtai, nes jokių kliūčių, susijusių su deklaracija apie statybos užbaigimą, Inspekcija, nenustatė. Asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad garantuojama asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, jog jis turės tam tikrą rezultatą, jei veiks teisėtai, interesus. Taigi asmens teisėtų lūkesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Deklaracija buvo priimta, patvirtinta ir užregistruota Inspekcijos darbuotojo ir tai patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas atlikdamas minėtus veiksmus priėmė viešojo administravimo sprendimą.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o viešojo administravimo subjektas, įstatymų nustatyta tvarka vykdantis nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, ir prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Reikalavimas dėl Nekilnojamo turto kadastre įregistruotų duomenų panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo, panaikinus deklaraciją, jos pagrindu naikintini Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir  prašė jį atmesti.

14.       Paaiškino, kad 2012 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartimi motina T. P. perleido jai nuosavybėn 400/2201 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą padalinus į penkis žemės sklypus, jai atiteko 1 200 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypas. Minėtą sklypą 2012 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido atsakovams.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.

16.       Teismui 2016 m. lapkričio 15 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, statyba valstybės pareigūnų pripažinta baigta ir patvirtinta 2012 m. liepos 25 d., nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos, todėl nėra pagrindo vertinti, jog deklaracija yra neteisėta. Teigė, kad skundas yra nepagrįstas, nes yra pateiktas praleidus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatytą 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo.

 

II.

 

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu atnaujino terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti ir Inspekcijos prašymą patenkino. Panaikino D. K. ir P. K. 2012 m. birželio 20 d. surašytos deklaracijos (patvirtintos 2012 m. liepos 25 d. Nr. UDT-00-120725-00202) apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl pastato - vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Galiojimą bei panaikinti nekilnojamojo daikto, pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

18.        Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija T. P. 2011 m. sausio 20 d.  išdavė statybos leidimą Nr. 036, leidžiantį žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statyti naujus statinius – gyvenamosios paskirties (vieno buto) 138,67 kv. m. bendro ploto namą; 36,70 kv. m. bendro ploto ūkinį pastatą; griauti esamus pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilnojos projektai” parengtą techninį projektą 17-TP./2010. Statybos vieta – (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plotas 0,06700 ha.

19.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), padalintas į 5 atskirus sklypus. Vieną iš šių žemės sklypų, kurio plotas yra 0,12 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai P. K. ir D. K. įsigijo iš J. P.. Sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2012 m. gegužės 20 d., įrašai Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012 m. gegužės 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovų įsigyjamame žemės sklype nėra jokių registruotų ir / arba neįregistruotų pastatų, statinių, įrenginių ar kitų objektų (2.4 punktas); sutartimi pardavėjas pirkėjams perleido visas teises ir pareigas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. išduotą leidimą Nr. 036 (2.5 punktas). Nors sutartyje pažymima, jog jokių statinių sklype nėra, tačiau teismo posėdyje Vilniaus rajono apylinkės teisme atsakovai paaiškino, kad sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, namas, kurio deklaracija apie statybos užbaigimą, yra ginčijama, jau buvo baigtas statyti.

20.       Teismas nustatė, kad atsakovai 2012 m. birželio 20 d. kreipėsi į Inspekcijos teritorinį skyrių su prašymu patvirtinti deklaraciją apie vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą. Atsakovų surašyta deklaracija 2012 m. liepos 25 d. patvirtinta Inspekcijos ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102. Nekilnojamojo turto registre minėtos deklaracijos pagrindu atsakovams įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą - 185,99 kv. m. vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas suformuotas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

21.       Inspekcijoje 2016 m. kovo 18 d. buvo atliktas deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. DTA-44. Patikrinimo metu nustatyta, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatyti esminiai nukrypimai nuo statinio projekte nurodymų bendrųjų statinio rodiklių, galimi keisti ir neįteisinti projektiniai sprendiniai, pastatas pastatytas atidalintame sklype be projekto ir statybos leidimo, nepateiktos pastato išdėstymo sklype ir inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos.  2016 m. balandžio 4 d. atliktas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. PS1-16, pažeidimų nenustatyta.

22.       Inspekcija, nustačiusi, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, su ieškiniu 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į apylinkės teismą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodė, kad reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

23.       Teismas nurodė, kad atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys T. ir J. P., nesutikdami su Inspekcijos pareiškimu, teigia, jog Inspekcija į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą, todėl šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis, numatanti, kad tuomet, kai savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Be to, vadovaujantis Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. IV-10, 3 punktu, deklaracijos tikrinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Kadangi Inspekcija į teismą kreipėsi praėjus ilgesniam nei metų terminui nuo deklaracijos patvirtinimo, skundas turėtų būti atmestas. 

24.       Teismas su minėtais argumentais nesutiko ir nurodė, kad atsakovų minimos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir, išskyrus 28 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Minėta teisės norma, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Teismas pažymėjo, kad tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nuo jame nurodyto momento (kadastro duomenų įregistravimo) būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas būtų pasibaigęs jau jo nustatymo metu, kas gali lemti situacijas, kai valstybinę priežiūrą vykdanti institucija apskritai neturės galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių įstatymams ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus administracinių aktų peržiūrėjimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas.

25.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1544 redakcija) 2 dalyje nustatyta, jog, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Statybos įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas, o šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

26.       Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktika, nurodė, kad kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tuomet termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jos suteikia teisę Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotųjų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ir termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 19 d. rašte Vilniaus apygardos prokuratūrai Inspekcija pateikia informaciją apie galimus pažeidimus statant statinius Zujūnų žvyro teritorijoje. Šiame rašte nurodoma, kad Inspekcija atliks 2011 m. sausio 20 d. išduoto statybos leidimo Nr. 036 ir 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos, patvirtintos 2012 m. liepos 25 d. Nr. UDT-00-120725-00202, teisėtumo patikrinimą. Deklaracijos ir statybos leidimo patikrinimai atlikti 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. balandžio 4 d., todėl teismas vertino, kad nuo 2016 m. balandžio 4 d. Inspekcija buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo. Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad siekiant nepažeisti vieno mėnesio procesinio termino, skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. gegužės 4 d., tuo tarpu Inspekcija į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 2 d., t. y. praleidusi kreipimosi į teismą terminą.

27.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, jog Inspekcija, vadovaudamasi bendraisiais Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nustatytais ieškinio senaties terminais, dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, deklaraciją prašydama naikinti kaip vienašalį sandorį, ir tik 2017 m. pasikeitus specialiosios kolegijos formuojamai bylų priskyrimo teismams praktikai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017) byla nagrinėti buvo perduota administraciniam teismui. Be to, įvertinus teisinių santykių, iš kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pobūdį (sudėtingumą) tam, kad Inspekcija galėtų padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo, ji turėjo ne tik išnagrinėti visus surinktus dokumentus (projekto medžiagą), bet ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei nagrinėjamam klausimui aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, jog Inspekcija pavėluotai kreipėsi į teismą dėl objektyvių priežasčių, o nurodytų  kreipimosi aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį teismui, Inspekcijai atnaujintinas terminas kreiptis į teismą skundui dėl viešojo administravimo akto (deklaracijos) panaikinimo pateikti. Byloje aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, nenustatyta, taip pat nėra praleistas dešimties metų naikinamasis terminas.

28.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas panaikinti 2012 m. birželio 20 d. surašytos deklaracijos (patvirtintos 2012 m. liepos 25 d. Nr. UDT-00-120725-00202) apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įrašo viešame registre panaikinimo yra išvestinis ir galėtų būti tenkinamas tik patenkinus pagrindinį skundo reikalavimą.

29.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su deklaracijos galiojimo panaikinimu, teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis ir pažymėjo, kad tam, jog ginčijama deklaracijos dalis būtų pripažinta teisėta, byloje analizuotina, ar statytojai žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat ar statytojai turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

30.       Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad statytojai žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. leidimu Nr. 036 statytojai T. P. buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m. vieno buto namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre ginčijamos deklaracijos pagrindu, yra pastatytas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio statinio plotas yra 185,99 kv. m. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2010 m. spalio 15 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-973, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. sausio 5 d. Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymos Nr. (12-3)12.20-16 bei kiti 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimą lydintys dokumentai patvirtina, kad juo buvo suteiktas teisė statyti 138,67 kv. m. vienbutį gyvenamąjį namą 0,67 ha ploto sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu leidimo statyti statinį atsakovų įsigytame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su ginčijama deklaracija nebuvo pateikta. Prie deklaracijos atsakovai pridėjo 2011 m. sausio 20 d. leidimą Nr. 036, kuris tokios teisės jiems nesuteikia. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad atsakovams priklausantis namas, kurio deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas yra ginčijamas, yra pastatytas sklype (4980), tuo tarpu UAB „Vilnijos projektai” projekte gyvenamasis namas ir ūkio pastatas suprojektuoti šiaurinėje 0,67 ha ploto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje, t. y. kitoje vietoje, kuri po sklypų padalinimo nepatenka į atsakovų sklypo teritoriją. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina Inspekcijos nurodytą aplinkybę, kad namas buvo pastatytas ne tame žemės sklype, kuriame statyti buvo išduotas 2011 m. sausio 20 d. leidimas Nr. 036. Duomenų, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 str., 93 str.), nustatančius statinio vietą sklype, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 48 punktu, būtų gautas naujas statybos leidimas, byloje nėra. Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. DTA-44 nurodyta, kad kartu su ginčijama deklaracija atsakovai nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų, nustatyti nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra esminiai (lyginant su projektiniais), galbūt keisti ir neįteisinti projektiniai sprendiniai, pastatas pastatytas atidalintame sklype be projekto ir statybos leidimo, nepateiktos pastato išdėstymo sklype ir inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos.

31.       Teismas nurodė, kad pateikdamas deklaraciją statytojas paskelbia, jog statinio statybos darbai yra užbaigti ir atlikti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius, todėl atsakovai, pateikdami tvirtinti deklaraciją privalėjo įsitikinti, ar joje nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

32.       Vertindamas atsakovų argumentus, kad deklaracija buvo patvirtinta Inspekcijos pareigūno, ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“, todėl yra teisėta, teismas pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 dalis, iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas, teisę kreiptis į teismą, be kitų institucijų, turi ir Inspekcija. Taigi įstatyme numatyta galimybė Inspekcijai ginčyti deklaraciją teisme.

33.       Teismas konstatavo, kad deklaracija Nr. 1 dėl pastato - vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo yra neteisėta, todėl jos galiojimas naikintinas. Reikalavimas dėl Nekilnojamo turto kadastre įregistruotų duomenų panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo, todėl panaikinus deklaraciją, naikintini jos pagrindu Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys.

 

III.

 

34.       Atsakovai D. K. ir P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

35.       Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu nepareiškė prašymo atnaujinti praleisto procesinio termino prašymui teismui paduoti, teismas savo iniciatyva atnaujindamas Inspekcijos praleistą procesini terminą prašymui pateikti, pažeidė bei neteisingai pritaikė proceso teisės normas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad būtent pareiškėjo prašymu administracinis teismas gali atnaujinti prašymo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui prašymą dėl 2012 m. birželio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo panaikinimo, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisės atnaujinti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto procesinio termino. Teismas spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 10 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Atsakovų įsitikinimu, ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis iš esmės įtvirtina administracinėje teisenoje galiojantį teismo vaidmens aktyvumo modelį, tačiau ši įstatymo nuostata nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva, nesant pareiškėjo prašymo, atnaujinti praleistą procesinį terminą prašymui dėl administracinio akto panaikinimo pateikti. Atsakovų nuomone, ABTĮ 30 straipsnis laikytinas specialiąja norma ABTĮ 10 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, nes joje yra nustatyta speciali ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo tvarka, kurios bylą nagrinėjantis administracinis teismas imperatyviai privalo laikytis. Atsakovų teigimu, šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas savarankiškas bylos nutraukimo pagrindas, kurį teismas privalėjo taikyti bei priimti nutartį dėl šios bylos nutraukimo.

36.       Atsakovai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vieno mėnesio terminą skaičiuoja nuo 2016 m. balandžio 4 d., t. y. nuo dienos, kai Inspekcija atliko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. statytojai T. P. išduoto statybos leidimo Nr. 036 išdavimo teisėtumo patikrinimą, kadangi dar 2016 m. kovo 18 d. Inspekcija atliko 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimą bei surašė patikrinimo aktą Nr. DTA-44, kuriame nustatyta, kad minėta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje nėra keliamas 2011 m. sausio 20 d. statytojai T. P. išduoto statybos leidimo Nr. 036 teisėtumo klausimas, todėl teismas Inspekcijos prašymo padavimo terminą nepagrįstai skaičiavo nuo 2016 m. balandžio 4 d.

37.       Atsakovai pažymi, kad teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo atveju pareiškėjas yra valstybės institucija, todėl Inspekcijai yra keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Inspekcija surinko pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad 2012 m. birželio 20 d. deklaracija apie statybos darbų užbaigimą galbūt buvo patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atlikusi minėtos deklaracijos patikrinimą bei surašiusi patikrinimo aktą Nr. DTA-44, t. y. 2016 m. kovo 18 d. Inspekcija Vilniaus rajono apylinkės teismui ieškinį pateikė tik 2016 m. birželio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 2,5 mėnesio nuo 2016 m. kovo 18 d., praleidus kreipimosi į teismą terminą daugiau nei 1,5 mėn. Net jeigu šioje byloje 1 mėnesio procesinis terminas būtų skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio 4 d., pareiškėjas ieškinį pateikė terminą praleidęs 29 dienas, t. y. beveik 1 mėnesį. Atsakovų įsitikinimu, šiuo atveju Inspekcija daugiau nei 1,5 mėnesio praleisdama terminą kreiptis į teismą, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl šioje byloje nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą kreiptis į teismą.

38.       Atsakovai akcentuoja, kad klaidingas valstybės institucijos, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, įsitikinimas, jog šioje byloje turėjo būti taikomi bendrieji Civiliniame kodekse įtvirtinti ieškinio senaties terminai, negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą procesinį terminą. Inspekcija pateikdama 2016 m. birželio 2 d. ieškinį teismui, neturėjo pagrindo manyti, kad jos reikalavimams taikomi bendrieji civiliniame kodekse nustatyti senaties terminai, nes minėto ieškinio teikimo metu galiojusios Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Taigi minėto ieškinio teikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas aiškiai nustatė 1 metų naikinamąjį terminą Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo manyti, kad šioje byloje yra taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai, nes įstatymo leidėjas aiškiai buvo išreiškęs savo valią dėl termino per kurį Inspekciją turi teisę ginčyti deklaracijos patvirtinimą.

39.       Atsakovai nesutinka su teismo vertinimu, kad reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl termino atnaujinimo, yra tai, jog teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas, sudėtingi, Inspekcija turėjo išnagrinėti visus surinktus dokumentus (projekto medžiagą), įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei aktualius teisės aktų reikalavimus. Tačiau Inspekcija dar 2016 m. kovo 18 d. atliko 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimą bei surašė patikrinimo aktą Nr. DTA-44, kuriame buvo konstatuota, jog minėta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taigi surašant minėtą patikrinimo aktą, Inspekcija buvo išnagrinėjusi minėtų išvadų padarymui reikalingus jos surinktus dokumentus, be to Inspekcija buvo surinkusi pakankamai informacijos, kurios pagrindu galėjo kreiptis į teismą dėl administracinio akto, kuriuo buvo patvirtinta atsakovų surašyta deklaracija, panaikinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po 2016 m. balandžio 4 d. Inspekcija būtų (gavusi) papildomus dokumentus, būtų nagrinėjusi jau surinktus dokumentus, vertinusi jose esančią informaciją ar pan., o po minėtos datos jokių papildomų tyrimų ar patikrinimų neatliko. Inspekcija turimus dokumentus buvo išnagrinėjusi iki 2016 m. balandžio 4 d., todėl turėjo pakankamai laiko per ABTĮ nustatytą 1 mėnesio terminą nuo momento, kai buvo surinktas pakankamas duomenų kiekis, kreiptis į teismą dėl administracinio akto, kuriuo buvo patvirtinta 2012 m. birželio 20 d. deklaracija, panaikinimo. Teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

40.       Atsakovai dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia nurodo, kad deklaracija buvo surašyta dėl naujo vienbučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo, todėl remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi bei Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1 -828 (toliau – ir Reglamentas) 35.1 punktu, deklaracija turėjo būti patvirtinta ir įregistruota Inspekcijos padalinio pareigūno. Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatas, nagrinėjamu atveju deklaracija apie statybos užbaigimą atsakovams sukūrė tam tikras civilines teises ir pareigas tik nuo to momento, kai Inspekcijos pareigūno buvo patvirtinta bei įregistruota IS „Infostatyba“. Kol Inspekcija nepriima administracinio sprendimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą, tokia deklaracija neturi jokios teisinės galios bei statytojui nesukuria teisių ir pareigų. Būtent Inspekcijos administracinio sprendimo priėmimas dėl deklaracijos patvirtinimo yra tas juridinis faktas, kurio pagrindu deklaracija įgyja teisinę galią.

41.       Inspekcija Vilniaus rajono apylinkės teisme pareikšdama 2016 m. birželio 2 d. ieškinį reikalavo panaikinti atsakovų surašytos 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, t. y. reikalavo pripažinti vienašalį sandorį (deklaraciją) negaliojančiu. Be to, Inspekcija perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui, nepakoregavo savo reikalavimo, t. y. bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu Inspekcija laikėsi savo pradinės pozicijos, reikalaudama panaikinti deklaracijos (kaip civilinio sandorio) galiojimą, o ne Inspekcijos administracinio sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta deklaracija, galiojimą. Atsakovai pažymi, kad administraciniai teismai nesprendžia civilinių sandorių galiojimo klausimo (ABTĮ 17 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos, tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino atsakovų 2012 m. birželio 20 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisines pasekmes nagrinėjimo ginčo atveju sukėlė būtent Inspekcijos administracinis sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta 2012 m. birželio 20 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, teismas privalėjo peržengti pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo ribas bei priimti sprendimą dėl Inspekcijos priimto administracinio sprendimo teisėtumo. Teismas to nepadaręs, pažeidė proceso teisės normas.

42.       Atsakovų nuomone, administracinė byla buvo išnagrinėta neįtraukus visų proceso šalių, t. y. nesant nurodyto kaip atsakovo patrauktos Inspekcijos, atsakingos už administracinio sprendimo, kuriuo 2012 m. liepos 25 d. buvo patvirtinta 2012 m. birželio 20 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Šios bylos tikrasis ginčo dalykas yra Inspekcijos priimtas administracinis sprendimas, kurio pagrindu Inspekcija 2012 m. liepos 25 d. patvirtino 2012 m. birželio 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyku esantį administracinį sprendimą priėmė Inspekcija, todėl vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi, būtent Inspekcija turėtų būti į bylą įtraukta kaip atsakovė. Šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos atsakovų teisėms (panaikinus Inspekcijos priimtą administracinį sprendimą jie prarastų subjektines teises, kurias įgijo Inspekcijai priėmus minėtą administracinį sprendimą), todėl jie šioje byloje turėjo dalyvauti kaip tretieji suinteresuoti asmenys. Atsakovų vertinimu, toks procesinis pažeidimas, be kita ko, lėmė neteisingą ginčo išnagrinėjimą, atėmė galimybę šaliai, priėmusiai minėtą administracinį aktą ir / ar atsakingai už jo teisėtumą ir atitikimą įstatymų ir kitų teises aktų keliamiems reikalavimams, dėl jo pasisakyti. Nurodyto subjekto neįtraukimas atsakovu gali turėti įtakos reiškiant reikalavimus dėl žalos atlyginimo, esant panaikintam nurodytam administraciniam aktui, taip pat sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, atsakovai mano, jog nurodytas proceso teisės normų pažeidimas, siekiant neužkirsti kelio Inspekcijai teisės į apeliaciją, lemia tai, kad teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

43.       Atsakovai dėl Inspekcijos veiksmų neteisėtumo nurodo, kad Inspekcijos pareigūnas patvirtino 2012 m. birželio 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl atsakovai turėjo pagrindą manyti, kad jų Inspekcijai patvirtinti pateikta deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju, Inspekcija nebūtų priėmusi administracinio sprendimo dėl deklaracijos patvirtinimo. Patvirtinus deklaraciją, atsakovai pasinaudojo iš minėto administracinio sprendimo kylančiomis teisėmis: įregistravo naujai sukurtą daiktą (gyvenamąjį namą) ir nuosavybės teisės į jį. Taigi minėto Inspekcijos administracinio sprendimo pagrindu atsakovai įgijo teisėtus lūkesčius nuosavybės teise turėti naujai sukurtą daiktą – gyvenamąjį namą. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, koks yra kilęs nagrinėjamoje byloje, teismas privalo atsižvelgti, kad be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų – reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, reikšmingas subsidiarus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės teisių apsaugos taikymas. Dėl to turi būti įvertintas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis, numatantis, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra pasisakęs, kad net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, taigi saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Inspekcijos reikalavimų patenkinimas ir pripažinimas neteisėtu deklaracijos patvirtinimą, reikštų atsakovų turimos nuosavybės (pastato – vienbučio gyvenamojo namo) neteisėtumą ir atitinkamai nuostolių atsiradimą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

45.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus pareikštus reikalavimus, pasisakė iš esmės tik dėl vieno atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens argumento – dėl kreipimosi į teismą termino. Pareiškėjas administraciniame teisme ginčijo deklaraciją kaip vienašalį sandorį, o ne administracinį sprendimą, kuriuo patvirtinta deklaracija, nors administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ydingai aiškino terminą, per kurį Inspekcija turėjo teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo. Visų pirma, Inspekcija nėra subjektas, kuriam pagal kompetenciją suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Net jeigu ir laikant, kad Inspekcija yra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, visiškai nelogišku tampa pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Inspekcija tik nuo sužinojimo momento apie ginčytą deklaraciją ir jos turinį gali ir turi kreiptis į teismą. Pažymi, kad ant deklaracijos yra Inspekcijos darbuotojo spaudas, parašas ir jos registracijos numeris informacinėje sistemoje. Taigi nesuprantamas teismo argumentas, kad Inspekcija negalėjo žinoti apie deklaraciją ir jos turini, kurią pati ir patvirtino. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė.

47.       Pažymi, kad Inspekcija nei bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme metu, nei administraciniame teisme prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nei žodžiu, nei raštu niekada nereiškė. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė ne vieną kartą nurodė, kad jų reikalavimui turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas (administraciniame teisme), vėliau aiškino, kad 1 metų terminas yra ne senaties, o procedūrinis terminas, kuris iš esmės jokios įtakos kreipimuisi į teismą neturi. Tačiau nepaisant šios nenuoseklios ir prieštaringos pozicijos, Inspekcija niekada neprašė teismo atnaujinti skundo (ieškinio) padavimo termino, nes jo nelaikė praleistu. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino byloje nesančius / neegzistuojančius įrodymus, sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja ne tik viena kitai, bet ir bylos duomenims.

48.       Akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog deklaracijos teisėtumui patvirtinti turi būti vertinamas ir aiškinamas Reglamento 39 punktas, tačiau vėliau juo visiškai nebesivadovavo ir nelaikė jo reikšmingu. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė nurodė, kad jeigu jie ginčytų deklaracijos patvirtinimą, jie pripažintų, kad Inspekcijos pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai. Taigi šioje byloje susidarė situacija, kad nenaikinant deklaracijos patvirtinimo, pats pareiškėjas pripažino, jog pareigūnai, patvirtindami deklaraciją, viską atliko tinkamai. Tokiu atveju nesuprantama, kodėl tinkamai patvirtinta deklaracija yra panaikinama. Pažymi, kad Inspekcijos pareigūnas, tvirtindamas deklaraciją, turi atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus.

49.       T. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vienerių metų senaties terminą, kurio taikymo būtinybę ne vieną kartą akcentavo atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Inspekcija dar bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme nurodė, kad 2016 m. kovo 18 d. buvo atliktas deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimas ir buvo nustatyta, jog kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją nebuvo pateikti visi būtini dokumentai. Dėl to buvo kreiptasi į teismą. Pažymi, kad deklaracijos tikrinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Deklaracija buvo patvirtinta 2012 m. liepos 25 d., todėl Inspekcija vėliausiai iki 2013 m. liepos 25 d. galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu (skundu) prašant pripažinti deklaraciją negaliojančia. Nagrinėjamu atveju Inspekcija į teismą kreipėsi tik 2016 m. birželio 2 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas net ir nesant Inspekcijos prašymo, terminą atnaujino. Pareiškėjas turėjo būti laikomas praleidęs 1 metų terminą ginčyti deklaraciją, todėl teismas pareiškėjo reikalavimui turėjo taikyti senatį ir vien jau dėl šios priežasties skundą atmesti.

50.       Akcentuoja, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, teismas privalo atsižvelgti, jog be nacionalinės teisės - konstitucinių ir civilinių teisės normų - reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, reikšmingas subsidiarus Konvencijoje įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės teisių apsaugos taikymas. Dėl to turi būti įvertintas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis, įtvirtinantis, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. EŽTT ne kartą yra pasisakęs, kad net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, taigi saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų apsaugą. Šioje byloje akivaizdu, kad pripažinus deklaraciją neteisėta, neteisėta tampa ir pačių atsakovų D. ir P. K. nuosavybė (pastatas - vienbutis gyvenamasis namas), dėl to atsakovai neabejotinai patirs didelius nuostolius. Akivaizdu, kad tiek T. P., gavusi statybos leidimą, tiek ir atsakovai D. ir P. K., atlikę statybos darbus ir įsiregistravę nuosavybės teisę į pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo tikėtis, kad po 4 metų valstybės institucija sieks nuginčyti savo pačios patvirtintus dokumentus. Remiantis kasacinio teismo praktika, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad garantuojami asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, jog jis turi tam tikiu rezultatą, jei veiks teisėtai, interesai. Taigi asmens teisėtų lūkesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

51.       Pažymi, kad jeigu vykdant pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybas, įforminant statybos užbaigimą ir statinį įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, valstybės institucijos padarė pažeidimus, tai tuos pažeidimus negali būti laikomi padarę nei atsakovai D. ir P. K., nei trečiasis suinteresuotas asmuo T. P.. Jau vien tik dėl to jiems negali kilti jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas byloje nepateikė piktnaudžiavimo ar kitų neteisėtų veiksmų įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovai ar trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos ir pan. Nei atsakovai D. ir P. K., nei trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. negalėjo numatyti, kad įteisinus statybą, po 4 metų valstybės institucijos imsis veiksmų, kad atsakovų nuosavybės teisė būtų panaikinta. Šiuo metu, esant skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra visiškai paneigti bet kokie atsakovų teisėti lūkesčiai, kadangi pastatas - vienbutis gyvenamasis namas yra pilnai įrengtas, jame gyvena atsakovai.

52.       Pareiškėjas Inspekcija atsiliepimuose į apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti.

53.       Inspekcija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, kad nagrinėjamu atveju terminas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimui praleistas. Inspekcija dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kaip statytojų surašyto vienašalio sandorio panaikinimo, todėl vadovavosi bendruoju ieškinio senaties terminu. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti. Taigi atsakovų prašomas taikyti terminas ne tik kad laikytinas procedūriniu terminu priskirtoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau ir nėra aktualus bylos nagrinėjimo ribose, kadangi jis taikytinas tik deklaracijų patvirtinimui naikinti, tuo tarpu byloje buvo prašoma panaikinti atsakovų surašytos deklaracijos galiojimą.

54.       Nurodo, kad ginčijama deklaracija 2012 m. liepos 25 d. buvo patvirtinta Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą, todėl specialioji teismingumo kolegija sprendė, kad reikalavimas dėl šios deklaracijos panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui. Ginčijamos deklaracijos teismingumą administraciniam teismui nulėmė viešojo administravimo subjekto veiksmas – patvirtinimas, tačiau tai nekeičia fakto, kad ginčijamas deklaracijos galiojimas, kaip vienašalis sandoris, o ne tik jos patvirtinimas. Pareiškėjo nuomone, analogiškos pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu panaikinęs deklaracijos galiojimą, o ne jos patvirtinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, o apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia šių aplinkybių.

55.       Atsakovai pastatė gyvenamąjį namą pažeisdami imperatyvius teisės aktų reikalavimus, neturėdami visų privalomų dokumentų, todėl neturėjo teisės kreiptis į Inspekcijos Vilniaus skyrių su prašymu patvirtinti statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statinio statybą pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus). Atsakovai taip pat neturėjo teisės šios deklaracijos pagrindu įregistruoti gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai deklaracijoje patvirtino, kad jiems yra žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei. Be kita ko, žinodami tokias atsakomybės ribas, ginčijamos deklaracijos pagrindu įregistravo daiktines bei nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama deklaracija buvo surašyta neteisėtai, šios deklaracijos teisinės pasekmės taip pat negali būti pripažįstamos teisėtomis. Statyba negali būti laikoma baigta, deklaracija yra neteisėta, jos galiojimas naikintinas.

56.       Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog deklaracija buvo surašyta teisėtai, o deklaracijoje pateikti duomenys būtų teisėti ir atitiktų faktines aplinkybes. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad teikiant tvirtinti deklaraciją būtų pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, nepaisant to, kad pasirašydami deklaraciją įsipareigojo nuolat saugoti statybos dokumentus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovų surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 yra neteisėta, todėl privalo būti panaikinta. Panaikinus vien tik deklaracijos patvirtinimą, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovai, nebūtų pasiekti siekiami tikslai ir nebūtų pašalinti teisės aktų pažeidimai – tik panaikinus deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą, ir panaikinus būtent šios deklaracijos pagrindu atliktą teisinę registraciją, bus galima atlikti tolimesnius veiksmus siekiant užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma teisėtai. Inspekcijos reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, suformuluoti tinkamai, atitinkantys teisinį reglamentavimą bei bylos faktinę situaciją, todėl apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

57.       Pareiškėjas nurodo, kad laikant, jog ginčijama deklaracija yra administracinis aktas, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame gali būti nustatyti ilgesni arba trumpesni procesiniai terminai skundui paduoti. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuota, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos. Inspekcijos departamento įgaliotas pareigūnas atliko deklaracijos bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimus ir surašė patikrinimo aktus – 2016 m. kovo 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktas Nr. DTA-44) bei statybos leidimo teisėtumo patikrinimas (2016 m. balandžio 4 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-16). Taigi Inspekcija, nepraleisdama Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino, teismui pateikė ieškinį dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo. Remdamasi įstatymų leidėjo nustatytu teisiniu reguliavimu, suteikiančiu teisę Inspekcijai paduoti teismui skundą dėl administracinio akto panaikinimo per ilgesnį procesinį terminą negu ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis procesinis terminas, Inspekcija, mano, kad ji nėra praleidusi procesinio termino, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Akcentuoja, kad šis dviejų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai – patikrinimo aktų. Minėti patikrinimo aktai yra galutiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo iniciuotas kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl leidimų panaikinimo, ir nuo kurių datos skaičiuotinas specialiame įstatyme įtvirtintas ieškinio senaties terminas. 2016 m. balandžio 4 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-16, nuo kurio skaičiuotinas dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminas pasibaigė 2016 m. birželio 4 d., todėl specialus dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Inspekcija kreipėsi į teismą dėl administracinio akto panaikinimo nepraleidusi 2 mėn. termino, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

58.       Inspekcija pažymi, kad rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai disponuoja procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju, rengiant procesinį dokumentą dėl atsakovų deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, buvo atliekamas išsamus tyrimas, siekiant nustatyti visas su nagrinėjama situacija susijusias aplinkybes, tinkamai paruošti bylą teismui, surinkti pakankamai įrodymų ir apginti viešąjį interesą bei pašalinti teisės aktų pažeidimus: byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl tarnybinės pagalbos siekiant išsiaiškinti aplinkybes susijusias su byloje pateiktu statybą leidžiančiu dokumentu, taip pat buvo atliekamas deklaracijos bei statybos leidimo teisėtumo patikrinimas, nuolat buvo komunikuojama su Vilniaus apygardos prokuratūra dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, teikiami papildomi dokumentai, paaiškinimai. Tik surinkus pakankamai informacijos, kurią galima pagrįsti rašytiniais įrodymais, Inspekcija suformulavo galutinį reikalavimą ir kreipėsi į teismą teisminės gynybos, siekdama įgyvendinti teisės aktais jai suteiktas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, apginti viešąjį interesą ir užkirsti visuomenei daromą žalą dėl teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymo bei žalą teisės autoritetui, kai, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtų dokumentų pagrindu statinys įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijos nuomone, administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti Inspekcijos aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytų kreipimosi aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį teismui, todėl Inspekcijai atnaujino terminą kreiptis į teismą skundui dėl viešojo administravimo akto (deklaracijos) panaikinimo pateikti. Byloje aplinkybių, išvardytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, nenustatyta. Taip pat nėra praleistas dešimties metų naikinamasis terminas.

59.       Nurodo, kad tenkinus apeliacinį skundą ir formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista ne tik asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos, bet ir viešasis interesas. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Taip pat nurodo, kad Inspekcijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštas Nr. (3-1)-D8-8683 „Dėl Zujūnų žvyro telkinio teritorijos problemų“, kuriame nurodoma, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos grafinėje medžiagoje matyti galbūt nelegaliai, Zujūnų žvyro telkinio teritorijoje, atsiradę statiniai. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įvertinusi Vilniaus rajono Zujūnų III žvyro telkinio būklę, konstatavo, kad per 2010-2013 metų laikotarpį buvo užstatyta šiaurės vakarinė detaliai išžvalgyto nenaudojamo telkinio dalis. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų pagrindu nustatyta, kad valstybės patirti grynieji nuostoliai dėl Zujūnų III telkinio išžvalgytų išteklių praradimo, nevertinant negautų biudžeto pajamų iš ūkinės veiklos, vykdant žvyro gavybą, sudaro 4 198 400 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Inspekcijai kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kilo pareiga patikrinti ir išnagrinėti aplinkybes, susijusias su šiuose dokumentuose nurodyta teritorija. Saugomų teritorijų apsauga kartu yra ir viešasis interesas, o deklaracija, kurios pagrindu buvo užbaigta ginčo gyvenamojo namo statyba, patenka į šią teritoriją, todėl Inspekcija, kaip specialųjį teisnumą turintis subjektas, siekiantis įgyvendinti įstatymu jam priskirtą pareigą vykdyti statybos teisėtumo priežiūrą ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti, pagrįstai atliko patikinimą teisės aktų nustatyta tvarka, o pareikštais reikalavimais siekia apginti viešąjį interesą.

60.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, veikdamas pagal suformuotą teismų praktiką, bei vadovaudamasi ABTĮ įtvirtintomis nuostatomis, veikė aktyviai, siekdamas tinkamai, teisingai ir teisėtai išnagrinėti bylą ir savo iniciatyva, įvertinęs procesinio termino atnaujinimo būtinumą, pagrįstai jį atnaujino ir Inspekcijos prašymą tenkino. Taigi nepaisant to, kad aktyvus teismo vaidmuo neįpareigoja jo aiškinti aplinkybių ir savo iniciatyva atnaujinti termino kreiptis į teismą, tačiau teismas gali tai padaryti, atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai susiję su aplinkybėmis, kad teismas neprivalo ex officio (pagal pareigą) aiškinti papildomų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, turėjo teisę ir galimybę atnaujinti terminą prašymui paduoti, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

61.       Atsakovų apeliaciniame skunde netiesiogiai atsakomybę dėl neteisėtos deklaracijos bandoma perkelti Inspekcijai, kaip patvirtinusiai deklaraciją, daug dėmesio skiriama šio dokumento patvirtinimui, teigiama, kad patvirtinus deklaraciją, atsakovai įgijo teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės teisės įgijimo. Inspekcija pažymi, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, remiantis CK nuostatomis, yra pagaminant naują daiktą. Tam, kad daiktas galėtų tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, jis turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu, priešingu atveju yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Atsakovai, pirkimo-pardavimo sutartimi įgiję žemės sklypą, kuriame nebuvo jokių registruotų ar neregistruotų statinių, atlikdami statybos darbus bei užbaigdami juos, žinojo arba turėjo žinoti, kad 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimas Nr. 036 nesuteikė teisės statyti ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nurodydami jį ginčijamojoje deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis. Aplinkybė, kad deklaracija buvo patvirtinta, savaime neįrodo jos teisėtumo, kai statytojo nurodyti duomenys yra neteisingi. Pastebėtina, kad schema, kai dėl susiklosčiusių santykių ir lūkesčių teisėtumo sprendžiama prieš tai įvertinus sandorio ir / ar administracinio akto teisėtumą, tai­koma ir teismuose (teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda).  Atsižvelgiant į tai, iš neteisėto administracinio akto negalėjo kilti jokie lūkesčiai, todėl pagrindo ginti neva atsakovų kilusius teisėtus lūkesčius nėra.

62.       Atkreipia dėmesį, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės įteisinti nebaigtą statybą, jeigu statinys statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Atsakovai piktnaudžiaudami suteiktomis teisėmis, deklaravo, kad statyba buvo vykdoma teisėtai. Toks piktnaudžiavimas negali būti pateisinamas, neteisėtai surašytos deklaracijos, pateiktos tvirtinti ir registruoti, teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

63.       Atsakovai D. ir P. K. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens T. P. apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti.

64.       Atsiliepime nurodo, kad savo apeliaciniame skunde yra išdėstę išsamius argumentus bei motyvus, kuriais ginčija teismo sprendimo teisėtumą. Papildomai nurodo, kad bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame metu pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nepateikė prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą kreiptis į teismą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti, atitinkamai priėmė nepagrįsta bei neteisėta sprendimą, kurį prašo panaikinti ir administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nutraukti.

65.       Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. sausio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

66.       T. P. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama ir kita savo ratio decidendi analogiška administracinė byla Nr. eI-836-561/2018 dėl T. P., kaip statytojos, surašytos ir pateiktos tai pačiai Inspekcijai 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 panaikinimo. Šioje byloje Inspekcija taip pat 2016 m. birželio 14 d. atliko šios deklaracijos patikrinimą. Šioje byloje taip pat buvo itin aktualus kreipimosi į teismą terminas, kadangi šioje deklaracijoje, ją patvirtinant, taip pat buvo atliktas analogiškas įrašas, kad „deklaracijos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo jos patvirtinimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Inspekcijos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodytas vienerių metų terminas kreiptis dėl jos panaikinimo yra naikinamasis terminas. Taigi ir nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti, kad Inspekcija į teismą kreipėsi praleidusi terminą, dėl to skundas turėtų būti atmestas.

67.       Dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo surašant 2012 m. birželio 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 nurodo, kad šioje byloje Inspekcija savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl aktualioje ginčo teritorijoje esančių statinių statybų, deklaracijų apie statybos užbaigimą klastojimo, Inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje yra pateiktas Inspekcijos 2016 m. vasario 19 d. kreipimasis Nr. 2D-2335(2.34) į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl aukščiau nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jame nurodyta, kad ne tik šio ginčo deklaracija, bet ir eilė kitų aktualaus laikotarpio deklaracijų neva yra neteisėtos, išduotos pažeidžiant nustatytą tvarką, suklastotos ir pan. Dėl šio kreipimosi Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00124-16. Atstovas 2018 m. birželio 22 d. nutarimą gavo 2018 m. lapkričio 7 d. Nutarime konstatuota, kad žemės sklypai jų savininkams buvo grąžinti teisėtai, žemės sklypų perleidimas ir statybos juose taip pat teisėti. Inspekcijos darbuotojai nesuklastojo dokumentų, t. y. statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų, kadangi visa statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarka buvo atlikta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, į minėtus dokumentus neįrašant jokių žinomai melagingų duomenų.

68.       Kadangi naujai teikiami rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai yra itin reikšmingi bylai, todėl T. P. prašo apeliacinės instancijos teismo juos įvertinti ir jais vadovaudamasis, taip pat tenkinti apeliacinius skundus.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

69.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

70.       Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

71.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 m. sausio 20 d. T. P. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį / rekonstruoti statinį (-us) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 036, leidžiantį žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti naujus statinius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, kurio bendras ir naudingas plotas – 138,67 kv. m.; pagalbinio ūkio paskirties – 36,70 kv. m. ploto pastatą; griauti esamus pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal UAB „Vilnojos projektai” parengtą techninį projektą 17-TP./2010 (e. bylos I t., b. l. 63). 

72.       T. P. 2012 m. kovo 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo J. P. 400/2201 dalį (12 arų) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–25).

73.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), padalintas į 5 atskirus sklypus (e. bylos I t., b. l. 88–99).

74.       Atsakovai 2012 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. P. įsigijo  0,12 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (e. bylos II t., b. l. 113–119).

75.       Atsakovai D. ir P. K. 2012 m. birželio 20 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu patvirtinti deklaraciją apie vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą (l. bylos I t., b. l. 62), kuri buvo patvirtinta Inspekcijos 2012 m. liepos 25 d. ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102 (e. bylos I t., b. l. 69–70).

76.       Atsakovų deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovams įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – 185,99 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Namas pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos I t., b. l. 98–100).

77.       Inspekcija 2016 m. kovo 14–15 d. atliko deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimą ir 2016 m. kovo 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. DTA-44, kuriame nustatė, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų (e. bylos I t., b. l. 76–82). Atlikus 2016 m. balandžio 4 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, surašytas patikrinimo aktas Nr. PS1-16. Patikrinus leidimo išdavimą pažeidimų nenustatyta (I t., b. l. 83-87).

78.       Inspekcija 2016 m. kovo 14 d. atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2016 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PS1-16. Patikrinus leidimo išdavimą pažeidimų nenustatyta (e. bylos I t., b. l. 83–87).

79.       Inspekcija 2016 m. birželio 2 d. su ieškiniu dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

V.

80.       Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 12 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

81.       Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka.

82.       Statybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 straipsnio redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Statybos įstatymo (nauja redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 straipsnio redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas.

83.       Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.), 8.3 punkte (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija) numatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) (toliau – Statytojas) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

84.       Reglamento 35.1 punkte (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija) numatyta, kad padalinys tvirtina Deklaraciją ir ją įregistruoja, kai pastatomas naujas vieno buto namas.

85.       Pagal Reglamento 39 punktą (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), prieš tvirtindamas Deklaraciją, Padalinio pareigūnas patikrina, ar: 39.1. Statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 39.2. prie prašymo pridėti visi privalomi pateikti dokumentai; 39.3. Deklaracija užpildyta pagal nustatytus reikalavimus ir patvirtinta saugomos teritorijos direkcijos (kai tai privaloma); 39.4. projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai, susiję su statinio išorės matmenimis, atitinka faktinius; esant nesutapimams, Padalinio pareigūnas pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių [6.14] 88 punkte nurodytą galimos paklaidos apskaičiavimo principą nustato, ar šie nesutapimai yra leistini; 39.5. (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) statiniai pastatyti projekte numatytoje vietoje (pagal kadastro duomenų bylą); leistini nukrypimai apskaičiuojami pagal Reglamento 39.4 punkte nurodytus galimų paklaidų apskaičiavimo principus; 39.6. (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą), atstumų iki sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma); dėl Deklaracijoje nurodytų statinių nėra surašyti savavališkos statybos aktai (39.1–39.7 papunkčiai).

86.       Reglamento 40 punkte (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) numatyta, kad padalinio vadovas ar kitas Inspekcijos viršininko įgaliotas Padalinio pareigūnas, nustatęs, kad 39 punkte nurodyti reikalavimai įvykdyti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Deklaraciją patvirtina, Deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Jei statinys yra konservacinio prioriteto, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar jų apsaugos zonose, nustatęs, kad statinių statyba nepažeidžia saugomos teritorijos apsaugos reglamento reikalavimų, Deklaraciją iki jos patvirtinimo Padalinyje analogiškai patvirtina ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Deklaracijos patvirtinimo faktas užfiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos Deklaracijos egzempliorių saugo Padalinys, kitas grąžinamas kartu su pateiktais dokumentais, išskyrus kompiuterines laikmenas su statinio projekto ir kitų dokumentų įrašais, Deklaracijos pateikėjui. Patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą, administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus Inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus; apie tai, grąžinant patvirtintą Deklaraciją, informuojamas Deklaracijos pateikėjas.

87.       Pagal Reglamento 48 punktą (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), neteisėtai išduoto Akto ar neteisėtai surašytos Deklaracijos galiojimą panaikina teismas.

 

VI.

 

88.       Dėl kreipimosi į teismą termino pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 19 d. rašte Vilniaus apygardos prokuratūrai Inspekcija pateikia informaciją apie galimus pažeidimus statant statinius Zujūnų žvyro teritorijoje. Šiame rašte nurodoma, kad Inspekcija atliks 2011 m. sausio 20 d. išduoto statybos leidimo Nr. 036 ir 2012 m. birželio 20 d. deklaracijos, patvirtintos 2012 m. liepos 25 d. Nr. UDT-00-120725-00202, teisėtumo patikrinimą. Deklaracijos ir statybos leidimo patikrinimai atlikti 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. balandžio 4 d., todėl teismas vertino, kad nuo 2016 m. balandžio 4 d. Inspekcija buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo. Teismas, remdamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad siekiant nepažeisti vieno mėnesio procesinio termino, skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. gegužės 4 d., tuo tarpu Inspekcija į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 2 d., t. y. praleidusi kreipimosi į teismą terminą.

89.       Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ABTĮ 29 straipsnyje nustatytas skundo padavimo administraciniam teismui terminas. Dėl šio termino skaičiavimo teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje suformuluota taisyklė, kad, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tuomet termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146–335/2008). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Inspekcija kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo, todėl turėjo ne tik išnagrinėti visus surinktus dokumentus (projekto medžiagą), bet ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei nagrinėjamam klausimui aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų reikalavimus, sprendė, kad Inspekcija pavėluotai kreipėsi į teismą dėl objektyvių priežasčių, todėl atnaujino terminą kreiptis į teismą.

90.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad Inspekcija vadovaudamasi bendraisiais CK 1.125 straipsnyje nustatytais ieškinio senaties terminais dėl deklaracijos panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, deklaraciją prašydama naikinti kaip vienašalį sandorį, ir tik 2017 m. pasikeitus specialiosios kolegijos formuojamai bylų priskyrimo teismams praktikai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017) byla buvo perduota administraciniam teismui.   

91.       Dėl kreipimosi į teismą termino pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas Inspekcijai kreipimosi į teismą terminas dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo – vieni metai nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, nes deklaracijos tvirtinimo ir statinio registravimo metu (2012 m.) šis reguliavimas nebuvo nustatytas.

92.       Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl kreipimosi į teismą termino ir pagrįstai sprendė, kad byla pagal Inspekcijos reikalavimus turi būti nagrinėjama teisme, nes nėra įstatyme įtvirtintų procesinių prielaidų, kurioms esant teismo procesas administraciniame teisme negali vykti. Šiame kontekste akcentuotina, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje viešojo intereso gynimo atveju proceso normos dėl kreipimosi į teismą terminą ginčijant administracinius sprendimus buvo išaiškintos plačiai ir dažniausiai šis terminas buvo traktuojamas kaip nepraleistas arba buvo atnaujinamas. Todėl ir šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Be to, viešojo intereso gynimo atveju kreipimosi į teismą procesinis terminas ginčijant administracinius sprendimus bendrosios kompetencijos teisme nebuvo taikomas, tačiau reiškiant analogiškus reikalavimus taikomas materialinis ieškinio senaties terminas (žymiai ilgesnis negu minėtas procesinis terminas), per kurį gali būti apginta asmens teisė kreipiantis į teismą su ieškiniu. Taigi viešojo intereso gynimo atveju proceso normų dėl kreipimosi į teismą termino taikymas pernelyg siaurai, kai analogiški reikalavimai buvo priimami bendrosios kompetencijas teisme taikant žymiai ilgesnį terminą, būtų nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu, nes vienodos situacijos būtų traktuojamos pernelyg skirtingai.

93.       Dėl Reglamente įtvirtinto vienerių metų deklaracijų tikrinimo termino pažymėtina, kad tai yra procedūrinio pobūdžio terminas, per kurį institucija privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kurių neatlikimas per nustatytą terminą nedaro jų neteisėtais arba administracinio sprendimo negaliojančiu. Šis procedūrinio pobūdžio terminas nėra nei terminas, per kurį negali būti panaikintas administracinis sprendimas, nei kreipimosi į administracinį teismą terminas.

 VII.

94.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad skundas turi būti nagrinėjamas teisme, konstatavo, kad deklaracija dėl pastato – vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo yra neteisėta, todėl jos galiojimas panaikintas. Teismas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis.

95.       Inspekcija 2016 m. kovo 14–15 d. atliko deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimą ir 2016 m. kovo 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. DTA-44, kuriame nustatė, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Būtent Inspekcija nustatė tokius neatitikimus: nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu, deklaruojamas pastatas pastatytas kitame (1 iš 5) atidalintų sklypų plote; nepateiktas statinio projektas (paskutinė laida), nėra statinių faktinių matmenų ir vietos žemės sklype, nenurodyti galimi nukrypimai nuo statinio projekto; nepateikti pažyma apie statinio atitiktį projektui, statinio kadastro duomenų byla; nepateiktos inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, galimai pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai.

96.       Inspekcija procesiniuose dokumentuose pateiktuose teismui akcentavo, kad    gyvenamasis pastatas pastatytas naujai atidalintame žemės sklype, tačiau statytojams nepateikus visų privalomų dokumentų nėra galimybės tiksliai įvertinti pažeidimų masto. Teisėtai išduotas leidimas suteikė teisę atlikti statybos darbus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. 0,6603 ha ploto žemės sklype, iki jo padalijimo į 5 atskirus nekilnojamuosius daiktus. 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimas Nr. 036 išduotas teisėtai, tačiau jis nesuteikė teisės statyti žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. atsakovams priklausančiame žemės sklype. Padalijus žemės sklypą į 5 atskirus sklypus, pasikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, todėl norint tęsti statybos darbus buvo privaloma pakoreguoti statinio projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka.

97.       Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad Inspekcijos 2016 metais atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (minėti neatitikimai) buvo žinomos ir be didesnio tyrimo akivaizdžiai turėjo būti žinomos statytojams teikiant deklaraciją tvirtinti 2012 metais ir ją tvirtinant (arba atsisakant tvirtinti) Inspekcijoje. Kartu su nustatytos formos prašymu patvirtinti deklaraciją statytojai pateikė 2011 m. sausio 20 d. statybos leidimą Nr. 036, kuriame nurodyta statybos vieta –žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pateiktas atidalinto sklypo planas, kuriame nurodytas kitas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. naujai suformuoto atsakovams priklausančio sklypo kadastro numeris. Taigi iš šių dokumentų buvo aišku, kad po statybos leidimo išdavimo pasikeitė aplinkybės ir statytojas kartu su deklaracija turi pateikti papildomus dokumentus. Kartu su nustatytos formos prašymu patvirtinti deklaraciją statytojų pateiktame 2011 m. sausio 20 d. statybos leidime Nr. 036 nurodytas leidžiamo statyti gyvenamojo namo plotas – 138,67 kv. m, pastatyto gyvenamojo namo plotas nurodytas statytojų pateiktame Pastato energinio naudojimo sertifikate – 185,99 kv. m, minėti skirtingi plotai nurodyti taip pat statytojų užpildytoje pateiktoje tvirtinti deklaracijoje Statinių bendrųjų rodiklių lentelėje (pagal statinio projektą ir faktiniai).

98.       Inspekcija, kreipdamasi į teismą, teisingai nurodė, kad pagal Reglamento 39 punktą (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), prieš tvirtindamas Deklaraciją, Padalinio pareigūnas patikrina, ar įvykdyti minėti šio punkto 39.1.– 39.6. papunkčiuose nustatyti reikalavimai. Tačiau Inspekcija nieko nepaaiškino, ką nagrinėjamu atveju tikrino Padalinio pareigūnas prieš tvirtindamas Deklaraciją. Inspekcija nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo pareikalauta papildomų dokumentų, kai esminės aplinkybės, kurios buvo nustatytos 2016 m. patikrinimo metu, buvo aiškios 2012 m. iš kartu su prašoma patvirtinti deklaracija pateiktų dokumentų.   

99.       Pastebėtina ir tai, kad patikrinimo metu konstatuota, jog statytojams nepateikus visų privalomų dokumentų nėra galimybės tiksliai įvertinti pažeidimų masto. Tuomet svarstytina, ar Inspekcija neįvertinusi pažeidimo mąsto, turėjo pagrindą spręsti, kad deklaracija turi būti panaikinta ir kreiptis į teismą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo.

100.        Pirmosios instancijos teismas nevertino visų šių aplinkybių, todėl negalima pripažinti, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo.

101.        Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta statybos užbaigimo tvarka, kai statytojas užbaigęs vieno ar dviejų butų namo statybą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikia deklaraciją apie statybos užbaigimą, o Inspekcija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina statytojo pateiktą deklaraciją, nustato statybos užbaigimo tvarką, kurioje dalyvauja tiek statytojas, tek kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Inspekcija. Šios įstatymo normos įtvirtina statytojo pareigą teikti teisingus deklaracijos duomenis, tačiau nustato taip pat ir viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos, pareigą patikrinti, ar statytojas įvykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tik tuomet suteikia Inspekcijai teisę tvirtinti arba netvirti deklaracijos. Taigi deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas tvirtinimui yra privataus asmens veiksmas, tokios deklaracijos patvirtinimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas. Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio įregistravimo yra ne tik privataus asmens veiksmų paneigimas, tačiau taip pat ir viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo panaikinimas, kartu ir privataus asmens šio administracinio sprendimo pagrindu įgytų teisių paneigimas.  

102.       Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre statytojui sukelia neigiamas teisines pasekmes – yra kvestionuojama arba paneigiama statytojo nuosavybės teisė į pastatytą statinį. Todėl nagrinėjant klausimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimą teisme turėtų būti vertinama ne tik tai, ar statytojas pateikdamas deklaraciją, o kartu ir vykdydamas statybos procesą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, bet taip pat turėtų būti vertinama, ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tvirtindama deklaraciją apie statybos užbaigimą, tinkamai vykdė savo funkcijas. Nustačius, kad deklaracijos galiojimas turėtų būti panaikintas, turi būti vertinama, ar tokiu panaikinimu nebus pažeistas privataus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. ar konkrečiu atveju nebus nepagrįstai paneigtos privataus asmens įgytos teisės, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdė tinkamai savo pareigų statybos užbaigimo procese. 

 

VIII.

 

103.        Minėta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre statytojui sukelia neigiamas teisines pasekmes – yra kvestionuojama arba paneigiama statytojo nuosavybės teisė į pastatytą statinį.

104.        Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu nuosavybė yra neliečiama.  

105.        Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato nuosavybės teisės apsaugą.

106.        Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje pabrėžia, kad  Pirmojo Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtinti trys principai: 1) primas principas, įgyvendintas pirmajame pirmo straipsnio sakinyje, yra bendro pobūdžio ir garantuoja teisę netrukdomai naudotis nuosavybe; 2) antras principas, įgyvendintas antrajame pirmo straipsnio sakinyje, nukreipia į nuosavybės atėmimą ir nustato jam tam tikras sąlygas; 3) trečias principas nustato, kad valstybės turi teisę, be kita ko, sureguliuoti naudojimosi nuosavybe teisinius santykius atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Trys principai yra tarpusavyje susiję. Antras ir trečias principas yra susiję su specialias atvejais, kuriems esant yra įsiterpiama į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl reikia juos aiškinti atsižvelgiant į pirmą – bendrąjį principą (sprendimas byloje Broniowski prieš Lenkiją, § 34, sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą).

107.        EŽTT savo praktikoje pabrėžia, kad bet koks valstybės institucijos trukdymas asmeniui naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, skirtas apsaugoti viešąjį interesą bei siekti teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios yra proporcingos šiam tikslui pasiekti (sprendimas byloje Do?rusöz ir Aslan prieš Turkiją 27 §; sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją, 49–50 §). EŽTT pabrėžia, kad gero administravimo principo svarbą. Šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai. EŽTT pabrėžia, kad valstybės institucijų klaidos turėtų būti aiškinamos individų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra jokio kito konkuruojančio privataus intereso. Kitaip tariant, valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį (sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją 40 §; sprendimo byloje Gladysheva prieš Rusiją 80 §) (sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą).

108.        EŽTT savo praktikoje pabrėžia, kad turto nusavinimas gali būti vykdomas tik dėl viešojo intereso, toks interesas turi tenkinti viešuosius poreikius (sprendimas byloje Volchkova ir Mironov prieš Rusiją).

109.        EŽTT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos individo sąskaita; reikia vertinti, ar pareiškėjas neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimų priėmimas; reikia vertinti, ar nėra priežasčių abejoti priimtais administraciniais sprendimais (sprendimas byloje Činga prieš Lietuvą).

110.        Nuosavybės ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu tai yra daroma dėl viešojo intereso, šis ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. adekvatus ir būtinas.

111.        Nagrinėjamoje byloje Inspekcija ir teismas užsimena apie viešąjį interesą, tačiau plačiau nemotyvuoja ir nenurodo, kokį viešąjį interesą gina Inspekcija konkrečiu atveju. Inspekcija 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant galbūt suklastotus dokumentus, kurių pagrindu įregistruoti statiniai saugomoje teritorijoje (Zujūnų žvyro telkinio teritorijoje). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Inspekcija, kreipdamasi į teismą, nemotyvavo, kokią reikšmę turi minėtas kreipimasis pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamai bylai, nenurodė kitokių aplinkybių dėl viešojo intereso buvimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo klausimo, dėl kokio viešojo intereso – visai visuomenei svarbių vertybių saugojimo, turėtų būti ribojamos asmenų nuosavybės teisės.

112.        Inspekcija nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar  konkrečiu atveju statytojų įteisinta statyba yra ar gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės, t. y., ar yra kitas konkuruojantis privatus interesas. Jeigu būtų nurodyti tokie argumentai, šioje byloje turėtų dalyvauti besiribojančių sklypų savininkai.

113.        Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar nuosavybės teisių ribojimas konkrečioje byloje būtų proporcinga priemonė, t. y. adekvati ir būtina nagrinėjamoje situacijoje.

114.        Proporcingumo principo taikymas nagrinėjamoje byloje turi reikšmę vertinimui, ar po minėto ilgo termino gali būti paneigtos asmenų įgytos nuosavybės teisės.        

115.        Proporcingumo principo taikymas nagrinėjamoje byloje turi reikšmę vertinimui, ar turi būti paneigtos nagrinėjamu atveju asmenų įgytos nuosavybės teisės, ar kitomis priemonėmis negalima ištaisyti esamos padėties. Minėta, kad Inspekcija pabrėžė, jog statytojai privalėjo pakoreguoti statinio projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nepaaiškina, ar šiomis mažiau ribojančiomis (negu deklaracijos panaikinimas) priemonėmis negalima ištaisyti esamos padėties.           

116.        Pirmosios instancijos teismas panaikino deklaracijos galiojimą dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 20 d. leidimu Nr. 036 statytojai T. P. buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m vieno buto namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu namas yra pastatytas žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio statinio plotas yra 185,99 kv. m, buvo suteikta teisė statyti 138,67 kv. m vienbutį gyvenamąjį namą 0,67 ha ploto sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog atsakovams priklausantis namas yra pastatytas kitoje vietoje negu buvo suprojektuota, kuri po sklypų padalinimo nepatenka į atsakovų sklypo teritoriją. 

117.        Taigi teismas panaikino deklaraciją, tokiu sprendimu paneigė pareiškėjų nuosavybės teises iš dalies dėl formalių priežasčių. Inspekcija neneigia, kad statytojai minėto statybos leidimo pagrindu galėjo vykdyti statybos darbus, neneigia, kad atsakovų sklype statyba yra galima. Taigi teismas, naikindamas deklaracijos galiojimą, turėtų nustatyti tikrąjį statytojų nuosavybės teisų ribojimo turinį ir įvertinti, ar šis ribojimas proporcingas.

118.        Teismas nevertino, ar statytojai neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimo priėmimas (deklaracijos tvirtinimas). Teismas nevertino sandorių, kurių pagrindu statytojai įsigijo sklypą, aplinkybių, taigi nesiaiškino ir nevertino, dėl ko susidarė ginčijama situacija, kodėl namas buvo pastatytas ne toje sklypo dalyje, kur buvo suprojektuotas. Dėl šių aplinkybių nėra konkrečių ir išsamių paaiškinimų asmenų, iš kurių buvo įgytas sklypas, kurie dalyvavo tiek žemės padalinimo, perleidimo procese, tiek vykdant statybą (tretieji suinteresuoti asmenys T. P., J. P., atsakovai D. K. ir P. K.). Nors šie asmenys ir teikė byloje procesinius dokumentus, tačiau šiuo klausimu nieko nepaaiškino. Pažymėtina, kad šiuo klausimu nieko nepaaiškino ir Inspekcija, ir nenurodė, dėl kokių priežasčių galėjo susidaryti tokia situacija.  

119.        Pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos konkrečiais argumentais, nes nėra išnagrinėti minėti esminiai bylos klausimai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 80 str., 157 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.

120.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovų  D. K. ir P. K., trečiojo suinteresuoto asmens T. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas         

 

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

 

        Veslava Ruskan