Baudžiamoji byla Nr. 1-885-1123/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44562-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, 

kaltinamajam S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 23 d., 20.23 val. iki 2020 m. liepos 24 d., 11.13 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas 

n u s t a t ė :

S. B., 2020 m. lapkričio 8 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. B.

Kadangi kaltinamasis S. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 15.18 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu buvo pastebėtas pranešime nurodytas automobilis, kuris išvažinėjo iš parduotuvės MAXIMA automobilių stovėjimo aikštelės. Važiuojant paskui automobilį, jis buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo jis prisistatė S. B. vardu. Vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė, sakė, kad neturi. Nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jo draugei. Bendraujant su S. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Paklausus S. B. ar jis vartojo alkoholį, nurodė, kad gėrė 2020 m. lapkričio 7 d. vakare. Buvo tikrinamas S. B. blaivumas. 15.38 val., patikrinus jo blaivumą, S. B. buvo nustatytas 2,06 prom. girtumas. Patikrinus jo blaivumą 16.00 val., nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 34-37).

Liudytoja B. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metais, tikslaus laiko neatsimena, davė naudotis savo automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo pažįstamam S. B.. Jis žadėjo nupirkti iš jos minėtą automobilį išsimokėtinai, t.y. mokant už jį dalimis. Jis jai mokėjo po 600 eurų nuo 2019 metų gegužės iki lapkričio mėnesio. Nuo 2019 metų lapkričio mėnesio vis žadėjo pasirašyti su ja minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Bet iki šiol jokios sutarties nepasirašė ir automobilis oficialiai priklauso jai (b. l. 39-40).

2020 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „2020_1108_153506_014“ iš bodykameros. Vaizdo įraše užfiksuota automobilio sustabdymo ir tikrinimo procedūra. Automobilį vairavęs vyras nurodo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, mašiną paėmė pavažiuoti. Automobilis priklauso draugei. Nurodo, kad teisių gyvenime neturėjo. Patikrinamas vyro neblaivumas, pirmu pūtimu nustatomas 2,06 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2,24 prom. Vyras nurodo, kad alkoholį vartojo ir šiandien, ir vakar, išgėrė butelį degtinės (b. l. 43-46).

2020 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 15.40 val. S. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atliktus neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145, pirmo tikrinimo metu 2020 m. lapkričio 8 d., 15.40 val. S. B. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2020 m. lapkričio 8 d., 16.00 val. jam nustatytas 2,24  promilių girtumas (b. l. 15).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145 rodmenyse užfiksuoti S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatai, analogiški tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 17-18).

2020 m. liepos 17 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1302729 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 16).

VĮ "Regitra" išraše užfiksuota, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra B. N. (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“, 2008 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 3630 eurų su PVM, ir 3001 eurų be PVM (b. l. 32).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu S. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad S. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, 2020 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. B., 2020 m. lapkričio 8 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, nagrinėjamu atveju buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas). Teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), nėra atleistas, tačiau teismo gauti SODRA duomenys to nepatvirtina, iš šių duomenų matyti, kad kaltinamasis minėtoje įmonėje dirbo iki (duomenys neskelbtini)), daug kartų baustas administracine tvarka, tiek už KET pažeidimus, tiek už kitokio pobūdžio nusižengimus, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 72-78), teistas 2 kartus, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei pusei metų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, ir nesumokėjęs minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos (b. l. 68-70). Pažymėtina, kad S. B. pažeidė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Darytina išvada, kad S. B. nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant švelnesnes bausmes bei poveikio priemones, kadangi akivaizdu, jog jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus S. B. griežčiausią BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. 

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu S. B. buvo paskirta 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 8 d.. Duomenų, kad kaltinamasis S. B. būtų sumokėjęs bent dalį minėtos baudos, teismas neturi, pats kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad minėtos baudos iki šiol nei kiek nesumokėjo. Tokiu būdu darytina išvada, kad S. B. šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu S. B. paskirta bauda (jos neatlikta dalimi, kas atitinka pilną baudos dydį), taikant visišką bausmių sudėjimą, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės atėmimo bausme. Baudos bausmei sumokėti S. B. nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su bausmėmis nebendrintinos ir vykdytinos atskirai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai kaltinamojo S. B. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatimant iš jo galimybės dirbti ir vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti šių įsipareigojimų vykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas S. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 15.40 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 16.28 val. (2 paros) (b. l. 94), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą ir šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga S. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad S. B. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis S. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – B. N.. Liudytoja B. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad minėtą automobilį ji perdavė naudotis S. B. 2019 metais, jis žadėjo iš jos nupirkti minėtą automobilį išsimokėtinai, mokėjo jai nuo 2019 m. gegužės iki lapkričio mėnesio, tačiau jie jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė ir automobilis iki šiol priklauso jai. Kaltinamasis S. B. teismo posėdyje nurodė, kad automobilį iš B. N. nuomojo, tačiau neišpirko. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad B. N. yra automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkė kaltinamajam perdavė automobilį žinodama, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Prius“ vertė su PVM įvykio metu buvo 3630 eurų su PVM (b. l. 32). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš S. B. išieškotina automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 3630 eurų.  

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 92-93) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu S. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 66 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (jos neatlikta dalimi), taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirti S. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, S. B. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti S. B. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 15.40 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 16.28 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirti S. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. B. išieškoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3630 (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt) eurų.

Kaltinamajam S. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. B., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per vienerius metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Aušra Ragelienė