VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Linai Sadovskai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. V., jo atstovui advokato padėjėjui J. Z.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau tekste – ir Institucija) 2020 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1615-2020 (ROIK 20109700698).

Teismas

n u s t a t ė:

T. V. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1615-2020 (ROIK 20109700698) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad T. V. 2020 m. sausio 13 d., apie 9.30 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, važiuodamas nuo Karoliniškių mikrorajono link Lazdynų mikrorajono, vairavo transporto priemonę Audi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 0,73 prom. girtumas. Tuo savo veiksmais T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu T. V. pateikė skundą, prašydamas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisė vairuoti transporto priemones atėmimo - terminą. Skundas motyvuojamas tuo, kad administracinio poveikio priemonė buvo parinkta neindividualizuojant bausmės, neatsižvelgus į pareigūnui pateiktą charakterizuojančią medžiagą. Pareiškėjas teigia, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones praras vienintelį pragyvenimo šaltinį – sandėlio vadovo pareigas UAB (duomenys neskelbtini) ir neturės galimybės pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), dėl šių priežasčių sankcija sukels pareiškėjui bei jam artimiesiems labai sunkias pasekmes. Pareiškėjas prašo įvertinti jį charakterizuojančius duomenis, situacijos pavojingumą (apsvaigimo laipsnį) bei skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. 

Institucijos atstovas teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant bylą T. V. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas, nuobauda paskirta tinkamai ir prašo pateiktą skundą atmesti.

Teismo posėdyje T. V. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neneigė, prašė sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Pareiškėjas atsakė į teismo klausimus.

Pareiškėjo T. V. atstovas advokato padėjėjas J. Z. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti.

Skundas netenkintinas.

Administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės T. V. neginčija. Skunde iš esmės keliamas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl teismas bylą nagrinėja tik dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - ribose.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Konstatuotina, kad T. V. paskirta nusižengimo sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019 bei vėlesnės). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019 bei vėlesnės).

Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, visų pirma, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Akcentuotina, kad T. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įstatymo leidėjas, už ANK 422 straipsnio 5 dalies nusižengimo padarymą, sankcijoje numatydamas itin griežtą nuobaudą, pabrėžė šio nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. T. V. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,73 prom.) ženkliai viršija minimalią lengvo girtumo ribą, todėl nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Svarbu tai, kad T. V. padarytas nusižengimas užfiksuotas miesto ribose, ryte, kai eismas Vilniuje yra pakankamai intensyvus. Šiuo atveju asmuo, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, galėjo sukelti neigiamus, negrįžtamus padarinius kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui, o tai, jog šie padariniai nekilo, yra visiškas atsitiktinumas ir jokiais būdais nepaneigia jo padaryto nusižengimo pavojingumo. Skunde asmens dėstomi teiginiai, kad jis alkoholį vartojo šeštadienį dėdės gimtadienio šventės metu, sekmadienį per pietus išgėrė alaus, o pirmadienio rytą jautėsi gerai ir vairuodamas transporto priemonę nesuprato, kad vairavimo metu yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, realiai jo pasekmių nesupranta ir iš dalies bando pateisinti itin šiurkštų administracinį nusižengimą, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę šiuo atveju teismas nemato objektyvaus pagrindo.

Pažymėtina tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiima pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. 

T. V. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2016 m. ir nusižengimo padarymo metu skunde minimos darbinės aplinkybės neabejotinai egzistavo. Norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, žinodamas, kaip svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones užsiimant tokia veikla, turėjo elgtis itin atsakingai ir vartodamas alkoholį bei sėsdamas už vairo įvertinti galinčias kilti rizikas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų dokumentų matyti, kad T. V. tėvams, kuriais pareiškėjo teigimu, jis privalo rūpintis, mažo procento  darbingumas nustatytas prieš vienerius – beveik dvejus metus: tėvui P. V. 20 procentų darbingumas nustatytas 2019 m. kovo 8 d., motinai Z. V. 40 procentų darbingumas – dar 2018 m. birželio 28 d. Šie duomenys rodo, kad tiek P. V., tiek ir Z. V. sveikatos sutrikimai nustatyti gerokai iki T. V. nusižengimo padarymo. Vadinasi, T. V., pervertinęs savo būseną, subjektyviai pagal neaiškius kriterijus nuspręsdamas, jog yra blaivus, nors objektyviai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo už vairo būdamas neblaivus, žinodamas apie savo pareigą rūpintis tėvais, žinojo apie būtinybę išsilaikyti darbo rinkoje, neprarasti darbo, tačiau tai neprivertė jo imtis atsargumo priemonių ir išvengti tokios situacijos. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Tai, jog asmuo iki nagrinėjamo nusižengimo nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių nusižengimus (14 b. l.) necharakterizuoja jo kaip išskirtinai pareigingo ir atsakingo vairuotojo, kadangi kiekvienas asmuo privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jų laikymasis nesuponuoja išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, jog asmuo yra sumokėjęs Institucijos nutarimu skirtą piniginę nuobaudą, kadangi nuobaudos įvykdymas (baudos sumokėjimas) yra asmens pareiga ir šios pareigos atlikimas taip pat necharakterizuoja asmens kaip išskirtinai teigiamo.

Akcentuotina, kad T. V. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės nėra identiškos pareiškėjo nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėms (aptariama dalis atsitiktiniu būdu pasirinktos skunde nurodytos praktikos). Pavyzdžiui, bylose Nr. II-352-865/2019, Nr. AN2-212-1020/2018 asmens neblaivumo laipsnis buvo tik 0,45 promilės; byloje Nr. ATP-131-211/2016 asmens neblaivumo laipsnis buvo 0,49 prom., kitose pareiškėjo skunde minimose bylose asmens neblaivumo laipsnis taip pat buvo ženkliai mažesnis nei pareiškėjui nustatytas 0,73 prom. Byloje Nr. AN2-366-966/2019 pažeidėjui buvo nustatytas didesnis nei T. V. girtumas – 0,76 promilės, tačiau faktinės aplinkybės toje byloje esmingai skiriasi nuo T. V. atvejo, nes pačiam pažeidėjui buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, nurodant vengti tam tikrų rizikos veiksnių, įskaitant ir vaikščiojimą, o pažeidėjo darbo pobūdis buvo susijęs su budėjimu naktimis, kai reikia vykti pagal iškvietimą į namus, kas teismui patvirtino, kad darbo funkcijoms atlikti pažeidėjui buvo būtina teisė vairuoti transporto priemones. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, kuri būtų analogiška skunde įvardintose bylose nustatytoms aplinkybėms.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo Institucijos nutarimo, pareiškėjo skundo turinį bei išklausęs pareiškėjo posėdyje išsakytą poziciją, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo skirti trumpesnį, nei parinktas minimalus už ANK 422 straipsnio 5 dalies nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminas. Teismo vertinimu, minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl administracinio poveikio priemonės švelninti ar jos neskirti ir naikinti ar keisti Institucijos nutarimą skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

n u t a r i a:

A. T. V. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1615-2020 (ROIK 20109700698).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

T. V. Šelmienė