Baudžiamoji byla. Nr. 1-595-927/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57768-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2018 m. gegužės 3 d.

                          Vilnius    

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,

dalyvaujant prokurorei O. L.,

gynėjui advokatui A. G.,

vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

H. B. (H. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,

n u s t a t ė:

H. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017 m. lapkričio 5 d. apie 18.03 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos sen., Gamyklos gatvėje ties pastatu Nr. 28, pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW SERIE 7", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,17 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje;

Kaltinamasis H. B. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28,46) ir teisme nurodė, kad būdamas neblaivus, po darbo nuvažiavo į garažą. Ten vartojo alkoholį. Jautėsi puikiai, todėl vairavo pats. Rudaminoje, prie parduotuvės ,,Iki“ jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis tik įsėdo į automobilį ir dar nespėjus užvesti, prie jo priėjo policijos pareigūnai. Pirma davė pūsti į alkotesterį, vėliau nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo jo atžvilgiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą bei neatimti teisės vairuoti. Prašo nekonfiskuoti vairuoto automobilio, nes dėl to nukentėtų kiti šeimos nariai: turi senyvo amžiaus tėvus, kuriuos dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas (b. l. 87-89).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo A. Š. (A. Š.) tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. lapkričio 5 d., patruliuodamas apie 17.56 val. Vilniaus rajone, Rudaminos kaime, Gamyklos gatvėje ties pastatu Nr. 28 pastebėjo kaip prie automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris įsėdo į automobilį, vairuotojo vietą, užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tai pastebėjęs nedelsiant sustabdė minėtą automobilį ir priėjęs prie automobilio ,,BMW“ vairuotojo, paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė prašomus dokumentus, paaiškėjo kad tai kaltinamasis H. B.. Bendraujant su H. B. jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Pasiūlius H. B. pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu jis sutiko, vėliau buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b. l. 19);

-liudytojos G. B. parodymais teisme, kad prašo atleisti jos sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduoti jos atsakomybėn. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes neteista, administracine tvarka nebausta, darbe charakterizuojama teigiamai, darbe yra komandos lyderė, meistrė. Sutuoktiniui darys teigiamą įtaką, jis jos klauso, stengsis kontroliuoti jo elgesį. Problemų dėl alkoholio vyras niekada neturėjo, tai pirmas kartas, kad jis vairavo neblaivus (b. l. 97-98);

-pranešimo informacija, kuri patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 5 d. 18.14 val. privatus asmuo bendru pagalbos telefonu pranešė jog automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, galimai yra neblaivus (b. l. 4);

-pažyma iš VĮ ,,REGITRA“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso H. B. (b. l. 9);

-VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, kad vidutinė automobilio BMW (2002-2005) vertė yra 5910 Eur (b. l. 10);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11317/2017(01), kurioje užfiksuota, kad H. B. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 7 d. 18.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 30).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti sutuoktinės atsakomybėn pagal laidavimą, nes mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Prokuroras prieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes mano, kad nėra būtinos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti, o būtent - kaltinamojo visiško pripažinimo savo kaltės ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką

Byloje yra pateiktas laiduotojos G. B. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 81-83, 94).

Laiduotoja G. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį H. B. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, kolektyve gerbiama. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jis jos klauso, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Po įvykio su vyru daug kalbėjosi, jis gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas ir įvertinus tai, kad kaltinamasis H. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja G. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinės G. B. atsakomybei dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad galima pasitikėti G. B. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, kolektyvo gerbiama. Teismas neturi pagrindo ja netikėti, todėl mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Nors valstybinis kaltintojas prieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytos BK 40 straipsnio nuostatos, visgi teismo vertinimu, šioje byloje yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą veiką, neneigė vairavęs neblaivus ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir teisme. Teismas laiko, kad kaltinamojo prisipažinimas yra savanoriškas, nes apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes jis prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek it teisminio nagrinėjimo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariama sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Todėl tai, kad kaltinamasis pirma nurodė kitas įvykio aplinkybes, tačiau pripažino, kad ne viską pamena, ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nereiškia, kad jis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių ir kad nesigaili dėl padarytos veikos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių jam taikymo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas ( bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka praeityje už girto vairavimą taip pat nebaustas (b. l. 50-52), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus, o būtent du metai šeši mėnesiai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje H. B. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,17 prom. etilo alkoholio, t. y. būdamas vidutiniškai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.2 punktas). Tačiau bylos duomenys rodo, kad H. B. praeityje nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, dėl jo artimųjų sveikatos būklės, kaip nurodė pats kaltinamasis, automobilis yra būtinas jo šeimos poreikiams. Todėl manytina, kad šiuo atveju, dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrimas kaltinamajam neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams bei suformuotai teismų praktikai. Nėra pagrindo teigti, kad atleidžiant H. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

H. B. (H. B.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti H. B. pagal laidavimą laiduotojai G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių)  mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti H. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti H. B. 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Lėšas pervesti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sąskaitą SEB banke NR. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę –dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. R0449136 perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.

2017 m. lapkričio 9 d. (pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-03-28 nutartimi) laikiną nuosavybės teisių apribojimą į H. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti H. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti G. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                    Jolanta Bagdonienė