Civilinės bylos Nr. e2-1232-943/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00306-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.3.6.1.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje Nr. e2-3222-640/2018 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos arka“.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 289 620 Eur draudimo išmoką ir 38 229,84 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1180-221/2018, kurioje UAB „Reklamos arka“ ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą vykdyti prievolę.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino prašymą ir sustabdė bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1180-221/2018.
4. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad šiuo metu tarp tų pačių šalių ir tų pačių kitų byloje dalyvaujančių asmenų Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr.e2-1180-221/2018, kurioje UAB „Reklamos arka“, kaip ieškovė, ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur dydžio baudos pagal 2015 m. liepos 31 d. Koncesijos sutarties 52 punktą mokėjimo, prašo priteisti iš atsakovės ieškovei jos negautas pajamas – 410 214 Eur bei reiškia kitus procesinius reikalavimus. UAB „Reklamos arka“ savo reikalavimą grindžia tuo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija įvairiais veiksmais arba neveikimu trukdė jai sklandžiai vykdyti Koncesijos sutartį ir dėl to negalėjo šio sutarties vykdyti tokiu laiku bei apimtimi, kaip buvo suplanavusi. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad neišsprendus civilinės bylos Nr. e2-1180-221/2018 bei nenustačius trečiojo asmens kaltės, negali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareigos mokėti draudimo išmoką šioje byloje.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nurodyta civilinė byla Nr. e2-1180-221/2018 neturi jokios įtakos šiai civilinei bylai, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepagrįsto atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagal besąlyginę pirmojo pareikalavimo garantiją, kai iš ieškovės pusės yra atlikti visi reikiami veiksmai. Besąlyginės garantijos išmokėjimo klausimo išsprendimui nėra reikalingas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo) vertinimas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šią aplinkybę nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu.
2. Sustabdžius civilinę bylą yra pažeidžiami ieškovės teisėti lūkesčiai – savalaikiai ir be papildomų apsunkinimų gauti užtikrinimą dėl akivaizdaus netinkamo sutarties vykdymo.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Reklamos arka“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmoką gali būti išnagrinėtas tik įvertinus tariamo pagrindinės sutarties pažeidimo pobūdį ir aplinkybes. Teismų praktika patvirtina, kad reikalavimas priteisti draudimo išmoką negali būti išnagrinėtas formaliai ir visiškai atsietai nuo užtikrintos prievolės vykdymo aplinkybių.
2. Laidavimo draudimo polise aiškiai numatyta, kad draudikas įsipareigoja sumokėti ne didesnę kaip 289 620 Eur sumą. Vadinasi, tai yra didžiausia galima pinigų suma, kurią draudikas turi išmokėti draudžiamojo įvykio atveju. Atitinkamai draudimo išmoka išmokama tik tada, kai yra nustatyta draudiko nuostolių atlyginimo prievolė ir nuostolių dydis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 163straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principus laikysime prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros.
11. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kuri sustabdyta skundžiama nutartimi, ieškovė reikalauja iš atsakovo ERGO Insurance SE, priteisti draudimo išmoką, delspinigius bei palūkanas. Ieškovė (apeliantė) savo reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu kildina iš atsakovo išduotų Atlikimo laidavimo draudimo rašto  Nr. AT 68755P ir Draudimo liudijimo Nr. 710-451-68755P. Byloje taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo byloje UAB „Reklamos arka“, dėl kurio įsipareigojimų pagal Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutarties Nr. S1539 netinkamo vykdymo ir reikalaujama priteisti draudimo išmoką, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1180-221/2018 UAB „Reklamos arka“ ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą vykdyti prievolę – sumokėti baudą, taip pat prašo priteisti negautas pajamas. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodomos ir aplinkybės, susijusios su prašymu konstatuoti, jog UAB „Reklamos arka“ negalėjo įvykdyti Koncesijos sutarties 5 punkto dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, jog tarp byloje pareikštų ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų egzistuoja prejudiciniai ryšiai, dėl ko sustabdė bylos nagrinėjimą remdamasis vienu iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų.
12. Apeliantė atskirajame skunde siekia paneigti pirmosios instancijos teismo pateiktą teisinį vertinimą dėl dviejų teismuose nagrinėjamų bylų sąsajų, pateikdama savo nuomonę dėl byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, negali atlikti byloje susiklosčiusių faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimo apeliantės siekiama apimtimi. Preliminariai įvertinus byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus, teismas, mano, jog vertinant ieškinio faktinį pagrindą turės būti vertinami šalių įsipareigojimai ir jų vykdymas pagal Koncesijos sutartį. Tai patvirtina ir prie ieškinio pridėtų Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029, kurių pagrindu išduoti laidavimo draudimo raštas ir liudijimas, 5, 6 punktuose įtvirtintos draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo sąlygos ir kriterijai, taip pat taisyklių 14 punkte nurodyta draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog Atlikimo laidavimo draudimo rašte taip pat reikalaujama kreipiantis į draudiką nurodyti kokios Koncesijos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. Kaip matyti iš apeliantės pateiktos pretenzijos draudikui buvo nurodyta, jog trečiasis asmuo neįvykdė Koncesijos sutarties 5 punkto. Iš vėlesnio apeliantės ir draudiko susirašinėjimo taip pat galima spręsti, jog draudikas paprašė suteikti išsamesnę informaciją apie minėtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tai taip pat patvirtina, jog aplinkybės, susijusios su Koncesijos sutarties vykdymu yra reikšmingos ne tik nagrinėjant UAB „Reklamos arka“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai, bet ir pastarosios ieškinį draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje teismui pateikus teisinį vertinimą dėl Koncesijos sutarties 5 punkto vykdymo aplinkybių tai turėtų įtaką vertinant ir nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo dėl draudimo išmokos dėl Koncesijos sutarties 5 punkto netinkamo vykdymo priteisimo.
13. Proceso operatyvumo principo užtikrinimas negali paneigti teisės į teisingą teismą, o EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone (žr., pvz., Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007,§ 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44; kt.). Be to, tiek bylas nagrinėjančių teismų, tiek bylose dalyvaujančių asmenų dėmesys atkreiptinas į tai, jog proceso operatyvumas šiose bylose gali būti užtikrintas ir kitomis procesinėmis priemonėmis (naudojant bylų sujungimo institutą, CPK 136 straipsnio 4 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bei kitoje byloje, su kurios nagrinėjimu siejamas privalomojo bylos sustabdymo būtinumas, suformuluotus reikalavimų (ieškinių) dalykus ir pagrindus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė procesinį sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė