Civilinė byla Nr. e2VP-14135-845/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09384-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., M. S., antstolė N. Š.-S..

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti skolininkės S. S. nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinio M. S. darbo užmokesčio ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškimas dėl skolininko turto dalies paskirtas nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 3 d. 11.30 val. rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nustatytas 14 d. terminas nuo nutarties išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimams į pareiškimą.

        Pareiškimas netenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė N. Š.-S. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininkės S. S.. Antstolė 2023 m. birželio 13 d. siūlyme nurodė, kad pareiškėja per 30 d. nuo rašto gavimo dienos gali kreiptis į teismą prašymu dalinti rašte nurodytą turtą, kuris yra skolininkės S. S. bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu M. S..

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

Iš Vedybų sutarčių registro išrašo ir vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 13 d. tarp skolininkės ir jo sutuoktinio (duomenys neskelbtini)  notaro biure sudaryta Povedybinė sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuo Sutarties pasirašymo momento visas turtas, kuris įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje, bus šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje susiklostė situacija, kad jau po prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo šalys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtą režimą: sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Šalims sudarius minėtą sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebėra teisinio pagrindo išvadai, jog S. S. priklauso ½ dalis sutuoktinio M. S. piniginių lėšų ir darbo užmokesčio.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje).

Byloje nėra duomenų, jog minėtos vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis. Sutuoktinių sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruota viešajame registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu skolininkės sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei piniginės lėšos banko sąskaitose yra asmeninė M. S. nuosavybė, šio turto dalis skolininkei nepriklauso, išieškojimas iš sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies bei piniginių lėšų esančių ir/ar patenkančių į M. S. sąskaitas pagal skolininkės S. S. prievoles, negalimas. Taigi nustatyti skolininkės S. S. turto dalį į M. S. gaunamą darbo užmokestį bei į pinigines lėšas esančias ir/ar patenkančias į M. S. sąskaitas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CK 3.89 straipsnis, 3.97 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.101 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Lijana Le Huede