Civilinė byla Nr. e2YT-21279-937/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13786-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. (Č. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, T. G., G. B.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir, pašalinęs trūkumus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą - buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ½ dalį (viena antroji dalis), pradėdamas tą dalį faktiškai valdyti.

Nurodo, jog pareiškėjas neturi teisinio suvokimo, todėl manė, jog tėvui priklausiusi buto dalis automatiškai tampa mirusiojo įpėdinio nuosavybe. Teisininkai paaiškino, jog nuosavybė automatiškai nepereina. Teigia, jog po A. B. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nurodo, jog pareiškėjas ir jo motina G. B. mokėjo už vandenį, elektrą, kurie buvo tiekiami į butą adresu (duomenys neskelbtini). Motinai susirgus, turint mažiau pajamų, pareiškėjas vienas mokėjo mokesčius.

Nurodo, jog pareiškėjas nuo gimimo gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute deklaruota jo gyvenamoji vieta. Butas 1986 m. buvo suteiktas pareiškėjo motinos šeimai. Nurodytą aplinkybę patvirtina 1986 m. gyvenamųjų patalpų suteikimo orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog G. B. šeima susideda iš G. B., dukros T. B. ir sūnus Č. B. Anksčiau buto adresas buvo (duomenys neskelbtini), vėliau adresas pasikeitė į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo tėvų G. B. ir A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog santuokos liudijime G. B. ikisantuokinė pavardė nurodoma B. Teigiama, jog G. B. ir A. B. buvo anksčiau sudarę santuoką, kurios metu G. perėmė vyro pavardę. Santuoka apie (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. buvo nutraukta, tačiau (duomenys neskelbtini) vėl sudarė santuoką.

G. B. 1992-03-26 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butą įgijo būdama santuokoje, todėl butas yra G. B. ir A. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kiekvienam iš sutuoktinių nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tai patvirtina santuokos ištuokos liudijimas. Pareiškėjo tėvams G. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką sutuoktinių turtinius santykius, santuokos nutraukimo tvarką reguliavo LR Santuokos ir šeimos kodeksas (SŠK), kuris galiojo iki 2001-07-01. Nutraukiant santuoką pareiškėjo tėvai neišsprendė buto atsidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės klausimo. Nurodytą aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame buto savininkė nurodyta G. B.

Mirus A. B., jo įstatyminiai įpėdiniai turi teisę paveldėti jam priklausiusią ½ dalį buto. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Esant santuokai nutrauktai, G. B. nėra palikėjo įpėdinė.

Teigiama, jog nors pareiškėjas ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė kartu su G. B. pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodoma, jog butą naudoja kaip savo, t. y. jame gyvena, kartu su motina moka už paslaugas, o kartais už paslaugas mokėdavo tik pareiškėjas. Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas ir T. G. yra vieninteliai A. B. vaikai. Kitų paveldėtojų nėra. Paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas tą dalį buto faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys T. G., G. B. bendru atsiliepimu nurodė, jog neprieštarauja, jeigu teismas pareiškimą tenkins.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 2327 nustatyta, jog A. B. ir G. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog A. B. ir G. B. gimė dukra T. G. ir Č. B. Kitų duomenų apie A. B. ir G. B. vaikus nėra. Ištuokos liudijime nurodoma, jog A. B. ir G. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). A. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamosios patalpos, kuriame nurodoma, jog orderis išduotas (duomenys neskelbtini) G. B. apsigyventi gyvenamoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, jog G. B. šeima, kurios nariai įregistruoti gyvenamojoje patalpoje, susideda iš trijų asmenų: B. G. K., B. T. A., B. Č. A. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš 2024-07-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. B. 1992-03-26 pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Įrašas galioja nuo 1992-03-26.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-03-26, t. y. galiojant LTSR Santuokos ir šeimos kodeksui (1969, Nr. 21-186), tačiau ši civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręstina pagal galiojančio CK (įsigaliojo 2001-07-01) normas bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Taigi, ginčo nekilnojamasis turtas įgytas esant santuokoje. Kol turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, o CK 3.87 straipsnyje nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokią įstatymų nustatyta prezumpciją buvo įtvirtinta LTSR Santuokos ir šeimos kodekso (toliau- SŠK) 21 str. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK. Anksčiau galiojusio SŠK 22 str. 1 d. numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių turto pripažinimas asmenine nuosavybe SŠK detaliau nebuvo reglamentuotas. Nagrinėjamos bylos atveju laikytina, jog butas yra A. B. ir G. B. bendroji jungtinė nuosavybė. SŠK 23 str. 1 d. nurodoma, jog, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Darytina išvada, jog A. B. ir G. B. nutraukus santuoką (duomenys neskelbtini), tačiau neišsprendus buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimo, kiekvienam iš sutuoktinių priklausė po ½ dalį buto.

2024-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės 12-ojo notaro biuro notarės Vykintos Jokaitienės – Birbilienės liudijime nurodoma, jog po A. B., gyvenusio Vilniaus m. sav., mirties ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto savivaldybės 12-ajame notaro biure palikimas nėra priimtas. 2024-08-09 Testamentų registro išraše nurodoma, jog Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Nurodo, jog po tėvo A. B. mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo todėl, nes manė, jog palikimo dalis automatiškai tampa mirusiojo artimiausio įpėdinio nuosavybe. Nors į notarą dėl palikimo dalies priėmimo nebuvo kreiptasi, tačiau pareiškėjas pradėjo turtą valdyti faktiškai. Nurodoma, jog pareiškėjas kartu su motina G. B. mokėjo mokesčius, į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nurodo, jog pareiškėjas bute gyvena, jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Suinteresuotų asmenų T. G. ir G. B. atsiliepime nurodoma, jog Č. B. realiai gyveno bute, o A. B. nustojus gyventi bute, Č. B. realiai pradėjo naudotis kambariu, kuriuo iki tol naudojosi A. B. Č. B. sulaukęs pilnametystės bei pradėjęs gauti pajamas, G. B. duodavo pinigų butui išlaikyti. Teigia, jog Č. B. šiuo metu gyvena bute. Nurodo, jog, pablogėjus G. B. sveikatai bei daugiau pinigų išleidžiant vaistams, Č. B. savo lėšomis apmoka viso buto išlaikymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

 Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas Č. B. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui Č. B. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo Č. B. (Č. B.) patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. B. (Č. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui Č. B. (Č. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Erika Zablockaja