Administracinė byla Nr. eAS-729-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01064-2024-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.7; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                            Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,                            

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sakuros magija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

             Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Wodlux“ (toliau – ir UAB „Wodlux“ arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (4.27 E) D3-3625 „Dėl reklamos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

             Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl Administracijos 2024 m. gegužės 27 d. išduotų uždarajai akcinei bendrovei „Sakuros magija” leidimų įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (17.29.)-RS6-106 ir Nr. (17.29.)-RS6-105, išnagrinėti iš naujo. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo                                                        22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

              Pareiškėjas 2025 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo pareiškėjui iš atsakovo papildomai priteisti                                1 905 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-3032-484/2025 Regionų administraciniame teisme. Pareiškėjas paaiškino, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai jis, nesinaudodamas profesionalaus teisininko paslaugomis ir tik konsultuodamasis su atstovu dėl procesinių dokumentų parengimo, taip pat reguliariai netikrindamas EPP paskyros, praleido terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje, patikslinti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas neginčija teismo sprendimo, tačiau teigia, kad teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka realiai pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų ir nukrypstama nuo pareiškėjo pagrįsto lūkesčio tikėtis, kad bus tinkamai apginti pareiškėjo pažeisti interesai. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teigia, kad teismas dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, yra išaiškinęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas. Todėl pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą ir priteisti jo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo sumokėtos dar iki skundą pateikiant teismui. Taip pat pareiškėjas prašo atsižvelgti, jog prašymas teismui pateiktas nedelsiant – tą pačią dieną, kai jis sužinojo apie sprendimą bei tai, kad jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas liko iki galo neišspręstas.

            Administracija 2025 m. gegužės 20 d. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo šį prašymą atmesti. Administracija nurodo, kad advokato padėjėjas A. T. 2024 metų vasarą telefonu kreipėsi į savivaldybės administraciją, prisistatydamas pareiškėjo atstovu. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl po skundo pateikimo teismui, pareiškėjo atstovas jokių aktyvių atstovavimo veiksmų neatliko. Atsakovas, be kita ko, atkreipia dėmesį į PVM sąskaitose faktūrose nurodytus teisinių paslaugų teikimo laikotarpius, taip pat, kad mokėjimas už teisines paslaugas buvo atliktas 2024 m. rugpjūčio 7 d., kai pareiškėjas net negalėjo žinoti, jog kreipsis į teismą dėl Administracijos Sprendimo panaikinimo, nes ginčijamas Sprendimas buvo priimtas               2024 m. rugsėjo 4 d. Be to, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikto teismui skundo 57 punkte nurodė, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateiks prašymą dėl išlaidų atlyginimo advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas pareiškėjui teismo sprendimu priteisus 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, įstatymas įpareigoja šalis pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl tenkinus pareiškėjo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, būtų paneigiama teisinių santykių stabilumo esmė.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.  

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo prašymas teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu buvo išspręstas, priteisus pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu buvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nusprendė, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju priimti papildomą sprendimą. Teismas pažymėjo, jog savo nesutikimo su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, argumentus, pareiškėjas turi teisę pareikšti paduodamas teismui apeliacinį skundą.

III.

Pareiškėjas UAB „Wodlux“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 905 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, turėjo pareigą ne tik formaliai konstatuoti, kad įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti pavėluotai, bet ir įvertinti tokio pavėlavimo priežastis, dėl jų motyvuotai pasisakyti bei atsižvelgti į sąžiningą ir operatyvų pareiškėjo elgesį. Teismas tik iš dalies išsprendė pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. priteisė 22,50 Eur, sumokėtus už žyminį mokestį, tačiau neįvertino kitų realiai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų.

Pareiškėjas neneigia, kad išlaidas pagrindžiančius dokumentus jis pateikė pavėluotai, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys, t. y. pareiškėjas pateikė teismui procesinius dokumentus per EPP, nesinaudodamas profesionalaus teisininko paslaugomis, byla teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos eigą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas laiku nesuprato pareigos detalizuoti patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Pareiškėjo įsitikinimu, formalių procesinių taisyklių nesilaikymas negali paneigti pareiškėjo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai jų pateikimas laiku buvo objektyviai negalimas. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į pareiškėjo prašymą priimti papildomą sprendimą nurodytas aplinkybes ir argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog teismo sprendimu išsprendus pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo motyvuodamas tuo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu išsprendus pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisus pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, turėjo ne tik formaliai konstatuoti, kad įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti pavėluotai, bet ir įvertinti tokio pavėlavimo priežastis. Pareiškėjo vertinimu, teismas tik iš dalies išsprendė pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas pareiškėjo naudai 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė SEB banko 2024 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 765, patvirtinantį, kad pareiškėjas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur žyminį mokestį. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas, t. y. teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas kitų įrodymų, pagrindžiančių byloje patirtas išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, be žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio banko mokėjimo nurodymo, kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, tai padarė vėliau (2025 m. balandžio 17 d. kreipdamasis į Regionų administracinį teismą su prašymu priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas). Teigia, kad to nepadarė laiku dėl objektyvių priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo sprendžiamas tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kai toks klausimas turėjo ir galėjo būti išspręstas konkrečioje bylos stadijoje, nes proceso šalis laiku (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą, o teismas šio prašymo neišsprendžia (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2983-556/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-787-815/2021, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-575/2022 ir kt.). Akcentuotina, jog papildomo sprendimo priėmimo institutas yra skirtas ne tam, kad pareiškėjas galėtų pareikšti naują (papildomą) reikalavimą (dėl bylinėjimosi išlaidų), o tam, kad būtų ištaisoma teismo klaida, kai teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsprendžia jau anksčiau pateikto reikalavimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu teismas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kad pareiškėjo 2025 m. balandžio 17 d. prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, be kita ko, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos priežastys, dėl kurių pavėluotai buvo pateiktas prašymas priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, nevertintinos, atsižvelgus į tai, jog terminas, kuris, be kita ko, yra naikinamasis, tokio pobūdžio prašymui ir jį patvirtinantiems įrodymams pateikti nagrinėjamu atveju buvo praleistas (žr., ABTĮ 41 str. 1 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

             Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ atskirąjį skundą atmesti.

             Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

             Nutartis neskundžiama.

             Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė