Civilinė byla Nr. 2S-1740-614/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17968-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos  V. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, AB DNB bankas, J. B., V. G., I. G.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėja antstoliui pateiktame skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 21 d. jai buvo įteikti antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymai: „Patvarkymas areštuoti lėšas pakeičiantis patvarkymą dėl lėšų aprašo pagal teismo nutartį“, „Patvarkymas dėl skolos išieškojimo“, „Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“. Antstolio pateikti patvarkymai yra neaiškūs ir neišsamūs, dėl ko pareiškėja neturi galimybės įvertinti juose nurodytų duomenų teisingumo, o tai yra itin reikšminga informacija vertinant antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą. Patvarkymuose nurodoma, kad pagal 2013-08-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-2798-431/2013 išieškoma skola yra 2 973 667,72 EUR, taip pat nurodoma vykdymo išlaidų suma 119 425,12 EUR, iš kurių atlygis antstoliui sudaro 118 946,71 EUR. Jos turimais duomenimis skolos dalis DNB bankui buvo padengta pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 470 000 litų, o taip pat šio turto realizavimo pasėkoje antstoliui buvo sumokėtas atlygis. Šis turto pardavimas bei iš jo gautų sumų paskirstymas neatsispindi patvarkymuose. Pareiškėja nedisponuoja jokiais kitais duomenimis, kurie pateisintų skolos/vykdymo išlaidų sumų panaudojimą. Antstoliui nenurodžius iš ko susideda patvarkymuose nurodytos sumos laikytina, kad ji nėra pakankamai informuota apie išieškomų sumų dydžio pagrįstumą. Antstolis be kita ko priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir dėl turto arešto. Abiejuose patvarkymuose antstolis įtraukė antstolio atlygį, kuris sudaro net 118 946,71 EUR. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis turi teisę apskaičiuoti atlygį, bet neturi teisės jo išieškoti kol nėra išieškota atitinkama išieškomos skolos dalis. Todėl „Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ yra nepagrįstas, juolab, kad jis realiai negali būti įvykdytas iki bus išieškota visa išieškoma skola. Tokia pati situacija ir dėl antstolio patvarkymo areštuoti turtą. Šis patvarkymas neteisėtas dėl tų pačių argumentų, kaip ir patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas, t.y. antstoliui neįgijus teisės į atlygį. Antstolis yra įgijęs teisę į privalomas vykdymo išlaidas, tad tik šioje dalyje jis gali pradėti išieškojimo veiksmus. Be to, turto arešto mastui įvertinti, turėjo būti pateikti išsamūs duomenys apie likusios išieškoti skolos dydį, tačiau tai nebuvo atlikta (CPK 675 str.). Antstolis areštuodamas turtą turėtų teisingai įkainoti turtą, bei įvertinti turto priklausomybę. Turto nuosavybės teisė apibrėžia daikto ir jo savininko tarpusavio ryšį, tačiau jei daiktas neegzistuoja, tokio ryšio nustatyti neįmanoma. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) realiai nebeegzistuoja joks statinys (dėl avarinės būklės jis prieš keletą metų buvo nugriautas), taigi pareiškėja nėra butų nebeegzistuojančiame statinyje savininkė. Antstolis areštuodamas turtą privalo įsitikinti, kad jis realiai egzistuoja, tad sutinkamai su CPK 678 str. 4 d. arešto aktas turi būti tikslinimas ir dėl neteisingai nurodyto areštuoto turto. Pasisakyti dėl turto arešto masto nėra galimybės, kadangi nenurodyta nei vieno areštuoto daikto vertė, duomenų apie ekspertizės paskyrimą taip pat nepateikta, tad šiuo metu jai priklausantis turtas yra areštuotas tokiu būdu, kad CPK 675 str. 2 d. nuostatoje įtvirtintos skolininko teisės įgyvendinimas yra neteisėtai eliminuotas. Pareiškėja prašė panaikinti „Patvarkymą areštuoti lėšas pakeičiantį patvarkymą dėl lėšų aprašo pagal teismo nutartį“, „Patvarkymą dėl skolos išieškojimo“, „Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, priimtus vykdomojoje byloje 2-2798-431/2013.

              Antstolis Irmantas Gaidelis, išnagrinėjęs pateiktą skundą, 2015-05-20 patvarkymu Nr. 50 15 2015 05 20 2115/13-1S pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Nurodė, kad išieškotojas AB DNB bankas pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2798-431/2013 dėl 2 973 667,72 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš skolininkės V. C. išieškotojo AB DNB banko naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą skolininkei V. C. 2015-04-14 registruota pašto siunta buvo išsiųsti - patvarkymas dėl informacijos, turto arešto aktas, patvarkymas dėl skolos išieškojimo, patvarkymas areštuoti lėšas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas. 2015-05-13 antstolių kontoroje gautas skolininkės V. C. skundas. Skolininkė skunde nurodė, kad antstolio patvarkymai yra neaiškūs ir neišsamūs, dėl ko V. C. neturi galimybės įvertinti juose nurodytų duomenų teisingumo. Pagrindinis skolininkės argumentas yra netiksli išieškotina skolos ir vykdymo išlaidų suma. Pareiškėjos minima skolos dalis (136 121,41 Eur/470 000,00 Lt) buvo padengta ne pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2798-431/2013, bet vykdant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-1683V/2010, kuriuo teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. Taigi antstolių kontoroje yra vykdomi keli savarankiški vykdomieji dokumentai, o Vilniaus apygardos teismo išduotame vykdomajame rašte, pagal kurį ir buvo surašyti skundžiami patvarkymai, nėra nurodyta, kad Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas yra susijęs su Vilniaus apygardos teismo vykdomuoju raštu, o skolos ar prievolės yra susijusios ar pan. LR CPK 644 str. įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Skolininkei kilus abejonių dėl patvarkymuose nurodytų duomenų teisingumo, skolininkė galėjo antstolį informuoti, kad ji yra J. B. laiduotoja ir atsako kaip solidari skolininkė, nors tai ir nėra nurodyta išduotame vykdomajame rašte. Išnagrinėjęs skolininkės skunde pateiktus argumentus dėl skolos dydžio, LITEKO sistemoje suradus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, nustatė, kad pagal pateiktą vykdomąjį raštą skola yra solidari su J. B., nors tai ir nenurodyta vykdomajame rašte, todėl paaiškėjus šioms aplinkybėms, tikslinga patikslinti išieškotiną sumą, nurodant, kad skolos likutis, realizavus įkeistą turtą, 2015-05-20 d. yra 2 838 888,89 Eur (2 830 533,16 Eur skolos (2 966 654,57 – 136 121,41), 7 129,19 Eur palūkanų, 1 226,54 Eur išlaidų už advokato pagalbą), antstolio atlygis nuo šios išieškotinos sumos – 113 555,55 Eur (SVI 50 p., 4 proc). Pabrėžė, kad antstolis surašydamas skundžiamus patvarkymus nepažeidė LR CPK normų, nes vadovavosi vykdomojoje byloje esančiais dokumentais. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pagrįstumo antstolis nurodo: skolininkė teigia, kad patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįsti, nes realiai negali būti įvykdyti iki bus išieškota visa išieškotina skola. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką nustato LR CPK 611 str., vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimą ir apmokėjimą – Sprendimo vykdymo instrukcija. SVI 41 p. nustato, kad antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., patvarkymą areštuoti banko sąskaitoje esančias lėšas, patvarkymą atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.), siunčiami skolininkui. Atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į SVI 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas (SVI 51 p.), o išieškojus mažesnę nei išieškotina suma – antstolio atlygis apskaičiuojamas SVI 53 p. nustatyta tvarka. Taigi, antstolio atlygis apskaičiuojamas ne nuo išieškotos sumos, o nuo išieškotinos. Tuo tarpu išieškojus tam tikrą pinigų sumą ne visos lėšos yra skiriamos vykdymo išlaidų padengimui, o skirstomos proporcingai CPK numatyta tvarka. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra parengtas ir išsiųstas skolininkei pagrįstai, o nurodyto dydžio vykdymo išlaidos bus išieškotos tik tuo atveju, jei bus padengta ir visa priteista skola. Dėl areštuoto turto antstolis nurodė: 2015-04-14 turto arešto aktu areštuotas skolininkei V. C. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkė teigia, kad areštuotas turtas realiai neegzistuoja ir skolininkė nėra jų savininkė. Antstolis areštuodamas minėtą turtą vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis. LR CK 4.262 str. reglamentuoja, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., antstolis turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi (LAT 2013-05-23 d. nutartis Nr. 3K-3-301/2013). Skolininkė taip pat nurodė, kad nėra duomenų apie paskirtą ekspertizę areštuotam turtui, o tai trukdo įgyvendinti LR CPK 675 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja antstolio areštuotam turtui skirti ekspertizę ar turto arešto akto surašymo metu jį įkainoti. Antstoliui areštuotą turtą įstatymas nedraudžia įkainoti patvarkymu. Be to, skolininkei netrukdoma pateikti antstoliui areštuoto turto vertę pagrindžiančių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog antstolis areštavo turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (2 952 783,73 Eur). Antstolis nutarė: nenaikinti patvarkymo areštuoti lėšas Nr. 8 8 2015 04 14 2115; nenaikinti patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. 6 8 2015 04 14 2115; nenaikinti patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 8 2015 04 14 2115; patikslinti 2015-04-14 patvarkymus ir turto arešto aktą, nurodant, kad iš skolininkės išieškotina skola yra 2 838 888,89 EUR, vykdymo išlaidų – 113 894,84 EUR, viso 2 952 783,73 Eur; nestabdyti vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02115; skundą persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, kad CPK 644 str. 4 p. nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02115 medžiagos, jog skolininkė visiškai nesidomėjo, todėl, darytina išvada, kad prisiėmė riziką, jog antstolis vykdys jam pateiktą vykdomąjį dokumentą su išieškotojo jam pateikta informacija. Taigi, būdama sąžininga, rūpestinga bei atidi, skolininkė galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolį ir informuoti, kad ji yra J. B. laiduotoja ir pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį raštą atsako kaip solidari skolininkė. Antstolis, išnagrinėjęs skolininkės skunde pateiktus argumentus dėl skolos dydžio, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO suradęs sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, nustatė, kad pagal pateiktą vykdomąjį raštą skola yra solidari su J. B., nors tai ir nenurodyta vykdomajame rašte, tačiau paaiškėjus šioms aplinkybėms, patikslino išieškotiną sumą, nurodant, kad skolos likutis, realizavus įkeistą turtą, 2015-05-20 yra 2 838 888,89 Eur (2 830 533,16 Eur skolos (2 966 654,57 – 136 121,41), 7 129,19 Eur palūkanų, 1 226,54 Eur išlaidų už advokato pagalbą), antstolio atlygis nuo šios išieškotinos sumos – 113 555,55 Eur (SVI 50 p., 4 proc). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – tai mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą, vadinamasis „sėkmės mokestis“, mokamas, kai antstolis įvykdo sprendimą (jo dalį), kurio skolininkas neįvykdė gera valia. Tas faktas, kad atlyginimas antstoliui susietas su rezultatu, t. y. kad pagrindinis antstolio uždavinys yra rezultatas – visiškai įvykdytas teismo sprendimas, o ne tinkamai vykdoma procedūra, skatina antstolius efektyviau vykdyti sprendimus, nes ekonominė motyvacija yra viena iš geriausių paskatų, kad antstolis efektyviai ir rezultatyviai vykdytų valstybės jam deleguotas funkcijas. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismas sprendė, kad antstolis, vadovaudamasis LR CPK 611 str. ir SVI, teisėtai ir pagrįstai priėmė tiek patvarkymą dėl skolos išieškojimo, tiek patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02115 medžiagos matyti, kad 2015-04-14 turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei V. C. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0008/13/02115 lapai 56-58). Pažymėtina, kad antstolis, areštuodamas skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis. LR CK 4.262 str. nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkė skunde nurodo, kad nėra duomenų apie paskirtą ekspertizę areštuotam turtui ir tai trukdo įgyvendinti LR CPK 675 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, tačiau šie skolininkės argumentai vertintini kritiškai, kadangi įstatymas neįpareigoja antstolio areštuotam turtui skirti ekspertizę ar turto arešto akto surašymo metu jį įkainoti. Antstolis areštuotą turtą turi teisę įkainoti patvarkymu. Pažymėtina, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš skiriant ekspertizę turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali, bet neprivalo, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nagrinėjamu atveju, kadangi skolininkė nesumokėjo sumų, būtinų už ekspertizės atlikimą bei nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl jau nustatytos turto vertės, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės skundą ir šioje dalyje. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir šioje dalyje.

III. Atskirojo skundo  ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti  „Patvarkymą areštuoti lėšas pakeičiantis patvarkymą dėl lėšų aprašo pagal teismo nutartį“, „Patvarkymą dėl skolos išieškojimo“, „Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“. Apeliantė nurodo, jog jai nesuprantama, kodėl jai perkeliama teisinė rizika tais atvejais, kuomet atskiri veiksmai vykdymo procese yra neaiškūs arba neteisėti. Nors antstolis išnagrinėjęs pareiškėjos skundą  ir patikslino išieškotiną sumą, tačiau teismas patvarkymų nepanaikino. Apeliantė pažymi, jog nors antstolis 2015-05-20 ir patikslino duomenis, ji negavo jokių naujų patvarkymų, todėl neturi pagrindo manyti, kad skundžiami patvarkymai yra nebegaliojantys. Skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi neteisingi patvarkymai buvo palikti galioti. Skundžiamoje nutartyje teismas neatsakė, kuriuo metu antstolis įgyja teisę į atlyginimo išieškojimą ir tuo pačiu, įgyja teisę, priimti patvarkymą dėl išieškojimo. Anot apeliantės, antstolis vykdomosios bylos eigoje turi teisę išieškoti sau tik tokį atlygį, kuris apskaičiuotas proporcingai išieškotai sumai. Vadinasi, antstolis turi teisę apskaičiuoti atlygį, bet neturi teisės jo išieškoti, kol nėra išieškota atitinkama išieškomos skolos dalis, todėl „Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ yra nepagrįstas, nes jis negali būti įvykdytas iki kol nebus išieškota suma. Apeliantės vertinimu, tokiais pačiais pagrindais neteisėtas ir patvarkymas areštuoti turtą. Teismas nepagrįstai paliko galioti neegzistuojančio turto areštą, motyvuojant tuo, jog antstolis vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, taip pat dėl to, jog pareiškėja neprašė skirti ekspertizės. Teismas neįsigilino, kad antstolis areštuodamas turtą jo neįkainojo iš vis, todėl šalys negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl turto vertės. Turto arešto metu, antstolis turėjo galimybę įsitikinti, jog dalis areštuoto turto neegzistuoja ir apeliantei nepriklauso. Arešto aktas turit būti tikslinamas ir dėl neteisingai nurodytos turto masės. Apeliantė neturi galimybės pasisakyti dėl turto arešto masto, kadangi nenurodytos areštuotų daiktų vertės. Duomenų apie ekspertizės paskyrimą taip pat nepateikta, todėl areštuotas turtas yra tokiu būdu, jog skolininko teisės įgyvendinimas yra neteisėtai eliminuotas.

Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolis priėmė patvarkymus patikslinančius 2015-04-14 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir turto arešto aktą, nurodant patikslintą skolos likutį. Pažymi, kad antstolis turi teisę prognozuoti atlyginimo dydį ateityje, tačiau teisę išieškoti jis įgyja nuo  pagrindinės skolos ar jos dalies išieškojimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių, taigi ir skolininkas, pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Nagrinėjamoje byloje tai pasireiškė tuo, jog reikėjo patikslinti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Antstolis, išnagrinėjęs skolininkės skunde pateiktus argumentus dėl skolos dydžio, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO surado sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, ir nustatė, kad pagal pateiktą vykdomąjį raštą skola yra solidari su J. B., nors tai ir nebuvo nurodyta vykdomajame rašte, paaiškėjus šioms aplinkybėms, jis patikslino išieškotiną sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog skolininkė galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolį ir informuoti, kad ji yra J. B. laiduotoja ir pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį raštą atsako kaip solidari skolininkė. Apeliantės argumentas, jog ji negavo jokių naujų patvarkymų, todėl neturi pagrindo manyti, kad skundžiami patvarkymai yra nebegaliojantys, yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2015-05-20 apeliantei buvo išsiųstas lydraštis su 2015-05-20 patvarkymu ir patikslintais patvarkymais.

Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai. CPK 609 straipsnio 1 dalis vykdymo išlaidas skirsto į tris pagrindines grupes: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Remiantis CPK 611 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 10 d.) 41 p. nustatyta, jog antstolis patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p. nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Apskaičiuotas atlygis antstoliui užsprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidų bei atlyginimo antstoliui dydžius nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, skolininkas (pareiškėjas), laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju (valstybe), sukūrė neigiamas teisines pasekmes, nes antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas įgijo pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis pagrįstai remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcija apskaičiavo vykdymo išlaidas. Apelianto argumentas, jog šios išlaidos yra nepagrįstos, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, jog vykdymo išlaidos būtų apskaičiuotos neteisingai ar tam tikri veiksmai būtų atlikti tam nesant jokio pagrindo, t. y. kad kaip nors būtų pažeistos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Teismas sprendžia, kad visos vykdymo išlaidos iš apelianto patvarkytos išieškoti pagrįstai ir teisėtai, o pirmosios instancijos teismas nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų nepažeidė.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d). Antstolis, vykdantis sprendimą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK634 str. 2 d.), tame tarpe areštuoti skolininko turtą (CPK 658 str. 2 d). Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Viena iš būtinų ir esminių vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Antstolis areštuodamas turtą jį įkainoja rinkos verte. Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Kiti kriterijai - pasiūla ir paklausa, konkurencija, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai. Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Skolininko ir kreditoriaus interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizei atlikti yra trys pagrindai: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės; 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo; 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu. Skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Iš to seka, kad antstolis neprivalo areštuodamas turtą tuo pat metu jį įkainoti, kaip nepagrįstai nurodo apeliantė. Tam, kad turtas nebūtų paslėptas ar kitaip nebūtų apsunkintas ir galėtų būti garantu sprendimo įvykdymui, antstolis pirmiausias skubiai areštuoja turtą. Nėra nustatyto termino per kurį turi būti įkainuojamas areštuotas turtas. Tačiau įstatymas numato pareigą antstoliui veikti už kuo greitesnį sprendimo įvykdymą, antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėja teismas. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad tuo atveju, jei apeliantės ar išieškotojo nuomone antstolis patvarkymu netinkamai įkainos areštuotą turtą (nustatys per mažą ar per didelę kainą), jie turės teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl įkainavimo, o antstolis - pareigą motyvuotai išspręsti. Nesutikdami su antstolio sprendimu – jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantės argumentas, jog kad (duomenys neskelbtini) realiai nebeegzistuoja joks statinys (dėl avarinės būklės jis prieš keletą metų buvo nugriautas), todėl pareiškėja nėra butų nebeegzistuojančiame statinyje savininkė yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nors apeliantė ir teigia, jog dalis areštuoto turto neegzistuoja, tačiau tai nepaneigia įrašo, jog nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso jai. Todėl antstolis, areštuodamas skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Eglė Surgailienė