Civilinė byla Nr. e3K-7-16-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36148-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.1.12.11; 3.1.12.12; 3.1.12.12.2; 3.1.12.12.2.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (pranešėja), Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Limstar group“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mėsos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „3SV“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Limstar group“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mėsos“ dėl skolos priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, priimant sprendimą už akių, aiškinimo ir taikymo.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei UAB „3SV“ solidariai iš atsakovių UAB „Limstar group“ ir UAB „Mėsos“ 23 993,79 Eur skolą su palūkanomis už buto remonto darbus, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Atsakovės 2018 m. vasario 19 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodžiusios, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik iš antstolio, gavusios patvarkymą. Atsakovės prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, nes teismas nesiuntė procesinių dokumentų visais atsakovių adresais, įskaitant el. paštą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovių pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovėms (juridiniams asmenims) procesiniai dokumentai siųsti registruotu buveinės adresu po 3 kartus, taip pat atsakovių vadovams jų gyvenamosios vietos adresu (įskaitant ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą.

6.       Pagal teismų praktiką nei ieškovei, nei teismui nekilo pareiga ieškoti atsakovių adresų interneto svetainėje arba siųsti elektroniniu paštu, nes, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 2 dalį, visi juridiniams asmenims skirti procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo (t. y. atsakovės) nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Taigi, šiuo atveju, teismo nuomone, nebuvo pažeistos proceso teisės normos, įteikiant procesinius dokumentus atsakovėms.

7.       Teismui nepateikta jokių kitų svarbių priežasčių, leidžiančių spręsti dėl termino praleidimo pagrįstumo, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priimti atsakovių prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

8.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovių atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalies paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), t. y. ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad procesiniai dokumentai atsakovėms buvo įteikti tinkamai; papildomai pažymėjo, jog nors atsakovės nurodo, kad teismas privalėjo procesinius dokumentus joms siųsti elektroniniu paštu, tačiau pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės tokio prašymo nėra išreiškusios.

10.       Atsakovės taip pat buvo pateikusios prašymą atnaujinti procesą, remdamosi tais pačiais argumentais dėl dokumentų neįteikimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. birželio 11 d. atsisakyta atnaujinti procesą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir atnaujinti terminą atsakovių pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei, esant procesinei galimybei, šį atsakovių pareiškimą priimti nagrinėti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismų nutartyse neįvertinus ir visiškai neaptarus esminių atsakovių prašymo ir atskirojo skundo pagrindą sudarančių motyvų bei aplinkybių, buvo padaryti CPK 263 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 325 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies pažeidimai. Atsakovės savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad visi bylos dokumentai atsakovei UAB „Limstar group“ buvo siunčiami ne tuo adresu, kurį buvo nurodžiusi ieškovė ir kuriuo ši atsakovė korespondenciją būtų gavusi bei būtų apie tai nedelsdama informavusi ir kitą atsakovę. Akivaizdu, kad bendraatsakovės, negavusios teismo procesinių dokumentų, nepagrįstai negalėjo dalyvauti civiliniame procese. Bylą nagrinėję teismai nurodytų aplinkybių nevertino, dėl jų visiškai nepasisakė, nenurodė, ar tokias aplinkybes atmeta, taip pat nepaaiškino, kodėl visiškai neaptaria atsakovių prašymo ir skundo motyvų bei argumentų. Pirmiau nurodytos aplinkybės yra itin reikšmingos ir svarbios siekiant teisingai nustatyti bei išspręsti tai, ar: 1) šios civilinės bylos dokumentai atsakovėms buvo įteikti tinkamai ir laiku; 2) atsakovės objektyviai turėjo galimybę laiku sužinoti apie vykstančią civilinę bylą ir joje aktyviai ginti savo pažeistas teises; 3) ar dėl to atsakovių praleisti procesiniai terminai yra atnaujintini kaip praleisti dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

11.2.                      Teismams nepagrįstai konstatavus, kad procesiniai dokumentai atsakovėms įteikti tinkamai, buvo pažeistos CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 4 dalies nuostatos. Kadangi visi bylos dokumentai buvo siunčiami ne tuo adresu, kurį buvo nurodžiusi ieškovė ir pirmosios instancijos teismo teisėjas ir kuriuo korespondencija būtų buvusi gauta, atsakovės, negavusios teismo procesinių dokumentų, nepagrįstai negalėjo dalyvauti civiliniame procese. 

11.3.                      Vienintelė aplinkybė, dėl kurios teismai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, yra tai, jog civilinės bylos procesiniai dokumentai atsakovėms buvo įteikti tinkamai, tačiau, minėta, dokumentai atsakovėms nebuvo tinkamai įteikti ir iki 2018 m. vasario 14 d. jos apie vykusį procesą nežinojo. Atsakovės po informacijos gavimo itin operatyviai ėmėsi savo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybos; jų veiksmai neturi jokių proceso vilkinimo ir (ar) veikimo prieš proceso koncentraciją bei ekonomiškumą požymių; terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir ne dėl savo kaltės. Teismai pažeidė CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 287 straipsnio 1 dalį.

12.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Abiejų instancijų teismai savo nutartyse aiškiai nurodė, jog šioje byloje procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi. Pasisakydami dėl procesinių dokumentų įteikimo, teismai šiuo klausimu aiškiai nurodė, jog privalu vadovautis CPK 122 straipsnio 2 dalies nuostata. Šią bylą išnagrinėjusiam teismui kilo sunkumų faktiškai įteikiant procesinius dokumentų atsakovėms, tačiau visos procedūros, taip pat ir sprendimo įteikimas, buvo atliktos laikantis CPK nuostatų. Sprendimas už akių po viešo paskelbimo laikytas įteiktu atsakovėms.

12.2.                      Pačios atsakovės savo į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad UAB „Mėsos“ juridinio asmens korespondencijos adresas yra: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra su ginču susijęs butas. Be to, UAB „Limstar group“ direktorius savo paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose teigia faktiškai gyvenęs bute, naudojęs jį savo poreikiams. Byloje nustatyta, kad, nepavykus procesinių dokumentų įteikti įmonių buveinių adresais, dokumentus teismas siuntė būtent šio buto adresu. Vadinasi, teismas ne tik formaliai įvykdė įstatymo reikalavimus dėl procesinių dokumentų įteikimo, bet ir, siųsdamas dokumentus pačių atsakovių nurodytu korespondencijos adresu, sudarė objektyvias galimybes faktiškai juos gauti abiem susijusioms atsakovėms, laiku ir tinkamai sužinoti apie civilinę bylą.

12.3.                      Teismai įvykdė įstatyme nustatytą pareigą – siuntė procesinius dokumentus atsakovių oficialiais buveinių registracijos adresais bei juridinių asmenų vadovų registruotos gyvenamosios vietos adresais, o korespondencijai nepasiekus adresatų įteikė procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

12.4.                      Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu pats juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalis). Atsakovių buveinės vieta teisės aktų reglamentavimo prasme buvo žinoma, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas procesinius dokumentus privalėjo siųsti kitais adresais. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) Juridinių asmenų registre bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiimti riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

12.5.                      Pats juridinis asmuo privalo įrodyti, kad egzistuoja svarbios objektyvios priežastys, dėl kurių jis neįvykdė įstatymų nustatytos teisingos informacijos atskleidimo pareigos, ir tik tuomet procesinis terminas gali būti atnaujinamas suteikiant teisę asmeniui atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Nagrinėjamoje situacijoje juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresu.

12.6.                      Atsakovės teigia, kad jos abi nebuvo tinkamai informuotos apie prasidėjusį teisminį procesą vien dėl to, kad procesiniai dokumentai vienai iš atsakovių (UAB „Limstar group“) nebuvo siunčiami jos faktiniu (veiklos) adresu: J. Jasinskio g. 16, PD 1780, Vilnius. Atsakovės neteisingai vertina, kad tokia pareiga teismui kyla iš to, jog šį adresą, kaip vieną iš daugelio skelbiamų viešojoje erdvėje, ieškovė surado bei nurodė ieškinyje. Atsakovės niekaip neįrodo (CPK 176–180 straipsniai) aplinkybės, kad nurodytu adresu korespondenciją būtų gavusios ir būtų galėjusios dalyvauti procese, taigi reikalauja iš teismo pripažinti jų deklaratyvų teiginį kaip savaime įrodytą aplinkybę.

12.7.                      Atsakovės neginčija aplinkybių dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei UAB „Mėsos“, taigi egzistavo objektyvios sąlygos atvirkštiniam atsakovių viena kitos informavimui. Atsakovės niekaip nepaaiškino, kodėl neužtikrino teismo siunčiamos korespondencijos priėmimo registruotais buveinių adresais (tai proceso šalies pareiga), ir objektyviai nepagrindė, kodėl pagal proceso taisykles teismo siųsti procesiniai dokumentai jų nepasiekė.

12.8.                      Atsakovės nenurodo jokių kitų priežasčių, dėl kurių praleido terminą prieštaravimams pateikti, ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Aiškindamos, kad nutartys buvo motyvuotos nepakankamai, atsakovės akcentuoja, kad jų „tinkamą“ adresą ieškovė žinojo ir jį buvo nurodžiusi ieškinyje, tačiau toks adresas nurodytas ne iš užtikrinto žinojimo, bet kaip vienas iš surastų viešojoje interneto erdvėje. Nei ieškovė, nei teismas negali žinoti faktinio atsakovių buveinės (veiklos) adreso tol, kol to aiškiai nėra nurodžiusi pati proceso šalis. Tokios aplinkybės negali savaime lemti sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūros, nes taip būtų sukurta terpė proceso šaliai piktnaudžiauti procesine padėtimi prisidengiant skelbiamų adresų gausa, vėliau nurodant bet kurį kitą adresą kaip „tinkamą“. Ieškovui ir (ar) teismui priskyrus pareigą patikrinti visus viešai prieinamus skirtingus atsakovo adresus, bylos nagrinėjimas gali būti nepagrįstai vilkinamas; tokia išvada taip pat būtų nesuderinama su vėliausiais CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimais, papildant juos nuoroda į CPK 123 straipsnį. CPK II skirsnis „Įteikimas“ pakankamai išsamiai ir apibrėžtai reglamentuoja civilinių procesinių dokumentų įteikimą bei proceso šalių informavimą apie prasidėjusius teisminius procesus, todėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nėra jokios būtinybės plečiamai aiškinti tokio reglamentavimo ribas, sukuriant ieškovui ir (ar) teismui pareigą rūpintis atsakovo faktinės buveinės (adreso) nustatymu. 

12.9.                      Pripažintina, kad teismas, iš jam prieinamų oficialių informacijos šaltinių nenustatęs atsakovių adresų, kuriais jos būtų gavusios siunčiamus procesinius dokumentus, pagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo apie juos viešai paskelbiant būdą.

12.10.                      Tikrieji atsakovių ketinimai yra ne inicijuoti sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą, o sprendimo vykdymą nukreipti į kitą asmenį (potencialų kitą skolininką – fizinį asmenį), dėl kurio nemokumo sprendimas būtų neįvykdomas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui kaip sprendimo už akių priėmimo prielaidos

13.       Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

14.       Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

15.       Taigi teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai.

16.       Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

17.       EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

18.       Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).

19.       Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

20.       EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

21.       Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotą sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją).

22.       Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39–44).

23.       Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

24.       Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

25.       CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. 

26.       Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

27.       Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į šios nutarties 17–22 punktuose aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą.

28.       Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). 

29.       Minėta, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš galimybių nurodytas procesinių dokumentų įteikimas kitu (nei buveinės) juridinio asmens nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, 2 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje juridinių asmenų buveinė, taip pat pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taigi kitą, nesutampantį su juridinio asmens buveinės adresu, procesinių dokumentų įteikimo vietą teismui gali nurodyti ne tik pats juridinis asmuo, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Įteikimas tokiu kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu turėtų būti taikomas kaip viena iš galimybių prieš taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisine fikcija grindžiamą įteikimo būdą.

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

31.       Taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šios nutarties 13 punkte nurodytą tokio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas).

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą; nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas, informavęs asmenį apie pradėtą civilinę bylą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, turėtų priimti įprastą sprendimą, o ne sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tačiau, remdamasi pirmiau aptartais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas keisti nurodyta kasacinio teismo nutartimi pradėtą formuoti praktiką dėl CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdo nesuderinamumo su galimybe priimti sprendimą už akių. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones,  siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis).

33.       Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovėms vyko tris kartus. Pirmiausia ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2017 m. spalio 13 d. buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytais atsakovių buveinių adresais. 2017 m. lapkričio 2 d. teismas pakartotinai siuntė procesinius dokumentus buveinių adresais. Kadangi procesinių dokumentų ir vėl nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti 2017 m. lapkričio 16 d. Juridinių asmenų registre nurodytais atsakovių vadovų adresais. 2017 m. gruodžio 29 d. priimtas sprendimas už akių 2018 m. sausio 4 d. išsiųstas atsakovių buveinių adresais. Visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Tačiau procesiniai dokumentai atsakovei UAB „Limstar group“ nė karto nebuvo siųsti ieškinyje ir pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nurodytu šios atsakovės adresu korespondencijai. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei UAB „Limstar group“, ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas. 

Dėl teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo kaip svarbios priežasties atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti

34.       CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. 

35.       Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

36.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

37.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar teismai, spręsdami dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir ar nebuvo pažeistos atsakovių teisės būti realiai informuotoms apie vykstantį teismo procesą ir išklausytoms teisme.

38.       Atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš jas civilinę bylą jos buvo informuotos CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai joms nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių atsakovės sužinojo tik 2018 m. vasario 14 d. iš antstolio, pradėjusio priverstinio vykdymo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ne tik nebuvo susipažinusios su šio sprendimo turiniu, bet iš viso nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą, tai pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

39.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo ir juridinio asmens informavimo apie prieš jį vykstantį teismo procesą suderinimo su civilinio proceso koncentruotumo ir veiksmingumo reikalavimais, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą.

40.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą (žr. šios nutarties 28 punktą) ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas dėl to, kad procesiniai dokumentai šaliai – juridiniam asmeniui – įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, ir pareiškimas priimamas nagrinėti, pareiškimą pateikusiai šaliai tenka CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytos tokio proceso pasekmės, nes pati šalis neveikė tinkamai, nevykdydama įstatymo nustatytos atskleidimo pareigos, nenurodydama Juridinių asmenų registre savo tikrosios buveinės vietos, nepasirūpindama, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovių prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalį) ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, terminas atsakovių pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis). Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas yra fakto klausimas ir šiuo atveju nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 2,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį.

Atnaujinti terminą atsakovių UAB „Limstar group“ ir UAB „Mėsos“ pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Alė Bukavinienė 

        Andžej Maciejevski

        Rimvydas Norkus

        Sigita Rudėnaitė

        Antanas Simniškis

        Donatas Šernas