Administracinė byla Nr. N575-272/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00625-2010-2

              Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. (M. L., buvęs M. P.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                                                                        I.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pripažino M. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 150 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad M. L. 2010 m. gegužės 15 d., 22.50 val., iš chuliganiškų paskatų išjungė elektros energiją J. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių mieste.

Apeliaciniu skundu M. L. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimą, iškviesti jį ir J. Č. į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį, kad jis galėtų įrodyti savo nekaltumą. Nurodo, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei jam, nei J. Č.. Teigia, jog šaukimo į teismo posėdį negavo, niekur nepasirašinėjo, nieko priimti neatsisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                                                                          II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, t. y. už nedidelį chuliganizmą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. L. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis išjungė elektros energiją kaimynės bute. Apeliantas neigia savo kaltę, taip pat akcentuoja, jog apylinkės teismas neapklausė pagrindinės liudytojos teismo posėdyje.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo formaliu rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu. Tačiau minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą – J. Č. pareiškimas (b. l. 3) ir jos paaiškinimas (b. l. 4) iš esmės yra vieninteliai įrodymai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą dėl M. L. kaltės, tačiau remiantis jais negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent apeliantas išjungė elektros energiją kaimyniniame bute. Byloje nenustatyta, kuo remdamasi kaimynė sprendė, jog būtent M. L. išjungė elektros energijos tiekimą jos butui, ji teismo posėdyje neapklausta. Taip pat neapklausti ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai, kuriems taip pat gali būti žinomos kai kurios įvykio detalės. Tuo tarpu pats apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

M. L. (M. L., buvęs M. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Stasys Gagys

                                                                                                                              Romanas Klišauskas

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas