civ. byla  Nr. 2-73-266/2015

                       Proceso Nr.2-14-3-01316-2014-8                  

                   Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1;113;113.8

(S)

                                                  Anykščių rajono apylinkės teismas

                                      S P R E N D I M A S

                                        Lietuvos Respublikos vardu

                                     2015 m. balandžio 2 d.

                                                             Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,

Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei  ,

Dalyvaujant ieškovės R. P. atstovui advokatui Dariui Karveliui,

Atsakovui  Ž. P., ,

Institucijos, duodančios išvadą -Anykščių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Astai Palaimienei     ,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo   ir,-

n u s t a t ė:

              ieškovė  R. P. su ieškiniu  atsakovui Ž. P. kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui  L. P. ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po173 eurus( 600 litų) kas mėnesį iki jo pilnametystės.    Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir   paaiškino , jog atsakovas buvęs ieškovės sutuoktinis. Santuokoje jie susilaukė sūnaus L. P. , gim. (duomenys neskelbtini). 2006 metų teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po  1 MGL . Šiuo metu šalių sūnus gyvena su ieškove - motina  (duomenys neskelbtini). Atsakovas neteikė išlaikymo nuo pat priteisimo dienos ir šiuo metu  sūnui neteikia jokio išlaikymo. Kadangi pasikeitė vaiko poreikiai  , todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo pakeisti nustatytą  sūnui išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo  išlaikymą sūnui po 173 eurus ( 600 Lt ) kas mėnesį iki jo pilnametystės. 

              Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, jog jis su ieškove  gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus Luko. Jų gyvenimas nepavyko. Buvo apribotos jiems abiems teisės į vaikus ir priteistas iš jo išlaikymas. Vėliau buvusi žmona sūnų L. susigražino ir jie šiuo metu gyvena užsienyje. Jis patvirtino, jog priteisto išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo pajamų. Šiuo metu jis negali mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą, nes  tokių pajamų neturi. Jis turi daug skolų, todėl antstolė jam iš uždarbio atskaito. Sutiktų mokėti po 300 litų kas mėnesį.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

              Bylos medžiaga, ieškovės atstovo , atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys buvę sutuoktiniai. Jų santuoka nutraukta  . Santuokos metu jiems gimė sūnus L. P. gim. (duomenys neskelbtini)  2006 m. balandžio 27d.,    Anykščių   rajono  apylinkės teismas sprendimu buvo neterminuotai apribota  ieškovės R. P. ir atsakovo Ž. P. motinos ir tėvo valdžia  jų sūnui L. P.. Iš abiejų buvo priteistas išlaikymas sūnui L po 1 MGL kas mėnesį iki jo pilnametystės. L. P. buvo nustatyta nuolatinė globa, o jo globėju paskirti Aulelių vaikų globos namai. (b.l. 11-12)  Po metų , teismo sprendimu ieškovės  motinos  valdžia L. P. atžvilgiu buvo apribota laikinai.  2010m, balandžio 29d., Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu panaikino ieškovei taikyta laikiną motinos valdžios  sūnui L. P. apribojimą, panaikino priteistą iš jos sūnui išlaikymą ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina R. P.. (b.l. 9-10)   Iki šiol šalių nepilnametis sūnus L. P. gyvena su motina, kuri jį visiškai išlaiko. Atsakovas išlaikymo neteikia ir jo įsiskolinimas  sudaro 4527,10 eurų (b.l. 63) Kadangi priteista iš atsakovo išlaikymo suma nebeatitinka vaiko poreikių, tai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir jį prašo tenkinti.

                    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Kiekvienu atveju, visų pirma, turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje; kt.).

                 Šioje byloje  nustatyta , kad  atsakovas teismo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos 125 litų nemoka nuo pat teismo sprendimo priėmimo. Jo įsiskolinimas sudaro 4527,10 euro. Nuo 2010 metų šalių sūnus L. P. pastoviai gyvena su motina – ieškove R. P.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuomoja gyvenamąjį namą ir jame gyvena su trimis vaikais . Ieškovė dirba ir viena išlaiko nepilnametį L. P., bei kitus du vaikus. Jos pajamos gaunas atlyginimas 600 svarų, pašalpa vaikams. Atsakovas jokio išlaikymo sūnui neteikia.  2006 metais iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 1 MGL  šiai dienai nebeatitinka vaiko poreikių todėl yra pagrindas jį pakeisti. Šalių sūnui L. šiuo metu 15 metų    , jis išaugo ir ,  todėl ir jo  poreikiai padidėjo, jam reikia daugiau drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi , daugiau pinigų reikia maistui, daugiau lėšų laisvalaikiui . Jis turi sveikatos problemų , jam diagnozuota  astma . Atsakovas dirba , tačiau jo uždarbis nėra didelis. Iš jo uždarbio  vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius raštus.  Jis nevedęs, daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas . LR CK 3.201 straipsnio nuostatos numato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiradus papildomoms išlaidoms, kiekvienu konkrečiu atveju individualizuojant teisės normų taikymą ir išsaugant protingą vaiko interesų ir poreikių tenkinimo  bei tėvų galimybių pusiausvyrą . Kaip nustatyta pagrindas išlaikymo dydžio keitimui yra- tai vis didėjantys sūnaus poreikiai. Priteistas išlaikymo dydis visiškai nebeatitinka šių dienų vaikui skiriamos išlaikymo sumos. Atsakovas sutiko mokėti didesnį išlaikymą sūnui, t.y. 86.89 eurus ( 300 litų ) kas mėnesį .

Institucijos duodančios išvadą- Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas  palaikė teismui pateiktą išvadą , jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas .  Nustatytas  teismo sprendimu išlaikymas nebeužtikrina normalių  šalių nepilnamečio sūnaus poreikių . Prašoma priteisti išlaikymo suma , skyriaus nuomone , yra per didelė, tikslinga atsižvelgti į tėvo galimybes mokėti didesnį išlaikymą sūnui.

Teismas, įvertindamas atsakovo turtinę padėtį, jo amžių , jo santykius su vaiku, bei požiūrį į išlaikymo teikimą, mano, jog atsakovas, būdamas sūnaus L. P. tėvu , turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų sūnui teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas teismui neįrodė, jog jis pagal savo amžių  ir galimybės dirbti  ėmėsi visų priemonių dirbti ir daugiau uždirbti.  Įvertinus ieškovės pateiktus dokumentus dėl jos išlaidų vaikui , atsakovo turtinę padėtį  ir kitus byloje surinktus įrodymus, teismas mano, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti  didesnį išlaikymą sūnui L. P. po 115 eurų (400 litų) kas mėnesį , todėl ieškovės toks reikalavimas tenkintinas iš dalies.  Be to pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis , tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Padidinta suma priteistina nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, nes atsakovas iš viso išlaikymo neteikė .

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina  turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

              Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimo bei teismo turėtos pašto išlaidos. (LR CPK 96str.)

              Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 260 str., 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

              Pakeisti  2006 m. balandžio 27 d., Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį  ir nuo 2014 m. gruodžio 9 d., priteisti iš Ž. P. nepilnamečiam sūnui L. P. , gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam  motinos R. P., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115 eurų (400litų) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. P. į valstybės biudžetą  41,4 euro žyminio mokesčio ir 8,40euro teismo turėtų pašto išlaidų.(sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

              Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Zita Gavėnienė