Civilinė byla Nr. e2A-1393-577/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11614-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei O. K. ir pagal atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui E. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

.

 

Teisėjų kolegija        

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.   Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) iš ieškovo nepilnamečio vaiko naudai priteisti 280 Eur dydžio išlaikymą, paskiriant mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Eur, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, vaiko išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei pagal 2022 m. gegužės 14 d. išduotą ERGO Life Insurance SE universalaus gyvybės draudimo liudijimą Nr. 71-550-553223, dukros naudai mokėti kaupimo draudimo sumą 30 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) paskirti dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 1 100 Eur kompensaciją už nepagrįstai parduotą santuokos metu įsigytą keleivinį automobilį Mercedes-Benz A170; televizorių Samsung natūra, atsakovei išmokant 80 Eur piniginę kompensaciją (1/2 vertės); namų kino sistemą natūra, išmokant 80 Eur kompensaciją atsakovei (1/2 daikto vertės); lubinius šviestuvus Philips natūra, išmokant atsakovei 20 Eur kompensaciją (1/2 daikto vertės); telefoną Samsung S20 FE 5G 128 GB natūra, išmokant atsakovei 300 Eur kompensaciją bei 279,30 Eur kompensaciją, kurią sudaro 1/2 dalies sumokėtų įmokų šeimos pinigais laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pagal 2020 m. gruodžio 8 d. telefonų išsimokėjimo sutartį (14 mėn. x 39,90 Eur = 558,60 Eur ); iš atsakovės regreso tvarka priteisti piniginę sumą 390,90 Eur, kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. gruodžio, sumokėjo asmeniniais pinigais už atsakovės telefono įmokas kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir nevedė bendro ūkio, pagal 2020 m. gruodžio 8 d. išsimokėjimo sutartį (10 mėn. x 39,90 Eur); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: skalbimo mašiną Samsung natūra, išmokant ieškovui 90 Eur kompensaciją (kuri sudaro ½ dalį daikto vertės); rūbų džiovyklą Samsung natūra, išmokant ieškovui 120 Eur kompensaciją (kuri sudaro ½ daikto vertės); šaldytuvą LG natūra, išmokant ieškovui 200 Eur kompensaciją (1/2 daikto vertės); Xiaoim SSH dulkių siurblį natūra, išmokant ieškovui 80 Eur (1/2 daikto vertės); telefoną Samsung S20 FE 5G 128 GB natūra, išmokant ieškovui 300 Eur kompensaciją (kuri sudaro 1/2 daikto vertės) bei 279,30 Eur piniginę kompensaciją kurią sudaro 1/2 dalies sumokėtų įmokų šeimos pinigais laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. vasario 10 d. pagal 2020 m. gruodžio 8 d. telefonų išsimokėjimo sutartį (14 mėn. x 39,90 Eur = 558,60 Eur ); 7) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „K.“, atsakovei – pagal pageidavimą „K.“ arba „J.“. Ieškinį grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini)  gimė dukra A. K.. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio iki 2020 m. gegužės gyveno ir dirbo Vokietijoje, 2021 m. gegužės mėnesį grįžo į Lietuvos Respubliką. Po grįžimo iš užsienio ėmė ryškėti šalių skirtingas požiūris į gyvenimą, pomėgiai, atsakovė savo elgesiu pradėjo rodyti ieškovui nepagarbą, išryškėjo jų charakterių neatitikimai, šeimoje atsirado įtampa. Ieškovo teigimu, jis stengėsi išsaugoti šeimą, bandė pasikalbėti su atsakove, tačiau ji nedarė išvadų, nenorėjo kreiptis į psichologą. 2022 m. vasario 11 d. atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo išsivežė beveik visą šeimos kilnojamąjį turtą iš ieškovo tėvo buto. Atsakovė pradėjo manipuliuoti vaiku ir nepagrįstai reikalauti 350 Eur dydžio sumos vaiko išlaikymui bei draudė ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė pasiėmė santuokos metu įsigytą automobilį Mercedes-Benz A170, keletą mėnesių slėpė jo saugojimo vietą, atsisakė nustatyti šeimos automobilio naudojimosi tvarką; 2022 m. balandžio mėnesį sužinojusi ieškovo norą įsigyti šeimos automobilį, sumokant jai ½ automobilio vertės, atsisakė pasiūlytos piniginės kompensacijos (1 100 Eur), pardavė automobilį už 200 Eur Vokietijoje atsakovės motinos firmai, nurodant pardavimo priežastį – variklio gedimas. Ieškovo teigimu, automobilis buvo geros būklės ir tuo metu jo rinkos vertė buvo 2 200 Eur. Nurodė, kad atsakovė sumažino šeimos turto vertę bei bendro turto balansą.

1.2. Kadangi šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikas faktiškai liko gyventi su atsakove, ieškovas prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

1.3. Ieškovo nuomone, dukros išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 530 Eur (maitinimui – 180 Eur, būstui – 70 Eur, vaistams, maisto papildams, higienos reikmenims – 60 Eur, drabužiams – 60 Eur, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui – 60 Eur, žaislams bei ilgo naudojimo daiktams (lova, patalynė, rašomas stalas ir kt.) – 70 Eur, transportui – 30 Eur). Ieškovas nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2036 m. gegužės 1 d. apdraudė dukrą ir kiekvieną mėnesį moka 30 Eur dydžio įmoką, kuri laikytina vaiko išlaikymui skiriamomis lėšomis, nes gyvybės draudimas yra kaupiamasis, tai yra investicija vaiko ateičiai. Pažymėjo, kad valstybės skiriama vaiko išmoka gali padengti dukros ugdymo įstaigos išlaidas, o kai vaikas lankys mokyklą - būrelių apmokėjimą; vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį bus skiriama 640,50 Eur dydžio suma. Ieškovo teigimu, vaiko poreikiams jis ir toliau skirs daugiau piniginių lėšų, nes bendravimo su vaiku metu teiks dovanas, pirks maisto produktus, drabužius bei ilgo laiko naudojimo daiktus. Ieškovas paaiškino, kad jo mėnesio darbo užmokestis yra apie 900 Eur, kitų pajamų, santaupų, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto jis neturi.

1.4. Pasisakydamas dėl turto padalinimo, ieškovas nurodė, kad ½ dalies automobilio Mercedes-Benz A170 rinkos vertę (1 100 Eur) tikslinga vertinti kaip piniginės kompensacijos priteisimą ieškovui už šį automobilį, kurį atsakovė nepagrįstai pardavė už 200 Eur. Automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybės bei atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai ieškovui kelia abejonių dėl jų teisėtumo, sąžiningumo, objektyvumo ir tikrovės. Minėto automobilio rinkos kaina svyruoja nuo 2 500 Eur iki 2 750 Eur. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu už šeimos ir ieškovo tėvų pinigus buvo įsigyti ir kiti kilnojamieji daiktai. Kadangi atsakovė daiktus išvežė, ieškovas, pritaikęs nusidėvėjimą, juos įvertino. Ieškovo teigimu, bendra jų vertė – 2 540 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad į dalintino turto balansą įtraukė tik funkcionuojančius daiktus, perspėjęs atsakovę, kad kitus daiktus (lovą, kėdės, vaikišką spintą ir kt.) geranoriškai be kompensacijos reikalavimo atiduoda atsakovei, todėl susitartu laiku ji gali juos pasiimti. Ieškovas taip pat nurodė, jog nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. gruodžio (10 mėnesių) ieškovas moka įmokas už du telefonus, nepaisant to, kad vienu telefonu iki šiol naudojasi atsakovė. Ieškovas pagal sutartį sumokėjo 390,90 Eur dydžio įmokų sumą už atsakovę (10 mėn. x 39,90 Eur), dėl to atsakovė turi jam regreso tvarka grąžinti sumokėtas įmokas arba grąžinti telefoną natūra.

2.         Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; 2) šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 3) priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. vasario mėn. 434,40 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 350 Eur, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovo 3 061,42 Eur kompensaciją; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; 7) gaunamų lėšų vaiko išlaikymui uzufrukto teise paskirti vaiko motiną; 8) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – J., o atsakovui pavardę – K.; 9) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 10) priteisti iš ieškovo 2 600 Eur skolą, kad atsakovė galėtų atsiskaityti su savo motina už pragyvenimą Vokietijoje; 11) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; 12) priteisti iš ieškovo 242 Eur už kilnojamųjų daiktų įvertinimą bei 121,61 Eur už dokumentų vertimą. Priešieškinį atsakovė grindė šiomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais:

2.1. Ieškovas nesirūpino šeimos gerove, nuolat keitė darbus, kas sukeldavo finansines problemas, nesistengė būti atsakingu ir rūpestingu tėvu, nebuvo lojalus šeimai, buvo neištikimas. Atsakovė nuo pat vaiko gimimo rūpinosi vaiku. Grįžus į Lietuvą atsakovo elgesys blogėjo, jis atsakovę vadindavo necenzūriniais žodžiais, pradėjo varyti iš savo tėvų buto, kuriame abu buvo apsistoję. Pasak atsakovės, ieškovas norėjo parsivesti naują draugę, su kuria pradėjo santykius; atsakovei teko susirasti naują gyvenamąjį plotą ir išeiti. 

2.2. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 350 Eur. Nurodė, jog ji moka už buto nuomą 450 Eur, o ieškovas tėvų bute gyvena nemokamai. Dėl ieškovo prašymo sumažinti išlaikymo dydį 30 Eur, nes jis apdraudė savo dukrą, atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas apdraudė save nuo žūties, todėl sumažinus vaiko išmoką, vaikas realiu laiku negautų to, kas jam būtina. Taip pat atsakovė prašė priteisti 434,40 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą (801 Eur +53,40 Eur – 420 Eur = 434,40 Eur) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. gegužės 16 d., skaičiuojant po 267 Eur/mėn.  

2.3. Atsakovė pateikė savo pasiūlymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

2.4. Atsakovė nurodė, jog ieškovas iki vaiko gimimo gyveno atsakovės motinos nuomojamame name ir pusę metų nei už nuomą, nei už komunalinius patarnavimus nemokėjo; skola motinai siekia 2 600 Eur. Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti šią skolą, kad ji galėtų atsiskaityti su savo motina.

2.5. Pasak atsakovės, pas ieškovą liko daiktų ir piniginių lėšų už 6 265,52 Eur (4 026,52 Eur+839 (Samsung Mobilus telefonas S20 pirktas 2020 m. gruodžio 8 d.) +1 400 (Playstation 4 ir kompiuteris)).

2.6. Atsakovė nesutiko dėl ieškovo nurodytos tėvų pervestos sumos dydžio; teigė, kad pinigai buvo skirti anūkei ir buvo padovanoti. Pasak atsakovės, ieškovas klaidingai traktuoja, kad transporto priemonę Mercedes-Benz A170 sutuoktiniai įsigijo už jo tėvo finansinę pagalbą. Pažymėjo, kad automobilis buvo įsigytas 2021 m. birželio 10 d. už 1 500 Eur. Automobilis sugedo, todėl buvo išregistruotas ir parduotas su variklio defektu už 200 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl automobilio gero stovio, priežiūros, automobilio pagerinimų, nepateikė įrodymų, kad mokėjo už automobilį ar kad priešpaskutinį turėtą automobilį (Chevrolet 2013 m.) įsigijo už savo ar savo šeimos lėšas. Ieškovas teismui teikė naujesnių modelių automobilių rinkos vertes, kurios neatitinka 2005 m. automobilio rinkos kainos.

2.7. Atsakovės teigimu, visi ieškinyje išvardinti daiktai įsigyti už šeimos santaupas. Ieškovas netiksliai įvertino daiktų vertes. Pagal  Konsultacinę pažymą visi ieškovo išvardinti daiktai įvertinti 1 170 Eur. Bendras sutuoktinių kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę, įskaitant transporto priemonę Mercedes-Benz A170, balansas – 1 370 Eur. Atsakovės teigimu, turi būti padalintos ir piniginės lėšos, paskolintos atsakovės motinos atsakovei, kuriomis naudojosi ieškovas (likusi negrąžinta skola yra 613,66 Eur). Nurodė, jog iš ieškovo atsakovei priteistina už daiktus ir įsiskolinimą suma yra 3 061,42 Eur (3132,76+613,66– 685 = 3 061,42) įskaitant piniginę kompensaciją.

3.         Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė nesutinkantis su atsakovės reikalavimu priteisti 2 600 Eur skolą, kad ji galėtų atsiskaityti su motina už pragyvenimą Vokietijoje. Pasak ieškovo, apie tokią skolą jis sužinojo tik iš atsakovės priešieškinio; atsakovės motina nepareiškė ieškovui jokios pretenzijos. Be to, ieškovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad jis papildomai išleidžia pinigų vaiko išlaikymui (kas mėnesį po daugiau nei 100 Eur), iš vieno tėvo išlaikymui pakanka 250 Eur sumos. Ieškovas nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes vaiko išlaikymui nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, neskaitant 200 Eur periodinio išlaikymo, jis papildomai išleido 587,54 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, neatitinka vaiko interesų, nesudaro galimybės ieškovui maksimaliai bendrauti su vaiku, neatsižvelgta į ieškovo darbo specifiką. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 242 Eur už kilnojamųjų daiktų įvertinimą, nes atsakovė nepateikė įrodymo, patvirtinančio sąskaitos apmokėjimą.

4.         Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškiniu prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka neprieštarautų mergaitės interesams, o ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai patenkintų mergaitės poreikius ir atitiktų jos interesus.

5.         Trečiasis asmuo Bigbank AS (kreditorius) atsiliepime informavo, kad 2022 m. birželio 4 d. su atsakove buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. CL-LTC-22014583, pagal kurią atsakovei suteiktas 6 500 Eur kreditas. Kreditorius nurodė, kad prievolė, kylanti iš Kredito sutarties, laikoma asmenine atsakovės prievole ir po santuokos nutraukimo turi likti nemodifikuota.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovo E. K. ir atsakovės O. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „K.“, atsakovei – iki santuokos turėtą pavardę „J.“. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su atsakove O. K., nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarką, pagal kurią:

1.                      Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą porinių metų savaičių šeštadieniais iš dukters gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos nuo 10.30 iki 11.00 val. bei grąžindamas vaiką po to savaitgalio einantį pirmadienį ryte į dukters ugdymo įstaigą.

2.                      Šventines dienas vaikas praleidžia:

-       Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d. ) iki 14 val. poriniais metais su motina, neporiniais – su tėvu;

-       šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 14 val. ir šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) poriniais metais su tėvu, neporiniais – su motina;

-       Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.): poriniais metais – su motina, neporiniais – su tėvu (porinius ar neporinius metus vertinant pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);

-       Katalikų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį): poriniais metais – su tėvu, neporiniais – su motina;

-       Katalikų šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį): poriniais metais – su motina, neporiniais – su tėvu;

-       Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

-       Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) – visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

-       Motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) – visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

-       Tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) – visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

-       Vaiko gimtadienį – tėvas praleidžia su dukra pirmą sekmadienį po dukros gimimo dienos, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su dukra numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;

-       Konkretų dukters paėmimo iš gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos laiką tėvai tarpusavyje raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, bendravimo programėlėmis ar pan.) suderina likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki šventinės dienos.

3.                      Tėvas praleidžia su vaiku vasaros atostogas iki 14 nepertraukiamų dienų Lietuvoje ar užsienyje, atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki numatomų atostogų, tėvas telefonu informuoja motiną apie išvykimo šalį (klimatą, reikalingus skiepus ir kt.). Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ryto, sugrąžina vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Kilus nesutarimams tarp tėvų dėl pasirenkamo atostogų laiko, pirmenybę pasirinkti nepertraukiamą 14 dienų atostogų su vaiku laiką lyginiais metais turi motina, nelyginiais – tėvas.

4.                      Motina neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be tėvo sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) tėvo pritarimui.

5.                      Tėvas neturi teisės išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be motinos sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) motinos pritarimui.

6.                      Motina ir tėvas nedarys nepagrįstų kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms, gydymui ar kitiems veiksniams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

7.                      Tėvai neprieštarauja vaiko bendravimui su skyriumi esančiu kitu iš tėvų elektroninėmis bendravimo priemonėmis, netrukdant įprasto vaiko dienos režimo. Bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką skyriumi esantis tėvas (motina) iš anksto suderina su tėvu (motina), pas kurį tuo laiku yra vaikas, kad nebūtų trukdomas įprastas vaiko dienos režimas. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, tėvai privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti vienas kitą.

8.                      Nepilnamečio vaiko sveikata rūpinsis abu tėvai ir apie nepilnamečio vaiko ligą, šalys informuoja viena kitą, priklausomai nuo to, pas ką tuo metu yra nepilnametis vaikas. Vaikui susirgus, tėvai apie tai informuoja vienas kitą ir gali aplankyti vaiką jo buvimo vietoje iš anksto susitarus;

9.                      Šioje bendravimo tvarkoje neaptarti pakeitimai ir papildymai galimi raštiškai (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis ir pan.) abiem tėvams susitarus.

10.                      Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas ar motina turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja kitą šalį apie šias aplinkybes raštu (el. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus.

11.                      Visais atvejais tėvai, bendraudami su nepilnamečiu vaiku, prie jo nerūko ir užtikrina, kad vaikas nebūtų tokioje aplinkoje, kurioje yra rūkoma.

12.                      Visi dėl bendravimo su vaiku tvarkos kylantys ginčai šalių sprendžiami geranoriškai, siekiant suderinti vaiko ir abiejų tėvų interesus.

7.       Teismas priteisė iš ieškovo E. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė atsakovę, priteisė iš ieškovo 270,81 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. K. naudai, priteisė atsakovei iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą įsiskolinimo sumą (270,81 Eur) nuo 2022 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė ieškovui E. K. namų kino sistemą Samsung HW-N950 Soundbar, žaidimų kompiuterį, 1 (vieną) Phillips lempą-šviestuvą, kuris likęs pas ieškovą, bei telefoną Samsung Galaxy S20 128 GB D. S. G981B; priteisė atsakovei O. K. televizorių Samsung QE55Q7FGM, 2 (du) Philips lempas-šviestuvus, esančius pas atsakovę, skalbimo mašiną Samsung, rūbų džiovyklę Samsung Optimal Dry 8 kg, šaldytuvą LG (duomenys neskelbtini), dulkių siurblį-robotą Xiaomi S5 max ir telefoną Samsung Galaxy S20 128 GB D. S. G981B. Teismas priteisė iš atsakovės 237,40 Eur kompensaciją E. K. naudai už jai tenkantį didesnės vertės turtą, nustatė, kad atsakovės prievolė trečiajam asmeniui Bigbank AS, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-22014583 yra asmeninė atsakovės prievolė. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl 2 600 Eur skolos priteisimo, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 154,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybei 110,24 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas.

8.       Iš liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys dažnai konfliktuodavo iki faktinio santuokinių ryšių nutraukimo. Teismas padarė išvadą, jog abi šalys nedėjo pakankamų pastangų santykiams išsaugoti, požiūrių skirtumams pašalinti, kompromisams atrasti. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovas būtų buvęs neištikimas atsakovei iki šalių santykių pablogėjimo ir kad būtent ši aplinkybė būtų buvusi priežastimi santuokos iširimui, pateikti įrodymai nepagrindžia; pati atsakovė nurodė apie galimą neištikimybę sužinojusi jau po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Teismas sprendė, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9.       Nenustatęs priežasčių, dėl kurių nepilnametės gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina, teismas sprendė, kad tokie ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini.

10.       Ieškovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką teismas nustatė įvertinęs kasacinio teismo praktiką, abiejų šalių pasiūlytas bendravimo su nepilnamete dukra tvarkas bei šalių teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas.

11.       Teismas nustatė, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, šalys neturi nekilnojamojo turto, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturintys asmenys. Šiuo metu atsakovės gaunamos pajamos yra šiek tiek didesnės nei nurodytos ieškovo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog abi šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 85,75 Eur, todėl remdamasis kasacinio teismo praktika teismas sprendė, jog minimalus išlaikymo dydis, kurį turėtų teikti kiekvienas iš tėvų ir kurio net nereikia įrodinėti, yra apie 275 Eur. Nustatęs, kad atsakovė su dukra gyvena nuomojamame būste, už būsto nuomą atsakovė moka po 450 Eur/mėn., o ieškovas gyvena savo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, nuomos už tai nemoka, teismas sprendė, kad dukters būtinųjų poreikių tenkinimui turi būti priskaičiuota ir suma, reikalinga būsto nuomai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, apskaičiuodama iš ieškovo priteistino išlaikymo dukrai dydį, prašo dukros išlaikymui skirtiną sumą padidinti 83 Eur/mėn. suma, kas sudaro vos 18 procentų visos nuomos kainos, tokią sumą laikė racionalia ir pagrįsta, kuri turi būti pridėta prie minimalių vaiko poreikių tenkinimui būtinos orientacinio išlaikymo dydžio sumos. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės prašoma priteisti dukters išlaikymui reikalinga 350 Eur/mėn. suma yra pagrįsta ir tokį jos reikalavimą tenkino. Teismas išlaidų už gyvybės draudimo įmokas nelaikė būtinomis vaiko kasdienių (fiziologinių, ugdymo ir t. t. ) poreikių tenkinimui, todėl jų nepriteisė.

12.       Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad savo bendravimo su dukra laikotarpiu išleidžia jos poreikiams, malonumams reikšmingas sumas, nesudaro pagrindo mažinti dukters išlaikymui priteistiną sumą. Pažymėjo, jog ieškovas pateikė mokėjimo kvitus, kuriais apmokėtos daugiausia su dukters pramogomis susijusios išlaidos (McDonalds, šokoladiniai kiaušiniai, desertai, žaislai ir pan.), kas negali būti laikoma būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu.

13.       Dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo 434,40 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą teismas nurodė, kad atsakovas neginčija dukros poreikių tenkinimui nurodytu laikotarpiu buvusios reikalingos sumos dydžio, tačiau teigia, jog jos poreikiams patenkinti yra išleidęs didesnes sumas, negu reikalauja ieškovė. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios iki kreipimosi į teismą ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 420 Eur, be to, dukrai pirko batus (39 Eur), 2022 m. vasario 14 d. sumokėjo 68,50 Eur, 2022 m. kovo 13 d. – 49 Eur už darželį, vaistų už 7,09 Eur (2022 m. kovo 19 d.). Pirkimo kvitų, kuriuose užfiksuotas žaislų pirkimas, lankymasis greito maisto restoranuose, saldumynų pirkimas, teismas nelaikė dukters būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidomis, taip pat nepripažino dukters poreikių tenkinimui išleista suma už komunalines paslaugas, nes mokesčiai sumokėti už laikotarpį, kuomet šeima dar gyveno kartu; be to, kartu gyveno ir ieškovo brolis. Teismas priteisė iš atsakovo 270,81 Eur išlaikymo įsiskolinimą (už 3 mėnesius ir 6 dienas, skaičiuojamą po 267 Eur per mėnesį (iš viso 854,40 Eur), iš susidariusios sumos atimdamas 583,59 Eur, kuriuos ieškovas skyrė dukters išlaikymui).

14.       Iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad ieškovo tėvai pervesdami pinigines lėšas, daugiausia nurodydavo, jog tai yra dovana anūkei ar šeimai, teismas padarė išvadą, jog iš ieškovo tėvų gautos lėšos buvo skirtos būtent šeimos poreikių tenkinimui, o už šias lėšas įgytas turtas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. 

15.       Teismas nurodė, kad prie atsakovės priešieškinio pridėtuose prieduose nurodytas turtas tarp šalių nedalintinas kaip nebeegzistuojantis (parduotas Vokietijoje), o likęs turtas vertintinas kaip bevertis, kadangi šalių nebenaudojamas ir jų pačių nevertinamas (sandėliuojamas tėvų rūsyje).

16.       Realiai egzistavusio turto (šalims pradėjus gyventi skyriumi) vertes teismas nustatė išvesdamas abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį.

17.       Kadangi po šalių santuokos iširimo televizoriumi Samsung jau beveik metus naudojasi ne tik atsakovė, bet ir šalių dukra, be to, Tarnybos pateiktuose dokumentuose užfiksuota, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje (jo kambaryje) taip pat yra televizorius, šį turtą teismas priteisė atsakovei, nustatydamas, kad jo vidutinė vertė – 165 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovo argumentus, kad namų kino sistema buvo ieškovės dovana jam gimtadienio proga, ir kad atsakovė neneigė šios aplinkybės, teismas šį turtą priteisė ieškovui, nurodydamas, kad jo vidutinė vertė 180 Eur. Vertindamas dukters interesus, 2 šviestuvus Philips, kuriuos išsivežė atsakovė, teismas priteisė atsakovei. Nesant pareikštų priešingų reikalavimų, teismas tenkino ieškovo reikalavimus priteisti atsakovei skalbimo mašiną Samsung (nustatė turto vidutinę vertę 160 Eur), rūbų džiovyklę Samsung (nustatė turto vidutinę vertę 210 Eur), šaldytuvą LG (nustatė turto vidutinę vertę 345 Eur), Xiaomi SSH dulkių siurblį (nustatė turto vidutinę vertę 155 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad pas kiekvieną iš šalių liko po 1 identišką telefoną, teismas padarė išvadą, jog atliktinas priešpriešinis įskaitymas ir telefonų vertė nenustatinėtina. Kadangi ieškovas teigdamas, jog kompiuteris yra sugedęs, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, o liudytoju apklaustas ieškovo brolis nurodė, jog grįžęs po darbo, ieškovas kompiuteriu žaisdavo žaidimus, atsakovė nurodė, jog ieškovas kompiuterį mediacijos metu įvertino 1 400 Eur, ir šios aplinkybės ieškovas neneigė, teismas padarė išvadą, jog šis turtas priteistinas ieškovui, nustatant jo vertę 1 400 Eur.

18.       Vertindamas šalių, liudytojų paaiškinimus, kad atsakovei automobilis reikalingas vaikui nuvežti ir parsivežti, liudytojos (atsakovės pusseserės) paaiškinimus, jog automobiliui sugedus, ji siūlė atsakovei važinėti taksi, šalių paaiškinimus, jog ankstesniems jų turėtiems automobiliams taip pat yra atsiradę variklio gedimai ir automobilius šalims yra tekę parduoti itin maža kaina, taip pat įvertinęs tai, jog praėjus vos porai savaičių nuo automobilio Mercedes-Benz pardavimo, atsakovė pasiėmė 6 500 Eur kreditą kito automobilio, kuris vos 4 metais naujesnis (pirma registracija 2009 m. rugsėjo 10 d.) už šalių turėtą Mercedes-Benz (pirma registracija 2005 m. spalio 10 d.) pirkimui, teismas pripažino, jog atsakovė įrodė, kad automobilį Mercedes-Benz ji pardavė pastarajam sugedus. Pažymėjo, jog tai, kad 2021 metais automobiliui buvo atlikta techninė patikra, savaime nereiškia, jog praėjus metams automobilis negalėjo sugesti. Teismo vertinimu, nepagrįsta reikalauti iš atsakovės, jog ji apsiimtų automobilį pardavinėti dalimis. Įvertinęs tokių pačių automobilių (Mercedes-Benz A170, 2005 m.) su variklio defektu vertes, teismas padarė išvadą, jog atsakovės nurodyta vertė – 200 Eur – yra reali, pagrįsta ir įrodyta byloje surinkta medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo tėvas lėšas automobiliui pervedė dar iki šalių santuokos sudarymo, o nuo to laiko šalys pakeitė net keletą automobilių, keli automobiliai parduoti itin pigiai dėl variklio gedimų, teismas sprendė, kad automobilis Mercedes-Benz jau buvo perkamas ne už ieškovo asmenines, o už bendras šeimos lėšas.

19.       Nenustatęs, kad atsakovės motinos pervestos lėšos (613,66 Eur) yra paskolintos, kad iš atsakovės motinos gautomis lėšomis naudojosi atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo tėvai šeimai nuolat pervedinėjo įvairaus dydžio pinigų sumas, dėl ko tikėtina, jog paramą ar dovanas šeimai galėjo teikti abiejų sutuoktinių tėvai, teismas minėtos sumos į šeimos dalintino turto balansą neįtraukė.

20.       Kadangi atsakovei tenka turto už 1 275 Eur, teismas sprendė, kad ieškovas turėtų jai sumokėti 162,50 Eur kompensaciją. Nustatęs, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, prievolę kreditoriui pagal sutartis dėl mobiliųjų telefonų Samsung Galaxy S20 įsigijimo išsimokėtinai ir toliau mokėjo tik ieškovas, kad atsakovė vieną telefoną pasiėmė sau, juo toliau naudojosi, tačiau už telefoną įmokų ieškovui nekompensavo, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl ½ dalies įmokų (t. y. už vieną telefoną) už laikotarpį nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium iki sutarties pabaigos, t. y. 10 mėnesių, ir iš atsakovės priteisė 399,90 Eur kompensaciją ieškovo naudai. Atlikęs tarpusavio reikalavimų užskaitymą (už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį ir kompensaciją, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovui už telefono įmokas), sprendė, jog galutinai atsakovė ieškovui turi sumokėti 237,40 Eur kompensaciją (399,90-162,50).

21.       Teismas nurodė, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl 2 600 Eur skolos jos motinai priteisimo nepateikė įrodymų, jog buvo sudaryta sutartis tarp ieškovo, atsakovės ir atsakovės motinos, nepateikė duomenų, jog atsakovės motina būtų pareiškusi tokį reikalavimą bent vienai iš šalių, nepateikė įrodymų, kad jai būtų suteikta teisė atstovauti motinos interesus, o pati atsakovės motina kreditorinio reikalavimo byloje nėra pareiškusi, todėl atsakovės reikalavimą dėl 2 600 Eur skolos ieškovės motinai priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Dėl ieškovo nesutikimo su atsakovės prašymu atlyginti išlaidas, patirtas už kilnojamųjų daiktų verčių nustatymą, teismas nurodė, jog atsakovė pateikė UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2022 m. birželio 8 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CKI04037, šios bendrovės Konsultaciją dėl turto kainos rinkoje K-22-06-06-I38. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog paslauga atsakovei buvo suteikta, todėl ji turėjo būti apmokėta. Vien formalus apmokėjimo dokumento nepateikimas nesudaro pagrindo spręsti, jog išlaidos nebuvo patirtos. Teismas nustatė, jog vidutiniškai tenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų ir 36,40 proc. priešieškinio reikalavimų, ir proporcingai tenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, bei atlikęs šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 1 154,06 Eur (1 370,50 Eur – 216,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

23.       Ieškovas E. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 24 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisiant iš ieškovo E. K. nepilnamečio vaiko A. K. naudai 280 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės į atsakovės O. K. nurodytą banko sąskaitą, vaiko išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo 270,81 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. K. naudai. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą įsiskolinimo sumą (270,81 Eur) nuo 2022 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui žaidimų kompiuterį, priteisiant atsakovei žaidimų kompiuterį be piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovui; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei O. K. televizorių Samsung QE55Q7FGM, priteisiant E. K. televizorių Samsung QE55Q7FGM, išmokant O. K. piniginę kompensaciją, kuri sudaro ½ televizoriaus vertės - 165 Eur, t. y. 82,5 Eur, atsižvelgiant į teismo įvertinimą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai piniginę kompensaciją už nepagrįstai parduotą santuokos metu įsigytą bei skyrybų proceso metu įvertintą ir įtrauktą į šeimos dalytino turto balansą transporto priemonę - keleivinį automobilį MERSEDES-BENZ A170, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri sudaro 1/2 dalies automobilio vertės - 2 200 Eur, t. y. yra 1 100 Eur; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės 237,40 Eur kompensaciją E. K. naudai už jai tenkantį didesnės vertės turtą, nes pakeitus teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, perskirstytinas apelianto ir atsakovės kompensacijos dydis, atsižvelgus į kiekvienai iš šalių sprendimu priteistino turto vertę. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 154,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, perskirstyti apelianto ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgus į kiekvienai iš šalių sprendimu priteistino turto vertę bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo valstybės naudai 110,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, yra šališkas. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

23.2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir išlaikymo dydžio nustatymo sąlygas, neįvertino faktinių bylos duomenų: vaiko amžiaus, vaiko poreikių, vaiko sveikatos būklės, vaiko tėvų materialinės padėties, apelianto išdėstytų vaiko poreikių ir vaiko poreikių paskaičiavimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė teismui paskaičiavimų apie patiriamas išlaidas, vaiko poreikius, jų neįvardino, nenurodė, kaip planuoja šešiametės dukros poreikiams išleisti per mėnesį 785,75 Eur. Teismo išvada, kad vaiko išlaikymo dydis 280 Eur (su indeksacija 341 Eur/mėn.), nepakankamas mažamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui šiuo metu, nepagrįsta. Teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

23.3. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad atsakovės mėnesinis darbo užmokestis - apie 1 900 Eur, todėl jai pakanka pajamų nuomojamo buto išlaikymui. Apelianto mėnesinis darbo užmokestis - apie 900 Eur (atskaičius mokesčius), jokių kitų pajamų, santaupų, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto jis neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko išmoką, šiuo metu vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį būtų skiriama 645,75 Eur dydžio suma (280 x 2 + 85,75 Eur), o atsižvelgiant į indeksavimą - 767, 75 Eur /mėn. (341 Eur x 2 + 85,75 Eur). Teismas neatkreipė dėmesio, kad apeliantas grįsdamas vaiko poreikius, nurodė, jog kiekvieną mėnesį dukters poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip 530 Eur, į kurias jau buvo įtraukęs ir išlaidas būsto išlaikymui - 70 Eur bei transportui - 30 Eur, taip pat neatsižvelgė į periodinių išmokų indeksavimą. Teismas priteisė per didelę vaiko išlaikymo sumą.

23.4. Teismas nepagrįstai reikšminga pripažino aplinkybę - atsakovės gyvenimą su dukra nuomojamame bute ir mokėjimą už būsto nuomą po 450 Eur/mėn. bei tai, kad apeliantas gyvena savo tėvų nuosavybės teise priklausančiame bute, nuomos už tai nemoka. Pažymi, jog apeliantas gyvena savo tėvų bute laikinai. Apelianto tėvai tik dėl apelianto šeimos grįžimo į Lietuvos Respubliką nutraukė buto nuomos sutartį su nuomininkais. Po santuokos nutraukimo apeliantas kitaip spręs savo gyvenimo sąlygas. Pažymi, jog apeliantas moka mokesčius už komunalines paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės tėvai taip pat turi būstą. Laikinas apsigyvenimas tėvų bute nesudaro sąlygų padidinti vaiko išlaikymo dydį. Atsakovė turi galimybę paimti būsto kreditą, kad ateityje turėtų nuosavą būstą. Teismo vertinimas, kad 83 Eur/mėn. suma turi būti pridėta prie minimalių vaiko poreikių tenkinimui būtinos orientacinio išlaikymo dydžio sumos, yra tinkamai neargumentuotas. Teismas šališkai patenkino atsakovės reikalavimą priteisti 350 Eur dydžio vaiko išlaikymo sumą per mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas teikė vaikui didesnį nei minimalų išlaikymą, bendravimo metu su vaiku kiekvieną mėnesį papildomai pagal vaiko norus ir poreikius išleido apie 100 Eur bei kiekvieną mėnesį moka 30 Eur draudimo įmoką, vaiko ligos atveju kreipiasi į gydytojus, daro reikalingus tyrimus bei perka vaistus. Atsakovės teiginiai, kad minėtas draudimas naudingas tik apeliantui, o ne vaikui, kad jis tokiu būdu nori sumažinti išlaikymo dydį, yra nepagrįstas, atsižvelgiant į ERGO Life Insurance SE draudimo taisykles bei į konsultantės raštišką paaiškinimą dėl draudimo sąlygų. Apeliantas nurodo galintis mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis 280 Eur/mėn. tik į atsakovės nurodytą banko sąskaitą (išlaikymo sumą indeksuojant). Teismas be pagrindo padarė išvadą, jog apeliantas savo bendravimo su dukra laikotarpiu išleisdamas jos poreikiams, malonumams reikšmingas pinigines sumas nori mažinti dukters išlaikymui priteistiną sumą. Apeliantas norėjo teismui įrodyti, kad visapusiškai rūpinosi dukra ir neteikė prašymų tokiu pagrindu sumažinti vaiko išlaikymo sumą. Teismo išvada, kad su dukters pramogomis susijusios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui, prieštarauja suformuotai teismo praktikai ir vaiko interesams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, saldumynų ir kitų maisto produktų pirkimas dukrai yra vaiko poreikiai maistui, o žaislų pirkimas yra poreikis tobulėjimui, restoranų lankymas yra vaiko poreikis laisvalaikiui, bendravimui, todėl jie turi būti laikomi ir pripažinti mažametės dukters būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidomis. Teismas nepagrįstai priteisė 350 Eur/mėn. išlaikymą, nes apeliantui nepakaks piniginių lėšų pragyvenimui.

23.5. Ieškovė prašė priteisti 434,40 Eur skolą už vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. gegužės 16 d., kuomet minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių sudarė 730 Eur, o juos atskaičius - 533,65 Eur. Vaiko pinigai nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. sudarė 73,5 Eur. Taigi, minimali suma, kurią vaiko išlaikymui turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, atsakovės nurodytu laikotarpiu turėjo sudaryti bent po 230 Eur/mėn. Apeliantas prie vaiko išlaikymo prisidėjo pinigais ir pirkdamas daiktus bei minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui išleido 929,17 Eur sumą, kuri viršijo atsakovės reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas nepagrįstai padidino orientacinį išlaikymo dydį iki atsakovės prašomos sumos, t. y. 267 Eur/mėn., atsižvelgiant tik į tai, jog dukra gyveno su motina nuomojamame bute. Apeliantas vidutiniškai kiekvieną mėnesį teikė vaikui apie 309 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, tai yra daugiau nei atsakovės prašoma suma 267 Eur/mėn. Minėtu laikotarpiu vaikas po keletą dienų į savaitę gyveno su apeliantu; balandžio mėnesį ieškovas daugiau nei savaitę prižiūrėjo sergantį vaiką.

23.6. Teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 265 straipsnio nuostatas. Apeliantas teigia niekada neteikęs reikalavimo, kad 2022 m. vasario 15 d. išleista 344,53 Eur suma už buto komunalines paslaugas už 2022 m. sausio mėnesį būtų pripažinta dukters poreikių tenkinimui skirta suma. nereiškė reikalavimo atsakovei sumokėti jam dalį komunalinių mokesčių, nepaisant to, kad tuo metu jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

23.7.        Teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nesigilino į automobilio pirkimo-pardavimo detales ir nepagrįstai padalino šeimos kilnojamąjį turtą bei sudarė kompensacijų balansą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė prieš santuokos nutraukimą be apelianto žinios ir sutikimo šeimos kilnojamus daiktus su pirkimo - pardavimo dokumentais, kvitais ir instrukcijomis išvežė iš apelianto tėvų buto, 2022 m. sausio 8 d. iš savo banko sąskaitos išgrynino gautus iš savo tėvų ir M. K. -L. pervestus pinigus, skyrybų proceso metu atsisakė nuo apelianto pasiūlymo geranoriškai nustatyti automobilio Mercedes-Benz Al70 naudojimosi tvarką, draudė apeliantui naudotis šeimos automobiliu. Pažymi, kad dėl atsakovės veiksmų apeliantas realiai negalėjo pasinaudoti eksperto paslaugomis, kad įrodytų automobilio pagerintą būklę, buvo priverstas pats įvertinti šeimos turtą, jo būklę įrodinėti nuotraukomis bei liudytojų parodymais. Apeliantas į turto padalijimo balansą neįtraukė žaidimo konsolės bei kompiuterio, kurie yra sugedę (kompiuteryje sugedęs kietasis diskas) ir pasiūlė atsakovei juos pasiimti. Atsakovė nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė daiktus, kurie realiai neegzistuoja, yra parduoti. Apeliantas pasiūlė atsakovei automobilį, kurio vidutinė rinkos vertė 2 200 Eur, palikti jam natūra, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją (1 100 Eur), bet atsakovė jos atsisakė, be apelianto žinios skyrybų proceso metu nepagrįstai pardavė minėtą automobilį savo motinos firmai už 200 Eur.  Atsakovė nepagrįstai sumažino bendro turto padalijimo balansą. Teismas vadovavosi tik tais duomenimis, kuriuos teikė atsakovė, išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, nepasisakė dėl visų apelianto nurodytų argumentų, todėl padarė šališką, neteisingą išvadą, priteisdamas apeliantui už nepagrįstai parduotą automobilį Mercedes-Benz gautas pajamas - 100 Eur. Tokia išvada prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pažeidžia apelianto kaip bendrasavininko teises ir teisėtus interesus, dėl atsakovės neteisėtų, neatsakingų veiksmų apeliantas patyrė materialinę žalą.

23.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės. Pasak apelianto, tarp ginčas kilo dėl minėto automobilio nepagrįsto pardavimo ir dėl automobilio pardavimo gautų pajamų. Apeliantas nurodė, kad automobilį MERSEDES-BENZ Al70 atsakovės motinos firma pardavinėjo už 2 450 Eur ir tik pagal atsakovės prašymą pardavimo kaina buvo sumažinta ir jis jai parduotas už 1 500 Eur. Tai nereiškia, kad tai buvo reali automobilio kaina. Remiantis internetinio portalo Autoplius.lt 2022 metų duomenimis automobilio MERSEDES-BENZ Al70, 2005 m., rinkos kaina svyravo nuo 2 500 Eur iki 2 750 Eur, todėl apelianto atliktas automobilio su pakeistais ratais įvertinimas (2 200 Eur) yra objektyvus. Apeliantas, žinodamas minėto automobilio būklę bei kiek pinigų buvo panaudota jo būklės pagerinimui, kokios detalės buvo pirktos ir pakeistos, norėjo gauti minėtą automobilį natūra, išmokant atsakovei protingą kompensaciją. Apeliantas teigia, jog automobilio pirkimo-pardavimo sandoris kelia abejones dėl teisėtumo ir sąžiningumo.  Teismo išvados (sprendimo 200 punktas), yra subjektyvios, šališkos, teisiškai neargumentuotos, prieštarauja šalių paaiškinimams ir neatskleidžia priežasčių, kodėl šeimos automobilis buvo parduotas be kito bendrasavininko sutikimo ir žinios, kodėl atsakovė nepateikė apeliantui pasiūlymo pirkti sugedusį automobilį. Atsakovės pusseserės paaiškinimai bei atsakovės motinos pažyma apie sugedusį automobilį kelia abejones dėl objektyvumo. Teismas, nepaisydamas apelianto prieštaravimo, priėmė 2022 m. spalio 22 d. pažymą dėl automobilio techninio stovio bei jos pagrindu padarė neteisingą išvadą, kad labai tikėtina, jog minėtas automobilis pardavimo metu buvo sugedęs. Atkreipė dėmesį, kad pažyma sudaryta ne pagal standartinį automobilio techninio apžiūros aktą, kurios forma pripažįstama ir naudojama Vokietijoje; nėra žinoma, kur buvo apžiūrėtas minėtas automobilis, neaiškus apžiūros laikas, koks specialistas apžiūrėjo automobilį, kuris diagnozavo variklio gedimą, nėra nurodyta variklio gedimo priežastis. Pažymėjo, kad atsakovė nuolat keitė versijas apie automobilio gedimo vietą. Atsakovės parodymai yra prieštaringi, o jos nurodytos faktinės aplinkybės dėl automobilio variklio gedimo nepatvirtintos įrodymais ir kelia abejones. Pažyma išduota praėjus beveik 5 mėnesiams po automobilio pardavimo, todėl kelia abejones, kad vadovė galėjo atsiminti ir nurodyti variklio cilindrų kompresijos atmosferos kiekį ir kitas smulkmenas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, automobilio pardavimo kaina neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl galimos kompensacijos dydžio už parduotą transporto priemonę įgytą santuokos metu ir nepagrįstai parduotą skyrybų proceso metu. Atsakovė turi sumokėti apeliantui piniginę kompensaciją pagal ieškinyje nurodytą minėto automobilio rinkos kainą.

23.9. Apeliantas nesutinka su sprendimu priteisti televizorių Samsung atsakovei. Teismas neįvertino ir atmetė apelianto argumentus, kad atsakovė nuomoja butą su televizoriumi, todėl antras televizorius jai nebūtinas, o apeliantas liko be televizoriaus. Atsakovės teiginys, kad nuomojame bute yra mažas televizorius neįrodytas. Atsakovei priteistas beveik visas šeimos kilnojamas turtas natūra.

23.10. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo kompiuteris su žaidimų konsole Playstation priteisiamas apeliantui, nustatant, kad jo vidutinė vertė – 1 400 Eur, kadangi jis buvo pirktas Vokietijoje prieš 6 metus ir šiuo metu jis nefunkcionuojantis, todėl neturi vertės. Atsakovės nurodymas, jog apeliantas kompiuterį mediacijos metu įvertino 1 400 Eur nėra reikšmingas, nes tai buvo jo pirkimo kaina. Kompiuterio ir žaidimų konsolės egzistavimas ir apelianto geranoriškas jų atidavimas atsakovei be kompensacijos ir yra reikšmingas įrodymas, kad kompiuteris yra tikrai sugedęs. Liudytojo R. K. (apelianto brolio) parodymai neįrodo, kad šiuo metu kompiuteris yra funkcionuojantis, nes liudytojo atsakymas yra be konkretaus laiko, kada apeliantas juo žaisdavo. Apeliantas teismo posėdžio metu teigė, kad mediacijos metu buvo kalbėta apie kompiuterio kainą, o ne apie jo įvertinimą.

23.11. Apeliantas nesutinka su teismo išvada atlyginti atsakovei 242 Eur išlaidas už kilnojamųjų daiktų verčių nustatymą, nes atsakovė į bylą nepateikė šių išlaidų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Atkreipė dėmesį, kad išankstinė sąskaita nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, saugoti ją nėra būtina, šios rūšies sąskaitos nėra traukiamos į apskaitą; tai nėra dokumentas, kuriuo pagrindžiamos išlaidos. Atsakovė keletą kartų buvo perspėta, kad nepateikė apmokėjimą patvirtinančio dokumento, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė sumokėjo už minėtas paslaugas; teismui nėra pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentas.

23.12. Teismas priėmė atsakovės priešieškinį, kuris neatitiko procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Atsakovė reiškė reikalavimą dėl 2 600 Eur skolos priteisimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Be to, 2022 m. birželio 4 d. tarp atsakovės ir Bigbank AS buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, tačiau atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų neturi. Bigbank AS laiku nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu ir tik 2023 m. vasario 3 d. teisme gautas šio asmens atsiliepimas. Apeliantas pažymi, kad atsakovė skyrybų metu įsigijo automobilį, nepranešusi minėtos faktinės aplinkybės teismui. Teigia, kad atsakovė turėjo laiku patikslinti pateikto procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, pareikšti apie turimus kreditinius įsipareigojimus ir apie transporto priemonės įsigijimą santuokos nutraukimo metu, pateikti priešieškinį pagrindžiančius įrodymus, kad nevilkintų bylos nagrinėjimo.

23.13. Pakeitus ginčijimą teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į kiekvienai iš šalių teismo sprendimu priteistino turto vertę bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

24.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apelianto E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimo atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovui taikyti CPK 95 straipsnį dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisės normomis, už bylos vilkinimą ir paskirti iki 5 000 Eur baudą iš kurios iki 50 procentų skiri atsakovei CPK 95 straipsnio 3 dalį  – sumokėti 900 Eur depozitą už atsakovės išlaidas už teisines paslaugas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

24.1.Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino bei išnagrinėjo abiejų sutuoktinių faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai nustatė abiem sutuoktiniams priklausančią turto dalį ir mokėtino vaikui išlaikymo dydį.

24.2.Teismas teisingai nustatė, jog apeliantas yra pajėgus mokėti po 350 Eur/mėn. vaiko išlaikymui. Ieškovas pripažino, jog vaiko išlaikymui išleisdavo žymiai daugiau nei, kad priklausė jam mokėti. Apeliantas pats prieštaraudamas savo argumentams įrodo, jog tam, kad būtų patenkinti būtinieji vaiko poreikiai, būtina mokėti po 350 Eur/mėn. Apeliantas skunde pasisako, jog akivaizdu, kad vaiko išlaikymas 767,75 Eur/mėn. (340 Eur x2 +85,75 Eur) užtikrins vaiko būtinus nuolatinius poreikius ir šiuo atveju nebūtų pažeisti vaiko ir jo tėvų teisės bei interesai. Atsakovė daro išvadą, kad su visais kitais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti, jie nepagrįsti ir neturi pagrindo.

24.3. Teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl automobilio Mercedes-Benz A170 vertės. Teismas padarė tinkamą išvadą, jog atsakovės nurodyta vertė – 200 Eur – yra reali, pagrįsta ir įrodyta byloje surinkta medžiaga. Atsakovė atkreipė dėmesį į skundo 35 punktą, kaip vieną iš daugelio apelianto iškraipytų faktų, kuriame minima, kad 2022 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su vokiškos firmos Real-Life UG vadove, tačiau nutyli, kad ta pati transporto priemonė buvo įsigyta prieš beveik 2 metus už 1 500 Eur, už kurią ieškovas dabar prašo priteisti 2 200 Eur be jokių svarių įrodymų. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino ir tai, kad transporto priemonė Mercedes- Benz A170 2022 m. gegužės 20 d. buvo parduota iki ieškovo ieškinio padavimo dienos. Teigia, kad apeliantas ne tik viso proceso metu tris kartus tikslindamas ieškinį, bet ir teikdamas skundą piktnaudžiauja savo teisėmis, skunde išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau buvo išsamiai išnagrinėjęs. Atsakovė prašo ieškovui už bylos vilkinimą paskirti iki 5 000 Eur baudą. Pažymi, kad ieškovas nevykdė pirmosios instancijos sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Mokėjimas buvo atliktas tik tada, kai atsakovė kreipėsi į antstolių kontorą.

24.4.Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas buvo šališkas, atsakovė atkreipė dėmesį, kad apeliantas niekada nereiškė teismui nušalinimo, todėl preziumuojama, jog pripažino procesą kaip teisėtą, teisingą ir pagrįstą.

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

25.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27.       Byloje nustatyta, kad        šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, užregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 3175. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. K.. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių. Atsakovė pateikė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

28.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisiant iš ieškovo E. K. nepilnamečio vaiko A. K. naudai 280 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 15 dienos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės į atsakovės O. K. nurodytą banko sąskaitą, taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo 270,81 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. K. naudai bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas atsakovei.

29.       Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino faktinių bylos duomenų, t. y. vaiko amžiaus, vaiko poreikių, vaiko sveikatos būklės, tėvų materialinės padėties, apelianto išdėstytų vaiko poreikių ir jų paskaičiavimo, neįvardino vaiko poreikių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė teismui paskaičiavimų apie vaiko patiriamas išlaidas.

30.       Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

31.       Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

32.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

33.       Tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. 

34.       Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, apelianto argumentai dėl detalaus šalių nepilnamečio vaiko poreikių vertinimo nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliantas priešieškinyje savo nurodomą vaiko poreikių sumą grindžia savo nuomone. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo didesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymo poreikį, kurį grindė pateiktais įrodymais apie atsakovės išlaidas už būsto nuomą. Akcentuodamas, jog savo teikiamą paskaičiavimą jau buvo įtraukęs 70 Eur būsto išlaidų bei 30 Eur transportui, apeliantas neatskleidė, kokiais faktiniais duomenimis rėmėsi nurodydamas šias sumas.

35.       Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai reikšminga aplinkybe laikė atsakovės gyvenimą su dukra nuomojamame bute ir mokėjimus už būsto nuomą, bei tai, jog apeliantas gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute ir nuomos už tai nemoka. Pažymi, jog jis tėvų bute gyvena tik laikinai ir po santuokos nutraukimo savo gyvenimo sąlygas spręs kitaip, kad atsakovės tėvai taip pat turi būstą, todėl neatmetama galimybė dėl jos apsigyvenimo tėvų bute, be to, atsakovė turi galimybę paimti kreditą bei ateityje turėti nuosavą būstą. Mano, jog laikinas apsigyvenimas tėvų bute nesąlygoja vaiko išlaikymo sumos padidinimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad vertinant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio klausimą, reikšmingi duomenys apie vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį teismo sprendimo priėmimo metu. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė faktiškai nepatiria būsto nuomos išlaidų apeliantas nenurodo. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę, šalims pateikus ieškinį, sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. 

36.       Apelianto pozicija, kad teikiant priteisto dydžio išlaikymą, apeliantui nepakaks piniginių lėšų pragyvenimui, yra prieštaringa, nes jis taip pat teigia, kad apelianto ir atsakovės finansinė situacija nėra sudėtinga. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

37.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturintys asmenys. Nors apeliantas pabrėžia, jog (bendravimo metu) papildomai išleidžia pinigus, kurių dydis priklauso nuo vaiko norų ir poreikių, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, t. y. tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi vaikais našta, nes su juo gyvena vaikai, o kitas iš tėvų tik teikia išlaikymą pinigais ir auklėjant vaikus dalyvauja epizodiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014, kt.).

38.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepagrįstai priteistą sumą skaičiuoja su indeksacija. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimą reglamentuoja Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – Aprašas). Indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

39.       Atsižvelgiant į šias nuostatas, akivaizdu, jog tais metais, kuriais priimtas sprendimas, priteista išlaikymo suma neindeksuojama, o vėliau indeksavimas taikomas tik esant Apraše nustatytoms sąlygoms. Kita vertus, apelianto teiginiai, jog 280 Eur /mėn. dydžio išlaikymo suma (su dabartine indeksacija – 341 Eur/mėn.) su vaiko pinigais (85,75 Eur/mėn.) yra pagrįsta ir pakankama, kad užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius, nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų (apeliacinio skundo 6, 14 punktai), rodo, kad ieškovas iš esmės sutinka teikti 341 Eur dydžio išlaikymą. Ši suma itin nežymiai skiriasi nuo teismo priteistos išlaikymo sumos (skirtumas 9 Eur), todėl ir dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą.

40.       Nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo 270,81 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, apeliantas grindžia, be kita ko, tapačiais argumentais dėl didesnės nei orientacinio išlaikymo sumos skaičiavimo (t. y. dėl atsakovės nuomojamo būsto bei nuomos mokesčio įtakos išlaikymo dydžiui). Kadangi dėl šių skundžiamo sprendimo motyvų pasisakyta, apeliacinės instancijos teismas šių motyvų papildomai jų nekartoja.

41.       Taip pat ieškovo nuomone, teismo išvada, jog ieškovo pateikti pirkimo kvitai, kuriuose užfiksuotas begalinis žaislų pirkimas, lankymasis greito maisto restoranuose, saldumynų pirkimas, negali būti laikomi dukters būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidomis, nepagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui. Apeliantas neteisingai restoranų lankymą priskiria mažametės dukters poreikiui laisvalaikiui ir bendravimui, o pasisakydamas dėl saldumynų ir žaislų pirkimo, neatsižvelgė į tai, jog teismas akcentavo jų gausą. Tai, kad ieškovas pirkdavo saldumynus ar žaislus, nepagrindžia, jog ieškovas užtikrino būtinuosius nepilnametės dukters poreikius. 

42.       Apelianto argumentai, kad teismas, pasisakydamas, jog apeliantas dukters poreikių tenkinimui išleistą sumą už buto komunalines paslaugas, kuomet šeima gyveno kartu, peržengė ieškinio ribas, atmestini kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo rezultatui.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo

43.       CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

44.       Apeliantas nurodo, kad teismas, dalindamas kilnojamąjį turtą, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė prieš santuokos nutraukimą be apelianto žinios ir sutikimo šeimos kilnojamuosius daiktus su pirkimo – pardavimo dokumentais, mokėjimo kvitais ir instrukcijomis išvežė į savo nuomojamą butą, kad prieš santuokos nutraukimą iš savo banko sąskaitos išgrynino iš savo tėvų gautus ir M. K.-L. pervestus pinigus, kad skyrybų metu atsisakė nuo apelianto pasiūlymo geranoriškai nustatyti šeimos  automobilio naudojimosi tvarką ir kt., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtos aplinkybės neturi tiesioginės įtakos turto padalinimo klausimų teisingam išnagrinėjimui. Apeliantas akcentuoja, jog dėl neteisėto daiktų išvežimo jis negalėjo pasinaudoti eksperto paslaugomis, bet nenurodo, kad prašė skirti ekspertizę, tačiau teismas netenkino tokio prašymo, kad atsakovė ribojo ekspertams apžiūrėti kilnojamuosius daiktus (išskyrus automobilį) ir pan. Apelianto teiginiai, jog jis į dalintino turto balansą neįtraukė žaidimo konsolės Playstation bei kompiuterio, nes jie yra sugedę ir siūlė atsakovei juos pasiimti, savaime nereiškia, kad šis turtas neturi būti traukiamas į dalintino turto balansą. Ieškovas neneigia, kad šiuo turtu naudojosi būtent jis, ir kad minėti daiktai yra pas ieškovą, taigi, apeliantas galėjo pagrįsti nurodomas aplinkybes apie gedimus ir faktinę šio turto vertę. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė daiktus, kurie parduoti Vokietijoje, taip pat motinos skolą, nėra susiję su skundžiamo sprendimo turiniu bei apeliacinio skundo dalyku – apeliantas nenurodo, kad natūra padalinti daiktai, kurie neegzistuoja.

45.       Pasak apelianto, teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, nukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, vadovavosi tik tais duomenimis, kuriuos teikė atsakovė, išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl visų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

46.       Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

47.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, kt.). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

48.       Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas jam 100 Eur už parduotą automobilį Mercedes Benz, padarė neteisingą, šališką išvadą. Teisėjų kolegija ieškovo poziciją, kad teismas neteisingai nustatė ginčo esmę (teigia, jog tarp šalių kilo ginčas ne dėl automobilio vertės, o dėl jo nepagrįsto pardavimo ir gautų pajamų) laiko nepagrįsta. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantas neginčija aplinkybės, kad automobilis yra parduotas, pirkimo – pardavimo sutarties neginčijo, o patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją už parduotą santuokos metu įgytą keleivinį automobilį Mercedes-Benz, kurią sudaro ½ dalies automobilio rinkos kainos, t. y. 1 110 Eur. Suformuluotas reikalavimas apibrėžė įrodinėtinas aplinkybes, t. y. ieškovui kompensacijos dydį susiejus su automobilio rinkos verte, teismas spręsdamas reikalavimo pagrįstumo klausimą, turėjo įvertinti šalių pateiktus įrodymus apie turto rinkos vertę.

49.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog automobilio pardavimo metu jis buvo sugedęs ir būtent dėl šios priežasties buvo parduotas. Pagal pateiktas tokių pačių automobilių (Mercedes-Benz A170, 2005 m.) su variklio defektu vertes, teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta vertė – 200 Eur – yra reali, pagrįsta ir įrodyta, todėl įtraukdamas į balansą parduoto automobilio vertę, vadovavosi būtent šia verte (turto pinigine išraiška). 

50.       Apeliantas teiginį, kad reali automobilio vertė – 2 200 Eur, grindžia automobilį šalims pardavusios įmonės, priklausančios atsakovės motinai, puslapyje nurodyta pardavimo kaina (2 450 Eur), jo įsigijimo aplinkybėmis (t. y., kad kaina atsakovės prašymu buvo sumažinta, tačiau, apelianto teigimu, tai nereiškė rinkos kainos), taip pat interneto portalo Autoplius.lt 2022 metų duomenimis apie automobilio Mercedes-Benz pardavimo kainas, kurios svyruoja nuo 2 500 Eur iki 2 750 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė taip pat pateikė įrodymus iš interneto portalo Autogidas.lt, kuriame nurodytos kainos (atkreiptinas dėmesys, jog pateiktos senesnių, nei ginčo automobilis, pardavimo kainos) ženkliai skiriasi nuo pateiktų duomenų. Kita vertus, šiuo atveju, nustatant ginčo automobilio rinkos vertę jo pardavimo metu, reikšminga skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, kad jis buvo sugedęs.

51.       Apelianto įsitikinimu, atsakovės pusseserės paaiškinimai bei atsakovės motinos pažyma apie sugedusį automobilį kelia abejones dėl objektyvumo, nes jas sieja giminystės ryšys, taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad pažyma dėl techninio stovio surašyta atgaline data ir neatitinka tokiai pažymai keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus. Apeliantas teiginio, kad Vokietijoje pripažįstama ir privalomai naudojama tik standartinė automobilio techninės būklės apžiūros akto forma, nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė, kokiais atvejais tokią formą pildyti yra privaloma ir pan. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad ne apžiūros metu išduota pažyma apie pirkimo-pardavimo metu buvusį automobilio techninį stovį negali būti laikoma įrodymu CPK 177 straipsnio prasme ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas šiuos įrodymus vertino kartu su aplinkybėmis apie tai, jog atsakovė kitą automobilį įsigijo už kredito lėšas (paėmė 6 500 Eur kreditą), kad ir ankstesniems šalių turėtiems automobiliams buvo atsiradę variklio gedimai, ir automobilius šalims tekę parduoti itin maža kaina. Teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga ir kaina, už kurią šalys įsigijo automobilį (1 500 Eur). Nors apeliantas pateikė skelbimą, kuriame nurodyta didesnė pardavimo kaina, ji negali būti laikoma automobilio verte, nes už tokią kainą automobilis nebuvo nupirktas.

52.       Apeliantas akcentuoja, jog dėl atsakovės veiksmų (automobilio pardavimo) jis negalėjo pasinaudoti eksperto paslaugomis, kad įrodytų automobilio pagerintą būklę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien pardavimo faktas savaime nereiškia, kad galimybė gauti įrodymus apie realią turto vertę buvo apribota. Apeliantas nenurodo, kad prašė teismo išreikalauti iš automobilį nupirkusios įmonės ar atitinkamų registrų dokumentus apie automobilį (jo buvimo vietą, transportavimą, registraciją, tolesnį perleidimą ir kainą (jeigu perleistas) ar pan.). 

53.       Apeliantas, atsakovės nesąžiningumą grindžia jos elgesiu atsisakant ieškovo siūlomos 1 100 Eur kompensacijos už automobilį, ir už jį gaunant 100 Eur. Apeliantas nurodo, jog posėdžio metu į apelianto atstovės klausimą, kodėl ji atsisakė kompensacijos už automobilį, atsakovė neva pasakė, kad neįtikima, jog apeliantas galės jai išmokėti tokio dydžio kompensaciją  ir manė, kad apeliantas neturi tokios pinigų sumos. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašą, pastebi, jog apeliantas neteisingai interpretuoja atsakovės atsakymą. Atsakovė nurodė, jog ieškovas kompensacijos nesiūlė. Iš tolesnio atsakymo taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė pripažino buvus tokį pasiūlymą, nes atsakovė atsakė - „pagal tai, kaip jūs teigiate, balandžio mėnesį, kad buvo siūlyta 1 100 Eur, tai yra net nelogiška, nes pas jį banko sąskaitoje tuo metu net nebuvo, kas reikštų, kad jis realiai negalėtų įvykdyti“. Poziciją, kad apeliantas kompensacijos nesiūlė, atsakovė buvo išdėsčiusi ir savo procesiniuose dokumentuose.

54.       Gan gausūs apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto abejonių automobilio pirkimo- pardavimo sandorio teisėtumu neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui, kadangi byloje minėtas sandoris nėra ginčijamas. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė šeimos automobilį nepagrįstai pardavė, kad sumažintų dalintino turto balansą, siekdama didesnės materialinės naudos nutraukiant santuoką, tačiau, kaip šioje nutartyje jau buvo minėta, ginčo atveju, sprendžiant reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, reikšmingas ne turto pardavimo faktas, o jo vertė.

55.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo išvadą, kad automobilis jo pardavimo metu buvo sugedęs, laikyti nepagrįsta. Teismas pagrįstai rėmėsi tokių pačių automobilių (Mercedes-Benz A170) su variklio defektu verte, ir sprendė, jog atsakovės nurodyta vertė – 200 Eur – yra reali. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).  

56.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl nustatytos parduoto automobilio vertės nėra pagrindo.    

57.       Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei priteistas televizorius Samsung QE55Q7FGM. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog po šalių santuokos iširimo šiuo turtu jau beveik metus naudojasi ne tik atsakovė, bet ir šalių dukra, be to, Tarnybos pateiktuose dokumentuose užfiksuota, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje (jo kambaryje) taip pat yra televizorius, šį turtą priteisė atsakovei, nustatydamas, kad jo vidutinė vertė – 165 Eur. Apeliantas teigia, jog teismas neįvertino jo argumentų, kad atsakovė nuomoja butą su televizoriumi, todėl antras televizorius jai nebūtinas, o apeliantas lieka be televizoriaus; taip pat nurodo, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybos išvadoje Nr. 1SD-(8.1.27Mr) neužfiksuota, kad apelianto gyvenamojoje vietoje (jo kambaryje) yra televizorius. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų Tarnybos išvadų turinį, atkreipia dėmesį, kad duomenys apie ieškovo kambaryje esamą televizorių užfiksuoti 2022 m. birželio 15 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 1ŠTA-325. Taigi, apeliantas neteisus, teigdamas, kad teismo nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Apeliantas neįrodė, kad neturi televizoriaus, taip pat neįrodė poreikio turėti antrą televizorių. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, padalijant turtą natūra, atsižvelgiama, be kita ko, į nepilnamečių vaikų interesus. Kadangi nagrinėjamu atveju nepaneigta teismo nustatyta aplinkybė, kad šiuo turtu (televizoriumi) naudojasi ir šalių dukra, nėra jokio pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei televizorių, todėl ši apeliacinio skundo dalis taip pat atmestina.

58.       Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteistas kompiuteris su žaidimų konsole, nustatant, kad jo vertė – 1 400 Eur. Teigia, jog jis pirktas Vokietijoje prieš 6 metus, šiuo metu yra nefunkcionuojantis ir vertės neturi, o įvertinti nemato prasmės ekonomiškumo aspektu; šį daiktą nemokamai gali atiduoti atsakovei. Ieškovas nurodo, jog liudytojo R. K. (apelianto brolio) parodymai, kad tėvų bute brolis kompiuterį turėjo, kartais žaisdavo po darbo, neįrodo aplinkybės, kad šiuo metu apeliantas naudojasi kompiuteriu, ir kad jis yra funkcionuojantis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie parodymai atskleidžia, kad šiais daiktais naudojosi būtent ieškovas; šio turto poreikis atsakovei nenustatytas. Kadangi būtent ieškovas įrodinėja, kad minimas turtas yra sugedęs ir neturi jokios vertės, pagal bendrąsias įrodinėjimo paskirstymo taisykles, numatytas CPK 178 straipsnyje, jis ir turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Vien apelianto nurodytas faktas, kad kompiuteris yra šešerių metų senumo, neatskleidžia (neįrodo) konkrečios jo vertės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo išvadas dėl šalių turto – kompiuterio su žaidimų konsole padalinimo pripažinti nepagrįstomis.    

59.       Apelianto abejonės dėl 2022 m. birželio 8 d. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ išrašytos išankstinės sąskaitos (už konsultaciją dėl turto kainos rinkoje), kurios suma 242 Eur, apmokėjimo taip pat nepagrįstos. Nors apeliantas nurodo, jog teismas suklydo, nenurodydamas, jog tai išankstinė sąskaita, kuri nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, tačiau pats atskleidžia šios sąskaitos esmę, t.y. kad tik sumokėjus už sutartas prekes ar paslaugas, jos bus parduotos ar suteiktos, o nesumokėjus – pardavėjas niekuo neįsipareigoja. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė būtent į tai, kad byloje pateikta šios bendrovės Konsultacija dėl turto kainos rinkoje, kas reiškia, kad paslauga atsakovei buvo suteikta. Remiantis paties apelianto argumentais, paslaugos suteikimas reiškia, kad išankstinė sąskaita buvo apmokėta. Paslaugos suteiktos atsakovės naudai, o duomenų, kad juridinis asmuo paslaugas suteikė neatlygintinai, nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju vien formalus apmokėjimo dokumento nepateikimas nesudaro pagrindo spręsti, jog išlaidos nebuvo patirtos.

60.       Apeliantas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų pažeidimo, nurodo, jog teismas priėmė atsakovės priešieškinį, kuris neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau šioje dalyje išdėstytų aplinkybių nesusiejo su apeliacinio skundo dalyku. Teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo vertinimui.

61.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

62.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu, prašo ieškovui skirti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą iki 5 000 Eur baudą iš kurios iki 50 procentų skiri atsakovei. Nurodė, jog apeliantas viso proceso metu tikslindamas tris kartus ieškinį, taip pat ir teikdamas šį skundą piktnaudžiauja savo teisėmis, nes skunde išdėstyti tie patys argumentai, kurie jau buvo pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai išnagrinėti per pakankamai ilgą laiką.  

64.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

65.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).

66.       Pažymėtina, kad teisė teikti apeliacinį skundą nustatyta įstatyme. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti skiriama bauda, todėl prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmetamas.

67.       Taip pat atsakovė suformulavo prašymą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Mano, kad ieškovas pateikęs apeliacinį skundą gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes nevykdė pirmosios instancijos sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir nemokėjo alimentų. Mokėjimas buvo atliktas tik tada, kai atsakovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl vykdomosios bylos iškėlimo bei antstolė pradėjo vykdymą, išsiuntė raginimą sumokėti vaiko išlaikymo  įsiskolinimą. Teigia, kad depozito dydis turėtų būti ne mažesnis 900 Eur.

68.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovės išdėstytos aplinkybės rodo, kad ieškovas antstolei pradėjus vykdymą sumokėjo įsiskolinimą, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra dirbantis, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl minėtas atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu. Atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti duomenys apie pradėtą išieškojimą siejami su prašymu dėl užstato mokėjimo, o ne su atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindimu, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).  

69.       Atsakovė O. K. pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už teisines paslaugas. Pridėjo I. L. 2023 m. birželio 9 d. O. K. išrašytą 900 Eur sąskaitą faktūrą SF-0609-1/2023 už teisinę konsultaciją pirmosios ir antrosios instancijos teisme, dokumentų rengimą.

70.       Pažymėtina, jog CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad sąskaitą išrašė advokatė ar advokato padėjėja, taip pat apie atstovavimą šioje byloje, todėl atsakovės nurodomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai nepriteistinos. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovės O. K. prašymus dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skyrimo, įpareigojimo sumokėti užstatą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

 

 

 

Teisėjos                     Loreta Bujokaitė            

 

 

                    Jadvyga Mardosevič

 

                                                                               Inga Staknienė