Civilinė byla Nr. 2A-1300-467/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23522-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 164,93 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiuose namuose Karaliaučiaus g. 5-37, Karaliaučiaus g. 5A-31, Karaliaučiaus g. 5B-18, Karaliaučiaus g. 5B-32, Karaliaučiaus g. 5B-4, Tolminkiemio g. 17-23, Karaliaučiaus g. 5A-47, Vilniuje, kurie kaip socialinis būstas nuomojami nepasiturinčioms šeimoms. Išnuomojus butą, su nuomininku sudaroma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuomininkas atsiskaito už elektros energiją, sunaudotą bute bei namo bendroms reikmėms. Laikotarpiais, kai butai nėra išnuomoti, t.y. nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, butuose negyvenama ir atitinkamai nenaudojama elektros energija, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms, kadangi tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Todėl laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, privalo apmokėti buto savininkas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra butų, esančių Karaliaučiaus g. 5-37, Karaliaučiaus g. 5A-31, Karaliaučiaus g. 5B-18, Karaliaučiaus g. 5B-32, Karaliaučiaus g. 5B-4, Tolminkiemio g. 17-23, Karaliaučiaus g. 5A-47, Vilniuje, savininku, tačiau šiuos būstus patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Be to vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas siekia pagrįsti ieškinyje nurodytą įsiskolinimą yra informacijos apie priskaitymus už elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms (laisvuose butuose), lentelė. Šis įrodymas nelaikytinas tinkamu.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 ŠĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškinio padavimo dienos ieškovas būtų teikęs sąskaitas ar reiškęs kokias nors pretenzijas atsakovui ar buto gyventojams - tiesioginiams paslaugų vartotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 164,93 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 164,93 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. liepos 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo bute buvo negyvenama ir atitinkamai nenaudojama elektros energija. Tačiau, nepaisant to, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), nes tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Todėl teismas sprendė, kad tais laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, privalo apmokėti buto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė. Vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, mokesčius ir įmokas, susijusias su bendrojo turto išlaikymu, proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, apskaičiuoja bendrojo naudojimo patalpų administratorius. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad bendrai už elektros energiją, sunaudotą bendroms reikmėms, proporcingai minėtų butų plotui, priskaičiuota 164,93 Lt, nurodyti įsiskolinimo laikotarpiai, kuriais minėti butai nebuvo išnuomoti. Pateikta informacinė lentelė apie priskaitymus už elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms, yra nenuginčyta, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotų sumų tikslumu. Teismas konstatavo, kad atsakovui, kaip butų savininkui, kyla pareiga atsiskaityti, kurios ji tinkamai neįvykdė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas ir tinkamai nemotyvavo sprendimo, taip pat tinkamai neįsigilino į susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei neįvertino byloje pateiktų įrodymų svarumo. Teismas ne tik netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau taip pat pažeidė proceso teisės normų taikymo taisykles. Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi juridinį asmenį - SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybes gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1-1538 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės vardu bylose, susijusiose su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiklos sritimi. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybė yra butų, esančių Karaliaučiaus g. 5-37, Karaliaučiaus g. 5A-31, Karaliaučiaus g, SB-18, Karaliaučiaus g. 5B- 32, Karaliaučiaus g. 5B-4, Tolminkiemio g. 17-23, Karaliaučiaus 5A-47, Vilniuje, savininkė, tačiau šiuos būstus patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Tinkama šalimi civiliniame procese nelaikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė arba, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Teismas visiškai nevertino trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime išdėstytų argumentų.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės už jai priklausantiems butams priskaičiuotas skolas už namų bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė informacinę lentelę, neva įrodančią 164,93 Lt skolą. Atsakovo vykdoma socialinio būsto nuomos veikla (funkcija) yra viešas interesas, todėl teismas šioje byloje privalėjo veikti aktyviai ir užtikrinti, kad byloje būtų nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant socialinio būsto klausimus. Tiek atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, tiek trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimuose nurodė, kad ieškovo teikiama informacinė lentelė nėra tinkamas įrodymas ir nepatvirtina nei ieškovo paslaugos suteikimo, nei jos dydžio ar vertės, t.y. kad šis įrodymas neatitinka CPK 177 straipsnio 4 dalies nuostatų. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes - ieškovo paslaugų suteikimo faktą, dydį, skolos paskaičiavimo metodiką, teisingumą ir paskaičiavimą atlikusio asmens kompetenciją bei įgalinimus šiuo klausimu, įstatymais nustatytos atsiskaitymų tvarkos laikymąsi, buvo galima tinkamai pritaikyti teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tik konstatavo faktą, jog bendrai už elektros energiją, sunaudotą bendroms reikmėms, proporcingai minėtų butų plotui, priskaičiuota 164,93 Lt, nurodyti įsiskolinimo laikotarpiai, kuriais minėti butai nebuvo išnuomoti, pateikta informacinė lentelė apie priskaitymus už elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms, sumos yra nenuginčytos, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotų sumų tikslumu. Teismas nenurodė, kokių įrodymų visetas teismui leido konstatuoti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Ieškovo pateikta informacinė lentelė neįrodė, nepagrindė ieškovo paslaugų teikimo fakto, dydžio, vertės ir kitų, skolos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo nustatymui svarbių aplinkybių. Nors teismas sprendime nurodė, kad paskaičiavimus atlieka namo administratoriai, ieškinys pareikštas AB LESTO, kuris nėra namo administratorius. Kuo remiantis teismas konstatavo ieškovo teisę reikšti tokius reikalavimus, teismas nepasisakė, nors rėmėsi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais. Taip pat teismas nevertino trečiojo asmens atsiliepime nurodytų argumentų, jog- ieškovas nepagrįstai rėmėsi LAT 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuota teisės aiškinimo praktika.
Ieškovas AB LESTO atsiliepime prašo apeliacinius skundus atmesti ir skirti atsakovui bei trečiajam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra tinkamas – Vilniaus miesto savivaldybė. Patikėjimo teisė į ginčo butus viešame registre trečiojo asmens vardu nėra registruota, be to SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra atsakovo įgaliota institucija atstovauti teismuose atsakovo interesus, t.y. veikia kaip atsakovo atstovas, tačiau atsakovu byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslauga. Pozicija, kad reikalavimą dėl apmokėjimo už elektros paslaugas turi teikti ne ieškovas, o namo administratorius yra nepagrįsta. Elektros energiją tiekia ieškovas, todėl jis turi teisę reikalauti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Namo administratorius, administruojantis daugiabutį, tik apskaičiuoja kiekvienam butui tenkančią sumą. Be to teismo pareiga atitinkamo pobūdžio bylose veikti aktyviai neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigų ir nepareigoja teismo rinkti įrodymus už šalis. Atsakovai nepateikė į bylą jokių duomenų, paneigiančių ieškovo paskaičiuotą įsiskolinimą. Atsakovai nepagrįstai įrodymų rinkimo funkcijas siekia perkelti tik teismui. Kadangi atsakovo ir trečiojo asmens procesinė pozicija yra nepagrįsta, nepagrįsti ir jų apeliaciniai skundai, laikytina, jog jie piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl ko jiems skirtinos baudos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai, esantys Karaliaučiaus g. 5-37; Karaliaučiaus g. 5A-31; Karaliaučiaus g. 5B-18, Karaliaučiaus g. 5B-32; Karaliaučiaus g. 5B-4; Karaliaučiaus g. 5A-47, Vilniuje, taip pat butas adresu Tolminkiemio g. 17-23, Vilniuje. Minėti butai atitinkamais laikotarpiais nebuvo išnuomoti, juose niekas negyveno, todėl proporcingai butų plotui buvo priskaičiuoti mokėjimai už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, kurią ieškovas pareikštu ieškiniu ir prašė priteisti iš butų savininko (atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir ieškinyje nurodytą sumą priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovas ginčija tokią teismo išvadą, motyvuodamas tuo, kad tinkamu atsakovu pagal pareikštą ieškinį turi būti byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių nuostatų (29 p. (aktualus – 18 p.) ir 83 p. (aktualus – 96 p.)), išaiškino, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014). Pastaroji taisyklė – kad faktinis elektros energijos vartojimas nėra teisiškai reikšmingas – aktualus ir nagrinėjamu atveju, t.y. tiek elektros energijos vartojimo bute, tiek bendro naudojimo patalpose atveju pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, jei su nuomininku nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tenka buto savininkui, kadangi būtent jo įrenginiai (priklausantys jam asmeninės ir (ar) bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 str. 1 d.) yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Taigi, tuo atveju, jeigu elektra bendro naudojimo patalpose yra suvartojama bendrai nuosavybei išlaikyti, buto savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla, be kita ko, ir iš CK 4.76 straipsnio, tuo tarpu jeigu elektra bendro naudojimo patalpose suvartojama asmeniniams butų gyventojų poreikiams tenkinti, butų savininko pareiga už ją atsiskaityti (jeigu, kaip minėta, su butų gyventojais (nuomininkais) nėra sudarytos rašytinės elektros-energijos pirkimo-pardavimo sutarties) kyla vien iš jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių prijungimo prie elektros energijos teikimo tinklų, t.y. sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos nereguliuoja teisinių santykių dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo tarp energijos tiekėjo ir kitų – ne buitinių – energijos vartotojų, nereiškia, kad sutarties, sudarytos (šilumos) tiekėjo ir patalpų, į kurias tiekiama (šiluma), savininko – juridinio asmens, sudarymo momentas negali būti apibrėžiamas taip pat – nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo fakto (pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Taigi nustačius, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir apelianto Vilniaus miesto savivaldybės, atmestini kaip nepagrįsti ir abiejų apeliantų argumentai, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo netinkamam atsakovui. Juo labiau, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neteigė ir neteikė įrodymų, kad nurodytais ginčo laikotarpiais ginčo patalpose kas nors būtų gyvenęs.
Atmestinas apelianto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentas, kad teismas byloje privalėjo veikti ex officio, surinkti visus objektyvius įrodymus, gindamas viešąjį interesą. Pažymėtina, kad teismo pareigas įrodinėjimo procese nustato CPK 179 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teiginį, kad ginčo santykiai yra susiję su viešuoju interesu. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne iš socialinio būsto nuomos santykių, o iš elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių. Todėl atsakovo juridinio asmens forma – savivaldybės įmonė – savaime neimplikuoja viešojo intereso, kuris savo turiniu yra savarankiškas ir skiriasi nuo savivaldybės intereso (CPK 83 str.1 d. 5 p.) egzistavimo. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).
Apeliantas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovo pateikti paskaičiavimai-lentelė nėra tinkamas įrodymas CPK 177 straipsnio prasme, nes jie nepagrįsti pirminiais įrodymais, ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t.y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014). Šių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.
Apelianto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentai, kuriais įrodinėjamos aplinkybės, sudarančios pagrindą sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos atleisti (CK 6.259 str.), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes byloje yra sprendžiamas ne apelianto Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės, bet įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra klausimas, o tai, kaip žinia, yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai (CK 1.138 str. 4, 6 p.).
Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, bylos įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl keisti arba naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė