Baudžiamoji byla Nr. e1-2595-865/2023

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30899-2023-9 

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 

Teismas

n u s t a t ė :

V. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 08.55 val., (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET)14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 18 d. įtariamuoju apklaustas V. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio16 d., apie 8.30 – 9.00 val. automobiliu „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš savo namų esančių adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ten važiavo tartis dėl darbo, nes yra laisvai samdomas (duomenys neskelbtini). Jis yra automobilio „Volvo S80“ valdytojas, o savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilį dar nėra pilnai išsimokėjęs, todėl automobilis jam nepriklauso. 2023 m. rugpjūčio 16 d., ryte atsikėlė, susiruošė, nusimaudė ir išvažiavo, alkoholio tą rytą nevartojo. Alkoholį paskutinį kartą vartojo 2023 m. rugpjūčio 15 d., vakare. Namuose būdamas vienas gėrė alų, išgėrė gal 4-5 skardines alaus ir apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Tikriausiai dėl karščio, jo kūno sudėjimo ir kitų aplinkybių alkoholis užsilaikė jo organizme, nes tą rytą jautėsi gerai. Jau buvo netoli tikslo į kurį važiavo, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaip suprato, greičiausia buvo reidas. Pareigūnai liepė prasipūsti į alkotesterį, prisimena, kad pripūtė 1,91 promiles. Jį atvažiavo draugas paimti, automobilį ir jo raktelius paliko pareigūnams ir išvažiavo. Pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei graužia save dėl tokio savo poelgio. Sėdo už vairo, nes nuoširdžiai jautėsi gerai, net neturėjo minties, kad gali pripūsti promilių. Priklausomybių ligų centro įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Daugiau šiuo metu apie įvykį pasakyti neturi ką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 22 d. liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2023 m. rugpjūčio 16 d. dirbant pajėgose (duomenys neskelbtini), kartu su kolegomis dirbo pagal planą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 9.00 val. sustabdė „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, šis neigė, kad yra išgėręs, jam atidarius langą, iš karto nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Alkotesteriu patikrino vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu nustatė 1,91 prom. girtumą. Tada atliko neblaivumo nustatymo aktą ir po maždaug 15 min. alkotesteriu blaivumą patikrino antrą kartą. Antru pūtimu nustatė 2,01 prom. girtumą. Automobilis „Volvo S80“ buvo išvežtas į saugomą aikštelę, vairuotojo atžvilgiu dėl jo vairavimo transporto priemonę neblaiviam pradėjo ikiteisminį tyrimą, asmeniui įteikė šaukimą. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. L. 2023 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, (duomenys neskelbtini) g., patikrinimui buvo sustabdytas „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu pūtimu, apie 08.56 val., pastarajam buvo nustatytos 1.91 promilės. Po pirmo pūtimo vairuotojui buvo atliktas neblaivumo nustatymo aktas ir atliktas antras pūtimas, kurio metu, apie 09.13 val. buvo nustatytos 2.01 promilės.

Įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokole nurodoma, kad automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, stovi stovėjimo aikštelėje, kuri nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, automobilio priekis atsuktas į gatvės puse. Automobilis iš išorės turi kėbulo apgadinimus, t. y apgadintas priekinis bamperis ir keleivio pusės priekinės bei galinės durelės turi įbrėžimų. Atidarius vairuotojo duris matomas prie pavarų svirties gulintis cigarečių pakelis „LD“, ant keleivio sėdynės guli mineralinio vandens butelis bei juoda kuprinė. Ant galinės sėdinės guli krepšys, kurio viduje yra alaus skardinės „Ekstra“ ir „Tauras“, dvi skardinės tuščios ir vienas plastmasinis vieno litro tūrio butelis alaus, kuris taip pat tuščias. Gale ant grindų guli sulankstoma kėdė žalios spalvos maiše. Automobilio bagažinėje guli maišai su statybiniais įrankiais. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta.

Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. Š. nustatyti šis neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pastarajam atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0693“, patikros sertifikato Nr. 1940737 ir apie 08.56 val. nustatytos 1,91 promilės, antro tikrinimo metu, apie 09.13 val. nustatytos 2,01 promilės.

„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0693“ duomenimis V. Š., 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 08.53 val. nustatytos 1,91 promilės, antro tikrinimo metu, apie 09.13 val. nustatytos 2,01 promilės.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 17 d. išrašo nustatyta, kad automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „VOLVO S80“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 4 750,00 Eur.

Vairuotojų registro 2023 m. rugpjūčio 9 d. išraše nurodoma, kad V. Š. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.30 – 9.00 val., automobiliu „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš savo namų esančių adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie liepė prasipūsti į alkotesterį. Prisimena, kad pripūtė 1,91 promiles. Alkoholį paskutinį kartą vartojo 2023 m. rugpjūčio 15 d., vakare. Namuose būdamas vienas gėrė alų, išgėrė gal 4-5 skardines alaus. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas tyrėjas V. L. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. dirbant pajėgose (duomenys neskelbtini), kartu su kolegomis dirbo pagal planą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, todėl (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 9.00 val. sustabdė „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo ir jam atidarius langą, iš karto nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Alkotesteriu patikrino vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu nustatė 1,91 prom. girtumą. Tada atliko neblaivumo nustatymo aktą ir po maždaug 15 min. alkotesteriu blaivumą patikrino antrą kartą. Antru pūtimu nustatė 2,01 prom. girtumą. Faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. L. 2023 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma informacija, o taip pat alkoholio matuoklio – „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0693“ duomenys bei 2023 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurių matyti, kad V. Š. buvo nustatytas šis neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o panaudojus alkoholio matuoklį pirmu pūtimu, apie 08.56 val. nustatytos 1,91 promilės, antru pūtimu, apie 09.13 val. nustatytos 2,01 promilės.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. Š. 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 08.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. Š. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais ir prašo skiriamą baudą sumokėti dalimis. 

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 2811 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, V. Š. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad pastarasis dirba. Teismo vertinimu, V. Š. nėra sistemingas teisės pažeidėjas. Byloje nepateikta duomenų apie pastarojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre. V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Prokuroro pasiūlyta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad V. Š. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga V. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad V. Š. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 1,91 promilės alkoholio daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Taigi, V. Š. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – 3 (treji) metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nuo dienos, kai V. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. Š., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis, įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini,) priklausantį trečiajam asmeniui – įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. Š. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė pakankamai judrioje miesto dalyje, kurioje buvo sustabdytas patikrinimo metu. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 4 750,00 Eur.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvos Respublikoje sisteminanti duomenų bazė VšĮ „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina nustatyta 4 750,00 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

        Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos G. J. 2023  m. rugpjūčio 18 d. nutarimu V. Š. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento (Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto(duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, galiojančio iki (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

V. Š. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, galiojantis iki (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti V. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. Š. transporto priemonės „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, – 4750,00 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

V. Š. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, galiojančio iki (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

V. Š. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“, galiojantį iki (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2595-865/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                            Irma Randakevičienė