TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,

sekretoriaujant Renatai Majauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui R. P.,

atsakovės atstovui advokatui P. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Infrastructure“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavesta“, trečiajam asmeniui A. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Į posėdį neatvyko trečiasis asmuo, apie posėdį informuotas. Prašymų, pareiškimų negauta.

Ieškovės atstovas R. P. prašo priteisti iš atsakovės 12 191,96 Eur skolos, 1 545,03 Eur delspinigių, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 310,00 Eur žyminio mokesčio ir nurodė, kad UAB TEC Infrastructure (toliau - „Ieškovas“) ir UAB „Kavesta“ (toliau - „Atsakovas“) 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. 21079AIS1 (toliau - „Pirmoji sutartis“), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo parengti objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai - Gargždai - Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ darbo projektą ir perduoti jį Atsakovui, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su Ieškovu sutartyje nustatyta tvarka. 2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė projektavimo sutartį Nr. 22044S1MMTF (toliau - „Antroji sutartis“), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo parengti objekto „Kelio Nr. 2220 Eglynai - Dauparai 4,980 km viadukas“ paprastojo remonto aprašą, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su Ieškovu sutartyje nustatyta tvarka. Pirmosios sutarties pagrindu Ieškovas 2023 m. vasario 6 d. pateikė Atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 4, o 2023 m. vasario 28 d. pateikė šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC230028, iš viso 3 600,96 Eur sumai. Šios sąskaitos Atsakovas iki šiol yra visiškai neapmokėjęs.

Antrosios sutarties pagrindu Ieškovas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė Atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC22000296, iš viso 8 591 Eur sumai. Šios sąskaitos Atsakovas iki šiol yra visiškai neapmokėjęs. Nurodyti atliktų darbų aktai yra patvirtinti tiek Ieškovo, tiek Atsakovo atstovų parašais. Tai paliudija, kad Atsakovas yra priėmęs Ieškovo atliktus darbus.

Pirmosios sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktas nustato, kad Atsakovas su Ieškovu turi atsiskaityti per 5 darbo dienas po to, kai Atsakovas gauna apmokėjimą iš AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau - AB LAKD; nuo 2024-03-05 – AB Via Lietuva), tačiau ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Antrosios sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktas nustato, kad Atsakovas su Ieškovu turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo iš AB LAKD už Užsakovo priimtus atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras.

Nuo ieškinio 3 punkte nurodytos PVM sąskaitos faktūros pateikimo Atsakovui yra praėję daugiau nei 30 dienų, taigi terminas apmokėti šią sąskaitą jau yra suėjęs. Atsakovas praleido Pirmojoje sutartyje nustatytus maksimalius atsiskaitymo terminus.

Susisiekęs su statytoju AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ Ieškovas sužinojo, kad už pagal ieškinio 4 punkte pateiktuose atsiskaitymo dokumentuose nurodytus darbus statytojas su Atsakovu atsiskaitė ne vėliau kaip 2023 m. kovo pabaigoje. Tai reiškia, kad terminas, kuriuo Atsakovas turėjo atsiskaityti su Ieškovu, baigėsi ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 7 d.

Neapmokėdamas nurodytų sąskaitų, Atsakovas pažeidžia savo sutartimis prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti su Ieškovu už tinkamai atliktus darbus sutartyse nustatyta tvarka (Pirmosios ir Antrosios sutarčių specialiųjų sąlygų 3.1 punktas, bendrųjų sąlygų 8.4 punktas). Atsakovas tokiu būdu taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.704 straipsnio 1 punkte nustatytą savo, kaip projektavimo darbų užsakovo, pareigą apmokėti projektuotojui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Ieškovas 2023-05-25 d. elektroniniu paštu nusiuntė Atsakovui priminimą apie vėlavimą atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas. Į šį raginimą Atsakovas neatsakė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus iš Atsakovo Ieškovui priteistina visa pagal ieškinio 3 - 4 punktuose nurodytas sąskaitas neapmokėta suma, sudaranti 12 191,96 Eur.

Pirmosios ir Antrosios sutarčių bendrųjų sąlygų 10 punktas nustato, kad užsakovui Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius su vykdytoju, vykdytojas turi teisę be atskiro įspėjimo ir nemažindamas kitų savo teisių gynimo priemonių, skaičiuoti Specialiųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Pirmosios, Antrosios ir Trečiosios sutarčių specialiųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad užsakovo vėlavimo atveju delspinigiai sudaro 0,02% (dvi dešimtosios procento). Sutartyse nurodyta delspinigių norma skaičiais ir žodžiais nesutampa.

Sutartyse nėra nurodyta, kokiam parašymui (skaičiais ar žodžiais) yra teikiamas prioritetas tuo atveju, kuomet sumos ar kiti dydžiai nesutampa parašyti skaičiais bei žodžiais; tokio klausimo nereglamentuoja ir CK. CK 1.8 str. 1 d. nurodoma, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Skaičiais ir žodžiais neišreikštos kainos nesutapimą reglamentuoja viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose nuosekliai formuojama prezumpcija, kad skaičiais ir žodžiais pateiktai kainai ar sąnaudoms nesutampant, teisinga yra laikoma kaina žodžiais (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 57 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Šią analogiją pritaikius aptariamų sutarčių kontekste konstatuotina, kad turėtų būti taikoma Pirmojoje, Antrojoje ir Trečiojoje sutartyse žodžiais nurodyta delspinigių norma, t. y. dvi dešimtosios procento.

Kaip nurodyta ieškinio 9 punkte, Atsakovas yra praleidęs sutartyse nustatytus atsiskaitymo terminus. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas yra įgijęs teisę reikalauti sutartyse nustatyto dydžio delspinigių. Susikaupusi delspinigių suma, apskaičiuota atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, ieškinio pateikimo metu sudaro 1 545,03 Eur.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Aptariamu atveju Ieškovas, Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, įgijo teisę į sutartyje numatytas palūkanas (delspinigius), kaip yra išdėstyta ieškinio 13 - 17 punktuose.

Ieškovas nesutinka su Atsakovo teiginiais, esą Antrosios sutarties pagrindu projektavimo darbai buvo parengti su trūkumais ir dėl to Atsakovas neva neturįs pareigos už juos atsiskaityti su Ieškovu. Vienintelis Atsakovo nurodomas pagal Antrąją sutartį parengtų darbų trūkumas yra neparengta eismo reguliavimo schema. Ieškovas nesutinka su tuo, kad šios schemos neparengimas laikytinas Antrosios sutarties pagrindiniu Ieškovo atliktų darbų trūkumu. Antrosios sutarties pagrindu Ieškovas rengė paprastojo remonto aprašą. Tai yra atskira projekto rūšis, išskirta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 1 d. 9 p. Paprastojo remonto aprašo sudėtis detalizuojama statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 35 punkte, kuriame nurodoma, kad paprastojo remonto aprašą sudaro: (a) projekto antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais duomenimis; (b) aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, patalpos (patalpų) adresas, pagrindinė naudojimo paskirtis, jei paprastojo remonto darbai bus atliekami atskirose pastato dalyse; statinio kategorija, adresas; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai (neprivaloma įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo), neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai (neprivalomi įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo); (c) paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai (neprivalomi įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo); (d) pastato fasadų brėžiniai M1:100-M1:200 (kai keičiama pastato išvaizda) įvairios įrangos, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos, kurios tvirtinamos ant pastato fasado ar šlaitinio stogo, atveju pastato sienos ar stogo šlaito, ant kurio tvirtinama, brėžinys M1:100-M1:200 (kai keičiama pastato išvaizda). Taigi, pagal normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus, eismo organizavimo schemos į paprastojo remonto aprašo apimtis nepatenka.

Statytojo parengtoje bendrojoje techninėje specifikacijoje (Antrosios sutarties priedas Nr. 1) eismo organizavimo schemos parengimas taipogi nėra numatytas. Atsakovas atsiliepime nurodo tik bendro pobūdžio techninės specifikacijos punktus, kuriuose nėra aiškaus įpareigojimo parengti eismo organizavimo schemą kelyje po remontuojamu viaduku. Pagaliau, net jei toks įpareigojimas techninėje specifikacijoje ir būtų numatytas, tai savaime nereikštų, kad šis įpareigojimas Antrąja sutartimi perkeliamas Ieškovui. Bendrojoje techninėje specifikacijoje aptariami ne tik projektavimo, tačiau ir statybos darbų vykdymo klausimai, o Ieškovui, kaip Atsakovo subrangovui, Antrąja sutartimi buvo perleistas tik paprastojo remonto aprašo parengimas, į kurio apimtis eismo organizavimo schemų parengimas apskritai nepatenka.

Eismo organizavimo schemų parengimo atskyrimas nuo paprastojo remonto aprašo parengimo nėra vien formalus. Iš praktinės pusės žiūrint, eismo organizavimo schemas prasminga rengti būtent tada, kai statybos darbų rangovas, paprastojo remonto aprašo ribose pasirenka atliekamų darbų technologiją - įgyvendinimo priemones, darbų eiliškumą. Tik turint šiuos duomenis eismo organizavimo schema gali būti parengiama taip, kad būtų pateisinama ekonomiškai. Jei parengta schema neatitiktų statybos darbų rangovo pasirinktos technologijos, tas ekonomiškai nenaudinga būtų būtent pačiam rangovui.

Tai, kad Ieškovas darbus pagal Antrąją sutartį atliko tinkamai, patvirtina ir faktinės aplinkybės. Paprastojo remonto aprašas dar jo rengimo metu 2022 m. rudenį buvo derinamas tiek su Atsakovo, tiek su statytojo AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovais. 2022 m. lapkričio 14 d. aprašas buvo pateiktas statytojui, 2023 m. lapkričio 16 d. statytojas aprašui pateikė savo pastabas, 2023 m. lapkričio 17 d. Ieškovas statytojui pateikė atsakymą į pastabas, 2023 m. lapkričio 23 d. statytojui po žodinių konsultacijų pateiktas pakoreguotas aprašas, tą pačią dieną statytojo atstovas žodžiu patvirtino, kad parengtas aprašas yra tinkamas. 2023 m. lapkričio 30 d. Ieškovas pateikė parengtą ir su statytoju suderintą aprašą Atsakovui ir elektroniniu paštu gavo Atsakovo patvirtinimą, kad aprašas yra tinkamas bei nusiuntė pasirašytą aprašą statytojui.

Antra, Atsakovas dar 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė Antrosios sutarties pagrindu atliktus darbus bei už juos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

Trečia, statytojas (AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-9443 informavo Ieškovą apie tai, kad Atsakovas 2023 m. vasario 28 d. pateikė statytojui sąskaitą už Antrosios sutarties pagrindu parengto paprastojo remonto aprašo parengimą, o statytojas Atsakovui šią sąskaitą apmokėjo 2023 m. kovo 29 d.

Šios aplinkybės neginčijamai liudija, kad Atsakovas ne tik yra priėmęs tariamai netinkamai atliktus darbus iš Ieškovo, tačiau ir perdavęs juos statytojui ir net gavęs už juos apmokėjimą. Nepaisant to, Atsakovas, motyvuodamas tariamais atlikto sutartinio darbo trūkumais, vengia atsiskaityti su šį darbą atlikusiu Ieškovu.

N. A. teigia dėl Ieškovo netinkamai atliktų darbų negalintis pradėti viaduko paprastojo remonto darbų, statytojo 2023 m. birželio 9 d. rašto turinys liudija ką kita. Šiame rašte pažymima, kad vienintelis Atsakovo pagal sutartį su statytoju atliktas darbas yra paprastojo remonto aprašo parengimas - būtent tas darbas, kurį Antrosios sutarties pagrindu atliko Ieškovas. Statytojas rašte taip pat nurodo, kad Atsakovas rangos sutartyje numatytus statybos darbus turėjo pradėti vykdyti iškart po technologinės pertraukos - 2023 m. kovo 16 d. Šiame kontekste paminėtina, kad Atsakovas dėl eismo organizavimo schemos parengimo į Ieškovą kreipėsi tik gegužės mėnesį, taigi, net jei eismo organizavimo schemos parengimas išties priklausytų Ieškovo darbų apimčiai pagal Antrąją sutartį, Ieškovas negalėtų būti laikomas atsakingu už Atsakovo vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį kai pats Atsakovas, akivaizdu, statybos darbų nė nemėgino pradėti bent jau pusantro mėnesio po žiemos pertraukos pabaigos.

Atsakovas

Nors eismo organizavimo schemos parengimas ir nepateko į Antrosios sutarties apimtis ir Ieškovas galėjo jos nerengti apskritai, elgdamasis geranoriškai ir atsižvelgdamas į Atsakovo interesus, Ieškovas šią schemą vis dėlto parengė ir 2023 m. liepos 27 d. gavo statytojo pritarimą parengtai schemai.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, Ieškovas mano, kad Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai neįrodo, kad Atsakovas būtų turėjęs kokį nors teisėtą pagrindą neatsiskaityti su Ieškovu. Dėl šios priežasties Ieškovas visiškai palaiko savo ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Atsakovės atstovas advokatas P. A. ieškinio nepripažįsta visiškai, prašo jį atmesti ir nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovė sudarė projektavimo sutartį Nr. 21079AIS1 (toliau - „Pirmoji sutartis“), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo parengti objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai - Gargždai - Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ darbo projektą ir perduoti jį Atsakovui, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su Ieškovu sutartyje nustatyta tvarka. Šios sutarties pagrindu Ieškovas 2023-02-06 d. pateikė Atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 4, o 2023-02-28 d. pateikė šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC230028, 3 600,96 Eur sumai. Šios sąskaitos Atsakovas neginčija, sutinka, kad ji turi būti apmokėta, tačiau iki šiol nėra sumokėta.

2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė projektavimo sutartį Nr. 22044S1MMTF (toliau - „Antroji sutartis“), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo parengti objekto „Kelio Nr. 2220 Eglynai - Dauparai 4,980 km viadukas“ paprastojo remonto aprašą, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su Ieškovu sutartyje nustatyta tvarka.

Atstovas paaiškino, kad 2022-08-10 d. Atsakovas ir VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-993 „Tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, paprastojo remonto darbai“ V pirkimo dalies „Kelio Nr. 2220 Eglynai-Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašo parengimas ir darbų atlikimas“, pagal kurią Atsakovas įsipareigojo parengti Kelio Nr. 2220 Eglynai-Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašą (toliau - Projektas), suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir Užsakovu, pagal Užsakovo patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus. Taigi, sutartis apėmė projektavimo ir statybos rangos darbus. Viešojo pirkimo sutarties kaina buvo 207 063,98 Eur be PVM, iš kurių projektavimo darbai sudarė 7 100 Eur be PVM ir statybos darbai - 199 963,98 Eur be PVM. Atsakovas viešojo pirkimo sutartyje numatytiems projektavimo darbams atlikti sudarė subrangos sutartį, su Ieškovu pasirašydami 2021-09-27 d. projektavimo sutartį Nr. 21079AIS1, pagal kurią projektavimo darbų kaina 7 100 Eur be PVM.

Ieškovo parengtas projektas buvo perduotas AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, kuri projektą priėmė, tačiau tolimesnio derinimo procese ir pasirengiant vykdyti statybos rangos darbus, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ informavo Atsakovą, kad pateiktame projekte nėra tinkamai išspręstas eismo judėjimas, nepateikta eismo reguliavimo schema po viaduku. Siekiant kuo greičiau ištaisyti projekto trūkumą, Atsakovas kreipėsi į Ieškovą, tačiau Ieškovas nereagavo, todėl Atsakovas papildomai išsiuntė raštą, prašydamas kuo skubiau parengti reikiamą eismo reguliavimo schemą pagal įprastą, nusistovėjusią šalių darbo praktiką su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ padaliniais.

Minėtos schemos parengimas yra projektavimo sutarties Nr. 22044S1MMTF objekto sudedamoji dalis, kuri aprašyta sutarties priede Nr. 1; bendroji techninė specifikacija 7.2., 7.4., 7.6., 9.1., 9.3. punktuose taip pat išplaukia iš nusistovėjusios bendradarbiavimo praktikos, kai tokias schemas Ieškovas anksčiau rengdavo ir derindavo nustatyta tvarka.

Kadangi AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ padaliniui nebuvo pateikta ir suderinta eismo reguliavimo schema, Atsakovas negalėjo tęsti tolimesnių pasirengimo darbų ir pradėti statybos rangos darbus. 2023-06-09 raštu AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ informavo Atsakovą, kad nepradėjus rangos darbų, inicijuos viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.

Po šio rašto gavimo Atsakovas skatino Ieškovą parengti ir suderinti reikiamą eismo reguliavimo schemą tam, kad Atsakovas galėtų išsaugoti viešojo pirkimo sutartį su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, pradėti ir užbaigti statybos darbus. Tačiau Ieškovas nurodydavo, kad eismo schemos parengimas nėra projektavimo sutarties objektas.

Taigi susiklostė situacija, kai Ieškovas neištaisė projekto trūkumų, už kuriuos yra pats atsakingas, ir šiuo ieškiniu kelia reikalavimus apmokėti pateiktą sąskaitą. Subrangos sutartis yra aktuali Atsakovui tik viso viešojo pirkimo kontrakto su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ apimtyje. Bendradarbiaujant šalims gaunama pridėtinė vertė, Ieškovui gaunant pajamas iš Atsakovo, o Atsakovui panaudojant subrangovo projektą ir atlikus statybos rangos darbus, gaunant pajamas iš užsakovo. Todėl šiuo atveju ypač aktualus bendradarbiavimas ir savalaikis bei tinkamas projektavimo paslaugų suteikimas pagal Sutartį Atsakovui, kas yra pirmas etapas visoje viešojo pirkimo sutarties apimtyje. Taigi Ieškovui neparengus projekto, kuris būtų tinkamas AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, neatsiranda ir pareigos Atsakovui apmokėti už šį darbą. Be to, tokie veiksmai (neveikimas) sukelia dar didesnes neigiamas pasekmes Atsakovui, kas pasireikštų tiesioginiais nuostoliais - netesybomis dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, įskaitant ir mokamą (grąžinamą) piniginę garantiją bei negauto pelno forma. Taip pat neigiamos pasekmės kyla ir užsakovui AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, kuri atsakinga už kelių, viadukų būklę ir kuri vykdo suplanuotus kelių tiesimo/remonto darbus, tenkinančius visuomenės poreikį.

LR CK 6.700 str. numato, kad Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Nepaisant to, kad formaliai projektas buvo pateiktas Ieškovui, o Ieškovas jį pateikė užsakovui AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, kuri priėmė projektą pirminiame etape be pastabų, išaiškėjus projekto trūkumams, šie trūkumai turėjo būti šalinami paties Ieškovo. Taigi, pareiga atsiskaityti Atsakovui atsiranda tik už tinkamai atliktą darbą.

Akivaizdu, jog Ieškovas ir Atsakovas šiuo atveju visiškai skirtingai aiškina tos pačios sutarties sąlygas. Ieškovas teigia, jog jis pagal Projektavimo sutartį2 esą neprivalėjo parengti Eismo reguliavimo schemos, o Atsakovas teigia, jog Ieškovas privalėjo šią schemą parengti, kadangi tai buvo sudėtinė viso Projekto dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.700 str. numato, kad Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog Projektavimo sutartis buvo parengta Ieškovo, o Atsakovas šią sutartį sudarė prisijungimo būdu, dėl ko, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, Projektavimo sutarties2 sąlygos turi būti aiškinamos Atsakovo naudai, t. y., kaip šis suprato sutarties sąlygas ir ko tikėjosi sudarydamas sutartį.

Ieškovo parengtas Projektas buvo perduotas AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, kuri projektą priėmė, tačiau tolimesnio derinimo procese ir pasirengiant vykdyti statybos rangos darbus, AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ informavo Atsakovą, kad pateiktame projekte nėra tinkamai išspręstas eismo judėjimas, nepateikta eismo reguliavimo schema po viaduku (toliau - Eismo reguliavimo schema). Siekiant kuo greičiau ištaisyti Projekto trūkumą, Atsakovas kreipėsi į Ieškovą, tačiau Ieškovas nereagavo, todėl Atsakovas papildomai išsiuntė raštą, prašydamas kuo skubiau parengti reikiamą eismo reguliavimo schemą pagal įprastą, nusistovėjusią šalių darbo praktiką su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ padaliniais.

Priešingai nei teigia Ieškovas, minėtos schemos parengimas yra projektavimo sutarties Nr. 22044S1MMTF objekto sudedamoji dalis, kuri aprašyta sutarties priede Nr. 1; bendroji techninė specifikacija 7.2., 7.4., 7.6., 9.1., 9.3. punktuose taip pat išplaukia iš nusistovėjusios bendradarbiavimo praktikos, kai tokias schemas Ieškovas rengdavo ir derindavo nustatyta tvarka. Dar daugiau, kaip matyti iš Projektavimo sutarties2 objekto ir Viešojo pirkimo sutarties objekto, Ieškovas puikiai suvokė, kad atlieka projektavimo darbus, skirtus įgyvendinti Viešojo pirkimo sutartyje numatytus projektavimo darbus.

Kadangi AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ padaliniui nebuvo pateikta ir suderinta Eismo reguliavimo schema, Atsakovas negalėjo tęsti tolimesnių pasirengimo darbų ir pradėti statybos rangos darbus, dėl to 2023-06-09 d. raštu AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ informavo Atsakovą, kad nepradėjus rangos darbų (kitaip tariant, tinkamai neparengus Eismo reguliavimo schemos), inicijuos Viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.

Po šio rašto gavimo Atsakovas skatino Ieškovą parengti ir suderinti reikiamą eismo reguliavimo schemą tam, kad Atsakovas galėtų išsaugoti Viešojo pirkimo sutartį su AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, pradėti ir užbaigti statybos darbus. Tačiau Ieškovas nurodydavo, kad eismo schemos parengimas esą nėra projektavimo sutarties objektas.

2023-07-09 d. AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nutraukė Viešojo pirkimo sutartį su Atsakovu. Ieškovas neištaisė Projekto trūkumų, už kuriuos yra atsakingas, ir šiuo ieškiniu kelia nepagrįstus reikalavimus apmokėti pateiktą sąskaitą. Iš Viešojo pirkimo sutarties matyti, kad joje nėra numatytas atskiras darbų etapas - Eismo reguliavimo schemos parengimas, o yra numatyti keturi etapai:

„7.1. pagal Užsakovo pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti Kelio Nr. 2220 Eglynai- Dauparai viaduko 4,98 km paprastojo remonto aprašą (toliau - Projektas), suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir Užsakovu; 7.2. pagal Užsakovo patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus; 7.3. parengti ir perduoti Užsakovui išpildomąją dokumentaciją (taip pat skaitmeninę jos kopiją), atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo(ų), kadastrinių duomenų bylas (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), suderinus jas su Užsakovu ir pasirašius, jas pateikti VĮ „Registrų centrui“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos; 7.4. parengti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir pateikti ją tvirtinti bei įregistruoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka“.

Taigi, Eismo reguliavimo schemos parengimas yra priskirtas būtent projektavimo darbams, t. y. Viešojo pirkimo sutarties 7.1 p. darbų etapui, dėl ko, akivaizdu, jog tinkamai neįvykdžius projektavimo darbų, neįmanoma pereiti prie kito darbų etapo, t. y. statybos darbų atlikimo. Be to, akivaizdu, jog Atsakovas samdė Ieškovą Projekto parengimui tikėdamasis, jog Ieškovas, kaip profesionalas, tinkamai atliks projektavimo darbus. Nepaisant to, kad formaliai projektas buvo pateiktas Ieškovui, o Ieškovas jį pateikė užsakovui AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, kuri priėmė projektą pirminiame etape be pastabų, tačiau išaiškėjus projekto trūkumams, šie trūkumai turėjo būti šalinami paties Ieškovo. Taigi pareiga atsiskaityti Atsakovui atsiranda tik už tinkamai atliktą darbą - Eismo reguliavimo schemos parengimą ir jos parengimą nepraleidus termino, todėl reikalauti sumokėti už tinkamai neatliktus projektavimo darbus nėra teisėto pagrindo.

Ieškovo darbai buvo atlikti su trūkumais, kadangi dėl neparengtos Eismo reguliavimo schemos Atsakovas negalėjo laiku vykdyti kitų Viešojo pirkimo sutartyje numatytų darbų, t. y. statybos darbų.

Ieškovo teiginiai, jog pats Atsakovas esą per vėlai kreipėsi į Ieškovą dėl Eismo reguliavimo schemos parengimo yra nepagrįsti, kadangi Ieškovas pagal Projektavimo sutarties 5.2 punktą turėjo parengti Projektą (kartu su Eismo reguliavimo schema) per 2 mėnesius nuo užsakovo pateiktos suderintos topografinės nuotraukos, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 24 d. Tačiau per šį terminą savo sutartinių įsipareigojimų Ieškovas neįvykdė, kadangi nors ir parengė Projektą, tačiau su trūkumais, dėl kurių Atsakovas negalėjo pradėti kitų Viešojo pirkimų sutartyje numatytų darbų etapų. Taigi ieškovui buvo žinomi sutartinių įsipareigojimų terminai, tačiau, kaip matyti, net ir praleidus šiuos terminus, Ieškovas nesiėmė iniciatyvos greičiau ištaisyti Projekto trūkumus ir po Atsakovo raginimų ir informavimo apie galimus neigiamus padarinius - Viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.

Ieškovo aiškinimas, jog šis geranoriškai vis tik parengė Eismo reguliavimo schemą, įrodo tik tai, jog Atsakovas pripažįsta savo pareigą, t. y. jog jis pagal Projektavimo sutartį2 privalėjo parengti Eismo reguliavimo schemą. Tačiau ši schema buvo parengta pavėluotai, t. y. praleidus sutartus terminus, dėl ko AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ nutraukė Viešojo pirkimo sutartį. Esant šiai susiklosčiusiai situacijai, Ieškovo parengta Eismo reguliavimo schema Atsakovui tapo nebereikalinga, Atsakovas dėl Ieškovo kaltės patyrė nuostolių. Dėl to mano, kad Ieškovas laiku neparengė Eismo reguliavimo schemos ir tuo akivaizdžiai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovui tinkamai neparengus Projekto, kuris būtų tinkamas AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, neatsiranda ir pareigos Atsakovui apmokėti už šį darbą. Vėlesnis minėtos schemos parengimas ir pateikimas Atsakovui prarado prasmę, nes ši schema jau tapo nebereikalinga, kadangi yra nutraukta Viešojo pirkimo sutartis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės 12 191,96 Eur skolos, 1 545,03 Eur delspinigių, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 310,00 Eur žyminio mokesčio. Atstovas paaiškino, kad UAB „TEC Infrastructure“ (toliau - „Ieškovas“) ir UAB „Kavesta“ (toliau - „Atsakovas“) 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. 21079AIS1 (toliau - „Pirmoji sutartis“), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo parengti objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai - Gargždai - Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ darbo projektą ir perduoti jį Atsakovui, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su Ieškovu sutartyje nustatyta tvarka. Šios sutarties pagrindu Ieškovas 2023-02-06 d. pateikė Atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 4, o 2023-02-28 d. pateikė šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC230028, 3 600,96 Eur sumai. Reikalavimo šioje dalyje atsakovės atstovas neginčija, sutinka, kad ji turi būti apmokėta, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Taigi, dėl šios sutarties tarp šalių ginčo nėra.

2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė projektavimo sutartį Nr. 22044S1MMTF (toliau - „Antroji sutartis“), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo parengti objekto „Kelio Nr. 2220 Eglynai - Dauparai 4,980 km viadukas“ paprastojo remonto aprašą, o Atsakovas įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su Ieškovu sutartyje nustatyta tvarka. Šios sutarties pagrindu Ieškovas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė Atsakovui atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC22000296, 8 591 Eur sumai. Šios sąskaitos Atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs ir nesutinka, kad turėtų ją apmokėti.

Kilusio ginčo esmė – sudarytos sutarties turinio aiškinimas. Ieškovas įrodinėja, kad pagal sutartį neprivalėjo parengti Eismo reguliavimo schemos, nes tai nėra sutarties dalykas, o atsakovas teigia, kad ieškovo pareiga buvo parengti Eismo reguliavimo schemą kaip sudėtinę projekto dalį.

Įvertinus visą byloje surinktą medžiagą reikia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė ir savo įrodinėjamų aplinkybių neįrodė. Jis nepateikė pakankamai argumentų įrodančių, kad ieškovė pagal sudarytą sutartį privalėjo parengti ir Eismo reguliavimo schemą. Tiesiogiai nei sutartyje, nei jos priede nėra užsimenama apie tokios schemos parengimą. Samprotavimai šia tema gali būti daromi tik kreipiantis į teisės aktus, daugiau ar mažiau reguliuojančius projektavimo santykius.

Vertinant ieškovo pateiktus dokumentus galima teigti, kad šių dokumentų duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes. Ieškovas pagrįstai nesutinka su tuo, kad šios schemos neparengimas laikytinas sutarties pagrindiniu jo atliktų projektavimo darbų trūkumu. Aptariamos sutarties pagrindu Ieškovas rengė paprastojo remonto aprašą. Tai yra atskira projekto rūšis, išskirta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 1 d. 9 p. Paprastojo remonto aprašo sudėtis detalizuojama statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 35 punkte, kuriame nurodoma, kad paprastojo remonto aprašą sudaro: (a) projekto antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais duomenimis; (b) aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, patalpos (patalpų) adresas, pagrindinė naudojimo paskirtis, jei paprastojo remonto darbai bus atliekami atskirose pastato dalyse; statinio kategorija, adresas; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai (neprivaloma įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo), neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai (neprivalomi įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo); (c) paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai (neprivalomi įvairiai įrangai, inžinerinėms sistemoms ar konstrukcijoms tvirtinti ant pastato fasado ar šlaitinio stogo); (d) pastato fasadų brėžiniai M1:100-M1:200 (kai keičiama pastato išvaizda) įvairios įrangos, inžinerinės sistemos ar konstrukcijos, kurios tvirtinamos ant pastato fasado ar šlaitinio stogo, atveju pastato sienos ar stogo šlaito, ant kurio tvirtinama, brėžinys M1:100-M1:200 (kai keičiama pastato išvaizda). Iš čia akivaizdu, kad pagal normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus eismo organizavimo schemos į paprastojo remonto aprašo apimtis nepatenka.

Statytojo parengtoje bendrojoje techninėje specifikacijoje (sutarties priedas Nr. 1), eismo organizavimo schemos parengimas nėra numatytas. Atsakovės atstovas nurodė tik bendro pobūdžio techninę specifikaciją, kur nėra aiškaus įpareigojimo parengti eismo organizavimo schemą kelyje po remontuojamu viaduku. Manytina, kad net jei toks įpareigojimas techninėje specifikacijoje ir būtų numatytas, tai savaime negali tapti įpareigojimu Ieškovui, tai šalių susitarimo reikalas. Bendrojoje techninėje specifikacijoje aptariami ne tik projektavimo, tačiau ir statybos darbų vykdymo klausimai, o Ieškovui, kaip Atsakovo subrangovui, sutartimi buvo perleistas tik paprastojo remonto aprašo parengimas, į kurio apimtis eismo organizavimo schemų parengimas nepatenka.

Atsakovės atstovas nepaneigė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad paprastojo remonto aprašas dar jo rengimo metu 2022 m. rudenį buvo derinamas tiek su Atsakovo, tiek su statytoja AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. 2022-11-14 d. aprašas buvo pateiktas statytojui, 2023-11-16 statytojas aprašui pateikė savo pastabas, 2023-11-17 Ieškovas statytojui pateikė atsakymą į pastabas, 2023-11-23 statytojui po žodinių konsultacijų pateiktas pakoreguotas aprašas, tą pačią dieną statytojo atstovas žodžiu patvirtino, kad parengtas aprašas yra tinkamas. 2023-11-30 Ieškovas pateikė parengtą ir su statytoju suderintą aprašą Atsakovui ir elektroniniu paštu gavo Atsakovo patvirtinimą, kad aprašas yra tinkamas bei nusiuntė pasirašytą aprašą statytojui. Statytojas (AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) 2023-06-23 raštu Nr. 2-9443 informavo Ieškovą apie tai, kad Atsakovas 2023-02-28 pateikė statytojui sąskaitą už pagal sutartį parengtą paprastojo remonto aprašą, o statytojas Atsakovui šią sąskaitą apmokėjo 2023-03-29. Iš to seka, kad atsakovas ne tik yra priėmęs tariamai netinkamai atliktus darbus iš Ieškovo, tačiau ir perdavęs juos statytojui ir net gavęs už juos apmokėjimą. Visa tai matyti iš elektroninių laiškų, susirašinėjant ieškovei, atsakovei ir statytojai 2022 m. lapkričio mėn.

Iš visų byloje surinktų ir aptartų įrodymų galima spręsti, kad ieškovė įrodė, jog savo įsipareigojimus pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. projektavimo sutartį Nr. 22044S1MMTF („Antroji sutartis“), sudarytą su atsakove, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti objekto „Kelio Nr. 2220 Eglynai - Dauparai 4,980 km viadukas“ paprastojo remonto aprašą, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą sutartinį darbą ir atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka, ji įvykdė tinkamai. Esant šiai situacijai reikia konstatuoti, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės pareigos – sumokėti ieškovei už atliktą darbą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovei pažeidus šias įstatymo nuostatas, ieškinys šioje dalyje turi būti patenkintas.

Ieškovės prašymas priteisti 1 545,03 Eur delspinigių tenkintinas iš dalies. Iš aptariamų sutarčių bendrųjų sąlygų 10 punkto matyti, kad užsakovui Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius su vykdytoju, vykdytojas turi teisę be atskiro įspėjimo ir nemažindamas kitų savo teisių gynimo priemonių, skaičiuoti Specialiųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Sutarčių specialiųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad užsakovo vėlavimo atveju delspinigiai sudaro 0,02% (dvi dešimtosios procento). Kaip matyti, sutartyse nurodyta delspinigių norma skaičiais ir žodžiais nesutampa. Ieškovė prašo vadovautis žodine forma nurodytų delspinigių dydžiu, tai yra 0,2 procento. Vertinant šią aplinkybę reikia spręsti, kad toks delspinigių procentas yra nepagrįstai didelis. Manytina, kad delspinigių dydis, toks koks nurodytas skaičiais, būtų priimtinas abiem šalims, todėl ieškovei priteistina 154,50 Eur delspinigių.

Tenkintinas ieškovės prašymas priteisti įstatyme numatyto minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensaciją, t. y. 40 Eur. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Šiuo atveju, atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovė įgijo teisę į sutartyje numatytas palūkanas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 279 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Kavesta“, juridinio asmens kodas 177388310, ieškovės UAB „TEC Infrastructure“, juridinio asmens kodas 226148570, naudai 12 191,96 Eur skolos, 154,50 Eur delspinigių, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 12 386,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 279 Eur žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                                                Vaclovas Jurjonas