Civilinė byla Nr. 2A-509-280-/2009
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
121.15; 75.4.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos),
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. R. Vaitekūnui,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-630-812/2009 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė R. B. ieškiniu prašė:
nutraukti jos ir G. B. santuoką, sudarytą 2007-02-09 (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės ir jai palikti iki santuokos turėtą pavardę „G.“;
nustatyti vaiko M. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. B.;
priteisti iš G. B. išlaikymą dukrai M. L. B., g. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti R. B.;
nustatyti G. B. ir M. L. B. bendravimo tvarką: atsakovas pasiima M. L. B. kas trečią savaitgalį iš jos gyvenamosios vietos atitinkamą šeštadienį nuo 12 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val. Apie kiekvieną vaiko pasiėmimą atsakovas praneša ne mažiau kaip prieš dvi paras iki atitinkamo vaiko paėmimo šeštadienio ir suderina su vaiko motina tikslų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką.
padalyti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei R. B. šį turtą: skalbimo mašiną AEG, 900 Lt vertės, rūbų džiovyklę Whirlpool, 300 vertės, 6500 Lt piniginę kompensaciją už G. B. tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį; G. B. priteisti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 219 000 Lt vertės, televizorių Samsung, 1500 Lt vertės, šaldytuvą Samsung, 1500 Lt vertės, namų kino sistemą JVC, 600 Lt vertės, personalinį kompiuterį Asus EEE series, 1000 Lt vertės, mikrobangų krosnelę Samsung, 300 Lt vertės, video kamerą JVS, 1000 Lt vertės ir negrąžintą kredito dalį pagal atsakovo ir trečiojo asmens AB SEB banko 2007-03-15 sudarytą kredito sutartį Nr. 1550718010481-18, kuria atsakovui asmeniškai buvo suteiktas kreditas.
vaiko rūbus, vonelę, žaislus, maniežą, vaikštynę, skirtus vaiko poreikiams tenkinti, perduoti ieškovei neišieškant piniginės kompensacijos. Prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškiniu atsakovas G. B. prašė:
nutraukti jo ir R. B. santuoką, sudarytą 2007-02-09 (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl R. B. kaltės;
nustatyti vaiko M. L. B., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. B.;
nustatyti G. B. ir M. L. B. bendravimo tvarką: atsakovas netrukdomai bendrauja su dukra kiekvieną savaitę nuo sekmadienio vakaro iki trečiadienio vakaro ir dvi savaites atsakovo kasmetinių atostogų metu,
priteisti iš G. B. išlaikymą M. L. B., g. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. B.;
padalinti santuokoje įgytą turtą:
G. B. priteisti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 175000 Lt vertės, namų kino sistemą JVC, 600 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 1500 Lt vertės, šaldytuvą „Samsung“, 1500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“, 300 Lt vertės, pripažinti asmenine G. B. nuosavybe.
R. B. priteisti skalbimo mašiną „AEG“, 900 Lt vertės, rūbų džiovyklę „Whirlpool“, 300 vertės.
Prašė sutartinius įsipareigojimus pagal G. B. ir AB SEB banko 2007-03-15 sudarytą kredito sutartį Nr. 1550718010481-18, po santuokos nutraukimo palikti G. B.; palikti G. B. pavardę „B.“, R. B. – iki santuokos turėtą pavardę „G.“; priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl to ji turėdavo bėgti iš namų, o 2008 m. ji su dukra išvyko gyventi pas motiną. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-567-08 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas ją nuolat įžeidinėjo, žemino, nepagrįstai kaltino neatliekant moters vaidmens šeimoje, nors ji rūpinosi namais, vaiku, tvarkė namus, gamino maistą. Atsakovas nesudarė sąlygų ieškovei tęsti mokslų. Be to, atsakovas G. B. 2008-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje įvykdymą – psichotropinių medžiagų įsigijimą ir laikymą, o šiuo metu yra įtariamas tyčinio nusikaltimo padarymu, ir dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl atsakovo polinkio nusikalsti nebegalimas bendras jos ir atsakovo gyvenimas šeimoje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsakovas yra neištikimas ieškovei, nes jai išvykus, pradėjo gyventi su kita moterimi ir apie tai viešai pasakojo 2009-04-06 žurnalo „Privatu“ numeryje Nr. 15. Nesutinka su atsakovu, kad ji kalta dėl šeimos iširimo, tuo, kad paliko šeimą. Ieškovė su nepilnamete dukra M. L. B. gyvena atskirai dėl atsakovo smurtavimo. Duktė lanko vaikų lopšelį-darželį. Atsakovas tinkamai dukra nesirūpino, nedalyvavo jos auklėjime, nesudarė palankių sąlygų vaikui augti ir vystytis, vaiko akivaizdoje naudojo prieš ieškovę smurtą, todėl prašo nustatyti nepilnametės M. L. B. gyvenamąją vietą kartu su motina.
Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos su dukra M. L. B., prašė nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 795 Lt darbo užmokestis. Nurodė, kad atsakovas priteisto laikino išlaikymo vaikui neteikia.
Priešieškiniu atsakovas nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove, tačiau nesutinka, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu nepilnametei dukrai, piniginės kompensacijos išmokėjimu, kilnojamojo turto padalijimu ir baudžiamuoju įsakymu sumokėtos baudos įtraukimu į bendro sutuoktinių turto balansą.
Tvirtina, kad santuoka nutrūko dėl to, kad ieškovė paliko šeimą ir išvyko gyventi pas savo motiną. Sutiko nustatyti nepilnametės dukters M. L. B. gyvenamąją vietą su motina, kaip prašė ieškovė, nes vaikui tėra dveji metai. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo jo pasiūlyta tvarka paaiškino, kad grafikas sudarytinas atsižvelgiant į jo darbo pobūdį pramogų versle – jis dirba ketvirtadieniais—šeštadieniais iki vėlaus vakaro. Nesutiko teikti ieškovės prašomo 600 Lt išlaikymo vaikui, nes nustačius bendravimo tvarką su vaiku, duktė gyventų pas atsakovą dalį savaitės ir tuo laiku būtų atsakovo išlaikoma, bet to, išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri yra 800 Lt, išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 straipsnio 2 d.).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. B. ir G. B. santuoką, sudarytą 2007 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl G. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo R. B. paliko iki santuokos turėtą pavardę „G,“, G. B. – „B.“. Nepilnamečio vaiko M. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove motina R. G. Priteisė iš atsakovo G. B. išlaikymą nepilnametei M. L. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. birželio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę R. G.. Nustatė G. B. ir M. L. B. bendravimo tvarką: G. B. pasiima dukrą M. L. B. kas trečią savaitgalį iš jos gyvenamosios vietos atitinkamą šeštadienį nuo 12 val. ir parveža į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val. bei vieną savaitę per kalendorinius metus G. B. bendrauja su M. L. B. nepertraukiamai, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą. Apie kiekvieną M. L. B. pasiėmimą G. B. praneša ne mažiau kaip prieš dvi paras iki atitinkamo vaiko paėmimo dienos ir suderina su vaiko motina R. G. tikslų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką.
Teismas sprendimu padalijo santuokoje įgytą turtą taip: R. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė skalbimo mašiną „AEG“, 900 Lt vertės, ir rūbų džiovyklę „Whirlpool“, 300 vertės o G. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., 167 000 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 1500 Lt vertės, šaldytuvą „Samsung“, 1500 Lt vertės, namų kino sistemą JVS, 600 Lt vertės. 2007-03-15 kredito sutarties Nr. 1550718010481-18, sudarytos AB SEB Banko su G. B., kuria G. B. buvo suteiktas 217 000 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., įgijimui finansuoti, vykdymą priteisė asmeniškai G. B. M. L. B. rūbus, vonelę, žaislus, maniežą, vaikštynę perdavė R. G. neišieškant už tai piniginės kompensacijos. Teismas mikrobangų krosnelę „Samsung“ 300 Lt vertės pripažino asmenine G. B. nuosavybe. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio teismas nusprendė netenkinti. Teismas civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo R. B. priteisimo iš G. B. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nutraukė.
Teismo sprendimui įsiteisėjus teismas nutarė panaikinti 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui G. B. gyventi skyrium nuo ieškovės R. B. ir M. L. B., M. L. B. 23 gyvenamosios vietos su motina R. B. nustatymą, laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo G. B., nepilnametei M. L. B. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. gruodžio 15 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo priėmimo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 219 000 Lt vertės, bei kilnojamojo turto: televizoriaus „Samsung“, 1500 Lt vertės, šaldytuvo „Samsung“, 1500 Lt vertės, namų kino sistemos JVC, 600 Lt vertės, personalinio kompiuterio „Asus EEE series“, 1000 Lt vertės, video kameros JVS, 1000 Lt vertės, mikrobangų krosnelės „Samsung“, 300 Lt vertės, areštą. Nutartį dalyje, kuria nutarta areštuoti kilnojamąjį turtą – skalbimo mašiną „AEG“, 900 Lt vertės, ir rūbų džiovyklę „Whirlpool“, 300 Lt vertės, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas sprendimu priteisė iš G. B. R. G. 128 Lt žyminio mokesčio, 1280 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 170,24 Lt kitų proceso išlaidų, priteisė iš G. B. į valstybės pajamas 180 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas sprendimu priteisė iš R. G. G. B. 204,80 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš R. G. 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Sprendimu teismas nustatė, kad R. B. ir G. B. susituokė 2007 m. vasario 9 d. Santuokoje 2007-04-23 šalims gimė duktė M. L. B. (I t., b. l. 23). Iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai. Santuokos metu atsakovas vartojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą (jos parodymai, 2008-09-15 specialisto išvada G 1353/08 (05)). Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-756-295/2008, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 1300 Lt bauda už psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą, kuri sumokėta 2008-07-17 (I t. b. l. 24–25, 27–28, 30–31, 7–72, 120–121, II t., b. l. 13–14, 16–17). Atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei, stokojo pagarbos jai, nepakankamai rėmė ją moraliai ir materialiai, nebuvo linkęs prisidėti prie jos poreikių tenkinimo – mokymosi, būtiniausios aprangos pirkimo, šalims pradėjus gyventi atskirai – nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Tokiais veiksmais atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27, 3.30 straipsniuose. Teismas padarė išvadą, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).
Byloje pateiktame 2009-04-06 žurnale „Privatu“ Nr. 15 išspausdintame straipsnyje „Turėjau 15 kilogramų pornografijos“ atsakovo G. B. teiginius apie tai, kad jis šiuo metu gyvena su drauge J. ir jos sūneliu M. (I t., b. l. 176–177, 205–207), teismas įvertino, kaip nepakankamus jo neištikimybei įrodyti. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir teisme nedavė priesaikos, kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo interviu nurodytus faktus, byloje nėra, todėl aplinkybę, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei pripažino neįrodyta. Atsakovo G. B. reikalavimas nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės netenkino, kadangi nenustatyta ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovo priešieškinyje nurodyta aplinkybė apie ieškovės kaltę, jai išėjus gyventi atskirai, įvertino kaip atsakovo elgesio pasekmę, o ne priežastį, lėmusią šalių santuokos iširimą. Šalys nurodo nenorintys atkurti santuokos, prašo ją nutraukti. Iš visumos nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad tarp šalių nebėra šeimos santykių, santuoka iširusi ir nėra duomenų, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.). Ieškovei jos prašymu teismas nutarė palikti iki santuokos turėtą pavardę „G.“.
Byloje nėra ginčo dėl nepilnametės M. L. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, todėl nepilnametės M. L. B., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją nutarė nustatyti kartu su motina.
Nustatydamas atsakovo G. B. ir jo dukters M. L. B. bendravimo tvarką, teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus ir teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 str.), atsižvelgė į atsakovo elgesį su vaiku santuokos metu, vaiko amžių (ji yra dvejų metų amžiaus), į tai, kad jai nebereikia ypatingai rūpestingo dėmesio, nors šalys tarpusavyje konfliktuoja, sprendė, kad leistina M. L. B. bendrauti su tėvu nedalyvaujant vaiko motinai ir leidžiant vaikui vykti su tėvu į jo gyvenamąją aplinką. Teismas atsižvelgė į tai, kad dukra darbo dienomis lanko lopšelį-darželį (I t., b. l. 138) ir kad G. B. darbo pobūdis lemia, jog atsakovas daugiausia yra užimtas nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, todėl sprendė, kad ieškovės pasiūlyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka kas trečią savaitgalį šiuo metu labiau atitinka mažamečio šalių vaiko interesus ir leido atsakovui kasmetinių atostogų metu bendrauti su vaiku nepertraukiamai per metus vieną savaitę (paaugus vaikui ir susiformavus pastoviam vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui, vaiko tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo).
Turtą tarp šalių teismas padalijo vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 p., CK 3.117 straipsnio, CK 3.118 str. l d, CK 3.123 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, kiekvieno sutuoktinio sveikatos būklę ir turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.). Nustatė, kad bendrą sutuoktinių turtą sudaro butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (I t., b. l. 34–35), 167 000 Lt vertės, skalbimo mašina AEG, 900 Lt vertės, rūbų džiovyklė Whirlpool, 300 vertės, televizorius Samsung, 1500 Lt vertės, šaldytuvas Samsung, 1500 Lt vertės, ir namų kino sistema JVC, 600 Lt vertės. Viso turto vertė 171 800 Lt. Be to, sutuoktiniai turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal kreditoriaus ir G. B. vardu 2007-03-15 sudarytą kredito sutartį Nr. 1550718010481-18, pagal kurią negrąžinto kredito dalis 2009-05-15 sudarė 214 134,23 Lt ir ją turi grąžinti atsakovas (CK 3.109 str. l d. 5 p.).
Personalinis kompiuteris Asus EEE series, 1000 Lt vertės, ir video kamera JVS, 1000 Lt vertės, į sutuoktinių bendro turto balansą neįtraukti, nes šio turto nėra, nors ieškovė ir nurodė, kad tokį turtą šalys yra įsigijusios, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš antstolės J. B. 2009-01-12 turto aprašo matyti, kad antstolei aprašant kilnojamąjį šalių turtą, nei išieškotoja, nei skolininkas nedalyvavo, todėl teismas pripažino, kad antstolė į turto aprašą įtraukė duomenis, nemačiusi aprašomų daiktų ir neatvykusi į šalių butą (I t., b. l. 85–87) ir juo teismas toje dalyje nesirėmė. Pripažino neįrodytas aplinkybes, kad šalys santuokos metu ir jos pabaigos metu turėjo įgijusios kompiuterį Asus, 1000 Lt vertės, ir video kamerą JVS, 1000 Lt vertės, nors skundas dėl antstolio veiksmų ir nebuvo paduotas. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad mikrobangų krosnelė Samsung, 300 Lt vertės, yra atsakovo G. B. gauta dovana, todėl šio turto neįtraukė į dalytino turto balansą ir pripažintino asmenine atsakovo nuosavybe. Teismas nustatė, kad atsakovo motina J. B. daiktus šaldytuvą ir televizorių pirko išsimokėtinai ir perdavė juos naudotis ieškovės ir atsakovo šeimai, kuriais naudojosi visa šeima, o ne vienas atsakovas, todėl sprendė, kad atsakovas G. B. nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) ir šiuos daiktus pripažintino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Netenkino ieškovės reikalavimo įtraukti į dalytino turto balansą atsakovo sumokėtą 1300 Lt baudą, paskirtą 2008-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad paskirtą baudą sumokėjo atsakovas ir kad bauda sumokėta iš santuokoje įgytų lėšų. Nors byloje duomenys apie baudos sumokėjimą pateikti 2009-01-05 (I t., b. l. 70–72), bet ieškovė šį reikalavimą iškėlė tik teismo posėdžio metu, o atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, dėl ko nebuvo galimybės patikrinti ieškovės nurodytos aplinkybės jokiais kitais objektyviais įrodymais dėl tos aplinkybės egzistavimo.
Byloje kilo šalių ginčas dėl šalių įgyto nekilnojamojo turto – buto rinkos vertės. Byloje esančiais duomenimis nustatyta kad 2007-03-13 butas buvo įgytas už 219 000 Lt (b. l. 36–39). Iš atsakovo G. B. pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimo matyti, kad buto vertė pagal 2008-06-01 rinkos būklę buvo 175 000 Lt (I t., b. l. 170). Iš byloje esančio ieškovės pateikto išrašo iš VĮ Registrų centro matyti, kad 2008-10-23 buvo nustatyta buto vidutinė rinkos vertė, kuri sudarė 167 000 Lt (I t., b. l. 34–35). Šalys neteikė teismui jokių kitų įrodymų apie jų dalytino turto rinkos vertę, todėl teismas vadovaujasi vėliausiai atliktu turto įvertinimu – 2008-10-23 VĮ Registrų centro nustatyta vidutine buto rinkos verte – 167 000 Lt. Turto balanse nurodytas turtas dalus. Dalijant sutuoktinių turtą taikė prioritetinį turto padalijimo natūra principą (CK 3.127 str. 3d.). Dėl turto padalijimo byloje ginčo nėra, todėl tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.
Spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio l dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovė dirba ir gauna 950 Lt darbo užmokestį neišskaičiavus mokesčių, jai išmokama 795 Lt (b. l. 145), kito turto ieškovė neturi, gyvena pas tėvus, turi vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą, moka gyvybės draudimo įmokas už M. L. B. 70, 71 Lt (I t., b. l. 208). Atsakovas G. B. 2007 m. gavo su darbo santykiais susijusias pajamas ir autorinį atlyginimą, išskaičiavus mokesčius – 14 051, 68 Lt (I t., b. l. 111–114), 2008 m. – 20 731, 14 Lt (II t., b. l. 20–23), turi vieną išlaikytinę dukrą, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui atiteks butas 167 000 Lt vertės, atsakovas moka bankui suteikto kredito būstui įsigyti įmokas (I t., b. l. 44–52). Atsakovas nesutiko su ieškove dėl vaikui išlaikyti patiriamų išlaidų dydžio, mano, kad vaikui išlaikyti pakanka minimalią mėnesio algą atitinkančios pinigų sumos – 800 Lt. Atsižvelgdamas į M. L. B. mažą amžių, į tai, kad ji yra sveika, lanko vaikų lopšelį-darželį, šiuo metu neturi jokių papildomų ir būtinų poreikių ugdymui, lavinimui, sveikatai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta M. L. B. išlaikymui reikalinga suma – 1087 Lt per mėnesį yra nepagrįstai didelė, byloje yra galimybė vaiko išlaikymo išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina, todėl dabartiniams visiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma pripažintina atsakovo nurodyta 800 Lt suma. Tokia išlaikymo suma yra protinga ir reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas bei atitinka CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl nurodytų nustatytų aplinkybių sprendė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies (64 %), todėl iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą yra atleista (CPK 88 str. l d. 3 p., 6 p., 8 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo (skundas pasirašytas advokato) pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą ir pripažinti, kad santuoka tarp atsakovo G. B. ir ieškovės R. B., įregistruota 2007-02-09 (duomenys neskelbtini) CMS (įrašo Nr. 13), nutrūko dėl ieškovės kaltės. Prašo nustatyti atsakovo G. B. ir nepilnametės dukros M. L. B. bendravimo tvarką: atsakovas netrukdomai bendrauja su dukra kiekvieną savaitę nuo sekmadienio vakaro iki trečiadienio vakaro ir dvi savaites per metus atsakovo atostogų metu, prašo priteisti iš atsakovo G. B. nepilnametės dukros M. L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą iki jos pilnametystės po 200 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį, advokatų pagalbos išlaidas ir išlaidas, patirtas registruojantis internete (www.vanile.lt.).
Skundžia sprendimą dalyje dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo bei nepilnametės dukros išlaikymo dydžio ir bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir tvirtina, kad teismas vienašališkai vertino ieškovės pateiktus motyvus dėl santuokos nutraukimo jos naudai. Nepagrįsti įrodymais ieškovės teiginiai, kad 2008-09-12 jis ją sumušė, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą.
Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje dėl ieškovės sumušimo nutrauktas. Ieškovė galėjo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, bet to nepadarė. Atsakovas neigia, kad naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, nurodo, kad teismas patikėjo ieškovės ir jos motinos melagingais parodymais. Nurodo, kad ieškovei kraujosruvos atsirado dėl brutalaus mazochistinio sekso, kurį pati inspiravo. Nurodo, kad teismui buvo pateiktos ieškovės atviros pornografinės nuotraukos, skelbiamos internete ir žurnale, bet teismas jų nepriėmė todėl jas, pateikia kartu su apeliaciniu skundu, prašo priimti ir įvertinti. Kategoriškai nesutinka, kad jis kenkė savo dukrai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba tik savaitgaliais, todėl, norėdamas lankyti dukrą, jis bus priverstas net ir savaitgaliais nesimatyti su dukra arba atsisakyti darbo ir pajamų. Mergaitei tik dveji metai, ji dar tokio amžiaus, kai neturėtų būti vedama į darželį. Darželio lankymas tokio amžiaus vaikui yra pažeidžiantis jo interesus, nes vaikas daug saugiau jaučiasi su jam artimais ir mylimais bei jį mylinčiais žmonėmis. Pernelyg mažai bendraudamas su savo tėvu, vaikas jausis nepilnavertis, gali nutrūkti vaiko ir tėvo abipusis ryšys, o tai gali atsiliepti augančio vaiko psichikai, jo supratimui apie normalius tėvo ir motinos santykius vaiko atžvilgiu bei tėvų pareigas savo vaikams. Teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaiku turi būti pakeistas, nustatant galimybę, ne tik motinai, bet ir tėvui dalyvauti vaiko auklėjime.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Nors šia nuostata teismas vadovavosi įvertindamas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydį, bet neteisingai šį dydį paskirstė pagal tėvų turtinę padėtį. Teismas nevertino faktų, kad ieškovė fotografuojasi nuoga žurnaluose ir interneto svetainėse, kur gauna papildomų pajamų už tokio pobūdžio foto sesijas. Mano, kad šios sumos kelis kartus viršija jos pajamas gaunamas iš darbovietės, kurioje neseniai įsidarbino. Nurodo, kad teismas, vertindamas turtinę padėtį, atsižvelgė tik į atsakovo pajamas 2008 m., daugiau nei prieš pusę metų, bet neatsižvelgė, kad 2009 m. dėl sunkmečio neberengiami renginiai, kuriuos anksčiau vesti jis buvo kviečiamas, todėl nebeturi pajamų. Šiuo metu jis aktyviai ieško darbo. Mano, kad ieškovė gali teikti dukrai didesnį išlaikymą ir tai atitinka proporcingumo principą (CK 3.192 str. 2 d.), todėl sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai M. L. keistinas ir jam nustatytina mokėti po 200 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad jos pagrindinis ir esminis reikalavimas buvo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Šį reikalavimą teismas tenkino visiškai. Kiti reikalavimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo – išvestiniai, jų pareiškimas betarpiškai susijęs su reikalavimu nutraukti santuoką. Nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ji kreipėsi į teismą ir dėl to patyrė turtinę žalą, susijusią su materialinėmis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti ir kitomis civilinės bylos vedimo išlaidomis. CK 3.70 str. 2 d. nustato, kad sąžiningas sutuoktinis iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Jos patirtos byloje išlaidos vertintinos, kaip jos patirta turtinė žala, kuri CK 3.70 str. 2 d. pagrindu jai ir turi būti kalto sutuoktinio atlyginta, nepriklausomai nuo kitų jos pareikštų reikalavimų tenkinimo. Be to, teismas visiškai tenkino 3 iš 5 jos reikalavimų bei daugiau nei 90 procentų tenkino likusius jos reikalavimus, tai yra visiškai tenkino reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, iš esmės tenkino reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (sumažino nuo 600 Lt iki 500 Lt), nustatė bendravimo su vaiku tvarką pagal jos teisme suformuotą poziciją, didžiąja dalimi tenkino jos reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo (turtą natūra padalijo jos prašoma tvarka, o tik nepriteisė jos prašytos 6500 Lt dydžio kompensacijos), tenkino visiškai jos reikalavimą dėl atsiskaitymo su kreditoriumi tvarkos nustatymo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo nustatyta ieškinio ir priešieškinio dalinio tenkinimo proporcija (64 %) ir bylinėjimosi išlaidų skirstymas pagal ją yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl visos bylinėjimosi išlaidos (jų dydžio nenurodo) priteistinos iš kalto sutuoktinio, t. y. atsakovo, o teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl keistinas tenkinant jos apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, nes teismas pilnai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes tarp jų ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. B. prašo apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą atsakovo apskųstoje dalyje palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendime nustatė, kad iš jos paaiškinimų, liudytojos K. G. parodymų, 2008-09-15 specialisto išvados G 1353/08 (05), 2008-09-29 UAB „Tulpių šeimos klinikos“ išrašo iš medicininių dokumentų, 2008-10-31 R. B. prašymo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. B. nusikalstamos veikos, įvykdytos 2008-09-12, Vilniaus m. apyl. prokuratūros 2009-01-20 nutarimo (kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-567-08 išaiškinant R. B., kad ji turi teisę dėl padarytos veikos, numatytos BK140 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-756-295/2008, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 1300 Lt bauda už psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą, iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų, apie tai, kad G. B. 2008-02-29 pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje įvykdymo (savavaldžiavimas) ikiteisminio medžiagoje Nr. 17-1-2150-07 (t. b. l. 24–25, 27–28, 30–31, 7–72, 120–121, II t, b. l. 13–14, 16–17), kad atsakovas G. B. naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, ignoravo savo mažametės dukters M. L. B. poreikius į tinkamą poilsio, maitinimo režimus, saugią ir sveiką aplinką, nebuvo lojalus sutuoktinei, stokojo pagarbos jai, nepakankamai rėmė ją moraliai ir materialiai, nebuvo linkęs prisidėti prie jos poreikių tenkinimo – mokymosi, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.27, 3.30 str.).
. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovo nurodyta pozicija prieštarauja vaiko interesams. Paaugus vaikui ir susiformavus pastoviam vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui, vaiko tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės
Šalių santuoka sudaryta 2007-02-09. Tų pačių metų balandžio 23 dieną ieškovė R. B. pagimdė dukrą M. L. B. Iki 2008 rugsėjo mėnesio šalys gyveno Vilniuje, atsakovo G. B. vardu įgytame bute. 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovė išsikėlė gyventi į Panevėžio m. pas savo motiną, nurodydama priežastį, kad sutuoktinis su ja elgiasi netinkamai, jos atžvilgiu naudoja smurtą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas G. B. naudojo smurtą prieš savo žmoną, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į medikus, teisėsaugos organus. Šie faktai patvirtina, kad atsakovas G. B. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 dalyje: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai.
Šalys bendrai gyveno ir tvarkė reikalus iki 2008 metų rugsėjo mėnesio. Šiuo metu dėl santuokos nutraukimo kaltina vienas kitą, jų šeimos atkurti nėra galimybės. Byloje pagal pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad kol šalys gyveno kartu, jų pomėgiai ir elgesys buvo suderinti, tačiau gimus vaikui, kai atsirado pareiga dukrą auklėti bei išlaikyti, tarp šalių prasidėjo nesutarimai. Nenustatyta, kad nesutarimai kilo dėl ieškovės netinkamo elgesio, kuo atsakovas pradėjo kaltinti ją bylos nagrinėjimo metu. Nenustatyta, kad ieškovės elgesys nulėmė šeiminių santykių nutrūkimą, nes pradžioje atsakovas nesutiko nutraukti santuokos, norėjo atkurti šeiminius santykius su ieškove. Šiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ieškovė R. B. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas šių išvadų ir pateiktų įrodymų nepaneigė.
Dėl atsakovo teisės bendrauti su dukra ir išlaikymo dydžio
Byloje šalys sutiko, kad jų dukra M. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyventų su motina ieškove R. B., o atsakovas jos išlaikymui mokės periodines mėnesines išmokas. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatė ribotą atsakovo galimybę bendrauti su dukra, įvertindamas dukros mažametystę, šalių tarpusavio santykius, atsakovo požiūrį į šeimą ir vaikų auklėjimą. CK 3.175 str. 2 d. nurodyta, kad bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas per ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį nustatė, kad atsakovas buvo linkęs pažeisti mažametės savo dukters teises ir interesus. Teismas tai vertino pagal byloje surinktus įrodymus. Atsakovas turėjo galimybę ne tik neigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet duoti asmeniškai paaiškinimus teisme, teikti kitus įrodymus. Tačiau tuo jis nepasinaudojo, o kai teismas bylą išnagrinėjo, tuomet teismą ėmė kaltinti neobjektyvumu. Šiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad teismas neišaiškino visų bylos aplinkybių, padarė neteisingas išvadas, nes teismas aptarė visus pateiktus byloje įrodymus ir pagal juos padarė išvadas. Atsakovo skunde nurodytų argumentų pagrindu keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo negalima. Kad atsakovas įgytų teisę maksimaliai dalyvauti dukros auklėjime, ko jis apeliaciniu skundu siekia, būtina pakeisti požiūrį į šeimą ir santykius joje, imtis priemonių pasiekti sutarimo dėl vaiko auklėjimo su vaiko motina. Pasiekus sutarimą, bus galimybė nustatyti kitą bendravimo su vaiku tvarką, įvertinant vaiko interesus. Kol kas negalima daryti išvados, kad atsakovas ne tik kad siekia, bet ir nori dalyvauti dukros auklėjime, nes nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės, kad su vaiku nebendrauja, neteikė išlaikymo vaikui per bylinėjimosi laikotarpį.
Teismas tinkamai sprendė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų kiekį, pagal įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei įvertindamas šalių turtinę padėtį padarė išvadas, kurių teismas nekartoja ir kurių atsakovas G. B. savo argumentais nepaneigė. Jis apeliaciniame skunde nurodo, kad dukra per maža lankyti vaikų darželį. Šiomis aplinkybėmis tam, kad ji augtų tėvo ar motinos prižiūrima, išlaidos jos išlaikymui būtų didesnės. Nesumažėtų išlaidos ir tuo atveju, jei šalių dukrą prižiūrėtų auklė. Nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo G. B. teiginį apie ieškovės gaunamas didesnes pajamas, nei nustatyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė R. B. apeliaciniu skundu ginčija teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 str. taisykles. Teismas nustatė visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė ieškovė ir atsakovas ir jas paskirstė priklausomai nuo patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, todėl nebuvo pagrindo ieškovei R. B. priteiti iš atsakovo G. B. visas bylinėjimosi išlaidas jos nurodomu pagrindu. Negalima tvirtinti, kad teismo išlaidos turi būti skirstomos atsižvelgiant tik į reikalavimo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės tenkinimą, nes šioje byloje buvo sprendžiami ir kiti savarankiški reikalavimai, dėl kurių tarp šalių buvo ginčas. Ieškovės turtiniai reikalavimai dėl dalytino turto apimties buvo nepagrįsti, o tai iš esmės ir lėmė teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją, nes turtiniai reikalavimai susiję su didesnėmis bylinėjimosi išlaidomis (žyminiu mokesčiu). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl jų nekartoja.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Laimantas Misiūnas
Zina Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskaitė