VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. C.,
atsakovo atstovei Jolantai Oleškevič,
trečiojo suinteresuot asmens atstovui Gediminui Žmoginui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 435 052,80 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų.
Paaiškino, kad 2011-02-28 kreipėsi į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūros) Šiaulių teritorinį skyrių su prašymu paaiškinti, kodėl jam 2007-05-03 nebuvo sudaryta galimybė pateikti paraišką, kai jis kreipėsi į šio skyriaus darbuotojus Marių Beišį ir Aldoną Birutienę. Agentūra 2011-03-16 sprendime Nr. BRK- (10.123) -1040 nurodė, kad pareiškėjas paraiškos pateikti negalėjo, nes buvo pakeistas paraiškų surinkimo grafikas. Pareiškėjui, apskundus šį Agentūros atsakymą, iš Žemės ūkio ministerijos 2011-04-20 gavo atsakymą Nr. 3/N-C-319-596 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame ministerija apgailestauja, kad jis negalėjo pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ (toliau – Priemonė). Pareiškėjas mano, kad galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama pagal Priemonę neteko dėl Žemės ūkio ministerijos kaltės. Europos Tarybos 2005-09-20 reglamento (EB) Nr. 1698/2005 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai“ (toliau – Reglamentas) 23 straipsnis nustatė reikalavimus paramai gauti pagal Priemonę, o 76 straipsnis įpareigojo valstybės narės Kaimo plėtros programos valdymo instituciją Lietuvoje - Žemės ūkio ministeriją, informuoti galimus paramos gavėjus apie tos programos siūlomas galimybes ir apie taisykles programos finansavimui gauti. Reglamente buvo numatytas programavimo periodas nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31.
Žemės ūkio ministrui 2007-02-22 priėmus įsakymą Nr. 3D - 84 ir nustačius, kad paraiškos pagal 2007 - 2013 metų kaimo plėtros programos priemones 2007 metais bus priimamos nuo balandžio 11 d. iki birželio 15 d., pareiškėjui buvo suteiktas teisėtas lūkestis, kad jis galės pasinaudoti teikiama parama pagal Priemonę, todėl jis pradėjo ruoštis paraiškos pateikimui iki sukaks pensijinis amžius. Pareiškėjas 2007-04-22-29 perleido savo 79,32 ha ūkį dukrai. Pareiškėjas 2007-05-03 gavo Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos pažymą „Dėl žemės ūkio veiklos“ ir nuvyko į Agentūros Šiaulių skyrių pateikti paraiškos paramai gauti. Paraiška nebuvo priimta, nes Žemės ūkio ministro 2007-04-04 įsakymu Nr. 3D-144 nemotyvuotai Priemonės paraiškų surinkimo terminai 2007 metais nukelti vėlesniam laikui - nuo gegužės 11 d. iki liepos 13 d. Žemės ūkio ministro 2007-05-11 įsakymu Nr. 3D-227 paraiškų rinkimas pagal Priemonę buvo išbrauktas iš paraiškų surinkimo grafiko. Dėl paraiškų surinkimo laiko kaitaliojimo pareiškėjui buvo atimta galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama, nes galimybė priduoti paraišką buvo sudaryta tik laikotarpiu nuo 2007-09-17 iki 2007-10-06, kai dar du kartus buvo pakeistas 2007-02-22 įsakymas Nr. 3D – 84. Nei viename iš pakeitimų nebuvo nurodyti paraiškų pateikimo termino nukėlimo motyvai, nepaaiškinta kaip elgtis žmonėms, kuriems nukeliamu laikotarpiu sueina pensijinis amžius.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos derinimas su Europos Komisija buvo numatytas Reglamento 90 straipsnyje, tačiau, kodėl programa tvirtinimui į Europos Komisiją išsiųsta tik 2006-12-29, Agentūra 2008-09-18 rašte Nr. BR6-(2.30)-22489 nepaaiškino. Nesant patvirtintos Lietuvos 2007 - 2013 metų Kaimo plėtros programos, paraiškos pagal kitas priemones buvo priimamos. Priemonė buvo vykdoma ir ankstesniu programavimo periodu, t. y. 2004 - 2006 metais ir kaip tęstinė priemonė perėjo į 2007 - 2013 metus. Reikalavimai iš esmės nepasikeitė, todėl nesutinka su Agentūros sprendimu vertinti jo paraišką pagal pavėluotai priimtas Priemonės įgyvendinimo taisykles. Agentūra galėjo remtis Europos Sąjungos teisės aktais, jei nebuvo tinkamai parengti nacionalinės teisės aktai.
Tai, kad žemės ūkio ministro 2007-09-03 įsakymu Nr. 3-D-399 taisyklės buvo patvirtintos anksčiau nei pati Programa, kuri Europos Komisijos sprendimu buvo patvirtinta tik 2007-10-19, patvirtina, kad Žemės ūkio ministerija ne dėl Europos Komisijos vėlavimo patvirtinti Programą, kaitaliojo paraiškų surinkimo grafiką. Nei 2007-05-03, nei 2007-10-06 nebuvo Europos Komisijos sprendimo dėl Programos patvirtinimo, tačiau pirmuoju atveju paraiškų Agentūra nepriėmė paraiškos, o antruoju atveju – priėmė. Žemės ūkio ministerija, neigdama teisėtų lūkesčių buvimą, neįvertino, kad 2006 metais visoje Lietuvoje buvo organizuojami seminarai, kurių metu pristatomas 2007 - 2013 metų Kaimo plėtros programos projektas. Pareiškėjas neabejojo tuometinės Žemės ūkio ministrės K. Prunskienės, Ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės V. Ž. pateikiamos garantijos, kad Lietuva vykdys savo įsipareigojimus Europos Sąjungai ir tęs vieningą kaimo plėtros politiką. Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija negali vadovautis ankstesniais teismų sprendimais, kuriais buvo įvertinta tik situacija 2007-10-06 paraiškos priėmimo dienai. Pažymėjo, kad Agentūra tik vykdo Žemės ūkio ministerijos nurodymus, o už Kaimo plėtros politikos įgyvendinimą yra atsakinga pati Žemės ūkio ministerija, dėl jos kaltės Agentūra negalėjo priimti pareiškėjo paraiškos, kai jis kreipėsi 2007-05-03.
Pareiškėjui atėmus galimybę pasinaudoti parama, jam buvo padaryta turtinė ir moralinė žala. Pagal Reglamento 23 straipsnio 5 dalį pareiškėjas nuo 2007 metų iki 2014-11-09, kai jam sueis 70 metų, turėtų teisę gauti paramą. Pareiškėjas, remdamasis Reglamento priedu, padarytą turtinę žalą vertino 126 000 eurų, tai sudaro 435 052,80 Lt. Pareiškėjas 50 000 Lt moralinę žalą grindė nuolatiniu pergyvenimu, neigiamu teismo procesų poveikiu jo sveikatai, fizinio skausmo sukėlimu. Pareiškėjas 2008 metais patyrė mikroinfarktą, todėl padaryta žala sveikatai nėra atstatoma, dar ir dabar patiriami dvasiniai pergyvenimai blogina jo sveikatos būklę, reikalinga medicininė pagalba. Pareiškėjas 2008, 2010 ir 2011 metais buvo hospitalizuotas, po to buvo nukreiptas reabilitaciniam gydymui.
Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vertindama pareiškėjo paraišką Agentūra vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, patvirtintos 2007-10-19 Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (toliau - Programa), nuostatomis, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007-09-03 įsakymu Nr. 3D-399 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Agentūra, atlikusi A. C. 2007-10-03 pateiktos paraiškos vertinimą, nustatė, kad paraiškos pateikimo dieną A. C. buvo 62 metų ir 11 mėnesių amžiaus, todėl neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 7.1 punkte įtvirtinto pareiškėjų tinkamumo kriterijaus. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2007-12-20 sprendimu Nr. 2007/03-4R-274, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3607-602/2008, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-748/2009 pripažino, kad Agentūros 2008-03-31 sprendimas Nr. SD-(12.200-Š)-282 atmesti A. C. paraišką yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
Paaiškino, kad sprendimą dėl kaimo plėtros programos patvirtinimo priima Europos Komisija, gavusi Kaimo plėtros komiteto pritarimą. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa Europos Komisijai buvo pateikta derinti 2006-12-29, tikintis, jog iki 2007 m. pirmojo ketvirčio Europos Komisija šią programą patvirtins. Siekiant tinkamai ir laiku pasiruošti šios programos priemonių įgyvendinimui 2007-02-22 buvo priimtas Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-84. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa planuotu laiku nebuvo patvirtinta, todėl ministerija buvo priversta ne kartą keisti minėtą įsakymą. Tik galutinai suderinus su Europos Komisija pagrindines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos nuostatas buvo patvirtintos Įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas galutinis paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones priėmimo grafikas.
Nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, todėl teisėtų lūkesčių pažeidimo nebuvo.
Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A444-619/2008 ir Nr. A-261-1424/2011, kad svarbu nustatyti, jog valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto ar nustatytų procedūrų, kitų teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė, kad dėl Agentūros veiksmų jam buvo padaryta žala. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-22 sprendime konstatavo, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad pareiškėjas laiku nepasirūpino įgyvendinti teisės aktų jam suteiktų teisių, jam nesuteikia pagrindo reikalauti išimtinių teisių, kurios pažeistų lygias galimybes kitų asmenų atžvilgiu.
Skundas atmestinas.
Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga - valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibūdinama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis).
Taigi, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodytos valstybės valdžios institucijos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis) neteisėtus veiksmus, turtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, neteisėto vilkinimo.
Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš neteisėtų Žemės ūkio ministerijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad dėl Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 pakeitimų, kuriais buvo keičiamas paraiškų priėmimo laikotarpis, pareiškėjui buvo atimta galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama. Pareiškėjui 2007-10-03 pateikus paraišką, jis neatitiko Įgyvendinimo taisyklių nustatyto amžiaus kriterijaus, o tuo metu, kai buvo tinkamo amžiaus - 2007-05-03, neturėjo galimybės pateikti paraiškos dėl žemės ūkio ministro įsakymuose nustatytų apribojimų pateikti paraiškas pagal Priemonę.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2007-10-03 kreipėsi į Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyrių ir pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos” (t. 2, b. l. 48-61). Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyrius 2008-03-31 raštu Nr. SD-(12.200-Š)-282 „Pranešimas apie atmetimą po paraiškos vertinimo“ informavo pareiškėją, kad jo pateikta paraiška atmesta, nes pareiškėjas buvo 62 metų ir 11 mėnesių amžiaus. Pareiškėjas neatitiko žemės ūkio ministro 2007-09-03 įsakymu Nr. 39-399 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių 7.1 punkto kriterijaus, nustatančio, kad paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas negali būti vyresnis nei 62 metai ir 6 mėnesiai (t. 2, b. l. 84-85).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-22 įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3607-602/2008 atmetė A. C. skundą, kuriame jis teismo prašė panaikinti Agentūros 2008-03-31 Kontrolės departamento Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. SD-(12.200-Š)-282. Teismas sprendime konstatavo, kad žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-399 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos” taisyklių (2007-09-03 redakcija) 7.1 punktas nustatė, kad pareiškėjas laikomas tinkamu, jei paraiškos pateikimo dieną vyras yra ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukęs 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, o moteris – ne jaunesnė kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukusi 60 metų amžiaus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo gimimo data – (duomenys neskelbtini), todėl paraiškos padavimo dieną (2007-10-03) pareiškėjas neatitiko nustatyto amžiaus kriterijaus, t. y. buvo sulaukęs 62 metų ir 11 mėnesių amžiaus (t. 2, b. l. 111-113). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-05 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko galioti (t. 2, b. l. 129-131).
Kad pareiškėjas buvo pasiruošęs 2007-05-03 pateikti paraišką, patvirtina byloje surinkti įrodymai: Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos 2007-05-03 pažyma Nr. 2 „Dėl žemės ūkio veiklos“ (t. 2, b. l. 47), žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymas Nr. 3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo“ ir žemės ūkio ministro 2007-04-04 įsakymas Nr. 3d-144 „Dėl žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkim 2007 metais grafiko tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuose matyti išspausdinimo data – 2007-05-03 ir tinklalapio iš kurio spausdinama nuoroda; 2007-04-27 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis (t. 2, b. l. 159-161), 2007-03-22 žemės sklypų dovanojimo sutartys (t. 2, b. l. 162-166, 167-170), 2007-04-27 žemės sklypo dovanojimo sutartis (t. 2, b. l. 171-172), 2007-04-27 žemės sklypo su priklausiniais dovanojimo sutartis (t. 2, b. l. 173-174), 2007-03-29 žemės sklypo dovanojimo sutartis (t. 2, b. l. 175-176).
Parama pagal Priemonę buvo patvirtinta Europos Tarybos 2005-09-20 reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai“. Pagal Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 straipsnis) esančio 2004-07-13 Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus).
2005-09-20 priimtas Reglamentas įsigaliojo 2005-10-22. Pagal Reglamento 1 straipsnį juo nustatomos bendras taisykles, reglamentuojančios Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, apibrėžiami tikslai, prie kurių turi prisidėti kaimo plėtros politika, strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas, kaimo plėtros prioritetai ir priemonės, nustatomos partnerystės, programavimo, vertinimo, finansų valdymo, stebėsenos ir kontrolės taisyklės.
Reglamento IV dalyje „Parama kaimo plėtrai“ I skyriuje „Kryptys“ 1 skirsnyje, 1 krypties poskyryje „Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad parama, skirta žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui didinti apima ir ankstyvą ūkininkų pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos (a punkto iii papunktis). Reglamento 23 straipsnyje paaiškinama, kad parama, numatyta 20 straipsnio a punkto iii papunktyje, teikiama ūkininkams, nusprendusiems sustabdyti prekinę žemės ūkio gamybą dėl savo valdos perleidimo kitiems ūkininkams. Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje išdėstyti perleidėjui keliami reikalavimai. Perleidėjas turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau perleidimo metu dar nesukakęs nustatyto pensinio amžiaus, arba perleidimo metu yra ne daugiau kaip 10 metų jaunesnis nei atitinkamoje valstybėje nustatytas pensinis amžius. Perleidėjas turi sustabdyti visą prekinę žemės ūkio gamybą, o iki valdos perleidimo būti ūkininkavęs 10 metų. Reglamento priede nustatytos paramos sumos ir lygiai. Nustatyta, kad pagal 23 straipsnio 6 dalį dėl ankstyvas pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos gali būti skiriama 18 000 eurų vienam perleidėjui per metus, o bendra vienam perleidėjui skiriama paramos suma sudaro 180 000 eurų.
Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su netinkamais atsakovo tarnautojų veiksmais, kuriais nebuvo laiku ir tinkamai pasiruošta Reglamentu numatytos paramos skyrimui Lietuvoje nuo 2007-01-01. Reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai veikia per kaimo plėtros programas. Kiekviena kaimo plėtros programa apima laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31. Reglamento 15 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybė gali pateikti bendrą ar regionines programas. Reglamento 16 straipsnyje išdėstomas valstybių rengiamų kaimo plėtros programų turinys, o Reglamento 18 straipsnyje – valstybės parengtų kaimo plėtros programų rengimo ir tvirtinimo tvarka. Pagal Reglamento 18 straipsnį nustatoma, kad valstybė narė kaimo plėtros programas rengia glaudžiai bendradarbiaudama su partneriais. Valstybės narės pateikia Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, į kurį įtraukiama 16 straipsnyje nurodyta informacija. Komisija įvertina pasiūlytas programas pagal jų suderinamumą su Bendrijos strateginėmis gairėmis, nacionalinės strategijos planu ir šiuo reglamentu. Jei Komisija mano, kad kaimo plėtros programa prieštarauja Bendrijos strateginėms gairėms, nacionalinės strategijos planui ar šiam reglamentui, ji prašo valstybės narės atitinkamai persvarstyti pasiūlytą programą. Kiekviena kaimo plėtros programa tvirtinama 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Reglamento 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.
Tarybos 1999-06-28 sprendimo, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, (1999/468/EB) 4 straipsnis reglamentuoja valdymo procedūrą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas vadybos komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimus Komisijos pasiūlymu (...). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija, nepažeisdama 8 straipsnio, patvirtina priemones, kurios taikomos nedelsiant. Tačiau, kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija nedelsdama apie jas praneša Tarybai. Tuo atveju Komisija gali atidėti patvirtintų priemonių taikymą laikotarpiui, nustatytam kiekvienoje pagrindinėje priemonėje, kuris, tačiau, negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai nuo tokio pranešimo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Taryba kvalifikuota balsų dauguma per šio straipsnio 3 dalyje numatytą laikotarpį gali priimti kitokį sprendimą. Tarybos 1999-06-28 sprendimo 7 straipsnio 1 dalis nustato komitetų darbo tvarką.
Reglamento 91 straipsnis reglamentuoja įgyvendinimo taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad nepaisant atitinkamose šio reglamento nuostatose išdėstytų priemonių, išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės patvirtinamos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jos visų pirma apima: a) siūlomų kaimo plėtros programų pateikimą; b) sąlygas, taikomas kaimo plėtros priemonėms.
Reglamento 94 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, antroje pastraipoje nustatyta, kad jis taikomas Bendrijos paramai, susijusiai su programavimo laikotarpiu, prasidedančiu 2007 m. sausio 1 d. Tačiau šis reglamentas netaikomas tol, kol neįsigalios Bendrijos teisės aktai, nustatantys bendrąsias Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą ir Sanglaudos fondą reglamentuojančias nuostatas, laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31, išskyrus 9, 90, 91 ir 92 straipsnius, kurie taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Nepaisant antrosios pastraipos, 37 straipsnis, 50 straipsnio 2–4 dalys ir 88 straipsnio 3 dalis taikoma nuo 2010-01-0, atsižvelgiant į Tarybos aktą, priimtą Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Vyriausybės 2007-02-13 nutarime Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo (Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo)“ 1 punkte Žemės ūkio ministerija paskirta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija ir kompetentinga institucija, o 2 punkte nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę.
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153, 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – KPP) bei pagal KPP finansuojamų projektų bendrąsias administravimo taisykles. Konkrečių KPP priemonių ir KPP krypčių, jei KPP kryptys nėra skaidomos į atskiras KPP priemones (toliau – KPP priemonės), bei pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma KPP priemonių arba KPP krypčių įgyvendinimo taisyklėse (toliau vadinama – KPP priemonių įgyvendinimo taisyklės). Šių taisyklių 4 punkte nustatytos valdymo institucijos, t. y. Žemės ūkio ministerijos, pareigos administruojant paramos teikimą, o būtent Žemės ūkio ministerija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą KPP valdymą, įgyvendinimą ir priežiūrą. Žemės ūkio ministerija įpareigojama rengti ir teikti KPP projektą Europos Komisijai derinti ir tvirtinti, o Europos Komisijai patvirtinus KPP projektą, teikti jį tvirtinti Vyriausybei (...) (4.1 punktas); kurti ir per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį prižiūrėti KPP valdymo ir kontrolės sistemą, turinčią užtikrinti aiškų funkcijų pasidalinimą bei valdymo institucijos ir kitų KPP administravime dalyvaujančių institucijų funkcijų atskyrimą (4.2. punktas); užtikrinti KPP viešumo reikalavimų laikymąsi, informuoti galimus pareiškėjus, ekonominius ir socialinius partnerius bei visuomenę apie KPP teikiamas galimybes, paramos teikimo tvarką, Europos Sąjungos finansinį įnašą bei vaidmenį įgyvendinant KPP (4.6. punktas); rengti ir tvirtinti KPP priemonių įgyvendinimo taisykles (4.7. punktas); nustatyti paraiškų priėmimo tvarkaraštį (4.8. punktas) bei atlikti kitas su KPP susijusias funkcijas.
Kaip numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklių 4.1 punkte Žemė sūkio ministerija rengė ir teikė KPP projektą Europos Komisijai derinti ir tvirtinti. Programos derinimo eiga atspindėta Žemės ūkio ministerijos pateiktame paaiškinime (t. 3, b. l. 58). Šiame paaiškinime atsakovas nurodė, kad Žemės ūkio ministerija 2006-12-29 raštu Nr. 2D-6298(12.36) išsiuntė Europos Komisijai pasiūlymą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos. Pasiūlymas dėl Programos per SFC2007 sistemą oficialiai buvo išsiųstas 2007-01-22. Pagal SFC2007 sistemos duomenis 2007-02-07 Europos Komisija atsiuntė informaciją apie pasiūlymo dėl Programos priimtinumą nagrinėti. Europos Komisija per SFC2007 sistemą 2007-04-26 atsiuntė Lietuvai pastabas dėl Programos. Ministerija per SFC2007 sistemą 2007-11-12 išsiuntė Europos Komisijai antrąjį oficialų pasiūlymą dėl Programos, 2007-09-14 - trečiąjį oficialų pasiūlymą dėl Programos, o 2007-09-20 - ketvirtąjį oficialų pasiūlymą dėl Programos. Europos Komisija 2007-10-19 sprendimu Nr. C(2007)5076 patvirtino Programą (t. 3, b. l. 59-63).
Vykdydama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklių 4.8 punktą Žemės ūkio ministerija nustatė paraiškų priėmimo tvarkaraštį, kurį keitė vėlesniais įsakymais. Žemės ūkio ministras 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 “Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo” 1 punkte nustatė, kad paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“, „NATURA 2000 išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“, „NATURA 2000 išmokos“, „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ 2007 metais bus renkamos nuo balandžio 11 d. iki birželio 15 d.
Žemės ūkio ministras 2007-04-04 įsakymu Nr. 3D-144 “ Dėl Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 “Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo” pakeitimo pakeitė žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymą Nr. 3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo“ ir 1 punkte numatė, kad paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, „NATURA 2000 išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“, „NATURA 2000 išmokos“, „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ 2007 metais bus renkamos nuo balandžio 11 d. iki birželio 15 d., o pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ – nuo gegužės 11 d. iki liepos 13 d.
Žemės ūkio ministras 2007-05-11 įsakymu Nr. 3D-227 „Dėl Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 “Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo” pakeitimo“ pakeitė Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymą Nr. 3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo“ ir išbraukė 1 punkte nuostatą, kad pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ nuo gegužės 11 d. iki liepos 13 d.
Žemės ūkio ministro 2007-06-13 įsakymu Nr. 3D-301 „Dėl Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 “Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo” pakeitimo“ pakeitė Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymą Nr. 3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo“, tačiau paraiškų teikimo laiko pagal Priemonę nenustatė.
Žemės ūkio ministro 2007-09-12 įsakymu Nr. 3D-410 „Dėl Žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymo Nr. 3D-84 “Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo” pakeitimo“ pakeitė žemės ūkio ministro 2007-02-22 įsakymą Nr. 3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo“ ir 1 punkte numatė, jog paraiškos pagal Priemonę bus renkamos nuo rugsėjo 17 d. iki spalio 6 d.
Taigi, įvertinus ankščiau aptartų žemės ūkio ministro įsakymų nuostatas, matyti, kad paraiškų pagal Priemonę priėmimo laikas buvo nukeliamas, o žemės ūkio ministro 2007-05-11 įsakymu Nr. 3D-227 galimybė pateikti paraišką pagal Priemonę išbraukta iš priemonių tvirtinimo grafikų. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad Programos priemonių įgyvendinimo taisyklės turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki paraiškų pagal atitinkamą Programos priemonę ar Programos priemonės veiklos sritį priėmimo termino pradžios. Ši nuostata draudžia numatyti paraiškų rinkimą iki bus patvirtintos konkrečiai paramos rūšiai skirtos taisyklės. Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) dieną. Pensinis amžius - 62,5 metų - pareiškėjui suėjo 2007 metų gegužės 9 dieną. Tuo metu, kai pareiškėjas suėjo pensinio amžiaus, paraiškos nebuvo priimamos.
Greta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklių žemės ūkio ministro 2007-09-03 įsakymu Nr. 3D-399 buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklės. Jų 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių tikslas – detalizuoti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ administravimo tvarką. Šių Taisyklių 7.1. punkto redakcijoje, kuri galiojo iki 2011-10-23, buvo numatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu, jei paraiškos pateikimo dieną vyras yra ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukęs 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, o moteris ne jaunesnė kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukusi 60 metų amžiaus.
Ši nuostata numatė skirtingus reikalavimus pareiškėjui nei tiesiogiai taikomas Reglamentas. Kaip jau buvo minėta, Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad perleidėjas turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau perleidimo metu dar nesukakęs nustatyto pensinio amžiaus, arba perleidimo metu yra ne daugiau kaip 10 metų jaunesnis nei atitinkamoje valstybėje nustatytas pensinis amžius. Tai rodo, kad Reglamentas amžiaus ribą sieja ne su paraiškos padavimo momentu, o su ūkio perleidimo momentu. Tuo tarpu Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių 7.1 punktas amžių skaičiuoja iki paraiškos padavimo momento. Reglamento tekstuose anglų, prancūzų bei vokiečių kalba taip pat amžiaus skaičiuojamas iki ūkio perleidimo, o ne iki paraiškos padavimo dienos: The transferor shall be not less than 55 years old but not yet of normal retirement age at the time of transfer or not more than 10 years younger than the normal retirement age in the Member State concerned at the time of the transfer; Le cédant est ?gé d'au moins 55 ans, mais n'a pas encore atteint l'?ge normal de la retraite au moment de la cession, ou n'est pas plus de 10 ans plus jeune par rapport ? l'?ge normal de la retraite dans l'État membre concerné au moment de la cession; Der Abgebende muss zum Zeitpunkt der Übergabe das 55. Lebensjahr vollendet, darf aber das normale Ruhestandsalter noch nicht erreicht haben oder darf zum Zeitpunkt der Übergabe höchstens zehn Jahre jünger als das normale Ruhestandsalter im betreffenden Mitgliedstaat sein.
Europos Teisingumo Teismas 2011-07-14 sprendime sujungtose bylose C-4/10 ir C-27/10 dėl tiesioginio reglamento taikymo išdėstė poziciją, kad tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga. Taigi, Reglamentas turi būti taikomas tiesiogiai. Be to, Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad, remiantis Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 288 straipsnio antra pastraipa, reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti teises fiziniams asmenims, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (visų pirma žr. 1973-10-10 Sprendimo Variola, 34/73, Rink. p. 981, 8 punktą ir 2002-09-17 Sprendimo Mu?oz ir Superior Fruiticola, C‑253/00, Rink. p. I‑7289, 27 punktą).
Teismo vertinimu, esant prieštaravimui tarp žemės ūkio ministro 2007-09-03 įsakymu Nr. 3D-399 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių ir Reglamento, paramos pareiškėjui suteikimo klausimas turi būti sprendžiamas tiesiogiai taikant Reglamento nuostatas. Teisiškai reikšminga yra tik ūkio perleidimo data, o ne paraiškos pateikimo momentas. Įgyvendinimo taisyklės buvo priimtos 2007 metais, t. y. tais pačiais metais, kai pareiškėjas sudarė žemės sklypų perleidimo sutartis. Tai leido pareiškėjui pretenduoti į paramą tais pačiais metais, kuriais buvo pradėtas kaimo plėtros programų įgyvendinimas. Žemės ūkio ministerijos veiksmai dėl nesavalaikio Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos derinimo bei paraiškų priėmimo momento nukėlimo negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai, jie neįtakoja paramos gavimo, nes į paramą pretenduojančio asmens amžiaus riba turi būti siejama su Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje nurodytu faktu – ūkio perleidimu, o ne su Įgyvendinimo taisyklių 7.1 punkte numatytu faktu – paraiškos padavimu. Dėl šios priežasties Žemės ūkio ministerijos veiksmai, kurių pasekoje buvo nustatomas ir keičiamas paraiškų priėmimo tvarkaraštis, šioje byloje neturi teisinės reikšmės - negali būti susieti priežastiniu ryšiu su patirta žala.
Tai, kad į Įgyvendinimo taisyklių 7.1 punktą buvo neteisingai perkelta Reglamento 23 straipsnio 2 dalies nuostata, faktiškai įtakojo pareiškėjo teisės pretenduoti gauti paramą pagal Priemonę dėl 2007 metais įvykdyto ūkio perleidimo realizavimą. Tačiau tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad esant skirtingoms Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės normoms, reglamente išdėstytas teisės normas turi taikyti ir administravimo subjektai. Pareiškėjo paraišką vertinantis administravimo subjektas turėjo remtis ne žemės ūkio ministro patvirtintomis taisyklėmis, o Reglamentu. Tai, kad Žemės ūkio ministerija Įgyvendinimo taisyklėse priėmė Reglamento neatitinkančias nuostatas neturėjo daryti įtakos Agentūrai, administruojant 2007-10-03 pateiktą pareiškėją paraišką. Pagal Reglamente pateiktą santykių reguliavimą paraiškos pateikimo momentas teisinės reikšmės neturi dėl perleidėjo amžiaus skaičiavimo. Nepriklausomai nuo to, ar paraiškos būtų renkamos pavasarį, ar rudenį, pareiškėjo amžius turi būti skaičiuojamas nuo jo ūkio perleidimo dienos, kuri nėra susijusi su paraiškos pateikimo diena. Vadinasi, Žemės ūkio ministerijos veiksmai, priimant Įgyvendinimo taisykles, negalėjo sąlygoti pareiškėjui kilusios žalos. Šioje situacijoje nėra pagrindo nustatyti priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimas negalimas. Todėl Žemės ūkio ministerijos veiksmai, nustatant paraiškų pagal Priemonę rinkimo laiką, negali turėti įtakos pareiškėjo teisės pasinaudoti parama realizavimui, o kartu ir jo turtiniam praradimui, šioje byloje įvardintam padaryta žala.
Jau minėtoje Reglamento 94 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad jis taikomas Bendrijos paramai, susijusiai su programavimo laikotarpiu, prasidedančiu 2007 m. sausio 1 d. Komisijos sprendimo 2007/X/19, patvirtinančio Lietuvos Respublikos kaimo plėtros programą 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu, preambulės 4 punkte taip pat pažymėta, kad programa apima laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31. Šio sprendimo priede finansavimas 2007 metams buvo numatytas netgi didesnis, nei kitiems programos metams. Tai rodo, kad jokių išlygų dėl to, kad priemonė „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ būtų vykdoma kokiu nors kitu laiku, nei nuo 2007-01-01 nebuvo numatyta.
Įgyvendinimo taisyklių V skyriuje reglamentuojamas paramos dydis ir trukmė. Reglamentas nenumato tvarkos, pagal kurią būtų nustatyta už kuriuos metus atgal gali būti išmokama parama, todėl šios taisyklės gali būti nustatomos nacionaliniais teisės aktais. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 13 punktą metinė kompensacinė išmoka, kurią sudaro kintamoji ir pastovioji dalys, skaičiuojama už 12 mėnesių nuo kalendorinių metų pradžios ir pervedama į paramos gavėjo atsiskaitomąją sąskaitą kartą per metus. Paramos suma, kurią sudaro kintamoji dalis, mokama už ateinančius metus, o likusi paramos suma, kurią sudaro pastovioji dalis, mokama tik gavus faktinius duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos už praėjusius metus. Pirmaisiais paramos teikimo metais paramos suma paramos gavėjams pervedama priėmus sprendimą suteikti paramą, t. y. nepraėjus 3 mėn. laikotarpiui, skirtam vykdyti įsipareigojimus, ir negavus fizinės patikros vietoje rezultatų. Kintamoji išmokos dalis už pirmuosius paramos gavimo metus gali būti išmokama ir paraiškos pateikimo metais, jeigu parama patvirtinama iki metų pabaigos. Vadinasi, pareiškėjas gali pateikti paraišką ir už 2012 metus gauti paramą, jeigu jis atitiks kriterijus paramai skirti ir pagrįs ūkio perleidimo iki pensinio amžiaus suėjimo faktą.
Šioje byloje teismas nepasisako dėl kitų asmenų veiksmų, kurie galėjo įtakoti pareiškėjui padarytos žalos atsiradimą, kadangi reikalavimai atlyginti žalą byloje pareikšti Žemės ūkio ministerijai, pagrindu nurodant šios institucijos veiksmus priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ administravimo srityje.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė