Baudž. byla Nr. 1S-1365-133/12

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų, Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zarauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

n u s t a t ė :

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2009-03-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., taikant LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 4 d. galutine 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Anksčiau teistas 4 kartus.

Bausmės pradžia-2009-11-05.  Bausmės pabaiga – 2013-04-11.

Alytaus pataisos namų administracija pateikė teikimą dėl nuteistojo J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus  2/3 dalis bausmės, nurodo, kad bausmę atlieka paprastoje grupėje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi teikimą atmetė.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Jis nurodo, kad atlikęs bausmės dalį, kuri leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Jis turi šeimą, 5 metukų dukrą ir yra atsakingas ne tik už save, bet ir už šeimą. Jo tėvai abu invalidai. Išėjęs į laisvę dirbtu, jis būtų parama šeimai ir tėvams. Jis mano, kad ankstesni jo teistumai neturėtų būti motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Taip pat jis nesutinka ir su psichologo išvada. Su psichologu bendravo tik kelias minutes ir ne mano, kad galima būtų per tokį trumpą laiką „nupaišyti jo veiką“. Jis mano, kad jį galima toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tam jis yra pilnai pasiruošęs.               Kolegijos nuomone, nuteistojo skundas atmestinas.

              Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Ar yra galimybė nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, sprendžia teismas iš aplinkybių visumos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir t.t. Lygtinis paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nors nuteistasis J. M. yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtosios bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistąjį asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (LR BKV 8 str.), spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Įvertinus nuteistojo asmenybę, lygtinio paleidimo terminą, matyti, kad, šiuo atveju, taikant lygtinį paleidimą, bus akivaizdžiai pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai.

Susipažinus su  pateikta medžiaga matosi, kad nuteistasis bausmę atlieka už daugėtos nusikaltimų padarymą. Praeityje teistas 4 kartus. Pataisos namų administracija jį charakterizuoja patenkinamai. Psichologinės tarnybos specialistė nustatė tokius rizikos veiksnius, galinčius įtakoti nuteistojo neadaptatyvų elgesį ateityje: tai – ankstesni nusikaltimai, gyvenimo būdas ir draugų įtaka, pakartotinio nusikaltimo rizika įvertinta kaip vidutinė. Teismas vertina nuteistojo elgesį ne vien paskutiniu metu, bet per visą bausmės laikotarpį. Matosi, jog nuteistasis buvo 2 kartus  baustas drausmine tvarka už šiukščius pažeidimus ir tik 4 kartus skatintas. Ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau priimtas sprendimą dėl lygtinio paleidimo į tai atsižvelgiama. Nors nuteistasis paskutiniu metu charakterizuojamas patenkinamai, tačiau esant nurodytų aplinkybių visetui, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei prižiūrimą. Teisėjų kolegijos nuomone šioje bausmės atlikimo stadijoje dar nepakanka duomenų, kad galima būtų taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                          Romualdas Lincevičius

Teisėjai                                                        Svetlanos Jurgaitienė

                                                                                        Dmitrijaus Korsakovas