Civilinė byla Nr. 2S-2217-221/2016

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00699-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1; 3.3.2.4; 3.4.4.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. M. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-888-308/2016 pagal pareiškėjos M. A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, M. P.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės A. M. 2016 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo Nr. SD-1-9202, priimti patvarkymą parengti priestato griovimo supaprastintą aprašą, perskaičiuoti priestato griovimo darbų sąmatą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdomosios bylos sustabdymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę motyvų. Nelaikė, kad pareiškėja tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjos 2016 m. liepos 4 d. skunde nurodyti motyvai, aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus, yra nepakankami, kad pareiškėjos reikalavimai būtų laikomi tikėtinai pagrįstais. Pažymėjo, kad vykdymo (griovimo) veiksmai atliekami ne įprastine, o priverstine tvarka, vykdomajame dokumente, kurio pagrindu yra atliekami vykdymo veiksmai, nėra nustatytos papildomos dokumentų gavimo ar kitos sąlygos, todėl 2010 m. gruodžio 3 d. išduotas vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas pagal jo turinį (likviduoti savavališkos statybos padariniai). Nurodė, kad nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų vykdomosios bylos sustabdymo privalomų ir fakultatyvių pagrindų. Sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl pernelyg didelės griovimo darbų kainos iš esmės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, nes pareiškėja turėjo galimybę pati organizuoti griovimo darbus už mažesnę kainą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Neatsižvelgta, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nesudėtingo statinio griovimui turi būti rengiamas supaprastintas griovimo aprašas, o Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas, statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, taip pat privalomas rašytinis pritarimas griovimo projektui.

Nenurodyta, kokia įstatymo norma leidžia nesilaikyti įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, atliekant vykdymo veiksmus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pareiškėja nenurodė nė vieno argumento, kuriuo remdamasis teismas turėjo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą arba antstolė A. M. turėjo stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0151/08/01765. Pareiškėja neginčijo vykdomojo dokumento, išduoto 2008 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-770/2008 pagrindu, kuriuo pareiškėja įpareigota per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0151/08/01765. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi, jeigu statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2D-7016 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė antstolei 2016 m. gegužės 17 d. griovimo darbų rangos sutarties Nr. SU-101 kopiją ir griovimo aprašą. Pareiškėja, norėdama, jog savavališkai pastatyto stiklo paketų priestato (verandos) prie gyvenamojo namo griovimo darbai būtų atlikti už mažesnę kainą, turėjo galimybę pati organizuoti griovimo darbus, tačiau to nepadarė. Kadangi pareiškėja nevykdė įsiteisėjusio ir privalomo teismo sprendimo, antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė pareiškėjos nepagrįstai skundžiamą 2016 m. liepos 8 d. patvarkymą Nr. SD-793, kurio pagrindu 2016 m. liepos 13 d. priverstine tvarka buvo įvykdytas teismo sprendimas – nugriautas 6,00 x 3,65 m dydžio stiklo paketų priestatas (veranda) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo antstolė A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie  patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Pareiškėja kartu su  atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (atliktų darbų perdavimo akto kopiją, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, UAB „Skena“ žalos nustatymo akto kopiją). Pareiškėja, teikdama naujus įrodymus, neprašo jų priimti į bylą, nenurodo, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavęs preliminarų pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl preliminaraus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumo, tuo labiau, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė argumentų kitokiai išvadai padaryti.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1763/2014). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-888-308/2016) jį atmetė kaip nepagrįstą. Nors paminėta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus nepagrįstumo.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė būtinumo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos pagrįstai nebuvo taikytos. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai yra susiję su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų ir jo pagrįstumu (dėl Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatytų reikalavimų laikymosi, griaunant neteisėtai pastatytus statinius), o ne su pareiškėjos prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodytų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad 2016 m. liepos 13 d. priverstine tvarka buvo įvykdytas teismo sprendimas – nugriautas 6,00 x 3,65 m dydžio stiklo paketų priestatas (veranda) prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymo klausimas šioje byloje nebėra aktualus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėja atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė