Civilinė byla Nr. 2-1974/2012

                         Civilinė byla Nr. 2-1975/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.; 110.6.;

121.17. 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1974/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, ir civilinę bylą Nr. 2-1975/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria leisti skubiai vykdyti nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtų to teismo civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, iškeltoje pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilines bylas pagal atskiruosius skundus,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė UAB „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atmesti, atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, įpareigojant šį turtą priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kitą priešieškinio dalį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo sprendimą 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Pareiškėjai UAB „Šiaulių technika“ ir restruktūrizuojama UAB „Armigerus“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, atnaujinus procesą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje RUAB „Armigerus“, atnaujinus procesą priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ pareiškimą dėl 2009 m. balandžio 27 d. ieškinio dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų patikslinimo; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinys būtų patenkintas. Nurodė, kad RUAB „Armigerus“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, byloje priėmęs sprendimą teismas nusprendė dėl UAB „Armigerus“ materialiųjų teisių ir pareigų. UAB „Armigerus“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, negalėjo pasisakyti ir nurodyti byloje aplinkybių dėl savo turto. Procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Taip pat pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti poilsio pastatą, esantį Taikos g., Neringoje, pastato žemės sklypo nuomos teisę, turto saugotoju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu paskirti UAB „Šiaulių technika“, leidžiant naudotojui areštuotą turtą prižiūrėti ir juo naudotis.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi: 1. priėmė prašymą ir pareiškimą, 2. nutarė išsiųsti prašymo ir pareiškimo kopijas atsakovui, 3. įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, 4. prijungė civilinę bylą Nr. 2-252-154/2010, 5. paskyrė prašymo nagrinėjimą, 6. taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje, ir šio pastato žemės sklypo nuomos teisę, leido turto savininkui turtą prižiūrėti, juo naudotis, vykdyti jame verslą pagal turto paskirtį, uždraudė šio turto bet kokio perleidimo sandorius. Leido RUAB „Armigerus“ naudotis verslo tikslais savo nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą pagal įrangos nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, nurodytą įrangos priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01 (priedas Nr. 1) iki 2012 m. gruodžio 31 d., esančius poilsio pastate Taikos g. 18, Neringoje.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą minėtoje nutartyje, tai yra pareiškėjo duomenis pakeitė į teisingus – „UAB „Armigerus, juridinio asmens kodas 145753982, restruktūrizuojama, buveinės adresas S. Daukanto g. 4C, Šiauliai“).

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo. Prašė patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutarties rezoliucinės dalies 6 punktą (dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių) išdėstyti taip: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje, šio pastato žemės sklypo nuomos teisę, viso šio turto saugotoju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu paskirti RUAB „Armigerus“, leidžiant turto saugotojui areštuotą turtą prižiūrėti ir juo naudotis; uždrausti atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ bet kokiais veiksmais trukdyti turto saugotojui RUAB „Armigerus“ poilsio pastatą prižiūrėti, naudotis pastatu bei jame esančia įranga, vykdyti poilsio pastato eksploatavimo veiklą. Leisti RUAB „Armigerus“ naudotis verslo tikslais nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą, pagal nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, nurodytą įrangos priėmimo – perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01, esančius poilsio pastate Taikos g. 18, Neringoje. Likusias nutarties dalis prašė palikti nepakeistas, o priimtą nutartį leisti vykdyti skubiai.

UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pateikė prašymą, kuriuo prašė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, nes UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nėra civilinės bylos šalimi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jos turtui yra negalimas.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Armigerus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, kuria buvo atsisakyta tenkinti UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 punktas).

Pareiškėjas RUAB „Armigerus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo RUAB „Armigerus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo, ir pareiškėjo 2012 m. birželio 6 d. prašymą tenkinti, tai yra patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutarties rezoliucinės dalies 6 punktą išdėstyti taip: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje, šio pastato žemės sklypo nuomos teisę, viso šio turto saugotoju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu paskirti RUAB „Armigerus“, leidžiant turto saugotojui areštuotą turtą prižiūrėti ir juo naudotis; uždrausti atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ bet kokiais veiksmais trukdyti turto saugotojui RUAB „Armigerus“ poilsio pastatą prižiūrėti, naudotis pastatu bei jame esančia įranga, vykdyti poilsio pastato eksploatavimo veiklą. Leisti RUAB „Armigerus“ naudotis verslo tikslais nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą, pagal nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, nurodytą įrangos priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01, esančius poilsio pastate Taikos g. 18, Neringoje.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi pats pasinaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės ? panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties 6 punktą, kuriuo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštas poilsio pastatui, esančiam Taikos g. 18, Neringoje, ir šio pastato žemės sklypo nuomos teisei, o RUAB „Armigerus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas sutiko su UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirojo skundo argumentais, todėl panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės. Teismas nurodė, jog tarp pareiškėjo RUAB „Armigerus“ ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ realiai vyksta ginčai dėl turto, esančio Taikos g. 18, Neringoje, ? pastato ir įrangos naudojimo, o tai iš esmės keičia procesinę bylos nagrinėjimo situaciją. Turtu naudojasi abi šalys, abi šalys samdo saugos tarnybas, kad saugotų minėtą turtą. RUAB „Armigerus“ realiai priklauso tik įranga, stalai, baldai minėtuose pastatuose, o UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ yra visų minėtų pastatų savininkas. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 m. birželio 1 d. sudarytoje įrangos nuomos sutartyje Nr. 2009/06/01 RUAB „Armigerus“ (buvęs pavadinimas ? UAB „Langvirus“) ir UAB „Technikos grupė“ nurodė, jog įrangos vertė yra 230 000 Lt, poilsio pastato vertė yra apie 8 000 000 Lt. Atsižvelgdamas į turto vertę teismas sprendė, jog pastatą, kurio vertė net apie 34 kartus didesnė nei pareiškėjui RUAB „Armigerus“ priklausančios įrangos vertė, skirti saugoti ir jį valdyti tik pareiškėjui RUAB „Armigerus“ yra neadekvatu jo turimam turtui bei teisėms to turto naudojimo prasme, todėl pareiškėjo RUAB „Armigerus“ atskirąjį skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašant jas dar labiau išplėsti, paskiriant pareiškėją viso turto saugotoju, pripažino nepagrįstu. Teismas nurodė, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ įrodė, kad vien iš poilsio pastato nuomos per mėnesį galima gauti 32 253,76 Lt pajamų, taigi vien iš pastato nuomos gaunamos pajamos po 7 mėnesių viršytų RUAB „Armigerus“ tariamai priklausančios įrangos vertę, buvusią 2009 metais. Prašydama suteikti teisę valdyti ir naudoti poilsio pastatą verslo tikslais, RUAB „Armigerus“ neužsimena apie tai, kokio dydžio atlyginimas turėtų būti mokamas teisėtam pastato savininkui už jo turto naudojimą. Teismas, remdamasis tuo, kad teisinis ginčas civilinėje byloje yra išspręstas ir jau prieš du metus užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154-2010, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisė dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neanalizuotinas, kad tik prašymo dėl proceso atnaujinimo stadijoje, kai realiai įsiteisėjęs teismo sprendimas jau buvo pradėtas vykdyti, RUAB „Armigerus“ (kuriam priklauso tik pastate išnuomotas turtas) pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios pagal prašymo apimtį apima viso turto valdymą ir naudojimą, sprendė, jog toks prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi leido skubiai vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties 6 punktas, tai yra nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas tenkino UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymą leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatavęs, jog pagal CPK 152 straipsnio 4 dalį atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo šios nutarties vykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pažeidžiant šalių interesų pusiausvyrą, dėl ko UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ patiria didelę žalą. Teismas nurodė, jog ši nutartis automatiškai vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas būtent dėl šios nutarties, nesustabdo jos vykdymo.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Pareiškėjai (apeliantai) RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties prašo pakeisti teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo RUAB „Armigerus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo ir pareiškėjo 2012 m. birželio 6 d. prašymą tenkinti, tai yra patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutarties rezoliucinės dalies 6 punktą išdėstant taip: taikyti laikinąją apsaugos priemonę ? areštuoti poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje, šio pastato žemės sklypo nuomos teisę, viso šio turto saugotoju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiui paskirti RUAB „Armigerus“, leidžiant turto saugotojui areštuotą turtą prižiūrėti ir juo naudotis; uždrausti atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ bet kokiais veiksmais trukdyti turto saugotojui RUAB „Armigerus“ poilsio pastatą prižiūrėti, naudotis pastatu bei jame esančia įranga, vykdyti poilsio pastato eksploatavimo veiklą. Leisti RUAB „Armigerus“ naudotis verslo tikslais nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą, pagal nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, nurodytą įrangos priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/0, esančius poilsio pastate Taikos g. 18, Neringoje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nutartį priėmė 2012 m. liepos 26 d., tai yra anksčiau nei baigėsi teismo nustatytas terminas atsiliepimui į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ paduotą atskirąjį skundą pateikti, todėl pažeidė pareiškėjo RUAB „Armigerus“ teisę pateikti atsiliepimą į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirąjį skundą.
2. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirasis skundas dėl 2012 m. birželio 29 d. nutarties Šiaulių apygardos teisme priimtas 2012 m. liepos 12 d., todėl pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartį galėjo panaikinti per 3 dienas nuo atskirojo skundo gavimo, tačiau teismas, pažeisdamas proceso normas, skundžiamą nutartį, kuria pats pasinaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priėmė 2012 m. liepos 26 d., tai yra ne tik nepasibaigus atsiliepimams pateikti nustatytam terminui, bet ir praėjus 14 dienų nuo skundo teisme gavimo. Teismas pažeidė CPK įtvirtintus reikalavimus, todėl vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikintina. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą apeliantai prašo teismo atsižvelgti į atsiliepimą į atsakovo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties.
3. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl darytina išvada, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pripažino, kad su nutarties turiniu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ir apimtimi sutinka. Tik RUAB „Armigerus“ teisėtos ir galiojančios teismo nutarties pagrindu faktiškai perėmus poilsio pastato saugojimą, atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis ir piktybiškai siekdamas trukdyti RUAB „Armigerus“ įgyvendinti įsiteisėjusią teismo nutartį, pateikė teismui nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atskirąjį skundą dėl 2012 m. birželio 29 d. nutarties bei skundą dėl 2012 m. birželio 4 d. antstolio R. V. sudaryto turto aprašo, prašydamas iki teismo sprendimo priėmimo paskirti jį poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje, saugotoju. Prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas grindė CPK 149 straipsniu, tačiau nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar negalėjo būti žinomos priėmus Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį ar jos apskundimo laikotarpiu, nepagrindė priimtos teismo nutarties panaikinimo galimybės, išnykus būtinybei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovui nenurodžius jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio pagrindu buvo apskritai nepagrįstas ir dėl šios priežasties turėjo būti atmestas.
4. 2012 m. birželio 5 d. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pasamdė saugos tarnybą UAB „Trikampis žiedas“ ir pasirašė įleidimo į objektą tvarką, kuria iš esmės buvo susitarta užtikrinti 2012 m. gegužės 30 d. teismo nutarties nevykdymą, tai yra susitarta, kad į poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje, niekas nepateks be raštiško ar vietoje žodžiu duoto UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ leidimo. Kol teismas išspręs prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, o prašymą patenkinus ? išnagrinės visą civilinę bylą iš naujo, turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
5. Byloje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl RUAB „Armigerus“ galimybių perimti lizingo sutarčių vykdymą, tokiu būdu ginant ne tik UAB „Šiaulių technika“ teises bei teisėtus interesus, tačiau ir pačios RUAB „Armigerus“ turtinius interesus, susijusius tiek su poilsio pastate esančia jai nuosavybės teise priklausančia įranga, tiek su reikalavimo teisėmis į dalį viešbučio. Atnaujinus procesą pagal pareiškėjų prašymą, iš naujo išnagrinėjus civilinę bylą ir pripažinus, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ neteisėtai vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, sudarytas su UAB „Šiaulių technika“, kad RUAB „Armigerus“ galėjo tęsti sutarčių vykdymą, gindama savo ir UAB „Šiaulių technika“ interesus, būtų tęsiamas lizingo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“įgytų nuosavybės teises į ginčo poilsio pastatą, vykdymas. Tokiu atveju RUAB „Armigerus“ įgytų nuosavybės teises į poilsio pastato dalį, lygią bendrovės UAB „Šiaulių technika“ naudai prisiimtų įsipareigojimų dydžiui. Nesuprantama, kokiu pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartyje konstatuoja, jog RUAB „Armigerus”, kuriai priklauso tik išnuomotas pastate turtas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kurios apimtų viso turto valdymą ir naudojimą, yra neadekvačios, todėl pripažintinos nepagrįstomis ir netenkintinos.

Pareiškėjai (apeliantai) RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas 2012 m. liepos 31 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ši nutartis yra skubaus vykdymo ir klaidingai konstatuojamoje dalyje išaiškino, kad ši nutartis yra automatiškai vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas dėl šios nutarties nesustabdo jos vykdymo.
2. Esant panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonės, išnagrinėjus civilinę bylą iš naujo ir patvirtinus, kad pareiškėjas RUAB „Armigerus“ 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu galėjo tęsti įmokų pagal lizingo sutartį mokėjimus, tokiu būdu užtikrindamas, kad pastatas, už kurį RUAB „Armigerus“ sumokėjo 2 000 000 Lt, nebūtų prarastas, o atsakovas lizingo sutartį nutraukė neteisėtai, tuo pačiu panaikinus UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sudarytą 2012 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, kadangi poilsio pastatas ginčo nagrinėjimo teisme metu galėtų būti perleistas kitiems asmenims, sunaikintas ar kitokiu būdu sumažinta jo vertė.
3. Teismas nenurodė, kokios ypatingos UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nurodytos aplinkybės leidžia teismui pasinaudoti išimtine teise leisti skubiai vykdyti nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas negalėjo taikyti CPK 283 straipsnio 4 punkto, nes jame numatytas ieškovo, o ne atsakovo teisių užtikrinimas.

UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties prašo skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą neturi būti gautas kitos bylos šalies atsiliepimas ir tai nėra laikoma šios šalies teisių pažeidimu. Aplinkybė, kad skundžiama nutartis buvo priimta ne po 3 dienų nuo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirojo skundo gavimo, o šiek tiek vėliau, negali būti laikoma pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Be to, nutartis priimta siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo. CPK 149 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pateikė Šiaulių apygardos teismui argumentuotą poziciją, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos, o teismas, sutikdamas su šia pozicija, įgyvendino CPK jam suteiktas teises. Pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė teismo nutarties dėl proceso atnaujinimo tinkamam įgyvendinimui, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pagrįstai nurodė, jog ginčas tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra pradėtas šio sprendimo priverstinio vykdymo procesas. Atnaujinus procesą šioje byloje, galėtų būti nagrinėjami tik RUAB „Armigerus“ reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai, tačiau RUAB „Armigerus“ jokių reikalavimų šioje byloje nereiškia, todėl nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys yra apeliantų teiginiai, jog procesas byloje yra atnaujintinas siekiant išsiaiškinti, ar RUAB „Armigerus“ galėjo perimti UAB „Šiaulių technika“ teises ir pareigas pagal sutartį, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas“. Toks reikalavimas nėra ir negali būti reiškiamas. CK nenumato galimybės perkelti skolą teismo sprendimu, o priešingai – CK 6.116 straipsnis imperatyviai numato, jog esminė skolos perkėlimo sąlyga yra kreditoriaus sutikimas. UAB „Swedbank lizingas“ buvo prieš skolos perkėlimą RUAB „Armigerus“, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės dėl RUAB „Armigerus“ galimybių perimti UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį negalėjo ir negali būti nagrinėjamos bei neturi jokios teisinės reikšmės. Lizingo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo klausimas negalės būti sprendžiamas pakartotinai, nes tokią galimybę riboja apeliantų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 4 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja bylos iš esmės, tačiau privalo preliminariai įvertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. RUAB „Armigerus“ akivaizdžiai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes RUAB „Armigerus" žinojo apie galimybę reikšti prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau sąmoningai šia teise nepasinaudojo. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 nebuvo nuspręsta dėl poilsio pastato gražinimo UAB „Swedbank lizingas“. Šis sprendimas siejamas tik su tuo, kad juo teismas atsisakė pripažinti lizingo sutarties, kurios pagrindu UAB „Šiaulių technika“ valdė ir naudojo pastatą, vienašalį nutraukimą neteisėtu. RUAB „Armigerus“ niekuomet nebuvo poilsio pastato savininku ir niekuomet neturėjo teisės ši turtą valdyti ar naudotis, todėl prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones RUAB „Armigerus“ siekia gauti daugiau teisių pastato atžvilgiu nei kada nors turėjo. Ne pagal paskirtį bandydama pasinaudoti proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutais RUAB „Armigerus“ siekia gauti pajamas iš svetimo turto, nemokėdama šio turto savininkui jokio atlyginimo už tai. CPK 149 straipsnyje nėra nurodyta, jog prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pateiktas, tik jei prieš tai buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuria šios priemonės pritaikytos, ar paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos anksčiau. Prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje siekiama vienintelio tikslo ? nesąžiningais veiksmais sudaryti UAB „Šiaulių technika“ galimybes dar kartą reikšti pretenzijas dėl vienašalio lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo, nors šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, įrodyta, jog ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ siekia pasinaudoti nesąžiningai.

UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties prašo apeliacinį procesą nutraukti, o jeigu teismas šio prašymo netenkintų – atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia galimybė nėra numatyta CPK. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai išsiaiškinus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai taikius teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tik formaliais motyvais ir argumentais, kurie nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Trečiasis asmuo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų reikalavimai pripažinti neteisėta ir naikinti nutartį vien dėl formalaus pažeidimo turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ niekuomet nesutiko nei su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nei su antstolio R. V. veiksmais. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ apie tai nepranešant, o UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ niekuomet nebuvo civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010, kurios procesą prašo atnaujinti apeliantai, dalyvis. Teismas šios nutarties jam neatsiuntė, o apie nutartį UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sužinojo tik 2012 m. birželio 4 d. antstoliui R. V. pradėjus ją vykdyti. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ negalėjo pasinaudoti šios nutarties apskundimo teise, kadangi nebuvo įtraukta į bylą nei kaip bylos šalis, nei kaip kitas byloje dalyvaujantis asmuo. Taigi skundas nebuvo pateiktas dėl objektyvių nuo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nepriklausančių aplinkybių. CPK 149 straipsnio 3 dalis byloje nedalyvaujantiems asmenims numato teisę pateikti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises. Kadangi UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nebuvo įtraukta į bylą, savo teises buvo priversta ginti CPK 149 straipsnyje numatytomis procesinėmis priemonėmis. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė imperatyvią teisės normą, tai yra CPK 266 straipsnį, kuris numato, jog teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliantai neįrodė sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo pareikšti. Iš 2012 m. gegužės 23 d UAB „Šiaulių technika“ pareikšto pareiškimo matyti, jog jokie reikalavimai, susiję su viešbučiu ar viešbutyje esančia įranga bei kitais kilnojamaisiais daiktais, nėra reiškiami. RUAB „Armigerus“ nėra pareiškusi apskritai jokių materialinių reikalavimų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas nenumato galimybės užtikrinti reikalavimus, kurių byloje nėra pareikšta. Viešbučio areštas ir įpareigojimas leisti RUAB „Armigerus“ naudotis viešbutyje esančia įranga yra visiškai nesusiję su UAB „Šiaulių technika“ pareikštais reikalavimais, todėl buvo neproporcingi ir nepagrįstai varžė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ teises pačiam naudotis jam priklausančiu viešbučiu. Apeliantai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti, kad būsimas galimai jiems palankus teismo sprendimas gali nebūti įvykdytas. RUAB „Armigerus“ iš esmės reiškia pretenziją dėl viešbutyje esančios įrangos, kurios vertė 2009 m. viduryje buvo 230 000 Lt. Bendra viešbučio vertė sudaro apie 8 000 000 Lt, todėl viso viešbučio areštas visiškai neproporcingai apribojo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ interesus, lyginant su ketinamo pareikšti reikalavimo suma. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ negalėjo viešbučio išnuomoti, kadangi Šiaulių apygardos teismas buvo uždraudęs bet kokius šio turto perleidimo sandorius, todėl teismo pritaikytas nekilnojamojo turto areštas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sukėlė skausmingas pasekmes. Šios aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principą. Pareiškėjai, teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, piktnaudžiauja procesu. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties nepažeidė ir ją vykdė tinkamai. Siekdamas užvaldyti visą viešbutį ir jame vykdyti komercinę veiklą, tą nutartį nuolat pažeidinėjo RUAB „Armigerus“, todėl vien jau dėl šios priežasties tenkinti RUAB „Armigerus“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jas patikslinti tokiu būdu, kokiu ji prašo, nėra jokio pagrindo. Apeliantų prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesusijusios su būsimu teismo sprendimu. RUAB „Armigerus“ procesiniuose dokumentuose nurodo, kad UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ neva jai trukdo patekti ir saugoti viešbučio pastatą, tačiau teismo prašo leisti viešbučio pastatu naudotis ir vykdyti jo eksploatavimo veiklą. Toks RUAB „Armigerus“ prašymas ? leisti naudotis viešbučio pastatu ir vykdyti viešbučio eksploatavimo veiklą – yra visiškai nesusijęs su tais argumentais ir motyvais, kuriuos ji dėsto procesiniuose dokumentuose. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ yra viešbučio savininkas, be to, ir faktinis jo valdytojas bei naudotojas, o RUAB „Armigerus“ nėra nei pastato savininkas, nei naudotojas, nei valdytojas. UAB „Armigerus“ yra tik pastato patalpose esančių kai kurių daiktų galimas savininkas, todėl jokių teisių į patalpas neturi. Netgi jei teismas ir imtųsi dar kartą svarstyti turto saugotojo paskyrimo klausimą, manytina, kad būtent UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, o ne UAB „Armigerus“ turėtų būti paskirta pastato saugotoja. Pagal CK 6.832 straipsnio 2 dalį saugotojas neturi teisės be davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, todėl RUAB „Armigerus“ prašymas dar ir leisti jai kaip saugotojai viešbučio pastatu naudotis, yra nesuderinamas su CK imperatyvais.

UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis dėl skubaus vykdymo  atskiruoju skundu nėra skundžiama. CPK 152 straipsnio 2 dalies teisės norma yra lex specialis CPK 283 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi CPK 152 straipsnio 2 dalimi, kuri jokių sąlygų leidimui skubiai naikinti laikinąsias apsaugos priemones nenumato. Be to, teismas nurodė ypatingas aplinkybes, leidžiančias teismui pasinaudoti teise leisti nutartį vykdyti skubiai.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylose spręstini klausimai, ar skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir leista skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįstos ir teisėtos. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis apeliantų (pareiškėjų) atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių teismo nutarties, kuri yra apeliacijos objektas, negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Tokių pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties

Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atmetė ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą „Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794, tenkino iš dalies atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė iškeldinti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių Daukanto g. 4, Šiauliuose, bei pastato, esančio Taikos g. 4, Neringoje, įpareigojant šiuos pastatus perduoti UAB „Swedbank lizingas“, tai yra teismas įpareigojo ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (tai yra iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, įpareigojant šį turtą priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank“ lizingas“, o kitą priešieškinio dalį teismas atmetė (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t., 146-156 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 3 t., 27-40 b. l.). Byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo: UAB „Šiaulių technika“ (ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį), UAB „Swedbank lizingas“ (atsakovas pagal ieškinį ir ieškovas pagal priešieškinį), UAB „Technikos grupė“ (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje). Pareiškėjai UAB „Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, atnaujinus procesą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje RUAB „Armigerus“, atnaujinus procesą priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ pareiškimą dėl 2009 m. balandžio 27 d. ieškinio dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų patikslinimo; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinys būtų patenkintas (1 t., 64-71 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštavo poilsio pastatą, esantį Taikos g. 18, Neringoje, ir šio pastato žemės sklypo nuomos teisę, leido turto savininkui turtą prižiūrėti, juo naudotis, vykdyti jame verslą pagal turto paskirtį, uždraudė šio turto bet kokio perleidimo sandorius. Leido RUAB „Armigerus“ naudotis verslo tikslais savo nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą pagal įrangos nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, nurodytą įrangos priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01 (priedas Nr. 1) iki 2012 m. gruodžio 31 d., esančius poilsio pastate Taikos g. 18, Neringoje. Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu areštuotas pastatas priklausė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ (2012 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), kuri nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, o areštuota žemės sklypo nuomos teisė priklausė UAB „Swedbank lizingas“ (1 t., 92-94, 146-150 b. l.). Antstolis, vykdydamas minėtą nutartį, 2012 m. birželio 4 d. surašė turto aprašą, kuriuo viso areštuoto turto saugotoju paskyrė RUAB „Armigerus“ (1 t., 101-102 b. l.).

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reiškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tam, kad teismas galėtų pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo, tokį prašymą pateikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti, jog egzistuoja CPK nustatyti pagrindai procesui atnaujinti, kad atnaujinus procesą bus pareikštas tikėtinai pagrįstas reikalavimas, o nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pagal tikėtinai pagrįstą reikalavimą gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų priemonių (po vieną ar po kelias) dėl nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba jo pasidarymo nebeįvykdomu. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesprendžiamas tarp šalių kilęs teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, tai yra jo įvykdymas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikšto ieškinio (prašymo) dalyku. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 str. 2 d.). Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su šios civilinės bylos dalyku (reikalavimais), todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

RUAB „Armigerus“, kartu su UAB „Šiaulių technika“ pateikdama prašymą atnaujinti procesą, nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl RUAB „Armigerus“ materialiųjų teisių ir interesų. Pareiškėjai remiasi tuo, jog 2008 m. rugpjūčio 20 d. RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios 2 straipsnio 2.1 punkte numatyta, kad UAB „Šiaulių technika“, visiškai išpirkus iš UAB „Swedbank lizingas“ viešbutį ir UAB „Armigerus“ pareikalavus, įsipareigoja perleisti UAB „Armigerus“ nuosavybės teisę į viešbučio dalį. Pareiškėjai taip pat remiasi tuo, kad 2009 m. birželio 1 d. RUAB „Armigerus“ ir UAB „Technikos grupė“ sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. 2009/06/01, kurios pagrindu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išnuomojo UAB „Technikos grupė“ viešbučio įrangą, kurios vertė 230 000 Lt. Kaip jau minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad lizingo nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“, nutraukimas yra teisėtas, o klausimo dėl viešbučio grąžinimo UAB ‚Swedbank“ teismas nesprendė, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad turto grąžinimo-perdavimo aktu pastato saugotojas UAB „Irec LT“ grąžino pastatą UAB „Swedbank lizingas“. Teismo sprendimu buvo tik pripažintas teisėtu lizingo sutarties, kurios pagrindu UAB „Šiaulių technika“ valdė ir naudojo pastatą, vienašalis nutraukimas. Be to, iš pateiktos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties matyti, kad šios sutarties šalimis buvo tik apeliantai RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“. Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“, todėl lizingo sutarties vienašalis nutraukimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos RUAB „Armigerus“ teisėms ir pareigoms, nes ji nebuvo lizingo sutarties šalis. UAB „Šiaulių technika“ prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali, nes UAB „Šiaulių technika civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 buvo ieškovas, o pagal priešieškinį – atsakovas, todėl, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, UAB „Šiaulių technika“ negali reikšti naujų reikalavimų byloje, tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami iš naujo. Iš civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 matyti, jog joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl viešbutyje esančio kilnojamojo turto nuosavybės teisių perdavimo lizingo bendrovei. Kaip jau minėta, ginčas tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl atnaujinus bylos procesą nebūtų iš naujo nagrinėjami UAB „Šiaulių technika“ reikalavimai, įskaitant dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. UAB „Armigerus“ jokių reikalavimų byloje nereiškia, o tik prašo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais, ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tačiau reikalavimai, susiję su viešbučiu ar viešbutyje esančia įranga bei kitais kilnojamaisiais daiktais, nėra reiškiami. RUAB „Armigerus“ apskritai jokių materialiųjų reikalavimų nereiškia. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes viešbučio ir žemės sklypo nuomos teisės areštas bei įpareigojimas leisti RUAB „Armigerus“ naudotis viešbutyje esančia įranga yra nesusiję su UAB „Šiaulių technika“ pareikštais reikalavimais. Tokios priemonės buvo neadekvačios ir nepagrįstai varžė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, apskritai nedalyvavusios byloje, kurios procesą prašyta atnaujinti, teises. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų skundo argumentu, kad teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjimas esą leidžia daryti išvadą, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pripažino sutinkanti su nutartimi, jos turiniu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ir apimtimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nedalyvaujantis suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, varžančios jo teises, turi teisinę galimybę pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui bei nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, o ne paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Minėta, kad nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo metu, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo. Taip pat nepripažintini pagrįstais skundo argumentai apie tai, kad po to, kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėja, vėliau prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teismui galima pateikti tik dėl pasikeitusių aplinkybių. CPK 149 straipsnio 3 dalyje, kuria remiantis UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, numatyta, jog byloje nedalyvaujantys asmenys kreiptis į teismą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones turi teisę tais atvejais, kai pritaikytos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo tokių byloje nedalyvaujančių asmenų teises, tai yra ši įstatymo nuostata nesieja laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo su naujai paaiškėjusiomis (pasikeitusiomis) aplinkybėmis. CPK 149 straipsnio 1 dalis taip pat nenumato sąlygos dėl aplinkybių pasikeitimo, tik nurodo, jog prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtų pagrįstas.

Apeliantai teigia, jog skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nes buvo pažeistas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Šiaulių apygardos teismas, sutikdamas su UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskiruoju skundu, savo 2012 m. birželio 29 d. nutartį bei 2012 m. gegužės 30 d. nutarties dalį panaikino ne per tris dienas, o per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo gavimo. Apeliantai taip pat teigia, jog buvo pažeista jų teisė pateikti atsiliepimą į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirąjį skundą. Pasak apeliantų, šie procesiniai pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų atskirojo skundo argumentais negali sutikti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo RUAB „Armigerus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties teismui pateikė 2012 m. liepos 9 d. (3 t., 117-146 b. l.). Teismo pranešimas, kuriame nurodyta apie teisę per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, apeliantų atstovui buvo išsiųstas 2012 m. liepos 13 d. (4 t., 8 b. l.). Taigi paskutinė termino atsiliepimui pateikti diena buvo 2012 m. liepos 27 d. Teismas nutartį priėmė 2012 m. liepos 26 d., tai yra nepasibaigus terminui atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, sutikdamas su skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Šios procesinės teisės normos sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismui, gavusiam atskirąjį skundą, suteikta teisė pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi teismui pačiam naikinant priimtą nutartį, neprivalo būti gautas kitos šalies atsiliepimas ir tai nėra laikoma šios šalies teisės pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantams nebuvo suvaržyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, skunde išdėstant visus nesutikimo su teismo nutartimi argumentus. Apeliantai teise apskųsti nutartį pasinaudojo, todėl konstatuotina, kad minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Aplinkybė, kad skundžiama nutartis buvo priimta ne po trijų dienų nuo atskirojo skundo gavimo, o 2012 m. liepos 26 d., nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kaip jau buvo konstatuota pirmiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Be to, minėtas procesinės teisės pažeidimas yra formalus ir tai pagrindžia faktas, kad teismui neatliekant procesinių veiksmų, kuriuos teismas pagal CPK nuostatas privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 73 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino teisėtai ir pagrįstai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų prašymo patikslinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi panaikino savo ankstesnės nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi leido Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, vykdyti skubiai. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartyje nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliantai RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą.

Pagal CPK 152 straipsnio 2 dalį nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartis. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodyto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą.

CPK 282 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada teismas privalo skubiai nukreipti vykdyti sprendimus ir nutartis, o CPK 283 straipsnyje numatyti atvejai, kada teismui suteikta teisė leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį. Šiuose straipsniuose nurodytos nutartys teismo priimtų sprendimų ar nutarčių skubaus vykdymo klausimu (CPK 283 str. 3 d.) yra neskundžiamos, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK tokių nutarčių apskundimo paduodant atskirąjį skundą taip pat nenumato (CPK 334 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama CPK 283 straipsnyje įtvirtintas normas, numatančias teismo teisę leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, jo dalį arba nutartį, su CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teise leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsižvelgdama į bendrąją normą, jog teismo nutartis sprendimo, jo dalies ar nutarties skubaus vykdymo klausimu yra neskundžiama, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi nebuvo iš esmės sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toks klausimas išspręstas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi), o buvo sprendžiama tik dėl teisės skubiai vykdyti nutartį, konstatuoja, jog dėl nutarties, priimtos skubaus vykdymo klausimu, negalėjo būti teikiamas atskirasis skundas. Tokia nutartis nėra apeliacijos objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.) Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria nukreipta skubiai vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties nutraukti.

Teisėjai                                                                                     Alė Bukavinienė

                                                                                    Gintaras Pečiulis

                                                                                    Donatas Šernas