Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-28-303/2017
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00026-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7;
1.1.4.2; 1.2.17.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko, Gintaro Godos, Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,
nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Gediminui Gudeliauskui,
nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Evaldui Skurvydui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. ir nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo Č. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 204 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo M. D. ir nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo Č. D. apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas:
M. D. nusikalstama veika iš BK 204 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 80 MGL (3012 Eur) dydžio baudą;
juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika iš BK 20 straipsnio 1 dalies, 204 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 20 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą;
nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyta aritmetinė klaida bei rašymo apsirikimas ir nurodyta, kad ,,M. D., neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kurių bendra vertė 45 814 Lt“, ,,UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kurių bendra vertė 45 814 Lt“;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo M. D. gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gynėjo, prašiusio nuteisto juridinio asmens atstovo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kiekį ir padarė teisėtiems prekių ženklų savininkams bendrą 44 959 Lt (13 021,03 Eur) turtinę žalą:
M. D., nuo 1998 m. spalio 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2012 m. balandžio 17 d., apie 10.00 val., t. y. iki ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo atlikimo, (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose prekybos patalpose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, nustatančių, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, nustatančių, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus, disponuodamas prekėmis, neturint Vokietijos įmonės AUDI AG, kuriai priklauso prekių ženklas AUDI, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės FORD MOTOR COMPANY, kuriai priklauso ženklas FORD, Japonijos įmonės MAZDA MOTOR CORPORATION, kuriai priklauso ženklas MAZDA, Vokietijos įmonės DAIMLER AG, kuriai priklauso ženklai MERCEDES-BENZ ir AMG, Vokietijos įmonės OPEL EISENACH GMBH, kuriai priklauso ženklas OPEL, Vokietijos įmonės BAYERISCHE MOTOREN WERKE AKTIENGESELLSCHAFT, kuriai priklauso ženklas BMW, Japonijos įmonės TOYOTA JIDOCHA KABUCHIKI KAICHA, ALSO TRADING AS TOYOTA MOTOR CORPORATION, kuriai priklauso ženklai TOYOTA ir LEXUS, prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtą didelį prekių kiekį ir dėl to padarė didelę žalą:
Vokietijos įmonei AUDI AG priklausančiu prekių ženklu AUDI pažymėtų: 84 vnt. lipdukų su žymenimis AUDI, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 15 Lt (4,34 Eur), o iš viso – 1260 Lt (364,92 Eur), 63 vnt. emblemų su žymenimis AUDI, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 23 Lt (6,66 Eur), o iš viso – 1449 Lt (419,66 Eur), 70 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis AUDI, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 59 Lt (17,09 Eur), o iš viso – 4130 Lt (1196,13 Eur), iš viso už 6839 Lt (1980,71 Eur);
Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei FORD MOTOR COMPANY priklausančiu prekių ženklu FORD pažymėtų: 25 vnt. lipdukų su žymenimis FORD, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 15 Lt (4,34 Eur), o iš viso – 375 Lt (108,61 Eur), ir 4 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis FORD, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 70 Lt (20,27 Eur), o iš viso – 280 Lt (81,09 Eur), iš viso už 655 Lt (189,70 Eur);
Japonijos įmonei MAZDA MOTOR CORPORATION priklausančiu prekių ženklu MAZDA pažymėtų: 12 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis MAZDA, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 50 Lt (14,48 Eur), o iš viso – 600 Lt (173,77 Eur);
Vokietijos įmonei DAIMLER AG priklausančiu prekių ženklu pažymėtų: 24 vnt. lipdukų su žymenimis MERCEDES-BENZ ir 45 vnt. lipdukų su žymenimis AMG, iš viso 69 vnt., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 15 Lt (4,34 Eur), o iš viso – 1035 Lt (299,76 Eur), 31 vnt. emblemų su žymenimis MERCEDES-BENZ, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 28 Lt (8,11 Eur), o iš viso – 868 Lt (251,39 Eur), ir 66 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis MERCEDES-BENZ, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 79 Lt (22,88 Eur), o iš viso – 5214 Lt (1510,08 Eur), 16 vnt. ratlankių su žymenimis AMG, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 1218 Lt (352,76 Eur), o iš viso – 19 488 Lt (5644,11 Eur), iš viso už 26 605 Lt (7705,34 Eur);
Vokietijos įmonei OPEL EISENACH GMBH priklausančiu prekių ženklu OPEL pažymėtų: 24 vnt. lipdukų su žymenimis OPEL, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 9 Lt (2,61 Eur), o iš viso – 216 Lt (62,56 Eur), ir 12 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis OPEL, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 65 Lt (18,83 Eur), o iš viso – 780 Lt (225,90 Eur), iš viso už 996 Lt (288,46 Eur);
Vokietijos įmonei BAYERISCHE MOTOREN WERKE AKTIENGESELLSCHAFT priklausančiu prekių ženklu BMW pažymėtų: 275 vnt. lipdukų su žymenimis BMW, kurių žemiausios rinkos kainos nenustatytos (nes lipdukais su šiais prekių ženklais teisėtoje rinkoje nėra prekiaujama), 9 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis BMV, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 95 Lt (27,51 Eur), o iš viso – 855 Lt (247,63 Eur);
Japonijos įmonei TOYOTA JIDOCHA KABUCHIKI KAICHA, ALSO TRADING AS TOYOTA MOTOR CORPORATION priklausančiais prekių ženklais TOYOTA pažymėtų: 78 vnt. emblemų su žymenimis TOYOTA, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 35 Lt (10,14 Eur), o iš viso – 2730 Lt (790,66 Eur), 61 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis TOYOTA, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 66 Lt (19,11 Eur), o iš viso – 4026 Lt (1166,01 Eur), ir LEXUS pažymėtų: 3 vnt. lipdukų su žymenimis LEXUS, kurių žemiausios rinkos kainos nenustatytos (nes lipdukais su šiais prekių ženklais teisėtoje rinkoje nėra prekiaujama), 38 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis LEXUS, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 66 Lt (19,11 Eur), o iš viso – 2508 Lt (726,37 Eur), iš viso už 9264 Lt (2683,04 Eur);
kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais be prekių ženklų savininkų leidimo.
2. Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kiekį ir padarė teisėtiems prekių ženklų savininkams bendrą 44 959 Lt (13 021,03 Eur) turtinę žalą:
juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai ir interesais, juridinio asmens vardu, eidamas vadovaujančiais pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė M. D., nuo 1998 m. spalio 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2012 m. balandžio 17 d., apie 10.00 val., t. y. iki ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo atlikimo, (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose prekybos patalpose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, nustatančių, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, nustatančių, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus, disponuodamas prekėmis, neturint Vokietijos įmonės AUDI AG, kuriai priklauso prekių ženklas AUDI, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės FORD MOTOR COMPANY, kuriai priklauso ženklas FORD, Japonijos įmonės MAZDA MOTOR CORPORATION, kuriai priklauso ženklas MAZDA, Vokietijos įmonės DAIMLER AG, kuriai priklauso ženklai MERCEDES-BENZ ir AMG, Vokietijos įmonės OPEL EISENACH GMBH, kuriai priklauso ženklas OPEL, Vokietijos įmonės BAYERISCHE MOTOREN WERKE AKTIENGESELLSCHAFT, kuriai priklauso ženklas BMW, Japonijos įmonės TOYOTA JIDOCHA KABUCHIKI KAICHA, ALSO TRADING AS TOYOTA MOTOR CORPORATION, kuriai priklauso ženklai TOYOTA ir LEXUS, prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtą didelį prekių kiekį ir dėl to padarė didelę žalą:
Vokietijos įmonei AUDI AG priklausančiu prekių ženklu AUDI pažymėtų: 84 vnt. lipdukų su žymenimis AUDI, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 15 Lt (4,34 Eur), o iš viso – 1260 Lt (364,92 Eur), 63 vnt. emblemų su žymenimis AUDI, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 23 Lt (6,66 Eur), o iš viso – 1449 Lt (419,66 Eur), 70 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis AUDI, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 59 Lt (17,09 Eur), o iš viso – 4130 Lt (1196,13 Eur), iš viso už 6839 Lt (1980,71 Eur);
Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei FORD MOTOR COMPANY priklausančiu prekių ženklu FORD pažymėtų: 25 vnt. lipdukų su žymenimis FORD, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 15 Lt (4,34 Eur), o iš viso – 375 Lt (108,61 Eur), ir 4 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis FORD, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 70 Lt (20,27 Eur), o iš viso – 280 Lt (81,09 Eur), iš viso už 655 Lt (189,70 Eur);
Japonijos įmonei MAZDA MOTOR CORPORATION priklausančiu prekių ženklu MAZDA pažymėtų: 12 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis MAZDA, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 50 Lt (14,48 Eur), o iš viso – 600 Lt (173,77 Eur);
Vokietijos įmonei DAIMLER AG priklausančiu prekių ženklu pažymėtų: 24 vnt. lipdukų su žymenimis MERCEDES-BENZ ir 45 vnt. lipdukų su žymenimis AMG, iš viso 69 vnt., kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 15 Lt (4,34 Eur), o iš viso – 1035 Lt (299,76 Eur), 31 vnt. emblemų su žymenimis MERCEDES-BENZ, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 28 Lt (8,11 Eur), o iš viso – 868 Lt (251,39 Eur), ir 66 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis MERCEDES-BENZ, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 79 Lt (22,88 Eur), o iš viso – 5214 Lt (1510,08 Eur), 16 vnt. ratlankių su žymenimis AMG, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 1218 Lt (352,76 Eur), o iš viso – 19 488 Lt (5644,11 Eur), iš viso už 26 605 Lt (7705,34 Eur);
Vokietijos įmonei OPEL EISENACH GMBH priklausančiu prekių ženklu OPEL pažymėtų: 24 vnt. lipdukų su žymenimis OPEL, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 9 Lt (2,61 Eur), o iš viso – 216 Lt (62,56 Eur), ir 12 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis OPEL, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 65 Lt (18,83 Eur), o iš viso – 780 Lt (225,90 Eur), iš viso už 996 Lt (288,46 Eur);
Vokietijos įmonei BAYERISCHE MOTOREN WERKE AKTIENGESELLSCHAFT priklausančiu prekių ženklu BMW pažymėtų: 275 vnt. lipdukų su žymenimis BMW, kurių žemiausios rinkos kainos nenustatytos (nes lipdukais su šiais prekių ženklais teisėtoje rinkoje nėra prekiaujama), 9 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis BMV, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 95 Lt (27,51 Eur), o iš viso – 855 Lt (247,63 Eur);
Japonijos įmonei TOYOTA JIDOCHA KABUCHIKI KAICHA, ALSO TRADING AS TOYOTA MOTOR CORPORATION priklausančiais prekių ženklais TOYOTA pažymėtų: 78 vnt. emblemų su žymenimis TOYOTA, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 35 Lt (10,14 Eur), o iš viso – 2730 Lt (790,66 Eur), 61 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis TOYOTA, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 66 Lt (19,11 Eur), o iš viso – 4026 Lt (1166,01 Eur), bei LEXUS pažymėtų: 3 vnt. lipdukų su žymenimis LEXUS, kurių žemiausios rinkos kainos nenustatytos (nes lipdukais su šiais prekių ženklais teisėtoje rinkoje nėra prekiaujama), 38 vnt. ratlankių dangtelių su žymenimis LEXUS, kurių teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausia rinkos vieneto vertė 66 Lt (19,11 Eur), o iš viso – 2508 Lt (726,37 Eur), iš viso už 9264 Lt (2683,04 Eur);
kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, dizainas, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, ir šios prekės yra pažymėtos registruotais prekių ženklais be prekių ženklų savininkų leidimo.
3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, M. D. nusikalstami veiksmai iš BK 204 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, o juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – iš BK 20 straipsnio 1 dalies, 204 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jie, neturėdami prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kiekį, kurių bendra vertė 45 814 Lt (13 268,65 Eur), taip ketindami teisėtiems nurodytų prekių ženklų savininkams padaryti didelę žalą, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes prekes surado ir paėmė pareigūnai atlikto patikrinimo metu.
3.1. Apeliacinės instancijos teismas tokį savo sprendimą argumentavo tuo, kad M. D. pateiktas prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, didelis kiekis nebuvo realizuotas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (šias prekes patikrinimo metu surado ir paėmė pareigūnai) ir dėl to neatsirado BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Todėl konstatavęs, kad M. D. padaryti veiksmai negali būti vertinami kaip baigtas nusikaltimas, teismas juos perkvalifikavo iš BK 204 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, paskirdamas jam ir naują bausmę. Taip pat, įvertinęs tai, kad juridinio asmens atsakomybė neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos, šis teismas konstatavo, kad juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika, be BK 20 straipsnio 1 dalies ir 204 straipsnio 1 dalies, taip pat turi būti kvalifikuojama ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį.
3.2. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta aritmetinė klaida ir rašymo apsirikimas dėl neteisėtai pateiktų realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių vertės, šią klaidą ištaisė, nurodydamas, kad M. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių, pateiktų realizuoti, neturint prekių ženklų teisėtų savininkų leidimo, bendra vertė yra 45 814 Lt (13 268,65 Eur).
4. Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
4.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22 straipsnio 1 dalies, 204 straipsnio 1 dalies nuostatas – ir dėl to tiek jam, tiek juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
4.2. Kasatoriaus teigimu, teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes neteisingai aiškino nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį – didelę žalą, nes žalos dydį sutapatino su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekės ženklu, rinkos kaina, skaičiuodami pagal tokių pačių originalių prekių, teisėtai pažymėtų naudojamu ženklu, rinkos kainą. Teismai nustatė, kad jo pateiktų realizuoti svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių rinkos kaina, apskaičiuota pagal originalių prekių rinkos kainas, iš viso yra 13 268,65 Eur (45 814 Lt), kurią ir prilygino padarytos žalos dydžiui. Kasatorius cituoja Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad BK 204 straipsnio 1 dalies prasme dėl svetimo prekių ženklo panaudojimo jo savininkui padaryta žala gali būti pripažinta tik faktiškai atsiradusi žala, kurią gali sudaryti prekių ženklo savininko negautos pajamos, pažeidėjo gauta nauda ir kitos prekių ženklo savininko turėtos išlaidos. Prekių ženklo savininko negauta nauda iš esmės siejama su negautu atlyginimu, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą. Kasatorius nesutinka, kad prekių savininko visos pajamos, gautos iš teisėto prekių pardavimo, yra jo pelnas, kurio prekių ženklo savininkas negauna dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo, ir todėl, jo teigimu, prekės pardavimo kaina negali būti tapatinama su iš šios prekės pardavimo pardavėjo gaunamu pelnu. Pasak kasatoriaus, pagal kasacinio teismo civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo suformuotą praktiką negautomis pajamomis laikomas grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus visas išlaidas (sąnaudas) ir atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.
4.2.1. Kasatoriaus teigimu, teismai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo laikomi svetimais prekių ženklais AUDI, MB, FORD, OPEL, MAZDA, TOYOTA, VW, LEXUS pažymėti ratlankių dangteliai, lipdukai ir ženkliukai, tačiau iš jų už 1000 Lt (289,62 Eur) buvo parduoti tik 4 vnt. ratlankių (nepažymėtų svetimu prekės ženklu), į kuriuos buvo įdėti 4 vnt. dangtelių, pažymėtų AUDI prekės ženklu. Prekių kainoje dangtelių kaina atskirai neišskirta. Kasatoriaus manymu, ratlankių, nepažymėtų svetimu prekės ženklu, pardavimo kaina negali būti įskaičiuojama į žalą ir todėl prekių ženklo AUDI savininko galbūt faktiškai negautos įplaukos (negautos pajamos būtų dar mažesnės) yra tik 68,35 Eur (236 Lt) (vieno originalaus dangtelio, teisėtai pažymėto AUDI ženklu, rinkos kaina yra 17,09 Eur (59 Lt) x 4 vnt. parduotų dangtelių). Ši suma nėra didelė žala, nes pagal BK 212 straipsnio 1 dalį didele žala laikoma 150 MGL (5649 Eur) sumą viršijanti žala. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, pažymėtos svetimais prekių ženklais, nebuvo realizuotos ir dėl to jokia žala prekių ženklų savininkams nepadaryta.
4.2.2. Kasatorius taip pat nurodo, kad pagal Prekių ženklų įstatymo nuostatas prekių ženklo savininkas vietoj faktiškai atsiradusios žalos gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą). Anot kasatoriaus, byloje nėra jokių įrodymų apie prekių ženklų savininkų patirtą faktinę žalą, prekių ženklų savininkai civilinių ieškinių nepareiškė, nenustatyta, kokią naudą, pažeisdama prekių ženklų savininkų teises, gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokius nuostolius, įskaitant negautas pajamas, faktiškai patyrė prekių ženklų savininkai. Kita vertus, kasatoriaus nuomone, norint apskaičiuoti žalą, kuri galėjo būti padaryta prekių ženklų savininkams realizavus visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas prekes, pažymėtas svetimais prekių ženklais, turi būti skaičiuojama galima nauda, kurią galėjo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir galimos prekių ženklų savininkų negautos pajamos, kurias turėtų sudaryti atlyginimas, paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą (t. y. gavus leidimą). Kasatoriaus tvirtinimu, byloje nenustatyta nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima nauda, nei galimos prekių ženklų savininkų negautos pajamos.
4.3. Skunde teigiama ir tai, kad jo (kasatoriaus) padaryti veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 204 straipsnio 1 ir 2 dalis, padaryti pažeidimai gali būti vertinami tik kaip civilinis deliktas. Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo, nurodydamas, kad apskritai baudžiamasis procesas negalėjo būti pradėtas, nes prekių ženklų savininkai savo galbūt pažeistas teises gali ginti civilinėmis priemonėmis. Pasak kasatoriaus, prekių ženklų teisė yra civilinės teisės pošakis, ją reglamentuoja Prekių ženklų įstatymas, kurio 50 straipsnyje nustatyti civiliniai teisiniai gynimo būdai, kuriais gali pasinaudoti prekių ženklų savininkai, gindami savo pažeistas teises. Kasatoriaus tvirtinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios apsunkintų pasinaudojimą civilinėmis priemonėmis. Be to, kasatorius pažymi ir tai, kad teismai, nagrinėdami bylą, šio klausimo – baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo – nesvarstė.
5. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas Č. D. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.
5.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas – ir netinkamai vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012.
5.2. Kasatorius, plačiai išdėstęs minėtos nutarties turinį dėl sąlygų, būtinų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti, teigia, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltei nustatyti, todėl vien faktas, jog juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir mažumos akcininkas M. D. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais, yra nepakankamas juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kasatorius dėl fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu pažymi, kad juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl vadovo M. D. galbūt padarytos nusikalstamos veikos tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad šio juridinio asmens pagrindiniai dalyviai (akcininkai), turintys sprendžiamo balso teisę, suvokė apie vadovo M. D. nusikalstamus veiksmus ir juos skatino arba suvokė ir juos toleravo. Tuo tarpu, anot kasatoriaus, tokių aplinkybių byloje nenustatyta: nei kad kiti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje, nei kad suvokė ar skatino M. D. galbūt nusikalstamus veiksmus.
Kasatoriaus tvirtinimu, už juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdieninę veiklą, sutarčių sudarymą buvo atsakingas vadovas M. D., kuris turėjo 45 proc. akcijų ir neturėjo sprendžiamo balso teisės. Kiti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviai (akcininkai Č. D. (50 proc.) ir L. D. (5 proc.), pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatas turintys sprendžiamojo balso teisę, į kasdienį juridinio asmens veiklos organizavimą ir tokios veiklos priežiūrą nesikišo ir menkai domėjosi įmonės veikla. Kasatorius, argumentuodamas, kad tokios pareigos jiems nenumatė ir įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis), teigia, jog juridinio asmens dalyvis pats savaime nėra juridinio asmens organas; dalyvis yra bendrovės organo – visuotinio akcininkų susirinkimo narys; visuotinis akcininkų (dalyvių) susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu, nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. M. D. galbūt padaryta nusikalstama veika yra susijusi su jo vykdyta kasdiene juridinio asmens veikla, todėl jokie su šia nusikalstama veika susiję klausimai nepatenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją ir akcininkų susirinkimuose nebuvo spręsti. Kasatorius teigia, kad galbūt nusikalstamą veiką padaręs M. D. neturi sprendžiamo balso teisės, todėl vien jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje faktas yra nepakankamas už jo padarytą veiką baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kasatoriaus manymu, fizinis asmuo M. D. galbūt darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reiškia objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nesant jo kaltės. Kasatorius pažymi ir tai, jog būtent apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kitų juridinio asmens dalyvių nežinojimas apie vadovo M. D. daromą nusikalstamą veiką, neturi esminės reikšmės, ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės sutapatinimas su M. D. kalte prieštarauja minėtos kasacinės nutarties turiniui dėl BK 20 straipsnio 2 dalies taikymo.
5.3. Kasatorius skunde, be minėtos kasacinės nutarties, cituoja kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2014 turinį ir nurodo, kad kita sąlyga, būtina juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra tai, kad fizinis asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs juridinio asmens naudai ir interesais, veikdamas individuliai ar juridinio asmens vardu. Kasatoriaus manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl M. D. veikimo juridinio asmens interesais yra formalios ir niekuo nepagrįstos prielaidos. Teismai nepakankamai ištyrė juridiniam asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar byloje nustatyta M. D. galbūt padaryta nusikalstama veika buvo padaryta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Byloje nesurinkta duomenų apie juridinio asmens veiklą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dėl M. D. nusikalstamos veikos juridinis asmuo galėjo gauti ir (ar) gavo naudą ar kad šis juridinis asmuo buvo suinteresuotas nusikalstama veika ir jos padariniais.
5.3.1. Kasatorius, nesutikdamas su teismo išvada, kad pateikiant realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes buvo siekiama didinti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, tvirtina, jog tokia išvada – nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais. Pasak kasatoriaus, byloje nėra jokių specialistų išvadų ir kitų įrodymų (skaičiavimų), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad tokių prekių apyvarta, palyginti su kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuojamomis prekėmis, yra didesnė ir taip būtų didinamos juridinio asmens pajamos. Tokią išvadą, anot kasatoriaus, galima daryti tik išsamiai išanalizavus įmonės veiklą, pardavimų apimtis, atlikus kitų prekių ir prekių, pažymėtų garsiais prekių ženklais, apyvartos ir iš jų pardavimo gaunamų pajamų analizę. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl juridinio asmens gaunamo pelno pardavus prekes ir pažymi, kad ji padaryta, atsižvelgus tik į parduotus 4 vnt. ratlankių. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino „pelno“ ir „pajamų“ sąvokas, nors byloje nebuvo tirta aplinkybė, ar minėtų prekių pardavimas įmonei buvo pelningas. Kasatorius pabrėžia, kad parduoti 4 vnt. ratlankių nebuvo pažymėti svetimu prekės ženklu, svetimu prekės ženklu buvo pažymėti tik dangteliai, įdėti į ratlankius, tačiau teismai netyrė, kokią prekės kainos dalį sudarė dangtelis, ar dėl dangtelio padidėjo prekės (ratlankio) kaina, jei taip, tai kiek konkrečiai. Dėl šių priežasčių, kasatoriaus tvirtinimu, negalima daryti išvados, kad dėl panaudotų dangtelių, pažymėtų AUDI ženklu, įmonė už ratlankių pardavimą gavo didesnes pajamas.
5.3.2. Kasatorius taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. D. galbūt padaryta nusikalstama veika buvo didinamas šio juridinio asmens konkurencingumas, yra tik prielaida, nepagrįsta bylos įrodymais. Byloje jokios aplinkybės, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurencingumu, nebuvo tirtos, nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar dėl nusikalstamos veikos padidėjo įmonės konkurencingumas ir kiek jis padidėjo, nenustatyta, su kokiais kitais juridiniais asmenimis konkuruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokią įtaką šiam konkuravimui galėjo turėti (kokių pranašumų suteikė) ar faktiškai turėjo M. D. galbūt padaryta nusikalstama veika.
6. Nuteistojo M. D. ir nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo Č. D. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BK 204 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Nuteistasis M. D. kasaciniame skunde ginčija jam inkriminuoto BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio „didelė žala“ buvimą, teigdamas, kad teismai nepagrįstai žalos dydį sutapatino su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekės ženklu, rinkos kaina, skaičiuodami pagal tokių pačių originalių prekių, teisėtai pažymėtų naudojamu ženklu, rinkos kainą. Anot kasatoriaus, pagal nustatytas faktines aplinkybes buvo parduotos tik 4 prekės (ratlankių dangteliai), pažymėtos „Audi“ ženklu, kurių bendra vertė yra 68,35 Eur. Tokia suma negali būti laikoma didele žala. Kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos prekės, pažymėtos svetimais prekių ženklais, nebuvo realizuotos ir dėl to jokia žala prekių ženklų savininkams nepadaryta. Nuteistojo M. D. manymu, nesant BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytų pavojingų padarinių – didelės žalos požymio – žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė šį įstatymą.
8. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos.
9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, M. D. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti dėl to, kad jie, neturėdami leidimo, pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtą didelį prekių kiekį, kurių bendra vertė 45 814 Lt (13 268,65 Eur), ir taip ketino teisėtiems prekių ženklų savininkams – Vokietijos įmonėms AUDI AG, DAIMLER AG, OPEL EISENACH GMBH, BAYERISCHE MOTOREN WERKE AKTIENGESELLSCHAFT, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei FORD MOTOR COMPANY, Japonijos įmonėms MAZDA MOTOR CORPORATION, TOYOTA JIDOCHA KABUCHIKI KAICHA, ALSO TRADING AS TOYOTA MOTOR CORPORATION – padaryti didelę žalą. Šie nuteistųjų veiksmai įvertinti kaip pasikėsinimas (BK 22 straipsnio 1 dalis) padaryti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
10. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų matyti, kad, be BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto objektyviojo požymio – svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių pateikimo realizuoti neturint leidimo – nuteistiesiems buvo inkriminuoti ir abu šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji objektyvieji požymiai, t. y. prekių kiekio požymis – ,,didelis prekių kiekis“ ir pavojingus padarinius apibūdinantis požymis – ,,didelė žala“.
11. Sprendžiant, ar kasatoriaus M. D. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. ar yra pagrindas jo (taip pat ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“) baudžiamajai atsakomybei kilti, nagrinėjamoje byloje yra aktualus BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties aiškinimas.
12. Nusikalstamų veikų sudėčių skirstymo į materialias ir formalias pagrindas yra objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – pavojingų padarinių – (ne)įtraukimas į nusikalstamos veikos sudėtį ir jo (ne)nurodymas BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Pavojingi padariniai yra būtinas materialių nusikalstamų veikų sudėčių požymis ir jie yra įrodinėjami tiriant nusikalstamą veiką. Jei nusikalstamos veikos sudėtyje pavojingi padariniai nenurodyti, o būtinu bei pakankamu objektyviuoju baudžiamosios atsakomybės pagrindu BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje yra įvardyta tik pati veika, – tokiu atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, ir baudžiamoji atsakomybė kils už pačios veikos padarymą, neatsižvelgiant į pavojingų padarinių kilimą.
13. Kaip minėta, BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo; b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo; c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo.
BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicija sukonstruota vartojant jungtukus tiek ,,ar“, tiek ,,arba“, kurie turi ne jungiamąją, o skiriamąją reikšmę. Todėl šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis padariniai – didelė žala – išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra siejamas su visomis šio BK straipsnio 1 dalyje nurodytomis alternatyviomis veikomis. Atsižvelgiant į tai ir į BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukciją, darytina išvada, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, šią dispoziciją aiškinant vertinamųjų požymių „didelė žala“, „didelis kiekis“ aspektu, numatytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos.
13.1. Pirmuoju atveju aptariamo nusikaltimo sudėties būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu yra prekių, kurios buvo pažymėtos svetimu prekių ženklu ar (ir) pateiktos realizuoti, kiekis; antruoju – pavojingi padariniai – didelė žala, atsirandanti pasinaudojus svetimu paslaugų ženklu.
Taikant sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus – prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti, o didelė žala – pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu. Vadinasi, pirmuoju atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios: didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti; antruoju atveju – materiali, todėl nustatyti pavojingus padarinius – didelę žalą – ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu.
14. Konstatavus, kad didelės žalos požymis nėra įtrauktas į BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos – didelio svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekio pateikimo realizuoti neturint leidimo – sudėtį, nuteistojo M. D. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl didelės žalos požymio netinkamo nustatymo netenka teisinės reikšmės. Kartu teisiniu požiūriu nėra reikšmingas ir kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo (juolab kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme). Dėl to šie M. D. kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.
14.1. Kaip prieš tai buvo minėta, M. D. skundžiamais teismų sprendimais yra nuteistas už tai, kad, neturėdamas prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį 45 814 Lt (13 268,65 Eur) vertės prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kiekį. Vadinasi, nagrinėjamu atveju bylai teisingai išspręsti yra aktualus kito šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – didelio prekių kiekio – aiškinimas. Kadangi šio vertinamojo požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, tai, ar prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu ar pateiktų realizuoti kiekis yra didelis, nustatoma kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: prekių ypatybes, vertę, asortimentą, svetimo prekių ženklo naudojimo mastą, pobūdį ir pan.
14.2. Pagal byloje nustatytas aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. pateikė realizuoti 940 vnt. svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių, kurių bendra vertė 45 814 Lt (13 268,65 Eur). Didelis svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų vertę, o tai nagrinėjamu atveju ir nustatyta. Be to, pateiktų realizuoti prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, asortimentas gana platus (ratlankių dangteliai, lipdukai, emblemos). Realizavimui buvo siūloma net devynių garsių gamintojų prekių ženklais pažymėtos prekės.
Skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamos pripažinti, kad pateiktas realizuoti prekių kiekis yra didelis. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei akcentuojama kasaciniuose skunduose, prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, pateikimas realizuoti reiškia ne vien tokių prekių perdavimą (parduodant, dovanojant, mainant ir pan.) trečiajam asmeniui, bet ir tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimą, kurie aiškiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, prekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksponavimas pardavimui, išdalinimas prekybos agentams, prekių platintojams ir pan.).
14.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 204 straipsnio 1 dalis – nuteistajam M. D. pritaikytas tinkamai.
Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“
15. Kasatorius nuteisto juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas Č. D. netinkamą BK 20 straipsnio 2 dalies taikymą, nulėmusį nepagrįstą juridinio asmens nuteisimą, iš esmės grindžia nesutikimu su įrodymų vertinimu ir padarytomis teismų išvadomis, kad M. D. nusikalstamą veiką padarė šio juridinio asmens naudai ir interesais. Be to, kasatorius teigia, kad vien fizinio asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas negali lemti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, būtina nustatyti, kad ir kiti juridinio asmens dalyviai apie tokius M. D. veiksmus žinojo, suvokė ir juos skatino.
16. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).
18. BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).
18.1. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).
19. Už juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotą nusikalstamą veiką BK 204 straipsnyje yra numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Byloje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs M. D. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), t. y. ėjo vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, M. D. šias nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet ir šio juridinio asmens akcininku, kuriam priklausė 45 proc. akcijų. Tokias išvadas abiejų instancijų teismai padarė vadovaudamiesi juridinio asmens įstatais, kuriuose numatytos juridinio asmens vadovo teisės ir pareigos, apibrėžtos funkcijos, ir M. D. bei Č. D. paaiškinimais, kad už įmonės veiklą, sutarčių sudarymą buvo atsakingas M. D., akcininkai šių dalykų nespręsdavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, kitų akcininkų nesidomėjimas jiems priklausančios bendrovės direktoriaus veikla savaime nereiškia, kad fizinis asmuo (nagrinėjamoje byloje M. D.) veikė savarankiškai ir savavališkai, kad nėra ryšio tarp kaltininko fizinio asmens, t. y. M. D., ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) ir dėl to juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad toks kitų bendrovės akcininkų nesidomėjimas ar abejingumas jai vadovaujančio direktoriaus veiklai prieštarauja tiek bendrovės įstatuose nurodytoms akcininkų teisėms ir pareigoms, tiek sudaro sąlygas tokių vadovaujančių fizinių asmenų veiksmų nepateisinamam toleravimui ir kartu nešalina juridinio asmens, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaltės dėl BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
20. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne.
20.1. Kasatoriaus teiginius, kad nusikalstamas veikas M. D. padarė ne juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ar interesais, paneigia teismų nustatytos aplinkybės, kuriomis abejoti išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes šias aplinkybes patvirtina teismų sprendimuose aptarti įrodymai. Iš jų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D. savo nusikalstama veika siekė naudos minėtai bendrovei – už parduotas prekes buvo atspausdintas kasos aparato fiskalinis kvitas, be to, pardavinėjant garsių prekių ženklais pažymėtas prekes už mažesnes nei tokių originalių prekių kainas, buvo didinamas bendrovės konkurencingumas ir pranašumas tokių prekių rinkoje.
21. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvada, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D. nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, yra pagrįsta ir teisinga. Taigi, šioje byloje yra nustatytos visos BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens M. D. padaryta nusikalstama veika vertintina ir kaip juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika.
22. Pažymėtina ir tai, kad M. D. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais ir nuteisti atitinkamai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, t. y. už pasikėsinimą padaryti didelę žalą, pateikus realizuoti didelį svetimais prekių ženklais pažymėtą prekių kiekį neturint leidimo. Šioje nutartyje konstatavus, kad aptariama nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. veika laikoma baigta nuo pavojingo veikimo pradžios – nagrinėjamu atveju nuo tokių prekių pateikimo realizuoti, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai teisiškai įvertino (kvalifikavo) nuteistųjų veiksmus kaip pasikėsinimą. Nuteistieji, neturėdami leidimo, pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtą didelį prekių kiekį, todėl jų veika turėjo būti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, t. y. atitinkamai pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 1 dalį.
23. Toks nuteistųjų veiksmų teisinis įvertinimas atitiktų faktines aplinkybes, tačiau blogintų jų teisinę padėtį, nes ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nuteistųjų paduotus kasacinius skundus, kuriais jie prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą turi teisę tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame kasaciniame skunde (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. D. ir nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų nusikalstamų veikų kvalifikacija, nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nekeičiama, tačiau iš skundžiamų teismų sprendimų šalinamas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nustatytas jų veikos padarinius apibūdinantis didelės žalos požymis.
24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatoriai, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nuteistajam M. D. bei nuteistam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti bylą nėra pagrindo.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžius pakeisti:
Iš teismų nuosprendžių pašalinti nuteistajam M. D. ir nuteistam juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nustatytą jų veikos padarinius apibūdinantį didelės žalos požymį.
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Armanas Abramavičius
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė