Civilinė byla Nr. e2S-227-425/2021. 

                           Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00110-2021-2.

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;

 (S)

                    3.1.14.3.; 3.3.2.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2021 m. kovo 17 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1686-762/2021 pagal pareiškėjų A. G. ir M. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu pareiškėjai prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o taip pat patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjams A. G. ir M. G. 30 dienų terminą, nuo nutarties patvirtino nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nustatytus trūkumus.

3.       Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikia jokių duomenų ir nenurodo argumentų, kodėl prorogacijos klausimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, susitartu teikti išlaikymu vaikui, jiems gyvenant užsienio valstybėje, sprendimas kartu su pareiškėjų prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, geriausiai atitiktų vaiko interesus, šiuos klausimus sprendžiant Lietuvos Respublikos teisme. Nesant pateiktų jokių duomenų, teismas neturi galimybių įvertinti, ar prašoma nustatyti vaiko gyvenamoji vieta, aptarta bendravimo su vaiku tvarka, susitartas jam teikti skyrium gyvenančios pareiškėjos išlaikymo dydis, atitinka jų teisėtus interesus ir vaiko poreikius, yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir jų gaunamoms pajamoms.

4.       Dėl to, pareiškėjams buvo pasiūlyta pateikti teismui vaiko gyvenamosios vietos Airijoje atitinkamos kompetentingos institucijos išvadą, įvertinus pareiškėjo ir kartu gyvenančio vaiko gyvenimo, buities, jo auklėjimo sąlygas, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su pareiškėju atitikimo vaiko teisėtiems interesams, duomenis apie pareiškėjų vaiko lankomą švietimo įstaigą (-as), faktinę vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir trukmę Airijoje, pareiškėjų gaunamas pajamas, jiems negyvenant Lietuvoje ir /ar kitus duomenis, kurie įrodytų, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija šiuo atveju labiausiai atitinka pareiškėjų mažamečio vaiko interesus.

5.       Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į eilę aplinkybių ir netikslumų, susijusių su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas M. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo klausimo svarstymą pirmosios instancijos teismui.

6.1.       Nurodo, kad pagal Europos Sąjungos teisės normas nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą. Šiuo atveju sutuoktiniai, remdamiesi Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis turi alternatyvią galimybę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į valstybės narės, kurios pilietybę abu turi, teismą, o, be to Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra įtvirtina nuostata dėl galimybės tėvų pareigų klausimus spręsti kartu su santuokos nutraukimo byla jei bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai. Taigi reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos gali būti nagrinėjami kartus su santuokos nutraukimo prašymu Panevėžio apylinkės teisme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl išlaikymo priteisimo klausimas taip pat gali būti nagrinėjamas tame teisme, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo.

6.2.       Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus ir duomenis pareiškimo priėmimo stadijoje, o dalis teismo nurodytų trūkumų yra formalūs ir nesudaro pagrindo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo instituto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Be to, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo turinį, yra pagrindas vertinti, kad ginčas kyla dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo jam teismingumo įrodymo bei kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio formuluotėmis, dėl ko plačiau pareiškėjų pateiktas prašymas bei jame išdėstyti reikalavimai, susiję su teismingumu dėl santuokos nutraukimo pareiškimo pateikimo, nėra nagrinėjami.

8.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo trūkumus, atsižvelgdamas iš esmės į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ir nenurodė argumentų, kodėl prorogacijos klausimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, susitartu teikti išlaikymu vaikui, jiems gyvenant užsienio valstybėje, sprendimas kartu su pareiškėjų prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu geriausiai atitiktų vaiko interesus, o be to visi šie klausimai būtų sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją, sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad pareiškimo reikalavimai dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Atsižvelgiant į tai, o taip pat remiantis „Briuselis II bis“ 12 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, turi jurisdikciją bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susijusioje su tuo pareiškimu, jeigu a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.

10.       Aptariamu atveju abu nepilnamečio vaiko tėvai pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos šalių sutarimu nutraukimo bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, išdėstydami klausimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio nustatymo. Tokia susiklosčiusi faktinė situacija bei pirmiau išdėstytos teisės aktų nuostatos, t.y. kad pareiškėjai, gyvenantys užsienyje, tačiau abu būdami Lietuvos Respublikos piliečiais, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų išnagrinėjimo, įskaitant ir reikalavimus dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei išlaikymo dydžio nustatymo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą, yra pakankamas pagrindas vertinti, jog abu tėvai vertina, kad toks reikalavimų, susijusių nepilnamečiu vaiku, sprendimo teismingumas labiausiai atitiks vaiko interesus. Pagal šiuo metu byloje esančias aplinkybes galima vertinti, jog tėvų valdžia jų nepilnamečiui sūnui nėra apribota, vaiko tėvai geranoriškai bendru sutarimu siekia išspręsti santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus, o taip pat reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turi teisę pareikalauti pateikti įrodymus bei kitus duomenis, kurie gali būti svarbūs teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui.

11.       Taigi, reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo.  

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyti pareiškimo netikslumai, kuriuos pirmosios instancijos teismas taip pat neįvardijo trūkumais, susiję su asmenų įvardijimu, vaiko išlaikymo, dalintino turto apimtimi bei kitomis sutarties punktų formuluotėmis, nėra esminiai ir neleidžia vertinti, kad tokie netikslumai užkerta kelią nagrinėti pateiktą pareiškimą, juo labiau kad tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos ypatingąja teisena, dėl ko teismas turi teisę imtis visų būtinų priemonių reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti.

13.       Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su galimai užsienyje pareiškėjų turimu turtu, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį – šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši konvencija netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais. Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimą, turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai. Atsižvelgiant į tai, duomenys apie pareiškėjų užsienyje turimą turtą iš esmės nelaikytini pareiškimo trūkumu, juo labiau duomenys apie Lietuvos Respublikoje registruotą turtą buvo pateikti kartu su pareiškimu.

14.       Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis, t.y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

15.       Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti formalūs pareiškimo netikslumai nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pareiškimo netikslumai sudaro šalintinų trūkumų turinį.

16.       Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir nepagrįstai nustatė pareiškimo trūkumus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų A. G. ir M. G. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                         Laimantas Misiūnas