Civilinė byla Nr. 2-4724-590/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01408-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.4.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos žaliųjų judėjimo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovas Lietuvos žaliųjų judėjimas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės vykdomo Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų mažos vertės pirkimo apklausos būdu pirkimo sąlygų 3.5 punktą „Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų kaina negali būti didesnė kaip 200 eurų su PVM“, 5.5 punktą, kuriuo nustatyta, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir ekspertų išvada turi būti pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, adresu Gedimino pr. 53, Vilnius, per 7 kalendorines dienas nuo Pirkimo sutarties sudarymo dienos; įpareigoti atsakovę pakeisti Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų mažos vertės pirkimo apklausos būdu techninės specifikacijos 5.3 punktą ir išdėstyti jį taip: „Ekspertas per paskutinius 3 metus, ar per laikotarpį nuo eksperto veiklos pradžios, jei ekspertas veiklą vykdė mažiau kaip 3 metus, ekspertas turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną išsamų analitinį įmonių teisės arba verslo teisės, arba administracinės teisės srities teisės aktų projekto vertinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės“; įpareigoti atsakovę papildyti Techninę specifikaciją tokia sąlyga: „Kai ekspertinį vertinimą atlieka fizinių asmenų grupė ar juridinių asmenų grupė, tai 5.2 ir 5.3 punktuose nurodytus reikalavimus turi atitikti nors vienas asmuo iš fizinių asmenų grupės arba nors vienas juridinio asmens darbuotojų (arba kitais pagrindais pasitelktų specialistų, kurie atliks ekspertinį vertinimą); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija vykdė Nepriklausomo ekspertinio vertinimo paslaugų mažos vertės pirkimą apklausos būdu, kurio pirkimo objektas – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos. Atsakovė 2017-06-13 raštu pakvietė pateikti pasiūlymą pagal Kvietime nurodytas pirkimo sąlygas. Ieškovas, susipažinęs su Konkurso sąlygomis ir technine specifikacija, 2017-06-13 pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, kuri buvo atmesta.
3. Ieškovo vertinimu, Techninės specifikacijos 5.3 punkte numatytas reikalavimas „Ekspertas per paskutinius 3 metus parengė ne mažiau kaip 6 išsamius analitinius įmonių teisės arba verslo teisės, arba administracinės teisės srities teisės aktų projektų vertinimus“ yra neproporcingas, atima galimybę Konkurse dalyvauti gebantiems sutartį vykdyti kandidatams bei apriboja galimybę asmenims, kurie teikia paslaugas mažiau nei 3 metus, dalyvauti Konkurse. Pažymi, jog nors perkančioji organizacija remiasi Tvarkos aprašu, kuriame nurodytos rekomendacijos parenkant ekspertą, apraše nurodyti ne privalomi reikalavimai ekspertams o tik sąlygos, kurioms esant tam tikriems ekspertams turi būti taikoma pirmenybė, kai siūlomų ekspertų yra daugiau nei vienas. Mano, jog neabejotinai ir mažesnę nei 3 metų patirtį ir/ar mažiau nei 6 analitinius vertinimus atlikę ekspertai, turintys reikiamą išsilavinimą, galėtų tinkamai įvertinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 atitiktį teisėkūros principams ir vertinimą vadybiniu/viešojo administravimo požiūriu, taigi ir toks ekspertas galėtų tinkamai įvykdyti Techninėje specifikacijoje nurodytą užduotį. Ieškovo vertinimu, užtektų nustatyti tokią sąlygą: Ekspertas per paskutinius 3 metus ar per laikotarpį nuo eksperto veiklos pradžios, jei ekspertas veiklą vykdė mažiau kaip 3 metus, ekspertas turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną išsamų analitinį įmonių teisės arba verslo teisės, arba administracinės teisės srities teisės aktų projekto vertinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės.
4. Ieškovas nurodo, kad iš ekspertams teikiamos užduoties matyti, kad ekspertai turi pateikti plačią išvadą, apimančią ne tik įstatymo projekto teisinį įvertinimą, bet ir įvertinimą vadybiniu bei viešo administravimo aspektu, taip pat turi būti įvertinti visi Seimo narių pateikti pasiūlymai iki pirkimo sutarties sudarymo ir pateikta galutinė ekspertų išvada, todėl Pirkimo sąlygų 5.5 punkte nustatytas septynių kalendorinių dienų terminas tokioms išvadoms pateikti yra akivaizdžiai per trumpas, jeigu siekiama, kad išvados būtų išsamios ir kokybiškos. Ieškovo vertinimu, arba įstatymų leidėjui nėra aktualus kokybiškas įstatymų projektų įvertinimas, arba egzistuoja išankstinis susitarimas dėl išvados parengimo, kai išvada dar iki Konkurso paskelbimo pradžios yra parengta arba beveik parengta.
5. Pažymi, kad nepaisant to, jog pirkimo kaina yra maža, šiuo atveju reikia įvertinti tai, jog viešasis pirkimas yra vykdomas dėl teisės akto, kuriuo bus įvykdyta miškų reforma įvertinimo ir kad šiuos pakeitimus inicijuoja lobistų grupės, kurios gali finansuoti aptariamą įstatymo projekto vertinimą bei daryti įtaką tokio vertinimo rezultatams. Nurodo, jog įtarimų dėl galima išankstinio susitarimo kelia ir itin maža didžiausia pirkimo kaina, kadangi Techninėje specifikacijoje yra nurodyti plataus pobūdžio klausimai, į kuriuos atsakyti reikės pasitelkti kelių sričių specialistus, todėl akivaizdu, jog nurodyta 200 Eur kaina (įskaitant PVM), kai į šią kainą yra įskaičiuotos ir visos kitos išlaidos (mokesčiai, faktiniai kaštai (popierius, laikmenos, įryšimas ir kt.) už kelių sričių ekspertų paslaugas, yra neprotingai maža. Darant prielaidą, kad ekspertizę turėtų atlikti mažiausiai du ekspertai, išeitų, jog kiekvienam ekspertui už 7 dienų darbą būtų sumokėta mažiau nei po 100 Eur. Tokios kainos neatitinka rinkos kainų, nei lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, nei juo labiau lyginant su ekspertų rinkos kainomis. Šiuo atveju toks trumpas paslaugų suteikimo terminas ir itin maža pirkimo kaina kelia įtarimus, kad egzistuoja neformalūs išankstiniai susitarimai dėl šių paslaugų įsigijimo, kurie galimai yra remiami lobistų, siekiančių įgyvendinti miškų reformą. Taip pat pažymi, jog toks maksimalios, tačiau itin mažos kainos Pirkimo sąlygose nurodytas leidžia sudaryti sąlygas, jog visi tiekėjai pateiks vienodas pirkimo kainas ir atitinkamai visi tiekėjai varžysis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento.
6. Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog Techninės specifikacijos 5.3 punkte nėra reikalavimo, kad ekspertas būtų vykdęs nustatytos srities teisės aktų projektų vertinimo veiklą rengiant išsamius analitinius darbus ne mažiau kaip 3 metus, priešingai – minėtame punkte nustatytas objektyviai pagrįstas reikalavimas dėl turimos patirties, kuri gali būti sukaupta ne per ilgesnį nei paskutinių 3 metų laikotarpį. Antra, vadovaujantis Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo, patvirtinto Seimo valdybos 2005-05-13 sprendimu Nr. 282 „Dėl Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktu, parenkant ekspertą, esant galimybei, pirmenybė teikiama ekspertams, atitinkantiems šiuos kriterijus: ne mažesnė kaip 2 metų patirtis rengiant tokio pobūdžio analitinius darbus; per paskutinius 3 metus atlikta ne mažiau kaip 10  išsamių analitinių atitinkamos srities projektų vertinimų. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, apklausos techninės specifikacijos reikalavimai nelaikytini objektyviai nepagrįstais, neproporcingais ar atimančiais galimybę dalyvauti tiekėjams, nes tokio pobūdžio reikalavimai yra įprasti ir taikyti perkant tokio pobūdžio paslaugas.
7. Atsakovė ieškovo teiginius dėl neįmanomų paslaugų suteikimo terminų ir per mažos pirkimo kainos laikė objektyviai nepagrįstais ir atmestinais, kadangi atsakovei vykdant analogiškų paslaugų pirkimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatų įvertinimo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu buvo pavirtinti didesni nei apklausos reikalavimai ekspertams (ne mažesnė kaip 2 metų patirtis sveikatos teisės ir (ar) akušerijos, ginekologijos ir embriologijos srityje; per paskutinius 3 metus parengė ne mažiau kaip 10 išsamių analitinių sveikatos ir (ar) akušerijos, ginekologijos ir embriologijos srities teisės aktų projektų įvertinimų; Ekspertas turi ne žemesnį kaip mokslų daktaro laipsnį), nustatytas trumpesnis terminas – 3 darbo dienų paslaugų suteikimo terminas, ir nustatyta mažesnė pirkimo kaina nei apklausoje – iki 100 Eur (įskaitant PVM), tačiau per nustatytą terminą paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Pažymi, jog atsirado tiekėjų, kurie išreiškė norą pateikti išvadą ginčo pirkime, t. y. išsamias išvadas pateikė du tiekėjai – Lietuvos miškininkų sąjungos vardu advokatų profesinės bendrijos Confidence Law Office partneris P. M. ir UAB „Civitta“ ekspertų grupė.
8. Atkreipė dėmesį, jog ne atsakovė, o Seimo valdyba sprendimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomam ekspertui, kuris atliks vertinimą bei patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikaciją, be to, Seimo valdyba nutarė pavesti Seimo kanceliarijai, vykdant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą, nustatyti paslaugų kainą – iki 200 Eur su PVM ir nustatyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos suteikimo terminą – 7 kalendorinės dienos nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos, todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimus, atsakovas neturėtų kompetencijos pakeisti Seimo komitetų ar Seimo valdybos sprendimais patvirtintų Apklausos sąlygų.
9. Perkančiosios organizacijos nuomone, įvertinus ieškovo pateiktus priedus (advokatų profesinės bendrijos Confidence Law Office persiųstas VĮ Kauno miškų urėdijos miškų urėdo S. L. laiškas), Apklausos vykdymo metu gautų pretenzijų struktūros, šrifto, turinio panašumus, teigtina, kad ieškovas, Lietuvos miškininkų sąjunga ir VĮ Kauno urėdijos miškų urėdas S. L., kurie buvo vieni iš atskiruose viešuosiuose pirkimuose kviestų tiekėjų dalyvauti Apklausoje, laikytini tiekėjais, kurie yra sudarę susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, ir kurių tikslas – ne teikti pasiūlymą dėl perkamų paslaugų teikimo, o vilkinti pačias pirkimo procedūras. Pažymi, jog Lietuvos miškininkų sąjunga, pasitelkusi advokatų profesinės bendrijos Confidence Law Office partnerį P. M., pateikė nepriklausomą ekspertinio įvertinimo išvadą, kuri yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8/, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto lydimuoju dokumentu, todėl ieškovo teiginiai, kad yra išankstinis susitarimas dėl išvados parengimo ar egzistuoja neformalūs išankstiniai susitarimai dėl šių paslaugų įsigijimo ir pan., yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi pačios susijusios grupės narys yra pateikęs ekspertinio įvertinimo išvadą.     
10. Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir pažymėjo, kad lingvistiškai aiškinant Aprašo 8 punkte įtvirtintą nuostatą, darytina išvada, jog Aprašo leidėjas šia nuostata nustatė kriterijus, pagal kuriuos reiktų teikti pirmenybę ekspertams, jeigu norinčių atlikti ekspertinį vertinimą būtų daugiau nei vienas ekspertas, tačiau tai nereiškia, kad Aprašo 8 punkte nustatyti kriterijai yra minimalūs ekspertams taikytini kriterijai. Mano, kad perkančioji organizacija galėjo remtis Aprašo įtvirtintomis rekomendacijomis tik nustatant konkurso nugalėtoją, jeigu Konkurse pasiūlymus būtų pateikęs daugiau nei vienas ekspertas, tačiau Aprašo 8 punkte nurodyti kriterijai negalėjo būti nustatyti kaip minimalūs ekspertams taikytini kriterijai. Nurodė, kad perkančioji organizacija turėjo pareigą patikimai ir tinkamai įrodyti specifinių kvalifikacijos reikalavimų tikslingumą, kodėl yra būtina, jog ekspertai būtų atlikę ne mažiau kaip 6 išsamius teisės aktų projekto vertinimus ir kodėl ieškovo nurodomas reikalavimas dėl 1 išsamaus teisės akto projekto vertinimo atlikimo nebūtų pakankamas įsitikinti, kas pasiūlymą pateikęs ekspertas galėtų tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, tačiau atsakovė apsiribojo Aprašo nuostatos pacitavimu ir jokių argumentų bei įrodymų dėl nustatytų reikalavimų ekspertų kvalifikacijai nepateikė. 
11. Ieškovas pažymi, jog šiuo ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimo, todėl nei ieškovas, nei teismas negali vertinti atsakovės nurodyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto ekspertinio vertinimo sąlygų. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ji nėra atsakinga už Konkurso technines sąlygas ir Pirkimo sąlygas, nes jos nustatomos Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu, kadangi atsakovė, o ne Lietuvos Respublikos Seimas yra viešojo pirkimo organizatorė ir viešojo pirkimo sutarties šalis, atsakovė paskelbė Technines ir Pirkimo sąlygas, todėl jos gali ir yra ginčijamos VPĮ nustatyta tvarka. Pažymi, jog ieškovas neteikė atsakovei  pasiūlymo dalyvauti Konkurse, nes savo teises gynė pareikšdamas teismui ieškinį dėl konkurso sąlygų nuginčijimo, todėl teigti, jog ieškovas galėjo sudaryti susitarimus su kitais asmenimis dėl paslaugų kainos nustatymo, nėra ir negali būti jokio pagrindo, o Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose numatyti susitarimai šioje situacijoje apskritai nėra įmanomi, todėl tokių susitarimų ieškovas negalėjo sudaryti. Be to, atsakovė Konkurso nugalėtojais pripažino du tiekėjus, kurie pateikė dvi išvadas, o tokie atsakovės veiksmai prieštarauja VPĮ nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. ieškovo žiniomis, Lietuvos miškininkų sąjunga pateikė atsakovei 0 Eur kainos pasiūlymą, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar UAB „Civitta“, kuri yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, galėjo pasiūlyti analogišką pasiūlymą; jeigu UAB „Civitta“ pateikė tokį patį pasiūlymą, kyla klausimas, kodėl atsakovė nenustatė Konkurso nugalėtojo remiantis kitais VPĮ nustatytais kriterijais. Ieškovo nuomone, tai, jog ekspertines išvadas pateikė keli tiekėjai, tik patvirtina, kad atsakovė nesilaikė VPĮ nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, neužtikrino, kad Konkursas būtų įvykdytas skaidriai, kad Konkurso sąlygos būtų skaidrios ir užtikrintų tiekėjų lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
12. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, jog nesutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais, mano, jog tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes net ir tuo atveju, jeigu būtų tenkinti ieškovo pateikti reikalavimai dėl viešojo pirkimo sąlygų, tai šalims nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes viešasis pirkimas yra užbaigtas ir skundžiamos viešojo pirkimo konkurso sąlygos yra praradusios prasmę, t. y. kadangi perkančioji organizacija nusprendė kviečiamus tiekėjus apklausti atskiruose viešuose pirkimuose, vykdomuose neskelbiamų apklausų būdu, t. y. ieškovo ginčijamoje Apklausoje buvo kviestas dalyvauti vienas tiekėjas – ieškovas, tad jam iki 2017-06-20 nepateikus nustatytus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, neskelbiamas pirkimas pasibaigė. Du viešieji pirkimai, vykdyti neskelbiamų apklausų būdu, buvo atlikti sėkmingai – gauti pasiūlymai, sudarytos viešojo pirkimo sutartys, kurios buvo įvykdytos 2017-06-29 gavus nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadas.
13. Nepagrįstais ir atmestinais laiko ieškovo argumentus, kad 2017-04-21 Lietuvos Respublikos Seimo valdyba sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo 8 punkte buvo nustatytas 14 dienų terminas nepriklauso ekspertinio įvertinimo paslaugoms nuo viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos pateikti, tačiau 2017-06-13 valdybos sprendimu Nr. SV-S-300 paslaugų teikimo terminas buvo sutrumpintas iki 7 dienų, kadangi vadovaujantis Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimu patvirtintomis 1-osios apklausos sąlygomis (kurios metu pasiūlymų nebuvo gauta), tiekėjai turėjo atsakyti į 8 klausimus, o vadovaujantis Seimo valdybos 2017-06-13 sprendimu patvirtintomis 2-osios apklausos sąlygomis (dėl kurios kilęs ginčas), tiekėjai turėjo atsakyti tik į 2 klausimus, todėl Seimo valdyba nusprendė sutrumpinti paslaugų atlikimo terminą. Atsakovė pažymi, jog ieškovas teikdamas pretenziją dėl Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimu patvirtintų 1-osios apklausos sąlygų teigė, kad pirkimo sąlygų reikalavimas dėl išsamios ekspertų išvados suteikimo per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties dienos neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, todėl pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį; atsakovės nuomone, numačius bet kokį paslaugų atlikimo terminą, jis nebūtų tinkamas ieškovui, nes jo pagrindinis tikslas nėra teikti pasiūlymą dėl perkamų paslaugų teikimo, o vilkinti pačias pirkimo procedūras.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė (perkančioji organizacija) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-04-21 sprendimą Nr. SV-S-209, įvykdė Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų mažos vertės pirkimą apklausos būdu, tačiau pasiūlymų gauta nebuvo. Vykdant šios apklausos procedūras, buvo gautos dvi pretenzijos iš asmenų, kurie nebuvo pakviesti dalyvauti apklausoje (vienas jų – ieškovas Lietuvos žaliųjų judėjimas), pretenzijos paliktos nenagrinėtos nesant tiekėjų teisinio suinteresuotumo. Atsakovė vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017-06-13 sprendimą Nr. SV-S-300, iš naujo vykdė Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų mažos vertės pirkimą apklausos būdu (toliau – Konkursas), kurio pirkimo objektas – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į mažą pirkimo vertę ir pirkimo objekto specifiką, nusprendė kviečiamus asmenis apklausti atskiruose viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose neskelbiamų apklausų būdu. Atsakovė pakvietė ieškovą pateikti pasiūlymą pagal Kvietime nurodytas pirkimo sąlygas, kartu su pasiūlymu buvo pateikta Pasiūlymo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo mažos vertės apklausai forma ir Techninė specifikacija. Ieškovas, susipažinęs su nustatytomis Konkurso sąlygomis ir technine specifikacija, 2017-06-13 pateikė pretenziją, kurią Perkančioji organizacija 2017-06-19 atmetė, pasiūlymo neteikė. Kituose dviejuose pirkimuose, vykdytuose neskelbiamų derybų būdu, pasiūlymai gauti, sudarytos viešojo pirkimo sutartys, kurios įvykdytos 2017-06-29.  

Dėl ekspertams keliamų reikalavimų

15. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (šiam ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, yra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą užtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar nepažeidžiami to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia (be kita ko) pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.
16. Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija paskelbė Konkursą, kurio Techninės specifikacijos II skyriuje įtvirtino minimalius kvalifikacinius reikalavimus ekspertui, pageidaujančiam atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą. Be kitų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, 5.3 punkte ekspertui nustatytas reikalavimas per paskutinius 3 metus būti parengus ne mažiau kaip 6 išsamius analitinius įmonių teisės arba verslo teisės, arba administracinės teisės srities teisės aktų projektų vertinimus. Ieškovo manymu, toks reikalavimas yra neproporcingas, atima galimybę Konkurse dalyvauti gebantiems sutartį įvykdyti kandidatams bei apriboja galimybę asmenims, kurie teikia paslaugas mažiau nei 3 metus, dalyvauti konkurse, todėl visiškai užtektų nustatyti tokią sąlygą: Ekspertas per paskutinius 3 metus ar per laikotarpį nuo eksperto veiklos pradžios, jei ekspertas veiklą vykdė mažiau kaip 3 metus, turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną išsamų analitinį įmonių teisės arba verslo teisės, arba administracinės teisės srities teisės aktų projekto vertinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės. Atsakovė nurodė, kad nustatydama šį reikalavimą vadovavosi Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo, patvirtinto Seimo valdybos 2005-05-13 sprendimu Nr. 282 „Dėl Nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktu, todėl techninės specifikacijos reikalavimai nelaikytini objektyviai nepagrįstais, neproporcingais ar atimančiais galimybę dalyvauti tiekėjams, nes tokio pobūdžio reikalavimai yra įprasti ir taikytini perkant tokio pobūdžio paslaugas.
17. Pirmiausia sutiktina su atsakove, jog techninės specifikacijos 5.3 punkte nėra reikalavimo, kad ekspertas būtų vykdęs nustatytos srities teisės aktų projektų vertinimo veiklą rengiant išsamius analitinius darbus ne mažiau kaip 3 metus, kadangi šiame punkte nustatytas reikalavimas dėl turimos patirties reiškia, jog ji gali būti sukaupta ne per ilgesnį nei trijų metų laikotarpį. Antra, ieškovo nuomone, minimalus kvalifikacinis reikalavimas ekspertams turėjo būti bent vieno išsamaus analitinio įmonių įteisės ar verslo teisės, arba administracinės teisės srities teisės akto projekto vertinimas, kurio vertė ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės, ir toks reikalavimas atitiktų minimalaus reikalavimo kriterijų bei nebūtų perteklinis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog pirkimo objektas – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių pasiūlymų dėl šio projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos, t. y. pirkimas susijęs su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimu, todėl spręstina, jog techninėje specifikacijoje numatyti reikalavimai ekspertams nėra laikytini objektyviai nepagrįstais ir neproporcingais, atimančiais galimybę dalyvauti tiekėjams, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai yra įprasti ir taikytini perkant tokio pobūdžio paslaugas, o ieškovas nepagrindė argumentų, kodėl perkančioji organizacija turėjo reikalauti eksperto, atlikusio tik vieną teisės akto įvertinimą. Teismo manymu, atsižvelgiant į perkamo objekto pobūdį ir svarbą valstybei, jos visuomenei, į tai, jog perkamos paslaugos turi būti kokybiškos ir atliktos profesionaliai, perkančiosios organizacijos reikalavimas ekspertui būti parengus ne mažiau kaip 6 išsamius analitinius įmonių, verslo ar administracinės teisės srities teisės aktų projektų vertinimus, nelaikytinas objektyviai nepagrįstu, neproporcingu pirkimu siekiamam tikslui ar atimančiu galimybę tiekėjui dalyvauti konkurse. Viešųjų pirkimų įstatymas įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti, kad tiekėjas bus pajėgus ir galės tinkamai įvykdyti sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, tik tie tiekėjai, kurie išmano teisės aktų projektų įvertinimus ir turi tokios patirties, gali užtikrinti tinkamą ir savalaikį sutarties įvykdymą, todėl atsižvelgdamas į šiuos nurodytus motyvus, teismas ieškovo reikalavimą pripažinti Techninės specifikacijos 5.3 punktą neteisėtu ir jį pakeisti atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl sutarties įvykdymo termino ir pirkimo kainos

18. Konkurso sąlygų 3.5 punkte nustatyta, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų kaina negali būti didesnė kaip 200 eurų su PVM, o 5.5 punkte nurodyta, jog nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir ekspertų išvada turi būti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo Pirkimo sutarties sudarymo dienos. Ieškovo vertinimu, 7 kalendorinių dienų terminas išvadoms pateikti yra per trumpas, o įtarimų dėl galimo išankstinio susitarimo taip pat kelia ir itin maža didžiausia pirkimo kaina. Atsakovė nurodo, kad kaip matyti iš esamos praktikos, ieškovo teiginiai dėl per trumpo sutarties įvykdymo termino ir mažos pirkimo kainos yra nepagrįsti ir atmestini, nes atsirado tiekėjų, kurie išreiškė norą pateikti ekspertinio įvertinimo išvadą, ir šias išvadas pateikė du tiekėjai – Lietuvos miškininkų sąjungos vardu advokatų profesinės bendrijos Confidence Law Office partneris P. M. ir UAB „Civitta“ ekspertų grupė.
19. Teismas, susipažinęs su konkurso sąlygomis, nustatė, kad tiekėjai turėjo atsakyti į du klausimus (Techninės specifikacijos 3 punktas): Ar teikiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420 atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams; Ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu? Techninės specifikacijos 4 punkte nurodyta, jog įstatymo projektas Nr. XIIIP-420 ir iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dėl šio įstatymo projekto registruoti Seimo narių pasiūlymai turi būti įvertinti ir pateikta galutinė nepriklausoma ekspertų išvada; jeigu šioje išvadoje siūloma, kad šiame punkte nurodytas įstatymo projektas ar Seimo narių pasiūlymai tikslintini, turi būti suformuluotas konkretus siūlymas (įstatymo projekto tekstas) ir pateiktas šio siūlymo pagrindimas.
20. Teismo vertinimu, profesionalui ir savo srities žinovui, t. y. ekspertui, ne vieną kartą rengusiam išsamius analitinius teisės aktų projektų vertinimus, perkančiosios organizacijos nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas eksperto išvadai pateikti (atsakyti į klausimus, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams bei ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, taip pat įvertinti ir pateikti išvadą dėl Seimo narių pasiūlymų) nėra akivaizdžiai per trumpas siekiant, kad išvados būtų išsamios ir kokybiškos. Teismas, atsižvelgdamas į vykdyto Konkurso aktualumą ir specifiškumą, tai, jog Seimas, įgyvendindamas įstatymų leidybos teisę, vadovaudamasis Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi, vykdė įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimą, taip pat įvertinęs tai, jog konkurso sąlygomis tiekėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus, sprendžia, kad 7 kalendorinių dienų paslaugų atlikimo terminas yra pakankamas paslaugoms tinkamai įvykdyti ir tiekėjų konkurencijos neapriboja. Be to, kaip nurodė pati perkančioji organizacija, jei nebūtų gauta ekspertinio įvertinimo išvada, Seimas negalėtų toliau tęsti įstatymo leidybos procedūrų, taigi nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvados pateikimas yra tiesiogiai susijęs su įstatymo projekto priėmimo procedūromis.
21. Pažymėtina, jog pirkimų tikslas – nusipirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, t. y. įsigyti numatytoms ir atliekamoms funkcijoms būtinas prekes, paslaugas ar darbus, už įprastinę kainą, kurią mokėtų kiekvienas racionalus fizinis ar juridinis asmuo. Planuodama viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą, nagrinėjamu atveju – vykdant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą, nustatyta 200 Eur su PVM paslaugų kaina. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į perkamų paslaugų pobūdį ir apimtį, analogiško atsakovės vykdyto pirkimo sąlygas ir įstatyme įtvirtintą draudimą perkančiosioms organizacijoms pirkti prekes ar paslaugas nepriimtinomis, per didelėmis, kainomis, darytina išvada, jog atsakovė, nustatydama 200 Eur su PVM maksimalią pirkimo vertę, užtikrino, kad pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų nepažeidė. Pažymėtina, kas šiuo atveju yra itin svarbu, jog du viešieji pirkimai, vykdyti neskelbiamų apklausų būdu, buvo atlikti sėkmingai – gauti pasiūlymai, sudarytos viešojo pirkimo sutartys, kurios buvo įvykdytos gavus nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadas. Sudarytos ir įvykdytos sutartys patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovo teiginiai dėl per trumpo sutarties įvykdymo termino ir mažos pirkimo kainos yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl reikalavimo įpareigoti perkančiąją organizaciją papildyti techninę specifikaciją

22. Ieškovas taip pat pareikštu ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovę papildyti techninę specifikaciją tokia sąlyga: „Kai ekspertinį vertinimą atlieka fizinių asmenų grupė ar juridinių asmenų grupė, tai 5.2 ir 5.3 punktuose nurodytus reikalavimus turi atitikti nors vienas asmuo iš fizinių asmenų grupės arba nors vienas juridinio asmens darbuotojų (arba kitais pagrindais pasitelktų specialistų, kurie atliks ekspertinį vertinimą)“. Pirmiausia pažymėtina, jog ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, niekaip nepagrindė ir nemotyvavo pareikšto reikalavimo papildyti techninę specifikaciją. Antra, pripažintina, jog perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl tiekėjas negali neigti šios diskrecijos ir nurodyti perkančiajai organizacijai pirkimo objekto savybių, techninių charakteristikų ir panašių reikalavimų bei siekti, kad pirkimo sąlygos būtų pritaikytos konkrečiai jam, ar pirkimo sąlygos būtų modifikuotos taip, kad tiekėjas atitiktų konkurso sąlygomis keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos motyvus, ieškovo reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją papildyti techninę specifikaciją atmetą kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

23. Kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys atmestas, atsakovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos ir nepriteisiamos.
25. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 4231 – 42310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                           Vidas Stankevičius